Bendras vidaus produktas ir jo dinamika Lietuvoje

Bendras vidaus produktas ir jo dinamika Lietuvoje

ĮVADAS

BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.
BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.
Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir paaslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatus.

BVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė
“-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje
“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies viduje.
BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę
“-“(minus) užsieniečių gautos pajamos konkrečios šalies viduje
“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų užsienyje.

BVP įvertinti naudojami trys metodai:
1) gamybos,
2) išlaidų,
3) pajamų.

1) BVP skaičiavimas gamybos metodu- tai visų prekių ir paslaugų, sukurtų Lietuvoje per atskaitinį laikotarpį vertė, kaip galutinis gamybinės veiklos rezultatas. BVP skkaičiuojamas kaip kiekvienos veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš bendro išleidimo atėmus tarpinį vartojimą.
2) Išlaidų metodu BVP apskaičiuojamas kaip galutinių išlaidų suma. Galutinės vartojimo išlaidos– tai namų ūkių, pelno nesiekiančių institucijų, vyriausybės bendra išlaidų suma individualių ir visuomeninių prekių ir pa

aslaugų įsigijimui.
3) BVP skaičiavimas pajamų metodu naudojama pridėtinės vertės išlaidų komponentų suma.
BVP apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika
BVP atspindi ne visą šalyje sukurtą produktą (ne visus gamybinės veiklos rezultatus):
Apskaičiuojant BVP galimi produkcijos nepriskaitymai:
1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus
2) Nepriskaitymai iš neformaliojo sektoriaus
3) Nepriskaitymai nelegalaus sektoriaus
1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus (rinka be apskaitos) – tai yra produkcija ir paslaugos, apie kurias oficialios organizacijos/įmonės vyriausybei neteikia informacijos (nemoka mokesčių-akcizo, apyvartos ir pan., nuslepia dalį produkcijos ir pan.). Taigi šiuo atveju vyksta rinka be apskaitos.
2) Neapskaitoma produkcija iš neformaliojo sektoriaus – tai nepriskaityta produkcija iš tokių ūkinės veiklos subjektų, kurie remiasi giminyste. Šiam sektoriui priskiriami namų ūkiai. Tai dar vadinama gamyba be rinkos. Namų ūkyje sukuriama nemaža produkcijos, kuri nepatenka į rinką ir BVP-e neapskaičiuojama. Manoma, kad net išsivysčiusiose šalyse namų ūkiuose sukurtų produktų/paslaugų vertė suudaro apie 10%. Besivystančiose šalyse namų ūkių sukurtų produktų dalis dar didesnė. Todėl BVP rodiklių lyginimas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra nepalankus pastarosioms: ekonominio išsivystymo lygio skirtumus tarp jų dėl BVP skaičiavimo netobulumų dar labiau padidėja.
3) Nepriskaitymai iš nelegalaus sektoriaus. Į BVP nepatenka ir nelegalios veiklos produkcija, t.y. ūkinės veiklos rezultatas, kurią draudžia įstatymai: pvz. prekyba ginklais, narkotikais, kontrabandinė veikla (nelegalus tranzitas: prekių, gyventojų), kuri taipogi duoda pelną.
BVP skaičiavimo problemos

Nors BVP duomenys plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl keleto priežasčių šie du

uomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:

Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos – švietimas, socialinės paslaugos.
Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo.
Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.
Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.

Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo prielaidos:
1) Vengimas mokesčių (siekiant papildomų pajamų)
2) Per dideli mokesčiai
3) Įstatymų netobulumas

Neapskaitomos ekonomikos pasekmės:

Neapskaitomos (šešėlinės) ekonomikos pasekmės BVP:
1) Oficiali statistika, neįvertindama neapskaitomos ekonomikos apimtis, sumažina oficialų gamybos augimą (pvz., pagal kai kuriuos skaičiavimus BVP augimas Lietuvoje gali būti bent ¼ didesnė, jei būtų apskaityta neapskaitoma ekonomika)
2) Oficiali statistika padidina tikrąjį infliacijos lygį, kadangi nelegalios ekonomikos sektoriuje paprastai nusistovi žemesnės kainos.
3) Oficiali nedarbo statistika padidina bedarbių skaičių, nes žmonės, dirbantys neoficialiai šešėlinėje ekonomikoje paprastai registruojasi darbo biržoje, nors iš tikrųjų jie užsiėmimą ir turi.
Neapskaitomos ekonomikos vertinimai
Nėra būdų tiksliai apskaičiuoti neapskaitomą ekonomiką. Siekiant ją apskaičiuoti taikomi įvairūs metodai: statistinė-ekonominė analizė, ekspertiniai vertinimai, spec. tyrimai.
Lietuvos statistikos departamentas organizuoja specialius tyrimus šešėlinei ekonomikai įvertinti. Tyrimai atliekami tose veiklos srityse, kur gaminamos prekės ir paslaugos. Apklausiami na

amų ūkiai apie naudojimąsi oficialiai neregistruotų ūkio subjektų paslaugomis, apklausiami ekspertai. Bandoma vertinti visuomenės nuomonę.
Yra atlikti elito tyrimai:
Elito nuomone šešėlinė ekonomika labiausiai paplitusi nekilnojamo turto prekyboje – (55%), mažmeninėje prekyboje – (51%); mažiausiai žemės ūkyje – 22%.

Sukuriamo BVP, skaičiuojant vienam gyventojui, rodiklis dažnai naudojamas tarpvalstybiniams palyginimams. Pagal 1 lentelės duomenis, šis rodiklis 1993-2003m. laikotarpiu, skaičiuojant litais, išaugo 23 kartus.
1 lentelė.Sukurto BVP tenka vienam gyventojui (Lt) ir jo pokyčiai (%) 1993-2003m.

1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Faktinėm kainom (litais) 3147 4622 6828 8754 10774 12271 12090 12773 13644 14632 15879
JAV doleriais 770 1162 1707 2189 2694 3068 3023 3193 3411 4008 4350
pokytis, % (palyginti su praėjusiais metais) -16,2 -9,8 3,3 4,7 7 7,3 -1,8 4 6,5 6,8 8,9

Bendras vidaus produktas, kuris sukurtas 1993- 2003 metais ir jo pokytis procentais

Bendras vidaus produktas pagal apskritis
Siekiant pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, nuo 1998m. pradėtas skaičiuoti regioninis BVP. Pateikiami 1997-2001 metų duomenys, leidžiantys įvertinti 10 apskričių indėlį į šalies BVP.

Apskritys Mln.Lt %

1997 1998 1999 2000 2001 1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso 38519,8 43554,5 42608,3 44697,8 47497,7 100 100 100 100 100
Alytaus 1754,6 1928,5 1941 1957,4 2035,8 4,6 4,4 4,6 4,4 4,3
Kauno 7792 8678,7 8414,6 8653,6 9352 20,2 19,9 19,7 19,4 19,7
Klaipėdos 4628,8 5172,3 5118,7 5585 5795,7 12 11,9 12 12,5 12,2
Marijampolės 1660,5 1829,2 1587,2 1757,7 1724,5 7,3 4,2 3,7 3,9 3,6
Panevėžio 3335,6 3580,8 3245,8 3463,3 3619,9 8,7 8,2 7,6 7,7 7,6
Šiaulių 3636,1 3719,7 3602,2 3668,4 3729,4 9,4 8,5 8,5 8,2 7,9
Tauragės 874,4 932,1 969,2 1045,9 1095,8 2,3 2,1 2,3 2,3 2,3
Telšių 1678,3 1905,1 1876,1 1964,1 2125,7 4,4 4,4 4,4 4,4 4,5
Utenos 1930,8 2113,3 2108 1995,5 2096,1 5 4,9 4,9 4,5 4,4
Vilniaus 11228,8 13695 13745,6 14606,9 15922,7 29,2 31,4 32,3 32,7 33,5

