analizes planas

Analizės ir interpretacijos Planas.

Bendrai:

Darbas turi būti nuoseklus:
pradžia, dėstymas, pabaiga – išvados. Tekstas kuriamas iš pastraipų (pastraipos
sandara: teiginys, įrodymas, argumentai, išvada). Pastraipa neturėtų baigtis
citata, nebent citata apibendrintų pastraipos turinį.
/> Suskirstykite ištrauką prasminiais segmentais – dalelėmis. Pieštuku
pasibraukite ypač informatyvius sakinius, žodžius.

Iššifruokite
kūrinio pavadinimą: tiesioginė reikšmė, perkeltinė, filosofinė –
apibendrinamoji.

I. Įžanga (autoriaus, jo kūrybos, kurio
ištrauką nagrinėsite, pristatymas).

Kada kūrė autorius? Kokiai
literatūros srovei (krypčiai) priklauso jo kūryba? Kokio žanro (ar kokių žanrų)
kūrinių šis rašytojas yra parašęs? Kuo reikšmingas kūrinys, kurio ištrauką (ar
visą) nagrinėsite, kaaip jis susijęs su kitais autoriaus kūriniais? Koks jo
pobūdis, žanras, tipas, apie ką jame kalbama, kokios keliamos problemos? />
Interpretacijos pradžia turi būti susijusi su analizuojama ištrauka.
Tam tinka ištraukos, kūrinio kontekstas: ištraukos vieta kūrinyje (gal
užuomazga, gal kulminacija, gal atomazga, gal keliamos visam kūriniui svarbios
problemos, gal randami motyvai, argumentai ar detalės reikšmingos visam
kūriniui), jos reikšmė; ryšys su kūrėjo biografijos momentais, asmenybės raiška;
ryšys su epocha, tradicijomis, kultūra.

Aptarkite ištraukos
pobūdį: žanrą, tipą (eilėraštis – lyrinis, epinis, išpažintinis, meditacinis,
deklaratyvusis ir t.t.; romanas, apysaka, apsakymas, novelė – psichologinis,
intelektualinis, socialinis, istorinis ir t.t.; drama – tragedija – komedija –
tragikomedija: socialinė, psichologinė, istorinė, idėjų, diskusijų ir t.t.).
Nepamirškite, kad gali būti kelios charakteristikos. Literatūros srovė, kryptis.

II. Dėstymas (duotosios ištraukos nagrinėjimas).
/> Kaip nagrinėjama ištrauka susijusi su visu kūriniu (ištraukos kontekstas)?
Apie ką joje pa

asakojama? Kokios problemos keliamos? Kaip jos atskleidžiamos
(pasakotojo, kalbančiojo, veikėjo situacija. Nuotaika. Ištraukos kompozicija.
Erdvė. Laikas. Jų kitimas. Veiksmas. Kaip apie visa tai kalbama – kokios
vartojamos meninės raiškos priemonės: retorinės figūros, metaforos, palyginimai,
epiteta ir kt.)? Apie kokias vertybes kalbama? Savo teiginius argumentuokite,
pagrįskite citatomis. Remkitės kontekstu (kūrinio, autoriaus kūrybos, krypties,
epochos literatūros bei kultūros).

Aptarkite ištraukos
problematiką ir vertybių sistemą. Nepamirškite, kad pirmiausia reikia rašyti
apie veikėjų (ne apie jūsų) vertybes, nuostatas. Analizuojame ne tai, ką norėjo
pasakyti autorius (to mes nežinome!), o tai, ką sako tekstas.
/> Aptarkite teksto struktūrą:
a) pasakotojo / kalbančiojo
situacija, nuotaika (nepainiokite pasakotojo ir autoriaus!);
b)
pasakotojo / kalbančiojo, veikėjo santykis su kitais veikėjais bei aplinka;
veiksmo lėmėjas;
c) ištraukos kompozicija (pradžia, dėstymas,
pabaiga, veiksmo kaita);
d) erdvė (uždara – atvira, sava – svetima,
draugiška – priešiška, globojanti, mitologinė, fantastinė, konkreti, abstrakti,
vertikali, hoorizontali ir t.t.);
e) laikas (istorinis, paros, metų
laikas, pasakojimo (dabarties), prisiminimų (praeities), filosofinis,
mitologinis, ciklinis, abstraktus, konkretus, individualus (subjekto) ir t.t.);

f) meninės priemonės (metaforos, palyginimai, opozicijos,
kontrastai, epitetai, deminutyvai, tarmybės, archaizmai, hiperbolė, ekspresyvūs
veiksmažodžiai ir t.t.). Ką jos suteikia kūriniui (gyvumą, individualumą ir
t.t.)? Kalbėjimo būdas, stilius (išpažintinis, oficialus, retorinis,
deklaratyvus, poetinis, ironiškas, autoironiškas ir t.t.). Jos kuria teksto
prasmes. Meninės priemonės neturėtų būti atskirai išvardijimos darbo pabaigoje.
Jos minimo ten, kur tai tinka. Jei negalime paaiškinti, kam meninė prieonė
vartojama, geriau jos visai neminėti.

III. Pabaiga
(apibendrinimas, išvados).

/p>

Kuo reikšminga ši ištrauka? Kaip
susijusi su viso kūrinio problematika? Kokia jo reikšmė, atskleidžiant rašytojo
kūrinio ar kūrybos vertę?

Darbo pabaiga turi būti apibendrinanti
(dera prisiminti kontekstą – palyginti su kitais panašaus pobūdžio kūriniais,
jeigu to nepadarėte pradžioje).

Baigus savo darbą būtina
pažiūrėti, ar citatos dera su tekstu, ar nekartojimos jau pasakytos mintys, ar
nėra minties šuolių ir ar tekstas vientisas.

Leave a Comment