Vaiko psichologinis pažinimas

Turinys

1. Įvadas
2. Tyrimo rezultatai

2.1. Verbalinio intelekto tyrimas

2.2. Temperamento tipo nustatymas

2.3. Mąstymo kritiškumo tyrimas

2.4. Nerimastingumo tyrimas
3. Išvados
4. Literatūros sąrašas

Įvadas

Geras mokinio pažinimas – svarbi mokymo turinio ir metodų tobulinimo sąlyga. Reikia visapusiškai pažinti vaiką bei sudaryti tokią aplinką, kuri padėtų atsiskleisti jo prigimčiai, individualumui, žadintų kūrybiškumą ir atvirumą, teiktų plačių galimybių kiekvienam mokiniui tobulėti. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti mokinio verbalinių gebėjimų ypatumus, žinias apie laiką, nustatyti mokinio mąstymo logiškumą, kritiškumą, išsiaiškinti nerimastingumo lygį, taikant tyrimus. Vienas iš svarbiausių tyrimo uždavinių – įvertinti vaiko gabėjimus, laiko pojutį, charakterio ypatybes, ištirti vaiko geebėjimą apibendrinti, susipažinti su juos supančia aplinka ir nustatyti bendrųjų žinių apimtį.

Tyrimo rezultatai

Verbalinio intelekto tyrimas

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mokinio verbalinių gebėjimų ypatumus.

I
1. Raištelius – Padą (teisingas atsakymas)
2. Kupranugaris
3. 12 mėn.
4. Vasaris
5. Strutis
6. Visada
7. Diena
8. Skystas
9. Šaknis
10. Vilnius

II
1. Pupa
2. Tiltas
3. Smėlis
4. Maskva
5. Uosis – Lazdynas (teisingas atsakymas)
6. Erelis
7. Apskritimas – Rodyklė (teisingas atsakymas)
8. Kazlauskas
9. Skaičius
10. Skanus
III
1. Gėlė
2. Obelis
3. Ligonis
4. Lizdas
5. Koja
6. Sausas
7. Temperatūra
8. Burė
9. Geležinė
10. Dulkės – Kilimas (teisingas atsakymas)

IV
1. Darbas – Darbo įrankiai (teisingas atsakymas)
2. Metai – Metų laikai (teisingas atsakymas)
3. Žuvis
4. Daržovės
5. Krūmai
6. Baldai
7. Para – Paros dalys (teisingas atsakymas)
8. Gyvūnai
9. Mėnesiai
10. Augalai

Išvados

I. Pirmąjį subtestą vaikas atliko labai gerai. Suklydo atsakydamas tik į pirmąjį klausimą, kad batas visada turi padą, o ne raištelius. Paaiškinus žodžio „visada“ prasmę vaikas, suprato, kad atsakė neteisingai ir pateikė gerą atsakymą.
II. Su anntrąją testo dalimi, nekilo jokių problemų, vaikas atsakinėjo greitai ir daug negalvodamas, todėl per išsiblaškymą padarė 2 klaidas.
III. Trečioje subtesto dalyje Tomas padarė 1 klaidą, nes jam grindys asocijuojasi su dulkėmis, o ne su kilimu.
IV. Ketvirtą testo dalį atlikdamas vaikas itin ilgai ga

alvojo atsakymus. Jis padarė 3 smulkias klaidas, Tomas ne tiksliai atsakė į klausimus pvz. Vasara, žiema – metai. Nors tai yra metų laikai.

Verbalinio intelekto tyrime mokinys surinko 36.5 balus. Šie balai rodo, kad tai yra ketvirtas lygis- 32 balai ir daugiau (AS 80-100%). Mažiausiai klaidų berniukas padarė atlikdamas I ir III subtestą, tai rodo, kad vaikas geba atskirti esminius ir bendruosius daiktų ir reiškinių požymius nuo antraeilių ir nustatyti loginius ryšius ir santykius tarp duotų sąvokų. Tačiau sunkiau geba apibendrinti.

Temperamento tipo nustatymas

Tyrimo tikslas. Įvertinti mokinio veiklos, elgsenos, išgyvenimų ypatybes, iš kurių galima spręsti apie jo temperamento tipą.

