ĮVADASVAIZDINĖ ATMINTISAtmintis vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Jei žmogus pamirštų viską ką jis suvokė, pergyveno, veikė, jis negalėtų psichiškai vystytis.Atmintis- paprastai yra įvairios medžiagos įsiminimas, pažinimas ir atgaminimas.Svarbų vaidmenį vaidina vaizdinė atmintis, ji yra viena iš atminties rūšių.Vaizdinė atmintis apibūdinama anksčiau suvoktų daiktų ir reiškinių konkrečių vaizdinių įsiminimu. Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ar susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimų metu gaunamus objektų vaizdus[1,61].Vaizdinė atmintis dažniausiai pasireiškia atgaminimo metu, kuomet mums kyla daugiau ar mažiau ryškūs, konkretūs žmonių, daiktų ar įvykių, kurių mes šiuo metu nesuvokiame, bet kuriuos mes suvokėme kažkada praeityje vaizdai. Taip žmogaus smegenyse atsiranda anksčiau suvoktų daiktų ar reiškinių konkretūs vaizdai- vadinami vaizdiniais.Dažniausiai vaikas įsimena tuos daiktus ar reiškinius, kurie vienokiu ar kitokiu būdu patraukė jo dėmesį, tai kas jį sudomino, sukėlė jam stiprų ir ryškų įspūdį.Dažniausiai vaizdiniais atgaminami tik kai kurie būdingi daikto bruožai, kurie turėjo lemiamą reikšmę vaiko veiklai arba savo nepaprastumu patraukė jo dėmesį[3,89].Tiriant vaikų vaizdinę atmintį galime į pagalbą pasitelkti paveikslėlius. Jie turi didelę reikšmę ikimokyklinukų gyvenime. Žinomų objektų atpažinimas paveikslėlius – tai įrodymas, kad vaikas yra įsiminęs tuos objektus ir turi jų vaizdą atmintyje. Atmintyje išlaikyti vaizdiniai padeda objektus atpažinti[2,66]. Kiek paveikslėlių vaikas įsimins priklauso nuo to kaip vaikas dirba su paveikslėliais: dėlioja juos ant stalo, dėlioja juos iš vienos vietos į kitą, deda į krūveles, grupuoja, ieško jų panašumų ir skirtumų.Didelę reikšmę įsiminimui turi paveikslėlių įvardijimas žodžiu, jei jie įvardijami- atsimenama daugiau. Kaip teigė psichologė L. Žitnikova: ,, Keturmečiai vaikai kurie įvardijo pavaizduotus daiktus, iš 12 įsiminė – 6-7 paveikslėlius, o kurie neįvardijo – 2-3 paveikslėlius. Taip pat atsiminimui didelę reikšmę turi paveikslėlių klasifikavimas. Kai daiktus priskiriam tam tikrai grupei, pavyzdžiui valgomas- nevalgomas[4,17].
Taigi, mano šio tyrimo tikslas – ištirti vaikų vaizdinę atmintį, naudojant paveikslėlių klasifikacijos metodą.METODIKA: Buvo parinkti 8 tiriamieji, 4-5metų vaikai. Tomas 4m. Rasa 4,5m. Lina 4,7m. Gintaras 4m. Romas 4,9m. Linas 4,3m. Agnė 4,6m. Aistė5m.PRIEMONĖS NAUDOJAMOS TYRIMUI: 2 paveikslėlių rinkiniai po 15 paveikslėlių kiekviename. Pirmame rinkinyje bet kokie paveikslėliai. Antrasis paveikslėlių rinkinys sudarytas iš 2 lygių dalių, kurios skiriasi pagal požymį: valgomas- nevalgomas.TYRIMO EIGA: Tyrimas buvo atliekamas su kiekvienu vaiku individualiai.Tyrimas atliekamas 2 serijomis:1-OJI SERIJA. Tiriamajam buvo sakoma, kad jis turi stengtis kiek galima geriau įsiminti daiktus pavaizduotus paveikslėlyje.Ant stalo priešais tiriamąjį dedamas pirmasis paveikslėlis iš pirmojo rinkinio, po to ant jo dedamas antrasis paveikslėlis, ir taip pat išdėliojami likusieji. Taip išdėliojami visi 15 skirtingų paveikslėlių.Baigus demonstruoti paveikslėlius jie nuimami, ir tiriamojo paprašoma išvardinti daiktus, kurie buvo pavaizduoti paveikslėliuose, ir žymimasi kiek tiriamasis paveikslėlių atgamino teisingai ir kiek neteisingai. 2- OJI SERIJA. Toliau tyrimas buvo atliekamas su antruoju paveikslėlių rinkiniu. Jame paveikslėliai skyrėsi pagal požymį: valgomi – nevalgomi. Tiriamojo prašoma suklasifikuoti paveikslėlius pagal požymį – valgomas – nevalgomas. Tiriamajam paveikslėlius suklasifikavus, jie nuimami ir paprašoma tiriamojo išvardinti daiktus kurie buvo atvaizduoti paveikslėliuose. INSTRUKCIJA TIRIAMAJAM: – Tiriamajam sakoma: ,, -Dabar aš tau rodysiu paveiksliukus ir tu turi stengtis kuo daugiau, ir geriau įsiminti tuos pavaizduotus paveiksliukus.
REZULTATAIPROTOKOLASTiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysTomas4m. 1 15 4 0,26 Tiriamasis noriai, bet nedrąsiai dalyvavo tyrime. Paveikslėlius apžiūrinėjo labai rimtai. Dėliojant paveikslėlius jis garsiai juos vardijo. Tik neatpažino apelsino ir iškart pasakė:,, aš šito paveikslėlio nepažystu”.Tomas gerai įvardijo visus paveikslėlius, visus juos pažinojo.
2 15 2 0,13 Prieš tiriamaji išskleidus paveiksliukus, jis iškart pradėjo vardint paveikslėlius ir garsiai tardamas jų pavadinimus dėliojo juos į kruvelę: ,, tas turi būti čia’’, ,,šito nežinau kur dėt’’.Visus paveikslėlius suklasifikavo geraiTiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysAgnė4,5m. 1 15 3 0,2 Rodant paveikslėlius tiriamoji kai kuriuos garsiai vardino, ir pasakojo, jog ji šiuos daiktus yra mačiusi. 2 15 2 0,13 Paveikslėlius klasifikavo labai lėtai, retkarčiais paklausdavo: ,,ar čia valgomas?”
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysRasa4,5m. 1 15 2 0,13 Tiriamoji buvo labai išsiblaškius, nelabai suprato ko iš jos buvo reikalaujama, ji nuolat klausinėjo: ,,ar aš turiu prisimint visus paveiksliukus? Oi aš tiek daug neprisiminsiu’’.Labai įdėmiai žiūrėjo paveiksliukus, kai kuriuos įvardijo garsiai. 2 15 4 0,26 Paprašius sudėliot paveikslėlius pagal požymį, ji labai greit juos išrinko ir sudėliojo juos teisingai, dėliojo juos garsiai vardindama.
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysLina4,7m. 1 15 4 0,26 Tiriamoji per visą tyrimą buvo labai nedrąsi, labai rimtai apžiūrinėjo paveiksliukus, dėliojant paveikslėlius garsiai vardijo juos, sakiusi jog ji taip pat turi namie kibirėlį, kamuolį, jog patinka obuoliai. 2 15 5 0,33 Lina labai idėmiai apžiūrinėjo paveikslėlius, labai nedrąsiai juos klasifikavo, ilgai svarstė kurį paveiksliuką priskirt prie valgomų kurį prie nevalgomų. Dėliodama vis klausė:,, ar čia dėt’’, tačiau suklasifikavo gerai.
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysAistė5m. 1 15 6 0,4 Tiriamoji buvo labai gerai nusiteikus. Labai idėmiai žiūrėjo į paveikslėlius, juos vardino garsiai. Nieko neklausinėjo. 2 15 6 0,4 Tiriamoji labai stengėsi viską kuo teisingiau sudėlioti, vis klausinėjo: ,,ar gerai dedu”. retkarčiais suabejodama, kur kurį paveikslėlį priskirti Taip pat garsiai sau sakė kas pavaizduota paveikslėliuose: ,,saulytė nevalgoma, vyšnia valgoma dedu čia’’. Labai džiaugėsi, kad viską sudėliojo teisingai.
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysGintaras4m. 1 15 2 0,13 Tiriamasis labai įdėmiai apžiūrinėjo paveikslėlius, tačiau labai dažnai klausinėjo: ,,kas čia” arba ,,nežinau kas čia”. 2 15 2 0,13 Tiriamasis labai ilgai klasifikavo paveikslėlius, juos dėliojo tai į vieną krūvelę tai į kitą, sumaišė kur valgomi, kur nevalgomi.
