Vaizduotė ir kūrybiškumas

VAIZDUOTĖ

Vaizduote- tai ginklas kare su realybe. — [Julesis de Gaultier]
N. M. Grendstad žodžiais, vaizduotė – viena iš mąstymo formų. Dėl to pasidaro svarbus humanistinio ugdymo principas mokytis – tai atrasti“. Tai ugdymo principas, siekiantis susieti pažintinę bei emocinę sferas, ir jo pradininku laikomas G. I. Brownas. Specifiniai šio ugdymo metodai, kaip antai: vaizduotės, darbo mažose grupelėse, piešinių, nebaigtų sakinių bei kt. (pvz., Saulės“), – sėkmingai taikomi puoselėjant moksleivių kalbinę saviraišką, nes kalbos ugdymas neįsivaizduojamas be vaizduotės. Vaizduotė suteikia savitos informacijos, padeda įgyti turiningesnį ir viisybiškesnį aptariamo dalyko vaizdą (K. Ušinskis, J. Budzinskis, N. M. Grendstad ir kt.). Susidaryti vaizdiniai savitai perteikiami žodžiais. Kad moksleivių kalbinė raiška būtų originali, reikia ne slopinti vaizduotę, o ją lavinti. Taigi vaizduotė gali būti naudojama ir kaip ugdymo priemonė. Pasak N. M. Grendstad, vaizduotėje patirti įspūdžiai veikia ugdytinius, jų kūno reakcijas, mintis, jausmus beveik taip pat kaip patirti tikrovėje. Vaizduotė leidžia pajusti daugelį tikrovės reiškinių, kurių vaikas negali patirti tiesiogiai. Tai pagilina žinias ir paruošia tikroms situacijoms. Vaizduotė yra suusijusi su mąstymu ir užmezga ryšį su jausmais. Visa tai galima nusakyti, pavadinti ir savitai išreikšti kalba.
Kalbantis sudaroma galimybė ne tik pasakyti, kas jaučiama, išsakyti nuomonę, bet ir kas mąstyta suvokiant tikrąją padėtį, ją aptariant, įvertinant. Tai sudaro tinkamas ugdymo ir

r ugdymosi sąlygas moksleivių kalbinei saviraiškai plėtoti. Vaizduotės metodas suteikia galimybę teorines žinias (sąvokas, normas, vertybes) kiekvienam ugdytiniui išgyventi individualiai, įsigilinti, pajusti ir įprasminti. Vaizduotėje išgyventos situacijos sudaro sąlygas individualiai kalbinei raiškai. Anot N. M. Grendstad, Vaizduotė – tai durys į mano vidinį pasaulį ir taip pat durys į išorinio pasaulio išgyvenimą“. Kalbėdami apie pradinės mokyklos moksleivį, turėtume nepamiršti, kad ypač svarbus vaidmuo čia tenka pažintinės ir emocinės sferų susiliejimui. Formuojantis šio amžiaus vaiko vaizduotei, tobulėjant gebėjimams bendrauti, be žaidybinės veiklos, ima dominuoti mokymosi veikla. Žaisdami vaikai dažnai tarpusavio santykius modeliuoja, o tai savo ruožtu tobulina, plėtoja jų kalbą. Ypač svarbus vaidmuo tenka kūrybiškumui, kuris reiškiamas spontaniška, nevaržoma vaizduote.

KŪRYBIŠKUMAS

Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Siekiant kūūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.
Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

Kūrybinio mąstymo savybės

Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis, mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį įvairias sprendimo galimybes, o ne į

vieną paprasčiausią. Išskiriamos tokios kūrybinio mąstymo savybės arba dimensijos:
1. Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.
2. Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios; gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.
3. Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis, tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.
4. Kūrybinių idėjų (ar sprendimų) detalumas, išbaigtumas. Tai gebėjimas išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis būtų, socialinio pripažinimo paprastai nesulaukia.
5. Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemos esmę.
Pagrindiniai kūrybinio mąstymo mechanizmai yra vaizduotė ir intuicija, tačiau čia jų plačiau nenagrinėsime.

