Ištraukos iš “Altorių šešėly” interpretacija
Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Būtent į pirmąjį epicentrą ir įeina romanas “Altorių šešėly”.
Ši ištrauka paimta iš Vinco Mykolaičio – Putino romano “Altorių šešėly”. Pavadinime tarsi supriešintos dvi spalvos: altorius – balta, šviesi, o šeešėlis – pilka, tamsi. Perskaičius vien pavadinimą galima suprasti, kad romane aprašomi įvykiai vyko bažnyčioje, arba bus labai glaudžiai su ja susiję. Tačiau perskaičius visą romaną suprantama, kad jame aprašomas jauno kunigo gyvenimas. Bet aprašomas gyvenimas yra ne išorinis, kurį mato aplinkiniai, o vidinis, kurį mato ir išgyvena tik pagrindinis romano herojus.
Nagrinėjama ištrauka yra paimta iš psichologinio romano. Šiame romane nuosekliai skverbiamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus jausmus, savijautą. Įvykių romane ne daug, o ir juos lemia vidiniai konfliktai. Ištraukoje aprašoma Liudo Vaasario sumaištis saloje, jo dvejonės.
Apie erdvę šioje ištraukoje nieko neužsimenama. Laikas šioje ištraukoje tiksliai nenustatytas. Tačiau pasakotojas yra visažinis, jis žino, kas bus po kurio laiko, todėl laikas jo pasakojime kinta iš dabarties į ateitį. Pirmasis žingsnelis į ateitį mažytis, nedrąsus: “ir ka
Šios ištraukos, kaip ir viso romano, Šios ištraukos, kaip ir viso romano, pagrindinis veikėjas yra Liudas Vasaris. Vasarį charakterizuoja pasakotojo pasakojimas. Veikėjas šioje ištraukoje kinta iš jaunučio klieriko į pripažintą poetą. Pagrindinio veikėjo išvaizda neaprašyta, tačiau visa ištrauka skirta jo sielos dvejonių, charakterio savybių aprašymui. Pasakotojas atskleidžia Liudo vasario būdo bruožų. Fantazijos maaištingumą, uždarumą. Tačiau pagrindinė Vasario būdo savybė, aprašoma šioje ištraukoje, yra susitaikymas su esama padėtimi, nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis, nedrąsa: “Jis nusileisdavo ir rezignuodavo, bet tuo pačiu metu giliai kentė dėl savo pažeminimo, kankindamas save mintimi kad pasaulis ir visas platus gyvenimas nebe jam, kad nebe jam svajoti apie bet kokį pasižymėjimą – ir kam nors patikti, ką nors sužavėti nebe jam”. Šiame sakinyje “nebe jam’ pakartota net tris kartus. Tai dar labiau pabrėžia pagrindinio veikėjo nusivylimą ir tarsi patvirtinimą, kad ne
Šios ištraukos nuotaika labai rami, nekintanti. Ji kupina nepasitikėjimu savimi, nusivylimo. O pats paskutinis sakinys iš pradžių sukelia kibirkštėlę vilties: “jeigu tuo metu niekas nebūtų slopinęs jojo polėkių, jeigu jam būtų įspindęs bent vienas laisvės spindulys iš plačiosios padangės, jeigu jisai būtų įtikėjęs savo talentą.”. Tai labai pabrėžia žodelis “jeigu”, kuris pakartojamas net keletą kartų. Ta
Ši ištrauka – puikus pavyzdys, kaip jaunuolis, turėdamas talentą, kurį pripažįsta kiti, pats gali jį pražiopsoti ir jo nepripažinti vien dėl to, kad jis yra nedrąsus ir netiki, kad būtent jam nusišypsojo laimė patirti talento džiaugsmą. Tačiau ši ištrauka neleidžia pamiršti, kad viskam didelę įtaką daro ir susiklosčiusios aplinkybės, prieš kurias žmogus yra bejėgis.