temperamentas

Temperamentas – tam tikrų savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Temperamentas rodo gyvybingumo, energingumo ir aktyvumą laipsnį, o jį nulemia įgimtos savybės: atvirumas arba uždarumas ir nervų sistemos jautrumo laipsnis. Temperamentas – tai pastoviausia psichinė savybė, įgimta ir mažai kintanti. Ji sudaro pagrindą greičiau ar lėčiau formuotis įvairiems charakterio bruožams. Psichologai pabrėžia svarbiausią temperamento savybę – žmogaus psichinės veiklos dinamiką, dažnai ją lygindami su upėmis. Viena jų srauni, vingiuota, greita, putojanti kriokliais, o kita rami lygumos upė. Jos laabai skiriasi savo tėkmės greičiu, triukšmingumu, veržlumu ir kitomis savybėmis, priklausančiomis nuo genetinių sąlygų.

Norint apibūdinti temperamentą, išskiriamos pagrindinės savybės, pagal kurias, skiriame vieną temperamento tipą nuo kito:
1. Senzityvumas. Apie šią savybę sprendžiama iš to, kaip jautriai žmogus reaguoja į silpnus dirgiklius, koks jo reakcijos greitis. Jei senzytivumas aukštas – greitai ir stipriai reaguoja į silpnus aplinkos dirgiklius, o jei žemas – reikia stipresnio poveikio, kad sukeltų reakciją.
2. Reaktyvumas. Ši savybė rodo reakcijų į aplinką nevalingumo laipsnį. Žmonių reakcijos į įžeidimą, kritiką, netikėtus įvykius yra nevalingos, tačiau nevalingumo laipsnis įvvairių temperamento žmonių nevienodas.
3. Aktyvumas. Apie šios savybės apraiškas temperamente sprendžiama iš to, kaip aktyviai žmogus veikia aplinką ir nugali sunkumus. Nevienodai aktyviai siekiama tikslo, susikaupiama darbui ir pan.
4. Reaktyvumo ir aktyvumo santykis. Apie šią savybę sprendžiama pagal tai, nuo ko daugiau pr

riklauso žmogaus veikla: nuo atsitiktinių aplinkybių ar nuo žmogaus įsitikinimų, tikslų, gyvenimo planų.
5. Reakcijos tempas. Čia turima galvoje psichinių procesų, reakcijų greitis: įsiminimo, suvokimo greitis, kalbos, judesių greitis ir pan.
6. Plastiškumas ir frigidiškumas. Plastiškumas – sugebėjimas lengvai ir greitai prisitaikyti prie aplinkos, o frigidiškumas – priešinga savybė, pasireiškianti įpročių, prendimų, elgesio pastovumu, vienodumu arba lėtu kintamumu.
7. Ekstroversija ir introversija. Šios savybės nusako, į ką orientuota žmogaus veikla, į ką jis daugiau linkęs – į išorinį pasaulį ar į savo vidų. Ekstravertiško žmogaus reakcijos, veikla priklauso nuo išorinių įspūdžių, o introvertiška – nuo jo paties minčių, vaizdinių apie praeitį ir ateitį ir pan.
8. Emocinis jautrumas. Tai savybė, rodanti, kaip greitai kyla emocinės reakcijos į silpnus poveikius.

O kiekvieną temperamentą apibūdina tokie asmenybės požymiai:
• CHOLERIKAS: greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta, greiti veiklos tempai, tačiau trūksta ištvermės; mėgsta prripažinimą, pagyrimus, yra išdidus, savimyla, kartais netgi šykštūs; elgiasi rafinuotai ir ceremoningai; kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti ir pasipūtimo.
• SANGVINIKAS: linksmas, nerūpestingas, didelis optimistas, mėgsta bendrauti ir dėl to yra visų mėgiamas; visada pasirengęs padėti kitiems, todėl kartais pažada net nepagalvojęs, ar galės pažadą ištesėti; nemėgsta monotonijos, linkęs dažnai keisti veiklą, todėl, todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti.
• MELANCHOLIKAS: jautrus, nepatiklus, nuolat randa priežasčių nerimauti, įžvelgti sunkumus ir kliūtis; ko nors imdamasis, daugiausia galvoja ne apie sėkmę, o apie tai, ka

aip išvengti nesėkmės; turi stiprų pareigos jausmą, todėl, prieš pažadėdamas, ilgai svarsto, ar tikrai galės ištesėti.
• FLEGMATIKAS: šaltakraujis, nelengvai susijaudina, bet sunkai ir nurimsta; veikia lėtai, bet ištvermingai, yra valingas ir principingas; taktiška, atsargi ir nemėgstanti viešumos asmenybė.