Bendras vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis
Apskritys Tūkst..Lt Palyginti su vidurkiu,%

1997 1998 1999 2000 2001 1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso 10,8 12,3 12,1 12,8 13,6 100 100 100 100 100
Alytaus 9,1 10 10,2 10,4 10,8 84 81,8 84,4 81,2 79,5
Kauno 10,8 12,1 11,8 12,3 13,3 100,1 98,7 97,9 96,1 97,8
Klaipėdos 11,8 13,2 13,2 14,4 15 109,5 107,9 108,9 112,9 110,2
Marijampolės 8,6 9,6 8,3 9,3 9,1 80,1 77,9 69 72,7 67
Panevėžio 10,7 11,6 10,7 11,5 12,1 99,7 94,9 88,2 89,9 88,5
Šiaulių 9,5 9,8 9,6 9,9 10,1 88,4 80,1 79,4 77,3 73,9
Tauragės 6,4 6,8 7,2 7,8 8,2 59 55,7 59,2 60,9 59,9
Telšių 9,2 10,5 10,4 10,9 11,8 85,3 85,4 85,8 85,1 86,7
Utenos 9,9 11 11,1 10,6 11,3 92,2 89,7 91,9 83,3 82,8
Vilniaus 12,9 15,9 16 17,1 18,7 120,1 129,4 132,5 134 137,3

Bendroji pridėtinė vertė ir bendrasis vidaus produktas
Palyginamosiomis 2000m. kainomis, mln.litų
Ekonominės veiklos rūšys 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 3670,6 3989,8 3818,3 3191,8 3174,3 3039,8 3188,4
Žuvininkystė 16,7 16,6 23,8 22,9 26,7 28,8 42,9
Pramonė 7202,7 8327,7 9103,5 8824 9801,5 10871,3 10991,8

Kasyba ir apdirbamoji pramonė 5789,6 6826,3 7464,1 7163,9 8260,6 9085,3 9088,8

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1413,2 1501,4 1639,4 1660,1 1540,9 1786,1 1902,9
Statyba 2069 2681,9 3292,2 2949,4 2429,9 2597 2935
Didmeninė ir mažmeninė prekyba;
variklinių transporto priemonių, motociklų remontas,
asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 4870,5 5731,6 6434,8 6065,9 6685 7478,3 8151,4
Viešbučiai ir restoranai 456 611,1 629,5 652,1 619 676,7 743,2
Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 2783,2 3397,6 3775,6 4003,7 5013,1 5384,6 6220,9
Finansinis tarpininkavimas 728,2 693,6 858,7 868,2 881 987,5 1090,4
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 2150,7 2571,4 2827,9 3186,4 3403,7 3554,6 3828,4
Viešasis valdymas ir gynimas;
privalomasis socialinis draudimas 1964,2 2181,8 2679,4 2678,2 2786,9 2474,6 2499,3
Švietimas 1383,2 1851,8 2380,7 2655,2 2595,9 2722,6 2796,2
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 825,5 1334,5 1518,2 1542,6 1466,3 1464,7 1548,4
Kita komunalinė, socialinė ir
asmeninė aptarnavimo veikla 820,5 1005,3 1105,6 1237,7 1302,8 1404,1 1523,9
Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla 9,9 16,4 21,5 31 37,6 43,6 56,8
NAFTAP1 (minus) 448 457 496,8 612,7 590,5 593,4 656,6
Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 28503,1 33954,1 37972,8 37296,6 39633,3 42134,9 44960,3
Mokesčio gaminiams 3330 4783,6 5958,2 5712,6 5417,4 5624,7 6149,2
Subsidijos gaminiams (minus) 303,7 217,9 376,6 400,9 352,9 261,9 351,2
BVP rinkos kainomis 31529,4 38519,8 43554,5 42608,3 44697,8 47497,7 50758,2
Bendrosios pridėtinės vertės struktūra
Veikusiomis kainomis, procentais
Ekonominės veiklos rūšys 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Bendroji pr

ridėtinė vertė 100 100 100 100 100 100 100
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 12,7 11,6 9,9 8,4 7,9 7,1 7
Žuvininkystė 0,1 0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1
Pramonė 24,9 24,2 23,7 23,3 24,4 25,4 24,1

