Valdymo psishologija

Bendroji psichologija
Tai mokslas apie zmogaus psichologinius faktus, desnius, mechanizmus.Siuolaikinis mokslas leidzia teigti kad zmogus egzistuoja trijuose lygmenyse: psichinis, fizinis ir dvasinis.
Fizini nagrineja medicina ir biologija; dvasini psichologija; dvasini- etika, teologija.
Zmogaus psichika susideda: samone; pasamone.
Samone sudaro psichikos reiskiniai psichines busenos ir psichikos ypatumai.
Pasamone- nesamoningi instinktai; Pagrindiniai: instinktas gyventi; apsiginti; gamines pratesimo.
Siuo metu psichologija yra labia issivystes mokslas ir suskiles I daug saku:
1.Bendroji psichika- tyrimo objektas- normalaus suaugusio zmogaus psichika.
2.amziaus tarpsniu psichika- ivairiu amziaus grupiu psichikos ipatumu nagrinejimas.
3.Socialine. Tyrineja kaip zmogus veikia viienas kita, zmoniu grupems budingus psichologinius reiskinius.vadovavimo psichologija; bendravimo psichol.
5.Pedagonine. tiria psichologinius zmoniu ugdymo ypatumus.
6.inzinerine. tiria zmoniu ir masinu savoka gamyboje. Mokslas apie saugu patogu ir nasu darba.
7.Eismo. zmogaus kaip sistemos, operatoriaus psichikos desningumus, darbo ipatumus, saugaus eismo organizavimo problemas.
4.Medicinine-nagrineja ivairius psichologinius susirgimus.

Bendrosios psichologijos savokos
1)Jutimas yra info apie aplinka gavimo procesas. Rezultatai jutimo yra pojuciai. Pojucius galima suskirstyti: rega; klausa; uosle; padeties; odos; skonio.
2)Suvokimas-tai pojuciu deka gautos info iprasminimas.
3) demesys-psichik reiskinys kaip ir suvokiama tam tikra dirgikliu ir stimulu dalis.
4)Atmintis-yra sugebejimas issiminti, laikyti ir po kiek laiko jutimais atgaminti surinkta info. Jos procesas susideda : isiminimas saugojimas atsiminimas.Jos rusys: motorine(judesiu).emocine; vaizdine; zodine.
5) objekta ar atsiminti tai ka isimine.Atsakyma I iskilusi klausima jis randa tam tikru budu ji pertvarkydamas mintyse turimas zinnias.
Mastymo rusys: veiksnius; va

aizdinius; zodinius.
6)Intelektas-pazintiniu psichikos procesu isvystimo lygis.Galima igyti gimus, palaipsniui besivystant. Intelekto koef IQ= PA/BA * 100%.PA-psichinis amzius (testais nustatytas) BA-biologinis pasas.
Intelektas turi tam tikrus vystimosi desningumus. Max 20metu ir toks islieka pikas iki 30m , o toliau mazeja. Taciau tai individualus dalykas, dirba ar ne protini darba.
Rusys: Kintantis- budingas jauniems. Padeda spresti neiprastas problemas. Pasizymi trumpalaikia atmintimi , mastymo greitumu, psichologiniu judrumu (greitai susikaupti)
budinga sugebejimas vartoti zinnias, operuoti savokas ir terminus ir kitus sugebejimus.
Tech intelektas juo ypac pradeta dometis 20a jo ypatumais. Tiksl apibrezimo near. Yra nuomone kad jis sutampa su bendruoju intelektu, taciau cia pabreziami 2 sugebejimai: mastymas erdves vaizdais; techninis supratimas. Taciau pabreziami du sugebejimai: 1)stymas erdves vaizdais; 2)techninis supratimas.
1)tai operavimas erdvemis vaizdiniu savybemis.
2)tech supratimo pagrindas –mechaniniu rysiu supratimas. Jis reikalauja moketi ivvertinti jegu reiskimasi praktineje veikloje, nustatytimechanizmu rysius, santykius, veikiant tam tikrai isorinei jegai.
Naturalus objektasbrezinyszenklu modelis.
Kurdamas nauja prietaisa inzinierius ji pavaizduja grafiniu breziniu o darbininkas turi vaizda perkoduoti, pagal vaizda pagaminti nauja detale. Tai reikalauja perejimo is vienos vaizdavimo priemones I kita. Tokie perejimai reikalauja keisti atskaitos sistema is 3mates I 2mate ir atvirksciai. Brezinai tai salyginiai grafiniai vaizdai: projekcijos; pjuviai; technines schemos; grafikai. Operuojant erdves vaizdais panaudojami irk t psichiniai procesai: atmintis; suvokimas; kalba.
Tobuliausiu operavimo vaizdais forma yra peravimas grafiniais va
aizdais. O zenklu modelis neturi tiesioginio suvokimo savybiu. Labiausiai apibendrinanti erdves vaizdas-schema.
Techninio intelekto lavinimas
Vykdyti technine praktine veikla;
Techniniu uzdaviniu sprendimas;
Mastymas erdves vaizdais: lavina braizyba; geometrija; pjuviu projekciju isivaizdavimas.
Objektudetaliu sukiojimas
Visos kurybinio mastymo priemones.
Poreikiai
Poreikiai-itampa kilusi del aplinkos salygu trukumo. Tai pagr zmogaus aktyvumo saltinis. Tik zmogui: saves aktualizavimo; pripazinimo; meiles; visiems: saugumo ; fiziologiniai.
Motyvas- yra isisamoninti poreikiai. Jai taip pat gali buti interesai, isitikinimai, gyvenimo tikslai, vertybes, emocijos.
Emocijos-tam tikru momentu iskylantis isgyvenimas, kuris parodo kaip. Siuo metu labia paplites emocinio koef ivertinimas EQ.