Temperamentų skirtumus yra puikiai pavaizdavęs danų karikatūristas H. Bidstrupas. Piešinių serijoje jis pateikė visų keturių temperamentų tipų atstovų reakciją į tą pačią situaciją, kai saulėtą dieną užsižiopsojęs praeivis atsisėda ant sėdinčiojo nerūpestingai padėtos skrybėlės. Cholerikas pratrūksta šaukti, bartis, melancholikas net pravirksta, flegmatikas kuo ramiausiai išlygina skrybėlę ir be jokios emocingos reakcijos užsideda ją ant galvos, bet keisčiausia reakcija sangviniko: jis prapliumpa kvatotis – toks juokingas subliuškusios skrybėlės vaizdas..

Nors ir išaiškėjo, kad Hipokrato iškelta teorija nepasitvirtino ir, kad organizmo skysčiai žmogaus būdui pernelyg didelės įtakos neturi, tačiau, nepaisant to, psichologai pabrėžia temperamentų įtaką žmogaus sveikatai:
• Sangvinikas Šio žmogaus tipo pulsas stiprus, aktyvus ir reguliarus – 68-75 tvinksiai per minutę. Šio tipo žmonės lengvai prisitaiko prie sąlygų. Šio tipo žmonės mėgsta juokauti. Jis pats gali įsikalbėti ligą, kai jam tai naudinga. Pats gali padėti sau išgyt.
Patarimai, kaip sveikti: geriausiai padeda sveikti įsitikinimas, kad reikia greitai pasveikti. šio tipo žmogų ramina, nuima nuovargį mėgstama veikla, ypač piešimas, siuvinėjimas, buvimas miške.
• Melancholikas Šio tipo žmogaus pulsas silpnas, tačiau dažnas – daugiau nei 83 tvinksiai per minutę. Ši

io tipo žmonės neramūs, įtarūs. Juos neretai kamuoja galvos skausmai, nemiga. Jie jautrūs menkiausioms pašalinėms smulkmenoms.
Patarimai, kaip sveikti: patariama pakalbėti su kitais apie dvasinius, jaudinančius dalykus. Šio tipo žmonės greičiau pasveiks skaitydami knygas, žiūrėdami televizorių.
• Cholerikas Šio tipo pulsas aktyvus ir stiprus iki 76-83 tvinksių per minutę. Tai impulsyvūs, judrus, aktyvūs žmonės. Jie audringai reaguoja į visus įvykius, greitai užpyksta. Dažniausiai tokie žmonės susiduria su širdies ir skrandžio skausmais.
Patarimai, kaip sveikti: labiausiai padeda kitų pagyros, įtikinėjimai, kad jis esąs stiprus, gebantis daug pasiekti žmogus. Sveikti jam padeda bendravimas su draugais, pramogos.
• Flegmatikas Šio tipo pulsas silpnas, reguliarus, retesnis nei 67 tvinksiai per minutę. Tai lėtas, neemocionalus žmogus. Jis kantrus, gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų, nei kitų temperamentų žmonės.
Patarimai, kaip sveikti: padeda ramybė, neskubėsimas, rekomenduotinos išvykos į gamtą, žvejyba, vakaras prie laužo.

Suprantama, ne visus žmones galima tiksliai suskirstyti į šiuos keturis temperamento tipus. Tik nedaugelis yra gryni nurodytų tipų atstovai, o daugumos žmonių bruožai susimaišę. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja atsidūrus naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje, išgyvenant psichinė įtampą, stresinę būseną. Mat tokioje situacijoje suformuotos savybės dažnai susilpnėja arba visai nustelbiamos, o labiau išryškėja įgimtos – temperamento savybės.

