Šeimos piešinių tyrimas

Turinys

1. Įvadas2. Tyrimo rezultatai3. Išvados 4. Literatūros sąrašas

Įvadas

Šeima vaiko gyvenime yra vienas iš svarbiausių dalykų. Šeimos santykiai yra ta terpė, kurioje formuojasi savita vaiko asmenybė. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – piešinį panaudoti vaikų tarpasmeniniams santykiams ir jų psichikai tirti, taikant šeimos piešimo metodą. Vienas iš svarbiausių tyrimo uždavinių – įvertinti vaikų emocinį santykį su kitais šeimos nariais, suprasti, kaip jis suvokia tėvu, brolių ir seserų vaidmenį šeimoje, susipažinti su juos supančia aplinka ir suprasti vaikų psichologiją. Tyrimo metodai – projekcinė technika, metodinės literatūros analizė.

Tyrimo rezultatai

Beatričios šeimos piešimo protokolasEil.nr Piešiamų objektų tvarka Pastabos Komentarai1 2 3 41. Mama Piešia juodu pieštuku visa figūrą. Nupiešia tik iš antro karto. Spalvina 4 spalvomis. Ilgai dailina veidą. 2. Tėvas Piešia juodu pieštuku. Nuspalvina 2 spalvomis. 3. „Aš“ Piešia juodu pieštuku visa figūrą. Spalvina 4 spalvomis. Dailina plaukus. 4. Brolis Piešia juodu pieštuku. Spalvina 3 spalvomis.

Apklausa1. Išvardyk, ką nupiešei. Mama, tėtis, aš ir brolis.2. Ką jie veikia? Eina fotografuotis.3. Ar jums linksma? Kodėl? Taip – linksma, nes įdomu fotografuotis.4. Kas iš jų linksmiausiais ? Brolis. Kodėl? Nes jis labai norėjo fotografuotis.5. Kas iš jų nelaimingiausias? Tėtis. Kodėl? Nes jis nenorėjo eiti.

1) Įsivaizduok, kad tu turi 2 bilietus į cirką. Ką tu pakviestum eiti kartu?2) Įsivaizduok, kad visa tavo šeima važiuoja ilsėtis prie jūros. Tačiau vienam reikia likti mieste ir padėt senelei (saugoti butą ar prižiūrėti šunį ir pan.). Kas tu norėtum, kad liktų?3) Tu statai iš „konstruktoriaus“ detalių namą ir tau nesiseka. Ką tu pakviestum į pagalbą?4) Tu turi 4 (vienu mažiau, nei yra šeimoje narių) bilietus į įdomų filmą. Kas liktų namie?5) Įsivaizduok, kad tu pakliuvai į negyvenamą salą. Su kuo norėtum joje gyventi?

6) Tu gavai dovanų įdomų loto. Visa šeima susėdo žaisti, tačiau jūsų yra vienu per daug. Kas nežaistų?

Atsakymai: 1. Su mama2. Lieka tėtis3. Paprašysiu, kad tėtis padėtų4. Brolis5. Mama6. Tėtis

Beatričios teigiamo emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimasEil.nr Punktai, už kuriuos skiriami taškai Mama Tėvas Brolis1. Piešia pirmą 1 – –2. Piešia šalia savęs – 1 13. Figūros detalės 1 1 14. Gražina 1 – –5. Spalvina 1 1 16. Panašumas 1 – –7. Fizinis kontaktas, bendra veikla – – – Taškų suma 4 2 2

Neigiamo emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimasEil.nr Punktai, už kuriuos skiriami taškai Mama Tėvas Brolis1. Piešia paskutinį – – 12. Piešia atokiau – – –3. Atskirtas objektu – – –4. Mažiausiai detalių – – –5. Mažiausiai gražinamas – – 16. Mažiausiai spalvinamas – 1 –7. Brūkšnuojamas veidas ar kūnas – – – Taškų suma 0 1 2

Palyginę abi lenteles, matome, kad daugiausia teigiamų įvertinimų surinko motina ( 4 taškus), o brolis – daugiausia neigiamų įvertinimų ( 2 taškus). Beatričios santykis su tėvu neišryškėja.Situacijų sprendimo analizė rodo, kad motinai teko 2 teigaimi ( 1 ir 5 situacija) , tėvui – 1 teigiamas pasirinkimas ( 3 situacija) ir 2 neigaimas ( 2 ir 6 situacija) , broliui – 1 neigiamas pasirinkimas ( 4 situacija).