Emocinės būsenos
Nuotaika – palyginti ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti, kaip teigiamas ar neigiamas žmogaus veiklos fonas.
Afektas – trumpalaikė, stipri teigiama ar neigiama emocija (šokas, autoavarija).
Aistra – stiprus, pastovus jausmas dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu. Bruožas – jų aktyvi veikla, juos dominančioje aplinkoje.
Depresija – prislėgta liūdna nuotaika. Požymiai – ilgai trunkanti, motorinis slopinimas, psichinio aktyvumo sumažėjimas. Ilgai užtrukęs gali pavirsti liga.
Frustracija – psich. Būsena. Sukelta objektyviai neįveikiamų sunkumų ar kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas nesėkmės išgyvenimas.
Nerimas – emocinė būsena, kylanti dėl gręsiančio pavojaus, galimos įtampos dėl nelaimės.
Stresas- ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Priežastis – įvairūs stresoriai, gali būti fiziologiniaiir psichologiniai.
Empalija – tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas, įsijautimas į jo išgyvenimus ( nedemonstruodamas emocijų gali įsijausti, užjausti).
Užuojauta – tai paties žmogaus emocinė būsena, kilusi pažinus kito žmogaus jausmus.
Jausmai
Jausmai – tai visiems žmonėms bū

ūdingos universalios emocijos. Pagrindiniai:
Džiaugsmas
Pyktis
Bjaurėjimasis
Baimė
Nuostaba
Liūdesys
Yra ir kitų, kurių išmokstame gyvendami. Todėl visus jausmus galime skirstyti į:
Moralinius, atspindinčius žmogaus santykius su kitais žmonėmis ir pačiais savimi (meilė, draugystė, gėda, kaltė).
Intelektinis – susijęs su pažintine veikla (noras sukurti ką nors naujo, noras gauti informacijos).
Praktinis – susijęs su darbine veikla (pasitenkinimas būti vadovu, atsakomybė).
Estetinis – kylančius vertinant aplinką sąmoningai arba nesąmoningai (grožio pajutimas).
Vertybės
Vertybės – patys bendriausi principai,pagal kuriuos žmonės vertina kas yra gerai ir blogai, kas yra svarbu ir nesvarbu.
Temperamentas – tai įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. Pagal jį skirstomi keturi tipai:
Cholerikas – greitai užsiplieskia, greitai baigia, greitai veikia, trūksta ištvermės, mėgsta pripažinimą, pagyrimus, išdidus, savimyla, elgiasi rafinuotai, dažnai nemėgstamas.
Sangvinikas – linksmas, optimistas, mėgsta bendrauti ir yra mėgiamas, labai draugiškai nusiteikęs kitų atžvilgiu, tačiau lengvai žada ir ne visuomet pažadus įvykdo. Nemėgsta monotonijos, linkęs keisti veiklą, dėl to nepasiekia pasiekimų.
Melancholikas – jautrus, nepatiklus, nerimauja, nuolat įžvelgia trūkumus, ilgai galvoja prieš pažadėdamas.
Flegmatiškas – šaltakraujis, sunkiai susijaudina, bet sunkiai ir nusiramina, veikia lėtai bet ištvermingai, taktiškas, atsargus, nemėgsta viešumos.
Grynų temperamentų praktiškai nėra.
CHARAKTERIS SUGEBĖJIMAI
Charakteris unikalių psichologijos savybių, pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais visuma. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Tas kas įgimta (temperamentas) tarsi pridengiama auklėjimu, patirties sluoksniais
Sugebėjimai individualios psichologijos savybės, pasireiškiančios žmogaus veikloje ir sąlygojančios jos sėkmę. Jų pagrindu formuojasi intelektas ugdymas patirtis(profesinė gyvenimiška –sluoksniai) Vadovavimas organizavimas žm
monių veiklą įmonės tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos tėkmės sąlygas. Kiekviena įmonė siekia įvairių tikslų. Ji turi įtakos dirbančio joje elgesį. Bet ir dirbantieji ateidami į įmonę turi savo tikslus. Suderinti šiuos tikslus optimaliai – pagrindinė vadovo užduotis. Tam pasiekti vadovas tokias funkcijas:
1)numatymas (planavimas)–gamybinės veiklos grafiko sudarymas.
2)organizavimas– įmonės gamybinės techninės bazės sukūrimas
3) vadovavimas – poveikis personalui įgalinant jį dirbti (bet ne valdymas)
4) kontrolė (priežiūra)- ar faktiška proceso būklė atitinka planuojamąjį. Dažnas reiškinys: oficialus vadovas, kuris remiasi formalios jėgos pozicija ir neoficialus lyderis, turintis socialinę įtaką efektyvumui.
Jei vadovas nesugeba būti lyderiu, pavaldinius jis veikia remdamasis prievarta.

ELGSENOS MOKSLO SRITIS
Kultūra yra žmogiškumo indikatorius. Pagrindinis kultūros nešėjas, kūrėjas ir saugotojas civilizuotoje visuomenėje buvo yra ir bus inteligentija. Išvada: kultūros pasiekimų įsisavinimas, puoselėjimas vienas pagrindinių ugdymo uždavinių mūsų universiteto sąlygomis. Kiekvienas profesinis atstovas ar net visa grupė panaudodami bendrus žmogiškos kultūros pasiekimus, sukuria

KRYPTINGUMO BLOKAS
Motyvai
Idealai — vertyb. Orient.
Interesai—nuostatos

Patirtis


GEBĖJIMŲ BLOKAS BŪDO BLOKAS
Intelektas — charakteris
Gabumai sugebėjimai — temperamentas

emocijos —valia
poreikiai—žinojimas
AKTYVUMO BLOKAS

Leave a Comment