Kūrybiškumą skatinantys veiksniai

Visi žmonės yra mažiau ar daugiau kūrybingi. Kūrybiškumo ugdymas turi prasidėti kuo anksčiau, palankiausias amžius tam yra nuo 3-5 metų. Nežiūrint to, kūrybiškumas gali ir turi būti ugdomas tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai [pagal 4]:
1) turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;
2) demokratiški aplinkinių santykiai;
3) tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;
4) tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.

KŪRYBINĖS UŽDUOTYS

Užduotis “Anglis, morka ir šalikas”
Baloje gulėjo penki anglies gabaliukai, morka ir šalikas. Niekas jų nemetė į balą, tačiau galima aiškiai ir logiškai paaiškinti, kaip jie ten atsidūrė. Pa

aaiškinkite.
Atsakymas: šiuos daiktus naudojo vaikai, statydami senį-besmegenį. Dabar sniegas ištirpo.

Užduotis “Taškai”
Mokytoja popieriaus lape nupiešė keletą taškų. Pakvietusi vieną mokinį, ji paklausė, kiek taškų šis mato lape.
– Penkis, – atsakė jis.
– Teisingai, sėskis, – tarė mokytoja ir, pakvietusi kitą mokinį, uždavė tą patį klausimą.
– Keturis, – atsakė antrasis.
– Teisingai, – sėskis.
Tai kiek gi iš tikrųjų buvo taškų lape.
Atsakymas: devyni, – penki vienoje lapo pusėje ir keturi kitoje.

Užduotis “Žmogus lifte”
Žmogus gyvena dešimtame aukšte. Kiekvieną dieną jis liftu nusileidžia ir eina į darbą ar parduotuvę. Grįždamas namo, jis liftu kyla iki septinto aukšto, o toliau lipa laiptais. Kodėl jis taip daro.
Atsakymas: įsivaizduokite, kad jūs esate name, kuriame yra rūsys. Rūsyje yra trys lempos. Viršuje esančiame kambaryje yra trys šių lempų jungikliai. Jūs nežinote, kokie jungikliai išjungia lempas.
Ar galima, tik vieną kartą nusileidus į rūsį išsiaiškinti, kokie jungikliai kurias lempas išjungia ar įjungia. Jūs neturite jokių instrumentų ir niekas jums nepadeda.
Atsakymas: įjungiate du jungiklius ir laukiate 5 minutes, tuomet vieną jų išjungiate ir leidžiatės į rūsį. Viena lempa dega, kita nedega, bet yra karšta, dar kita yra šalta, – ją įjungia jungiklis, kurio jūs nelietėte.

Užduotis “Papuasai”
Saloje gyvena dvi papuasų gentys: vieni visuomet meluoja, o kiti visuomet sako tiesą. Į salą atvyko keliautojas, priėjo prie kelių, vedančių į šių genčių kaimus, sankryžos. Šalia kelio ant akmens sėdi papuasas, bet neaišku, iš ko

okios jis genties (teisiųjų ar melagių). Kaip galima sužinoti, kur, koks kaimas, uždavus tik vieną klausimą.
Atsakymas: papuaso reikia paklausti, “kur tu gyveni”. Teisusis parodys į kaimą, kuriame gyvena teisieji, melagis parodys į kaimą, kuriame gyvena ne jo gentis, t.y. abu parodys į teisiųjų kaimą.

Užduotis “Teismas”
Įvyko nusikaltėlio teismas. Nusikaltėlį nuteisė kalėti iki gyvos galvos, tačiau paaiškėjo, kad nusikaltėlis yra tolimas jo giminaitis ir dovanojo jam pusę termino. Klausimas: kaip nusikaltėliui atsėdėti lygiai pusę laiko.
Atsakymas: vieną dieną kalėjime, kitą – laisvėje. Ir taip iki gyvenimo pabaigos.