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysRomas4,9m. 1 15 4 0,26 Tiriamasis labai įdėmiai, apžiūrinėjo paveikslėlius, juos garsiai visus vardijo, ir šeip labai daug kalbėjo, pasakojo jog kai kuriuos žaisliukus matytus paveikslėliuose jis pats turi, pvz: kibirėlį, meškutį, pamatęs eglę, sakė jog greit per Kalėdas puoš eglutę, po kuria senis šaltis padės dovanų. 2 15 4 0,26 Klasifikuodamas paveikslėlius tiriamasis juos garsiai vardijo, labai greit juos suklasifikavo ir iškart paklausė: ,,ar gerai padariau”, tačiau kelis paveikslėlius priskyrė neteisingai.
Tiriamasis Serija Demonstruotų paveikslėlių sk. Teisingai atgamintų paveikslėlių sk. Vaizdinio įsiminimo koeficientas Tiriamojo elgesysLinas4,3m. 1 15 3 0,2 Tiriamasis įdėmiai apžiūrinėjo paveikslėlius, kai kuriuos lengvesnius jų pavadinimus ivardijo, pvz saulytė,meškutis 2 15 2 0,13 Tiriamasis labai ilgai klasifikavo, nieko neklausė, tik pats sau tyliai dėliodamas kažką kalbėjo.
REZULTATŲ APTARIMASVisi vaikai tyrime dalyvavo labai noriai. Tiriamieji labai stengėsi prisimint kuo daugiau paveikslėlių, įdėmiai juos apžiūrinėjo klasifikuodami. Daugelis tiriamųjų kai jiems buvo rodomi paveikslėliai, arba klasifikuodami, paveikslėlius įvardijo žodžiu, siejo juos su įvairiomis situacijomis, o tai vaikams padėjo geriau įsimint paveikslėlius, bei juos suklasifikuot. Pastebėjau, kad vaikai kurie paveikslėlius įvardijo garsiai prisiminė jų daugiau, nei tie kurie nieko nesakė. Pavyzdžiui tie, kurie įvardijo paveikslėlius, iš 15 parodytų paveikslėlių prisiminė nuo 4 iki6 paveikslėlių, kurie nieko nešnekėjo tik nuo 2 iki4 paveikslėlių.
Beveik visi tiriamieji pavaizduotus paveikslėlius atpažino. Tiriant vaizdinę vaikų atmintį galima teigti, jog yra amžiaus skirtumai, tačiau jie nežymūs. Kiekvienas vaikas prisimena skirtingai, pavyzdžiui ketverių metų vaikas prisimena tiek pat paveikslėlių kiek ir ketverių su puse metų vaikas, arba panašiaiIŠVADOS1. Tiriant vaikų (4-5m) vaizdinę atmintį, galime teigti, jog ji sparčiai vystosi ir tobulėja. Žinomų objektų atpažinimas paveikslėliuose – tai įrodymas, kad vaikas yra įsiminęs tuos objektus ir turi jų vaizdą atmintyje, ir gali atpažint tuos pavaizduotus objektus.2. Galima teigti, jog įsiminimui didelę reikšmę turi paveikslėlių klasifikacijos metodas, jis padeda vaikui geriau įsimint paveikslėlius.3. Paveikslėlių įsiminimui didelę reikšmę turi paveikslėlių įvardijimas žodžiu, vaikai kurie įvardija paveikslėlius žodžiu, geriau ir daugiau atsimena, nei tie kurie išvis neįvardijo.4. Tiriant vaizdinę atminti, jaučiami ir nežymūs amžiaus skirtumai. Pavyzdžiui jaunesnis vaikas gali daugiau prisimint nei vyresnis vaikas, ir atvirkščiai.
NAUDOTA LITERATŪRA1. A. Jecikevičius ,,Siela, mokslas, gyvensena”. Vilnius: ,,Žodynas”, 19942. A. Gučas ,,Vaiko psichologija”. Kaunas: ,,Šviesa”, 19813. A. Zaporožecas ,,Psichologija”. Vilnius: ,,Mintis”, 19674. L. Žitnikova ,,Ugdykime vaikų atmintį”. Kaunas: ,,Šviesa”, 1981