Stresas

Įvadas

Darbo apsauga – tai teisinių, socialinių ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema. Jos tikslas – užtikrinti saugų darbą, apsaugoti žmogaus sveikatą ir ilgam išsaugoti darbingumą gamybos procese.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie užždaviniai ir numatomos šios priemonės: darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu; darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas; darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtra; darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas.
Šių priemonių įgyvendinimas sumažins nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Stresas, emocinis išsekimas ir kaip apsisaugoti nuo to
STRESAS IR EMOCINIS IŠSEKIMAS. Stresas pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žoodžių. Paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, kas mus slegia – taip, kaip amerikiečiai visokiais atvejais tvirtina, jog jie jaučiasi „sudegę”. Stresas dažniausiai sukelia neigiamus pojūčius, jį lydi irzlumas, nerimas ir depresija. Neretai jis sukelia ir fizinius pojūčius, tokius kaip galvos sk

kausmai, padidintas kraujospūdis, žarnyno sutrikimai, nemiga. Ar jūsų darbas sukels stresą, priklausys nuo pusiausvyros tarp jums keliamų reikalavimų ir darbe sukurtų aplinkos sąlygų bei jūsų sugebėjimų ir norų. Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas taip: „Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu (simpatinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir t.t.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespeficifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių organizmas nepakankamai prisitaikė: operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo.”. Paprasčiau sakant, stresas — tai įtempta būsena, per dideli reikalavimai. Stresas gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Stresas gali paversti žmogų dirgliu, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, sttimuliuojanti įgyvendinti idėjas.
Moteriai namų rūpesčiai, šeima, vaikai kartu su darbe keliamais reikalavimais gali tapti stipriu streso šaltiniu.
Stresą gali sukelti ir nuolatiniai reikalavimai, kurių jūs negalite patenkinti, tačiau lygiai taip pat ir tai, kad darbo sąlygos neleidžia jums parodyti, ką sugebate.
Nuolat trunkantis stresa, kurį priimate kaip neigiamą reiškinį, ilgainiui gali išsekinti emociškai. Medicinoje tai apibūdinama kaip ,,nėra susidomėjimo, apatija kolegoms, emocinis nuovargis, pasireiškiantis teigiamų emocijų nebuvimu, pagalbos ir užuojautos savo pacientams stoka’’.
Emocinis pervargimas neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Ne
eretai emociškai pavargęs žmogus negali normaliai pakelti darbo krūvio ir ima ieškoti nusiraminimo ir jėgų pastiprinimo – ima vartoti įvairius medikamentus, gerti rūkyti, vartoti narkotikus.
Pirmas žingsnis, norint atsikratyti emocinio nuovargio – pačiam sau prisipažinti, kad jis yra. Tai ne visuomet lengva, nes procesas klastingas. Kartais kolegos pastebi, kad žmogus staiga pasikeitė, o tai gali būti geras pretekstas pasikalbėti apie slegiančias problemas. Netgi emociškai išsekę žmonės linkę neigti, kad taip yra.
Trys streso fazės:
1. Aliarmas – susideda iš šoko fazės ir prieš ją nukreiptos reguliavimo fazės. Tačiau organizmas dažnausiai sugeba tik iš dalies pašalinti šoko sukeltus kūno temperatūros, kraujospūdžio, skrandžio ir žarnyno audinių funkcijų sutrikimus.
2. Ilgalaikių stresų metu pasipriešinimo fazėje mobilizuojamos visos reguliuoti padedančios jėgos ir jos dažniausiai laimi. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams.
3. Hormoninė sistema išsenka. Dabar organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.
KAIP APSISAUGOTI NUO STRESO IR EMOCINIO IŠSEKIMO. Jeigu jūs ar jūsų kolegos kai kada patiriate emocinį išsekimą, derėtų peržiūrėti kitus savo gyvenimo aspektus, ir įvertinti, ar jie nedidina emocinio išsekimo. Jei esate emociškai sudirgęs, gal yra kitų priežasčių, pavyzdžiui, santuokiniai nesklandumai, spaudimas šeimoje? Jeigu vienintelis motyvas, dėl kurio einate į darbą, yra atlyginimas, ar nesigilinote, kodėl atliekate šį darbą?
Vieno atlikto tyrimo duomenys parodė, kad emocinis išsekimas yra ti
iek kolektyvinė, tiek ir individuali asmeninė prolema ir kad reikia taisyti reikalus tiek vienoje, tiek ir antroje srityje. Tyrimai parodė, kad teigiama darbo ir socialinė aplinka ir parama sprendžiant problemas labai gerai padeda atsikratyti pervargymo. Nurodomi du pervargimo mažinimo mechanizmai – įtampos mažinimas ir problemų sprendimas. Buvo nustatyta, kad problemų sprendimo mechanizmas yra daug efektyvesnis, nes jis pašalina streso priežastį. Įtampos mažinimas nėra toks efektyvus, nes jis pašalina tik emocinį streso aspektą, todėl nėra efektyvus, mažinant emocinį išsekimą. Emocinis išsekimas greičiausiai susijęs su didesniu nerviniu išsekimu.
Kiti tyrinėtojai nurodo tam tikras darbines situacijas, kurios galėtų neblogai pašalinti stresą. Jei darbe laikomasi lygybės principo (nėra aukštesnių ar žemesnių pareigomis, bet visi yra žmonės, kurie atlieka tą ar kitą paskirtą darbą), sudaromos vienodos galimybės tobulėti profesiškai, visa tai veikia teigiamai. Pateikiami pavyzdžiai apie formalias ir neformalias paramos grupes, kurios stengiasi kovoti ir nugalėti neigiamus jausmus, skatina tobulėti profesiškai, kuria efektyvią karjeros sistemą ir sudaro konkurencinę atlyginimų sistemą. Kitos, teigiamą įtaką turinčios priemonės yra lankstūs darbo grafikai, aiškiai apibrėžta kiekvieno atsakomybė darbe, galimybė pasitarti su administracijos darbuotojais, kurie yra prieinami ir kompetentingi savo srityje.
Administratorius, norėdamas sumažinti įtampą kolektyve, turėtų paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tam tikrą darbų barą. Tokioms priemonėms priklausytų ir kolektyviniai pasitarimai, ku
ur visi turėtų lygias galimybes dalyvauti ir priimti sprendimus, liečiančius skyriaus darbą, vyrautų bendra visuotinio pasitikėjimo ir paramos atmosfera. Administracija gali paskirti atsakingą personalo narį, kuris pasižymėtų visomis šiomis savybėmis ir turėtų reikiamų žinių, arba parinkti asmenį, kuris būtų siunčiamas mokytis, kad įgytų vadybai reikalingų žinių.
Kiti darbuotojai taip pat turėtų norėti keistis ir tobulėti: ieškoti galimybių tobulintis ir tobulėti darbe; nusistatyti asmeninius ir profesinius tikslus; tinkamai susiplanuoti savo darbo laiką; susitvarkyti savo laiką taip, kad jo užtektų ir darbui, ir asmeniniams poreikiams; susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jis teiktų malonumą ir pasitenkinimą. Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai.

Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ”gynėjai”, ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ”Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo.

Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti ”atminties neuronus”. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina – padės joga treniruotės ir pan.
APIBENDRINIMAS. Patiriama emocinė įtampa daro neigiamą įtaką ir žalą tiek darbdaviams, tiek pačiam darbuotojui, tiek ir klientui. Asmenys, kurie dėl to meta savo darbą, praranda profesinius įgūdžius, tie, kurie lieka darbe, moka savo sveikata – patiria emocinę įtampą ir stresą.
Būdamas socialiniu darbuotoju, galite ir privalote įsiklausyti į tai, ką sako jūsų kūnas ir protas, turite atpažinti grėsmę reiškiančius požymius. Emocinę įtampą, jeigu jos požymiai jau yra, galima sumažinti kruopščiai planuojant, įsikišant ir vertinant savo profesinį ir asmeninį gyvenimą.
Infekcija ir kaip nuo jos apsisaugoti
Pagrindiniai infekcijos plitimo būdai
1. Per burną su bakterijomis užkrėstu maistu arba per nešvarias rankas.
2. Injekcijų metu per užterštas adatas, pavyzdžiui, hepatito B virusas ar ŽIV.
3. Bakterijos gali įsiskverbti per atviras žaizdas ar nubrozdinimus.
4. Įkvepiant patenka su oru. Daugelis bakterijų yra aerobai, todėl gali ilgą laiką išlikti aplinkoje ant įvairių daiktų ar lovos patalynės. Atskiros dalelės su bakterijomis gali lengvai patekti nuo basonams plauti skirtų šluoščių, o patekusios į orą gali būti įkvepiamos.