Užduotis “Gaisras”
Įsivaizduokite, kad jūs esate negyvenamoje saloje, aplink – vandenynas, kuriame pilna ryklių. Staiga vienoje salos pusėje kyla gaisras ir ima judėti link jūsų. Ką jūs darysite, kad nesudegtumėte.
Atsakymas: reikia tam tikru atstumu nuo kranto padegti priešingą salos pusę. Kuomet ten gaisras pasibaigs, tada šioje salelėje bus galima išsigelbėti.

Užduotis “Išranki pirkėja”
Prieš pat parduotuvės uždarymą moteris eina per didelę maisto prekių parduotuvę, prieš save stumdama vežimėlį. Ji sustoja šalia skirtingų lentynų, įdėmiai apžiūri įvairias prekes ir deda jas į vežimėlį. Baigusi, ji išeina iš prekybos salės, bet neprieina prie kasos ir už nieką nesumoka (pardavėjai tai matė). Paaiškinkite.
Atsakymas: ji pati dirba šioje parduotuvėje. Viena jos užduočių – išimti iš apyvartos prekes, kurių galiojimo laikas baigiasi ateinančią dieną.

Užduotis “Ameba”
Tarkime, kad ameba dauginasi dalydamasi kas 1 sekundę. Iš vienos amebos per 5 minutes dalijimosi būdu susidaro pilna stiklinė amebų. Per kiek laiko iš vienos amebos susidarytų pusė stiklinės amebų.
Atsakymas: per 4 minutes ir 59 sekundes.

Užduotis “Traukiniai”
Per kalną eina vieno kelio geležinkelis. Tunelis pritaikytas tik vienam traukiniui. Vieną kartą lygiai antrą valandą du traukiniai iš priešingų pusių įvažiavo į šį tunelį. Po penkių minučių. kiekvienas laimingai išvažiavo iš skirtingų tunelio pusių. Nė vienas iš traukinių nebuvo įspėtas. Kaip tai galėjo atsitikti.
Atsakymas: labai paprastai. Vienas traukinių į tunelį įvažiavo antrą valandą nakties, o kitas – antrą valandą dienos.

Užduotis “Trys princesės”
Gyvena trys princesės. Dvi iš jų baisiai nori ištekėti. Atvažiuoja princas, ir nė vienos išsirinkti negali, todėl iškelia sąlygą, kad ves tą, kurios arbatinuke pirmiausia užvirs vanduo arbatinuke. Statomi trys absoliučiai vienodi arbatinukai absoliučiai vienodomis sąlygomis, vienu ir tuo pačiu laiku jie pradedami šildyti. Kurios princesės vanduo užvirs pirmiausia. Kodėl.
Atsakymas: tos, kuriai tas pats, tekėti ar ne. Kitos dvi princesės nuolat kilnojo dangtelį tam, kad patikintų, užvirė ar dar ne.

Užduotis “Dviratininkas ir pėstysis”
Iš punkto A į B (40 km) vienu metu išėjo pėstysis ir išvažiavo dviratininkas. Pėsčiojo greitis – 5 km/h, o dviratininko – 40 km/h. Į punktą B jie atvyko vienu metu. Kaip taip galėjo atsitikti, jeigu jie judėjimo metu ilgesniam laikui negali sustoti ir jų greičiai yra pastovūs.
Atsakymas: viduryje kelio dviratininkas meta dviratį ir eina pėsčias, o pėstysis paima dviratį, sėdasi ant jo ir tęsia kelionę važiuodamas. Tokiu būdu jie vienu metu atvyksta į punktą B.

Užduotis “Avys”
Kodėl juodos avys valgo mažiau žolės, negu baltos.
Atsakymas: todėl, kad juodų avių yra mažiau nei baltų .

Informacijos šaltiniai: http://finansai.tripod.com/kuv.htm

http://njuspeipis.ktu.lt/mintys/index.php?cat=45

http://gimtasiszodis.w3.lt/kalesnik_03_5.htm

REFERATAS

VAIZDUOTĖ

IR
KŪRYBIŠKUMAS

Leave a Comment