Anot anglų psichologo H. Aizenko temperamentų ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais, nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos te

empus, emocines reakcijas.
Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to, kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą, dešinysis – intuityvų mąstymą, kūrybingumą, todėl smarkesnis vieno ar kito pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus polinkį į konkrečią veiklos rūšį.
Reikėtų pabrėžti, kad įgimtų veiksnių reikšmė labai svarbi, tačiau ne vienintelė. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį, kai visiškai vienodas įgimtas savybes turintys berniukai, tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. Atsitiktinai susitikus po 39 metų, pasirodė, kad, nors jie ir pasirinko tą pačią profesiją, taip pat pavadino savo sūnus ir šunis, abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. Tai rodo, kad nors įgimtos savybės ir labai svarbios, ne mažiau reikšmės asmenybės formavimuisi turi ir aplinka.

Tačiau, kad ir koks būtų temperamentas jis niekada neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero“ ir „blogo“ temperamento, o kiekvienas jų tipas turi tiek teigiamų tiek neigiamų pusių, privalumų ir ydų. Kiekvieno temperamento privalumai ir bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu. Temperamento savybių pakeisti neįmanoma, jų pasirinkti negalime – nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų, būdami įvairesnių temperamentų. Vis dėlto, ugdymo ir saviugdos tikslas turėtų būti siekiamas mažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus: tegu sangvinikas tampa pastovesnis, cholerikas – santūresnis, flegmatikas tegu stengiasi tampi energingesnis, o melancholikas – drąsesnis, dirbdamas ir bendraudamas su žmonėmis.
Be to, temperamentas sudaro prielaidas greičiau formuotis vieniems charakterio bruožams ir sunkiau kitiems. Cholerikui sunkiau susiformuoti savitvardą negu flegmatikui, o melancholikui – sunkiau išugdyti iniciatyvumą negu sangvinikui ir pan. Temperamentas sąlygoja charakterio formavimąsi per veiklą. Galvodami apie savo charakterio formavimąsi, turėtume atidžiai, ilgesnį laiką stebėti, kaip elgiamės su žmonėmis, mokomės, dirbame. Stebėdami savo veiksmus, poelgius, galime įžvelgti, kurie charakterio bruožai jau susiformavę, kurie tik pradeda formuotis, o kuriuos reikėtų atkakliai formuotis. Juk norint geriau pažinti žmogų, reikia pažinti ne tiek jo temperamento tipą, kiek charakterį ir pačią asmenybę. P Čaikovskis rašė, kad dažnai jis išgynėdavo būsenas, neskatinančias konkrečiam darbui – mėgo klausytis gamtos garsų, svajoti (tai melancholiško temperamento ypatumai), bet vienas charakterio bruožas – darbštumas – vertė atkakliai dirbti. Šiuo atveju šis charakterio bruožas veikė temperamentą ir leido kompozitoriui sukurti daug vertingų muzikos kūrinių.

Taigi, mes žinome, kad kiekvienas žmogus yra vienintelis. Nėra dviejų visiškai tapačių individų. Neįmanoma rasti netgi vienodų pirštų antspaudų visame pasaulyje. Visi žmonės – nepakartojami individai. Originalūs jų jausmai, mąstymas, veiksmai ir išvaizda. Dievas, būdamas be galo išmintingas, sukūrė žmones, kaip nepalyginamus individus.
Šį darbą norėčiau užbaigti Ole Hallesby žodžiais: „ temperamentas yra mūsų asmenybės stiprybė nuo pat lopšio iki kapo duobės. Temperamentas išskiria mus kaip asmenybę iš žmonių minios. Šis asmenybės išskirtinumas – nekeičiama Dievo plano dalis. Dėl to gyvenimas įvairialypis ir turtingas visokiais ryšiais.“

Naudota literatūra:
1. Reinhold Ruthe „Tipai ir temperamentai“
2. Žurnalas „Psichologija tau“
3. Poškienė Apolonija „Charakteris“
4. I. Karužienė „Kario etika“

Leave a Comment