Kasyba ir apdirbamoji pramonė 20 19,8 19,4 18,9 20,5 21,3 19,9

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 4,9 4,4 4,3 4,4 3,8 4,2 4,2
Statyba 7,1 7,8 8,6 7,8 6 6,1 6,4
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 16,8 16,7 16,7 16 16,6 17,5 17,9
Viešbučiai ir restoranai 1,6 1,8 1,6 1,7 1,5 1,6 1,6
Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 9,6 9,9 9,8 10,6 12,5 12,6 13,6
Finansinis tarpininkavimas 2,5 2 2,2 2,3 2,2 2,3 2,4
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 7,4 7,5 7,4 8,4 8,5 8,3 8,4
Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 6,8 6,3 7 7,1 6,9 5,8 5,5
Švietimas 4,8 5,4 6,2 7 6,5 6,4 6,1
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 2,9 3,9 3,9 4,1 3,6 3,4 3,4
Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 2,8 2,9 2,9 3,3 3,2 3,3 3,3
Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla 0 0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Bendrojo vidaus produkto išankstinis įvertis 2003 metais, bendrasis vidaus produktas padidėjo 8,9 procento
2004-01-28
Remiantis turimais statistiniais duomenimis ir ekonometriniais modeliais, 2003 metais BVP siekė 54846 milijonus litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su 2002 metais, skaičiuojant 2000 metų palyginamosiomis kainomis, padidėjo 8,9 proc. 2003 metais daugiau pridėtinės vertės sukurta beveik visose ekonominės veiklos rūšyse. Labiausiai, palyginti su 2002 metais pridėtinė vertė augo pramonėje, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šių veiklos rūšių įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas sudarė 81,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės prieaugio. Panaši padėtis buvo ir 2001 metais, o 2002 metais pridėtinės vertės didėjimas buvo pasiskirstęs tolygiau.
Per ketvirtąjį 2003 metų ketvirtį veikusiomis kainomis sukurta 14758 milijonai litų BVP. Realiai BVP, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, padidėjo 10,6 proc.
2003 metais vienam šalies gyventojui teko 15879 litai BVP. Tai 9,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis), ketvirtąjį ketvirtį vienam gyventojui teko 4277 litai BVP ir tai 11,2 proc. daugiau nei prieš metus.

*Bendrojo vidaus produkto įvertis
(http://www.std.lt/web/main.php?parent=367&module=680&action=&id=785)

Apskaičiuota taikant PGP.

2003 m. realaus (palyginamosiomis 2000 m. kainomis) BVP augimo prognozė, palyginti su ankstesniąja, padidinta 0,7 procentinio punkto – iki 6,8 proc.
Finansų ministerijos specialistų vertinimu, BVP rodiklį kelia pagerėjusi verslo aplinka, Lietuvos verslo gebėjimas konkuruoti vidaus ir išorės rinkose, ekonomikos plėtrai teigiamą impulsą duoda Europos Sąjungos teikiama parama.

Ekonomikos augimo pagrindas ir toliau bus eksportuojamą produkciją ir paslaugas tiekiantys sektoriai: augs pramonė, plėtosis kitos verslo veiklos, ypač programinės įrangos kūrimas. Didelės įtakos ūkio plėtrai turės statybos.

Nors globalios recesijos rizika išlieka, Lietuvos BVP augs ir tokiomis sąlygomis. Specialistų teigimu, blogėjant išorės aplinkai, Lietuvoje krenta kainų lygis.