Dabar atliekame kokybinę šeimos piešinio analizę. Ji patvirtina kiekybinės analizės įvertinimus. Beatričė, 7 metų dienos centro „ Gelbėkit vaikus“ lankytoja. Mergaitė piešdama šeima nupiešė mamą, tėtį, save ir brolį. Atliekant šeimos piešinio analizę, pirmiausia dėmesį patraukia šeimos narių išdėstymas lape. Šeimos narių išdėstymas piešinyje, jų tarpusavio padėtis priklauso nuo vaiko santykių su tais nariais. Šeimos nariai išdėstyti pačiame lapo kampe, mama su tėčiu kartu, o truputėli žemiau Beartičė su broliu. Tėvų iškėlimas , jų atskyrimas nuo mergaitės su broliu rodo, emocinę distanciją, kad šeimoje nėra demokratijos ar visa valdžia šeimoje priklauso tėvams. Remiantis šiuo piešiniu galima teigti, kad skiriasi emociniai santykiai šeimoje tarpt tėvų ir vaikų , kurie išreiškiami per atstumą. Figūros išdėstytos arti viena nuo kitos, artumas – simpatija, siekimas būti kartu.

Figūrų ypatybės gali teikti informaciją apie vaiko jausmus šeimos nariams, apie tai, kaip vaikas juos suvokia ir kaip pats jaučiasi šeimoje. Beatričė pirmą asmenį nupiešė mamą. Mamos veidą mergaitė piešė ypač ilgai. Dailino jos akis, lūpas, ilgai piešė šukuoseną ir kruopščiai ją spalvino. Mergaitė parodo ne tik teigiamą emocinį santykį su mama, bet ir jos reikšmingumą jos gyvenime, nes ją nupiešė pačią pirmąją ir labiausiai užbaigtą ir išpuoselėtą. Neigiamą emocinį santykį su broliu žymi ne tik kiekybiškai įvertintos piešinio savybės, bet ir tai, kad mergaitė piešdama brolį nenaudojo trintuko, piešinyje nieko nedailino, brolis nupieštas labai neproporcingai, o spalvino tik su 2 spalvomis. Jei mamos drabužiai buvo nuspalvinti idealiai, tai brolio labai atmestinai ir nekruopščiai. Galima sakyti, kad tarp Beartočios ir brolio yra kažkokia įtampa ar konkurencija.Kiekybinė analizė neidentifikavo Beatročios santykio su tėvu. Mergaitę jaučia labai prieštaringus jausmus tėvui. Ji nupiešė tik iš antro karto tėvą, tai rodo prieštaringumą, konfliktišką santykį su juo. Tėvas labai proporcingas ir pats didžiausias iš visų, bet spalvino tėvą tik 2 tamsiomis spalvomis. Spręsdama situacijas, mergaitė statant konstruktorių pasikviestų tėtį, bet jo nesiimtų važiuoti su šeima ilsėtis prie jūros. Galima teigti, kad tėvas jai yra svarbus tik konkretiems darbams atlikti , bet kartu ji jo prisibijo, mergaitę žavi tėvo jėga, vyriškumas, bet kartu neimdama tėvo į kelionę prie jūros visiškai saugi jaučiasi su mama.Pačios savęs vaizdavimas. Mergaitė save piešia labai neproporcingą, dešinioji jos pusė ryškiai masyvesnė, koja ir ranka didesnė kone dvigubai. Galima teigti, kad mergaitę kankina dviprasmiški jausmai ir abejonės. Save ji nupiešė panašią i mama, net ir kai kurios spalvos sutampa, tai rodo jos gerą identifikaciją su motina, noras būti i ją panašiai.

