„ Vaikas mokykloje – šeimos gyvenimo atspindys „ straipsnio analizė
Nuo senų laikų mokykla laikyta antraisiais vaiko namais, kuriuose jis praleidžia didžiąją dalį laiko. Mokykloje vaikas praleidžia gražiuosius gyvenimo metus, randa pirmuosius draugus, joje formuojasi jo charakteris, realizuojamas savasis „ aš“ . Bet ar mūsų dienomis mokyklą galime vadinti antraisias namais?Pastariasias metais viešai daug kalbama apie smurtą patiriamą mokykloje, pasirodo vaikai dažniausiai patiria jį butent ten. Šiandieninėje mokykloje ir vaikų ir paauglių agresija buna įvairių formų. Mažiesiems būdinga fizinė agresija, o štai vyresniems – emocinė agresija, dažni ir individualios ar grupinės agresijos atvejų. Smurtaujama mokyklose labai įvairuose vietose nuo kiemų iki tualetų ir t.t. Apklausus mokytojus paaiškėjo, kad ši problema pastebima, bet nesiimama jokių konkrečių veiksmų, kad šią problemą bent kiek sumažinti.Kodėl vaikai tampa savo bendraamžių skriaudikais..? Anot psichologų šaknys glūdi šeimoje, vaiko namų erdvėje. Asocialiose šeimose užaugę vaikai nuo mažens išmoksta pasirūpinti savimi ir savo šeima, todėl natūralu, kad mokykloje iš tokios šeimos atėjęs vaikas karingai ar argresyviai gins save ir savo įsitikinimus. Mano nuomone, vaiką ugdyti reikia visuomenei, negalima nusigręšti nuo kitų, kuriems blogiau sekasi gyventi ir kurti savo ateiti. Čia ir yra socialinio darbuotojo pareiga, užtikrinti vaikų vystymąsi ir ugdymą, jei tai padaryti yra nepajėgūs tėvai.Pradėjus aiškintis pagrindines smurtavimo priežastis, paaiškejo kad dažniausiai smurtaujama iš baimės arba viena iš priežaščių suaugusiųjų netolerantiškumas. Tėvai reikalauja iš vaikų per daug, išsako nepasitenkinimą ar net naudoja fizinį smurtą jeigu vaikai nepateisina jų lūkesčių. Todėl vaikai susikaupusias emocijas išlieja ant kitu bendraamžių, nenorėdami pasijusti silpnesniais ir menkiasniais. Vaikų smurto problema yra gerai žinoma ir aktuali, bet visų pirma, patiems pedagogams reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias mokyklos tikslas – ne tik teikti žinių, bet ir ugdyti sugebantį bendrauti asmenį. Visada butina prisiminti, kad vaikai modeliuoja suaugusiųjų elgesį ir mokosi stebėdami tėvus, todėl jie išmoksta visko, taip pat ir neapykantos, iš jų.