Analizės ir interpretacijos Planas.
Bendrai:
Darbas turi būti nuoseklus:pradžia, dėstymas, pabaiga – išvados. Tekstas kuriamas iš pastraipų (pastraipossandara: teiginys, įrodymas, argumentai, išvada). Pastraipa neturėtų baigtiscitata, nebent citata apibendrintų pastraipos turinį. /> Suskirstykite ištrauką prasminiais segmentais – dalelėmis. Pieštukupasibraukite ypač informatyvius sakinius, žodžius.
Iššifruokitekūrinio pavadinimą: tiesioginė reikšmė, perkeltinė, filosofinė –apibendrinamoji.
I. Įžanga (autoriaus, jo kūrybos, kurioištrauką nagrinėsite, pristatymas).
Kada kūrė autorius? Kokiailiteratūros srovei (krypčiai) priklauso jo kūryba? Kokio žanro (ar kokių žanrų)kūrinių šis rašytojas yra parašęs? Kuo reikšmingas kūrinys, kurio ištrauką (arvisą) nagrinėsite, kaip jis susijęs su kitais autoriaus kūriniais? Koks jopobūdis, žanras, tipas, apie ką jame kalbama, kokios keliamos problemos? /> Interpretacijos pradžia turi būti susijusi su analizuojama ištrauka.Tam tinka ištraukos, kūrinio kontekstas: ištraukos vieta kūrinyje (galužuomazga, gal kulminacija, gal atomazga, gal keliamos visam kūriniui svarbiosproblemos, gal randami motyvai, argumentai ar detalės reikšmingos visamkūriniui), jos reikšmė; ryšys su kūrėjo biografijos momentais, asmenybės raiška;ryšys su epocha, tradicijomis, kultūra.
Aptarkite ištraukospobūdį: žanrą, tipą (eilėraštis – lyrinis, epinis, išpažintinis, meditacinis,deklaratyvusis ir t.t.; romanas, apysaka, apsakymas, novelė – psichologinis,intelektualinis, socialinis, istorinis ir t.t.; drama – tragedija – komedija –tragikomedija: socialinė, psichologinė, istorinė, idėjų, diskusijų ir t.t.).Nepamirškite, kad gali būti kelios charakteristikos. Literatūros srovė, kryptis.
II. Dėstymas (duotosios ištraukos nagrinėjimas). /> Kaip nagrinėjama ištrauka susijusi su visu kūriniu (ištraukos kontekstas)?Apie ką joje pasakojama? Kokios problemos keliamos? Kaip jos atskleidžiamos(pasakotojo, kalbančiojo, veikėjo situacija. Nuotaika. Ištraukos kompozicija.
Erdvė. Laikas. Jų kitimas. Veiksmas. Kaip apie visa tai kalbama – kokiosvartojamos meninės raiškos priemonės: retorinės figūros, metaforos, palyginimai,epiteta ir kt.)? Apie kokias vertybes kalbama? Savo teiginius argumentuokite,pagrįskite citatomis. Remkitės kontekstu (kūrinio, autoriaus kūrybos, krypties,epochos literatūros bei kultūros).Aptarkite ištraukosproblematiką ir vertybių sistemą. Nepamirškite, kad pirmiausia reikia rašytiapie veikėjų (ne apie jūsų) vertybes, nuostatas. Analizuojame ne tai, ką norėjopasakyti autorius (to mes nežinome!), o tai, ką sako tekstas. /> Aptarkite teksto struktūrą: a) pasakotojo / kalbančiojosituacija, nuotaika (nepainiokite pasakotojo ir autoriaus!); b)pasakotojo / kalbančiojo, veikėjo santykis su kitais veikėjais bei aplinka;veiksmo lėmėjas; c) ištraukos kompozicija (pradžia, dėstymas,pabaiga, veiksmo kaita); d) erdvė (uždara – atvira, sava – svetima,draugiška – priešiška, globojanti, mitologinė, fantastinė, konkreti, abstrakti,vertikali, horizontali ir t.t.); e) laikas (istorinis, paros, metųlaikas, pasakojimo (dabarties), prisiminimų (praeities), filosofinis,mitologinis, ciklinis, abstraktus, konkretus, individualus (subjekto) ir t.t.);
f) meninės priemonės (metaforos, palyginimai, opozicijos,kontrastai, epitetai, deminutyvai, tarmybės, archaizmai, hiperbolė, ekspresyvūsveiksmažodžiai ir t.t.). Ką jos suteikia kūriniui (gyvumą, individualumą irt.t.)? Kalbėjimo būdas, stilius (išpažintinis, oficialus, retorinis,deklaratyvus, poetinis, ironiškas, autoironiškas ir t.t.). Jos kuria tekstoprasmes. Meninės priemonės neturėtų būti atskirai išvardijimos darbo pabaigoje.Jos minimo ten, kur tai tinka. Jei negalime paaiškinti, kam meninė prieonėvartojama, geriau jos visai neminėti.
III. Pabaiga(apibendrinimas, išvados).
Kuo reikšminga ši ištrauka? Kaipsusijusi su viso kūrinio problematika? Kokia jo reikšmė, atskleidžiant rašytojokūrinio ar kūrybos vertę?
Darbo pabaiga turi būti apibendrinanti
(dera prisiminti kontekstą – palyginti su kitais panašaus pobūdžio kūriniais,jeigu to nepadarėte pradžioje).Baigus savo darbą būtinapažiūrėti, ar citatos dera su tekstu, ar nekartojimos jau pasakytos mintys, arnėra minties šuolių ir ar tekstas vientisas.