Hipotezė apie Beatričios piešinio analizę. Atlikus kiekybinę ir kokybinę piešinio analizę galima teigti, kad mergaitė auga palyginus darnioje ir vieningoje šeimoje ir šeimos narių tarpusavio supratimas bei bendravimas yra gan stiprus.

Veros šeimos piešimo protokolasEil.nr Piešiamų objektų tvarka Pastabos Komentarai1 2 3 41. Mama Piešia juodu pieštuku. Dailina plaukus. 2. Patėvis Piešia juodu pieštuku 3. Brolis Piešia juodu pieštuku 4. Sesuo Piešia juodu pieštuku. Daug dėmesio skiria figūrai. 5. „Aš“ Piešia juodu pieštuku. Ilgai dailina akis. 6. Brolis Piešia juodu pieštuku 7. Brolis Piešia juodu pieštuku 8. Brolis Piešia juodu pieštuku 9. Brolis Piešia juodu pieštuku 10. Sesuo Piešia juodu pieštuku

Apklausa1. Išvardyk, ką nupiešei. Mama, patėvis, brolis, sesuo, „aš“, brolis, brolis,brolis, brolis, sesuo.2. Ką jie veikia? Stovi3. Ar jums linksma? Kodėl? Linksma, o kodėl nežinau.4. Kas iš jų linksmiausiais ? Kodėl? Nei vienas, o kodėl nežino.5. Kas iš jų nelaimingiausias? Kodėl? Mama, nes labai nervuojasi dėl vaikų.

4. Patėvis5. Su broliu6. Pati nežaistų

Veros teigiamo emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimasEil.nr Punktai, už kuriuos skiriami taškai Mama Patėvis Brolis Sesuo Brolis Brolis Brolis Brolis Sesuo1. Piešia pirmą 1 – – – – – – – –2. Piešia šalia savęs – – – 1 1 – – – –3. Figūros detalės 1 1 1 1 1 1 1 1 14. Gražina 1 – 1 1 – – – – –5. Spalvina – – – – – – – – –6. Panašumas 1 – – 1 – – – – 17. Fizinis kontaktas, bendra veikla – – – – – – – – – Taškų suma 4 1 1 4 2 1 1 1 2

Neigiamo emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimasEil.nr Punktai, už kuriuos skiriami taškai Mama Patėvis Brolis 1 Sesuo 1 Brolis 2 Brolis 3 Brolis 4 Brolis 5 Sesuo 21. Piešia paskutinį – – – – – – – – 12. Piešia atokiau – – – – – – – – –3. Atskirtas objektu – – – – – – – – –4. Mažiausiai detalių – – – – – – – 1 –5. Mažiausiai gražinamas – – – – – – – 1 –6. Mažiausiai spalvinamas – – – – – – – – –7. Brūkšnuojamas veidas ar kūnas – – – – – – – – – Taškų suma – – – – – – – 2 1

Palyginę abi lenteles, matome, kad daugiausia teigiamų įvertinimų surinko motina ( 4 taškus), o brolis 2 – daugiausia neigiamų įvertinimų ( 2 taškus). Veros santykis su kitais šeimos nariais neišryškėja.Situacijų sprendimo analizė rodo, kad broliui teko 2 teigaimi ( 3 ir 5 situacija) , patėvui – 2 neigiami pasirinkimai ( 2 ir 4 situacija) ir net 2 situacijose ji pati nežaistų ar neitų ( 1 ir 6 situacijos). Dabar atliekame kokybinę šeimos piešinio analizę. Ji patvirtina kiekybinės analizės įvertinimus. 13 metų mergaitė Vera, dienos centro „ Gelbėkit vaikus“ lankytoja. Mergaitė piešdama šeima nupiešė mamą, patėvį, 5 brolius ir 2 seseris. Pažiūrėjus į piešinį, nei vienas ir jų neišsiskiria savitumu, jie nupiešti kaip su šablonu, tiesa drabužiai skirtingi. Vera piešdama nekomentavo savo piešinių. Tai pat tai, kad vaikas motiną piešė pirmą ir ją labiausiai dailino atskleidžia teigiamą emocinį santykį su ja.Mergaitės piešinys ir apklausos atsakymai gana ryškiai parodo teigiamą ir neigiamą šeimos narių santykį su ja. Verai, kaip rodo piešinys, mama yra labai reikšmingas asmuo, su kuriuo yra geri santykiai. Tačiau kartu truputį abejonių kelia jos prieštaringas atsakymas dėl nelaimingiausio asmens, t.y. mamos, kadangi ji sakė, kad ją nervuoja vaikai.

