Suaugusio žmogaus bruožai
Mūsų užduotis buvo apklausti 7-8 klasių moksleivius apie tai kaip jie supranta suaugusių žmonių gyvenimą, koks yra jų požiūris į tai. Pirmasis klausimas ir pirmiausia ką mes norėjome sužinoti iš vaikų tai kokiais asmenybės bruožais ir savybėmis suaugusieji skiriasi nuo vaikų? Ir daugelis 13-14 metų vaikų teigia, jog suaugusieji turi daugiau įsipareigojimų (apmokėti sąskaitas, eiti į darbą, rūpintis savo bei savo artimųjų ateitimi). Vaikai patys pripažysta, jog didžioji jų dalis net negalvoja apie tai iš kur gaut pinigų, kaip apmokėti sąskaitas, aprūpinti savo šeimą, jie net nesusimąsto apie savo tolimesnę ateitį, o kolkas tik gyvena savo svajonėmis ir nuolat besikeičiančiais planais dėl ateities. O taip yra todėl, kad jiems tiesiog dar nėra būtinybės apie tai galvoti, nėra jokio poreikio. Jie pilnai supranta, kad kolkas už juos yra atsakingi tėvai, bei artimieji, todėl jie gali jais pasitikėti ir leisti visą atsakomybę už save nešti suaugusiems. Vaikai taip pat pripažysta, jog suaugę yra žymiai atsakingesni, rūpestingesni, labiau sovokiantys problemų svarbą, taip pat daug ką lemia gyvenimo patirtis. Taigi suaugusieji save įpareigoja daugiau samprotauti, planuoti, todėl galime sakyti, kad vaikai šiuo aspektu yra labiau nepriklausomi. Žinoma jie jau supranta ir tai, kad subrendę žmonės skiriasi nuo vaikų savo protu, elgesiu ir etiketu, kadangi privalo laikytis visuomenės normų. Dar iš vaikų norėjome sužinoti kokių savybių, bruožų, turi turėti suaugęs bei subrendes žmogus? Jų manymu pagrindinė savybė kurią turi turėti suaugęs asmuo tai yra savikontrolė. Žmogus privalo sugebėti nepanikuoti kritinėse situacijose, o galvoti kaip išsisukti iš tam tikrų situacijų. Juk vaikai jais visiškai pasikliauja ir yra atidavę visą atsakomybę už save (taigi vėl pasikartoja atsakomybė ir vaikų pasitikėjimas suaugusiais). Vaikų supratimu suaugę privalo rodyti jiems pavyzdį ar netgi būti kažkokiu etalonu į kurį jie galėtų lygiuotis bei pasikliauti. Taigi galime spręsti, jog suagęs žmogus turi priimti svarbius sprendimus ne tik už save, bet ir kolkas už save neatsakingus vaikus bei jaunuolius.
Trečias klausimas kurį mes pateikėme jaunuoliams tai yra ar sunku būti suaugusiam? Ir kodėl taip yra? Ir kaip bebūtų keista, tačiau galime teigti, jog jog vaikai bando visiškai atsikratyti bet kokios atsakomybės nuo savęs. Daugelis net nemano, jog yra už kažką atsakingi, nei už savo poelgius, nei už kažkiokias jiems skirtas pareigas. Vaikai teigia, kad už viską yra atsakingi suaugusieji, todėl jie net nekvaršina savo galvelių tokiais dalykais. . Jie žinoma supranta, jog suaugusiu būti yra labai sunku, kadangi nuolat turi priimti svarbius sprendimus, nuolat dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą, jie beveik neturi laisvo laiko, todėl dažnai būna pervargę, tačiau jų poelgiai dažnai sako kitaip. Atrodytų lyg vaikai ir supranta tai, tačiau retas kuris tėvams už tai padėkoja ir mano, jog patys vaikai už nieką neatsako, neturi jokių pareigų tik privilegijas.Apibendrinant galima teigti, jog vaikams suaugęs žmogus yra pavyzdys. Jie supranta, kad dabar jie yra atsakingi tik už savo rūpesčius, o suaugęs už visos šeimos. Vaikai žino, jog būti suaugusiu yra sunku, kadangi tenka daug atsakomybės ne tik už save, be to suaugęs privalo pats save aprūpinti, vaikams tai nėra aktualu. Jie retai susimąsto kiek darbo suaugusiam reikia įdėti, kad galėtų jį aprengti ir pamaitinti. Vaikai pasakė daug bruožų, kuriuos priskirtų suaugusiam, bet ne sau. Paklausus kodėl, vaikai paprasčiausiai atsakytu, jog jie yra vaikai, turintys mamą ir tėtį, kurie viską ko jie nesugeba atliks už juos. Taigi suaugę žmonės turėtų elgtis pavyzdingai, nes vaikai visko mokosi iš jų.