„Lietuva turi pakankamai nepanaudotų gamybinių pajėgumų, sudarančių sąlygas geriau panaudoti Europos Sąjungos Struktūrinius fondus. Tikėtina, jog, sėkmingai naudojant šių fondų teikiamas galimybes, BVP augtų beveik vienu procentiniu punktu daugiau nei prognozuojama“,- teigia Finansų ministerijos makroekonomikos specialistai.

Tokiomis prielaidomis grindžiamos prognozės, jog ir 2004-2006 m. Lietuvos BVP augs ne mažiau kaip po 6 proc. kasmet. Finansų ministerija nekeičia ankstesnių savo prognozių, kad 2004 m. BVP augs 6,2 proc., 2005 m. – 6,5 proc., 2006 m. – 6,0 proc. Prognozuojama, kad Lietuvai tapus ES nare, jau 2004 m. sparčiau daugės investicijų, didės valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos.

Įvertinus tebesitęsiančią defliaciją ir atsižvelgus į pakilusį lito kursą, 0,1 procentinio punkto – iki 6,0 proc., sumažinta nominalaus (veikusiomis kainomis) BVP augimo 2003 m. prognozė.

Prognozuojama, kad 2004 m. nominalusis BVP augs 6,2 proc. (ankstesnė prognozė 7,1 proc.), 2005 m. – 8,0 proc. (8,2 proc.), 2006 m. – 7,7 proc. (7,8 proc.).

Ankstesnė 0,1 proc. 2003 m. vidutinės metinės infliacijos prognozė sumažinta 1 procentiniu punktu ir numatoma, kad šiemet bus 0,9 proc. vidutinė metinė vartotojų kainų indekso defliacija.
Prognozuojama, kad kainų pokyčius lems mėsos, žuvies ir jos produktų kainų mažėjimas bei kelis metus pagret pingantys drabužiai ir avalynė. Palyginti su 2002 m., daugumos kitų prekių ir paslaugų kainos 2003 m. išliks stabilios.

Tuo tarpu 2004 m. panaikinus kai kurias PVM lengvatas, Finansų ministerijos prognozėmis, infliacija padidėtų iki 1,9 proc. (ankstesnė prognozė 2,8 proc.), 2005 m. ji prilygtų 2,1 proc. (2,5 proc.), 2006 m. – 2,2 proc. (2,6 proc.). Palyginti mažam infliacijos lygiui įtakos turės augantis darbo užmokestis, kuris leis tenkinti užsienio ir vidaus paklausą nedidinant kainų.

Nekinta vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (augs nuo 1089 Lt 2003 m. iki 1333 Lt 2006 m.) bei nedarbo lygio prognozė – atitinkamai 10,8 proc. ir 8,5 proc.

Patikslintos makroekonominės prognozės patalpintos Finansų ministerijos tinklapyje (www.finmin.lt), skyriuje “Fiskalinė politika“ – „Ekonominiai rodikliai ir prognozės“.
http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?
Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004-2006 metais kasmet sudarytų apie 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Literatūra
1. Lietuvos statistikos metraštis 2003
2. www.std.lt/web/main.php?parent=367
3. www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?
4. Ekonomikos teorijos pagrindai. A.Jakutis ir kt. Kaunas-Smaltija, 2002.
5. www.infolex.lt/portal/start.asp?Tema=43&str=3072
6. Laikraštis: Lietuvos rytas, 2004 m. sausio 29 d.
Skiltis: Ekonomika

Turinys
1. Įvadas..............................1
2. BVP įvertinti naudojami metodai....................2
3. BVP apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika.......2
4. Bendras vidaus produktas (pav.)......................5
5. Bendras vidaus produktas pagal apskritis................6
6. Bendroji pridėtinė vertė ir bendrasis vidaus produktas..........7
7. Apžvalga..............................10
8. Turinys..............................13

Leave a Comment