Piešinys pieštas nuosekliai, pradėjo mama, patėviu ir po to sekė vaikų pagal amžių vaizdavimai, pradedant vyriausiuoju broliu ir baigiant jaunausiaja seserimi. Pirmasis piešiamas vyriausiasis brolis, nors jis ir nebegyvena namuose, iš to galima spręsti kad mergaitei jis labai svarbus ir jie gan artimi. „ Ar reikia piešti visus? Man visi netilps“ klause Vera. Ji nenorėjo piešti jaunesniųjų brolių ir sesers, bet kadangi buvo pakartota, kad reikia nupiešti šeimą, mergaitė juos nupiešė kitoje lapo pusėje. Galima daryti išvadą, kad jų santykiai nėra geri, gal net kofliktiški, nes tai buvo jau nebe to pačio tėvo vaikai. Labai įdomus reiškinys, kad brolis 2, brolis 3 ir brolis 4 nupiešti idenfiški tiek apranga tiek mimikomis, veido bruožais tiek stovėsena. Iš to galime spręsti, kad jie arba labai gerai sutaria arba tėvų požiūris į šiuos vaikus kažkuo ypatingas. Mergaitė gyvena su patėviu. Savo biologinio tėvo ji nepiešė, iš to galime daryti išvadą, kad ryšiai su juo nutrūkę ir jausmai atšalę. Vera atiduodama bilietą į koncertą ir atsisakydama žaisti loto tarsi parodo, kad gausioje šeimoje vaikui būtina pabūti vienam, atsiribijant nuo kitų šeimos narių. Manau, kad ji nori pabūti viena su savo jaismais ir išgyvenimais. O tam kartais nebuna sąlygų, nes aplink gausi šeima. Hipotezė apie Veros piešinio analizę. Poveikis šeimai turėtų būti nukreiptas į konfliktiškų santykių mažinimą ir artimesnį ryšį su patėviu ir mažesneisiais broliais ir sese, ypatingai, todėl, kad jie gyvena dideliame būryje kartu ir skiriasi jų tėvai.

Išvados

Asmuo yra vienkartinė, nepakartojama, savita būtybė, kurios niekas negali pakeisti. Ji yra laisvas subjektas ir laisvų veiksmų autorius.Tiek tėvas, tiek motina, parodydami tą gyvenimo kelią ar jo kryptį, padeda jaunystėje formuoti savo tapatybę:

1) pasaulėvaizdį su siektinomis vertybėmis, 2) savimonę, aptariančią jį patį ir jo vietą pasaulyje 3) jo pagrindinį tikslą gyvenime.Pasitvirtino hipotezė. Šeimos piešinys atskleidžia emocinį klimatą šeimoje bei jos narių tarpusavio santykius. Tiek kokybinė, tiek kiekybinė analizė dažniausiai rodo šeimos narių tarpusavio ryšį, svajones tokį ryšį turėti arba praeities santykius.

Literatūra

1.Chomentauskas, G. (1983). Šeimos piešimo metodikos taikymas vaiko psichologiniams tyrimams. Metodinė priemonė. Vilnius 2.Navikas,G ; Lapė, J (2003). Psichologijos įvadas. Vadovėlis. Vilnius