Cholerikas Sangvinikas Flegmatika Melancholikas
2. 4 1. 3 5. 2 4. 1
3. 3 7. 4 10. 2 9. 2
6. 3 13. 2 16. 4 14. 2
8. 2 15. 4 24. 3 19. 3
11. 3 18. 4 25. 2 29. 3
12. 4 20. 1 28. 2 34. 2
17. 1 22. 2 30. 2 35. 1
21. 2 27. 3 33. 1 38. 4
23. 1 31. 2 36. 3 39. 2
26. 4 32. 4 44. 1 40. 1
41. 2 37. 3 48. 3 43. 2
45. 3 42 4 50. 1 49. 1
47. 3 46. 3 52. 3 51. 1
Iš viso: 35 39 29 25

Išvados
Vaikas visada pasižymėjo linksmumu, nerūpestingumu. Būdamas kompanijose visada dominuoja, yra bendraujantis, tačiau sunkiai susikoncentruoja į kažkokią veiklą, o monotonija jį trikdo. Atlikus temperamento tipo nustatymo testą paaiškėjo, kad jis yrra sangvinikas. Šio temperamento žmonės apibūdinami, kaip linksmi, nerūpestingi, optimistiški, mėgstantys bendrauti ir mėgiami aplinkinių. Visuomet pasirengę padėti kitiems, todėl kartais pažada negalvodamas, ar galės ištesėti pažadą. Nemėgsta monotonijos, linkęs dažnai keisti veiklą. Sangviniskas dažnai nėra pastovus emociškai: džiaugsmą gali greit pakeisti liūdesys. Testo atsakymai iš dalies apibūdimo Tomą, nes niekada žmogus nebūna tik vieno temperamento tipo.

Mąstymo kritiškumo tyrimas

Tyrimo tikslas. Nustatyti mokinio mąstymo logiškumą, kritiškumą.

1. Zuikis įlipo į medį, kad nesušaltų ( Ar teisingai zuikis padarė? Kodėl? )
Ne, nes medyje šalčiau nei ant že

emės.
2. Darbinikas nukrito nuo statomo namo stogo ir susilaužė koją. Todėl jis greit nuėjo į
ligoninę, kad jį apžiūrėtų ( Ar galėjo darbininkas nueiti? )
Ne, nes jo koja sulūžus ir jis negali paeiti.
3. Ąžuolas turi 5 šakas. Ant kiekvienos šakos auga po vieną obuolį. Kiek iš viso obuolių auga ant ąžuolo? ( Ar teisinga uždavinio sąlyga? )
Neauga ant medžio obuoliai.
4. Kas skaito knygas, tas daug žino. ( Ką tu manai apie tai? )
Taip.
5. Tėvas tarė savo sūnui: „Vėjas jau visai nurimo, tad išeik į lauką ir paleisk savo aitvarą“ ( Ar geras tėvo patarimas? Kodėl? )
Ne, kad aitvaras skristų reikia vėjo, o vėjas jau nurimo.
6. Katei – džiaugsmas, pelei – verksmas. ( Ar teisingas toks pasakymas? Kodėl?)
Taip, nes katė suvalgys pelę.

Išvados
Mąstymo kritiškumo tyrime mokiniui buvo pateikti 6 sakiniai, iš kurių 2 logiški ir 4 nelogiški sakiniai. Į visus jis atsakė labai gerai, tiek atsakymai, tiek paaiškinimai „ Kodėl? “ buvo tikslūs pvz: tėvas tarė savo sūnui: „Vėjas jau visai nurimo, tad išeik į lauką ir paleisk savo aitvarą“ ( Ar geras tėvo patarimas? Kodėl? ) Ne, kad aitvaras skristų reikia vėjo, o vėjas jau nurimo. Tomo mąstymo kritiškumo koeficientas yra labai aukštas 6 balai iš 6 galimų t.y 100%. Iš to galime spręsti, kad vaiko gebėjimas logiškai mąstyti yra puikiai išsivystęs.

Nerimastingumo tyrimas

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mokinio nerimastingumo lygį.

Eil. Nr. Taip Ne Nežinau
1. +
2. +
3. +
4. +
5. +
6. +
7. +
8. +
9. +
10. +
11. +
12. +
13. +
14. +
15. +
16. +
17. +
18. +
19. +
20. +
21. +

22. +

Išvados
Nerimastingumo tyrime mokinys surinko 7.5 balus. Taigi jo nerimastingumo lygis (7

7-11). Tai optimalus nerimastingumo lygis. Jis skatina veikti. Darbo rezultatai pakankamai geri ir nedaug skiriasi dirbant tiek normaliose, tiek ypatingose sąlygose.

Išvados

Tyrimo metodai atskleidė vaiko verbalinių gebėjimų ypatumus, tai kaip jis geba atskirti esminius ir bendruosius daiktų ir reiškinių požymius, gebėjimą apibendrinti ar logiškai mąstyti. Vaiko psichologinio pažinimo tyrimai padėjo susipažinti su vaiko gebėjimais, tad vėliau galima šiuos rezultatus panaudoti vaiko tolesniam vystimuisi. Naudojant šį metodą galima palengvinti vaikų mokymąsi, jį sugrupuoti pagal pradinukų gebėjimus ir išpręsti kylančias problemas.

Literatūros sąrašas

1. Navikas,G ; Lapė, J (2003). Psichologijos įvadas. Vadovėlis. Vilnius.
2. Zambacevičienė,P (2006). Vaiko psichologinis pažinimas. Šiaulių universiteto leidykla.
3. ( 2007 ). Psichologija šiandien. KTU leidykla Technologija.

Leave a Comment