Pagrindiniai reikalavimai norint apsisaugoti nuo infekcijos
1. Rankų įpjovimus ar įdrėskimus užklijuokite vandeniui nelaidžiu pleistru.
2. Kuo dažniau mazgokite rankas.
3. Apie kiekvieną infekcijos protrūkį nedelsiant praneškite autoritetingoms tarnyboms.
4. Jei įtariate, kad galite būti susidūręs su infekcija arba jei nežinote, kokių priemonių imtis, nedvejokite – klauskite.
Valymas. Nepakankamas ar nekokybiškas valymas gali sudaryti sąlygas infekcijai plisti. Valymui skirti reikmenys – šluotos, pašluostės, šepečiai ir kibirai – turi būti kasdieną plaunami karštu vandeniu su valymo priemonėmis, turi būti gerai išdžiovinami ir laikomi tik sausai.
Iššlavus grindis šepečiu, bakterijų kiekis kambario ore padidėja dvigubai. Geriausia ir efektyviausia būtų naudotis vakuuminiais dulkių siurbliais, į kuriuos įmontuotas oro filtras ar aliejumi sudrėkintas medvilninis ar nailoninis tinklelis. Kilimus reikia išsiurbti kasdieną, o kitos grindys turi būti valomos sausu būdu, po to išplaunamos su paprastais plovikliais.
Aukščiau grindų esantys paviršiai turi būti taip pat išsiurbiami ar nuvalomos dulkės. Tam naudojamas vanduo, o jei galima ir detergentai. Skirtingoms vietoms plauti turi būti naudojamos skirtingos pašluostės. Pasilieję skysčiai, taip pat infekuoti, turi būti tuoj pat iššluostomi švariu drėgnu skuduru, suvilgytu fenolio tirpalu. Jei tai virusinės kilmės medžiagos, tas užterštas vietas reikia 30min. pridengti popieriniu vienkartiniu ranšluosčiu, suvilgytu 1% hipochlorido tirpalu.
Patekę į vandenį mikrobai ten gali išsilaikyti keletą dienų. Plovimui visada reikia naudoti švarų, šviežią ir jokiu būdu ne pastovėjusį vandenį. Vazose su gėlėmis esantį vandenį reikia nuolatos keisti, pačias vazas reikia dažnai gerai išplauti, išdžiovinti ir tik po to pripilti šviežio vandens.
Dezinfekcinės medžiagos. Dezinfekcija – tai bakterijų pašalinimas ar jų sunaikinimas. Nors labai dažnai tai sutapatinama su chemine dezinfekcija, tačiau tam gali būti naudojamas ir karštas valymas. Cheminės dezinfekcijos priemonės yra brangios ir kartais gali būti net mažiau efektyvios nei dezinfekcija karščiu ar natūraliomis priemonėmis. Cheminės dezinfekavimo priemonės skirtingai reaguoja su skirtingomis medžiagomis, kai kurios iš jų tampa neveiklios, jei susiduria su kietu vandeniu arba su tuo purvu, kurį reikia pašalinti, taigi tokiu atveju geriau tiktų naudoti paprastą muilą ar detergentus, o efektas būtų didesnis.
Laukiamam rezultatui pasiekti nuo sąveikos pradžios turi praeiti tam tikras laikas. Taigi, jeigu tik praplauname, bet ne tam tikrą laiką paskalaujame dezinfekuojamuoju tirpalu, rezultatas bus menkesnis. Niekada vienu metu nenaudokite dviejų dezinfekuojamųjų medžiagų. Pasitikrinkite, ar naudojatės tinkamos koncentracijos, reikiamu kiekiu bei tinkamo galiojimo laiko dezinfekuojamuoju tirpalu. Naudokitės tik šviežiai pagamintu tirpalu. Reikalaukite, kad būtų pristatomi tik skiesti, bet ne koncentruoti tirpalai, nes taip lengviau dirbti ir mažesnis pavojus netyčia apsilaisčius.
Rankų plovimas. Po tiesioginio sąlyčio su klientu ar užkrėstais daiktais arba pabuvę prie paciento, kuris įtariamas užsikrėtęs kažkokia infekcija, visada nusiplaukite rankas. Tai pati svarbiausia ir efektyviausia prevencinė priemonė, leidžianti apsisaugoti nuo infekcijos ar perduoti kryžminę infekciją. Norėdami pašalinti didžiąją bakterijų dalį, naudokitės 4% chlorheksino tirpalu. Nuplautas rankas gerai nusišluostykite. Tam tinka vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. Panaudotus vienkartinius rankšluosčius reikėtų sumesti į didelį uždarą konteinerį, skirtą šiukšlėms. Neatidarinėkite jo rankomis.
Patalynė. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad patalynė nėra nešvari, tačiau ant jos gali būti likę nuo paciento / kliento odos patekusių sąlyginai patogeninių bakterijų. Panaudotai, užterštai ar infekuotai patalynei laikyti turi būti naudojami maišai. Infekuota patalynė turi būti sudėta į dvigubą maišą, vidinis maišas turi būti pralaidus vandeniui ir skalbiant nereikėtų rankomis liesti nešvarios patalynės. Patalynė, užteršta sergančiųjų HVB ar AIDS krauju ar fekalijomis, turi būti sunaikinama.
Apsauginiai drabužiai. Atliekant kai kurias užduotis naudotis apsauginiais drabužiais tapo visai suprantamu bei kasdieniniu dalyku. Jeigu apsauginiais drabužiais naudojamasi teisingai, tai padeda išvengti galimos kryžminės infekcijos. Kita vertus, tai gali sukelti klaidingą saugumo pojūtį ir dar labiau palengvinti infekcijos plitimą.
Chalatas apsaugo geriau nei plastikinė prijuostė, tačiau jis gali lengviau ir greičiau permirkti. Juo naudotis geriau tuomet, jei reikia apsaugoti pečius ir rankas
Kaukės, netgi chirurginės, vargu ar apsaugo nuo oro lašeliniu būdu plintančių bakterijų arba smulkių aerobų. Netgi iš labai kokybiškos filtruojamosios medžiagos pagaminta kaukė menkai apsaugos, jei ji bus prastai prigludusi prie veido. Dėvėti ją reikėtų netgi tais atvejais, kai supranti, kad ji menkai tegali apsaugoti nuo infekcijos.
Taigi labai svarbu yra laikytis visų reikalavimų norint apsisaugoti nuo infekcijos.

Kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei jau susidūrėme su konfliktine situacija – ieškokime geriausios išeities ir džiaukimės ją suradę. Gyvenimą galima palyginti su jūra. Kartais ji rami, kartais – banguota.
Kenksmingosios cheminės medžiagos ir apsauga nuo jų

Kenksmingosios cheminės medžiagos – tai medžiagos , kurios, patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Cheminių medžiagų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, pavojingumo, kenksmingosios cheminės medžiagos patekimo į organizmą būdo. Kenksmingųjų cheminių medžiagų gali būti mišiniuose ar tirpaluose.
Jeigu norite apsisaugoti nuo cheminių medžiagų poveikio, visų pirma gaukite informaciją apie medžiagas, su kuriomis jums tenka dirbti. Išsamią informaciją apie šias medžiagas jums turėtų pateikti gamintojai, o jūsų administracija turi sudaryti sąlygas gauti jus dominančią informaciją apie šias medžiagas. Tai yra viena iš pačių svarbiausių darbdavio funkcijų. Apie šias medžiagas turėtumėte gauti tokią informaciją: medžiagos cheminis pavadinimas, jos firminis pavadinimas, žinomas medžiagos žalingas poveikis, laikymo ir naudojimo sąlygos.
Jei galima, medžiagos, apie kurias iš anksto žinoma, jog jos dirgina, turi būti pakeičiamos kitomis, kurios naturi tokio poveikio. Dabar yra žinoma, kad etilo oksidas yra pavojingas, todėl jo nereikėtų vartoti. Būkite atsargūs, nes ir alternatyvios medžiagos, kuriomis keičiamos anksčiau naudotos, gali būti kenksmingos sveikatai. Dažnai cheminių dezinfekuojamųjų medžiagų galima atsisakyti ir vietoje jų naudoti detergentus bei dezinfekavimą karščiu.
Kaip dar viena apsaugos priemone galima naudotis apsauginiais drabužiais ir kaukėmis, kurios neleidžia cheminių medžiagų toksinėms dalelėms ar aerozoliams tiesiogiai patekti ant kūno. Papildomos apsaugos priemonės galėtų būti pirštinės, apsiaustai, prijuostės, specialios apsauginės kepurės su snapeliu ar specialūs akiniai ar batai. Tai priklausys nuo darbo pobūdžio ir rizikos laipsnio.
Ventiliacija. Patikrinkite, ar jūsų darbo vietoje veikia ir yra pakankama ventiliacija, taip pat ir meckaninė traukos spinta, kurioje laikomi, gaminami ir naudojami labai kenksmingi ir koncentruoti cheminiai junginiai.
Mokymas. Su žinomomis dirginamosiomis, sensibilizuojamomis ar kancerogeninėmis (tokiomis kaip citostatikai) medžiagomis dirbantys asmenys turi būti mokomi apsisaugojimo būdų, dirbdami jie turi naudotis apsauginiais drabužiais, mokėti saugiai šias medžiagas transportuoti bei saugoti.
Bet kokį atsiradusį dermatitą ar kitą odos pažeidimą reikia užfiksuoti ir apie jį pranešti asmeniui, atsakingam už darbo saugą. Būtina išsiaiškinti jį sukėlusias priežastis bei imtis visų papildomų saugos priemonių.
Odos priežiūra: visus odos sužalojimus ir įbrėžimus reikia pridengti. Ten, kur galima, rankoms plauti naudokite švelnų nedirginantį muilą. Mažai tikėtina, kad apsauginiai kremai galėtų apsaugoti nuo alerginio dermatito, tačiau jie gali padėti lengviau nusivalyti rankas. Drėkinamieji kremai padės atstatyti natūralų odos drėgnumą, kurį gali pašalinti kai kurie tirpikliai.
Sveikatos priežiūra: reikia nuolat tikrinti sveikatą tų personalo narių, kurie visą laiką dirba su cheminėmis medžiagomis. Tai gali būti reguliarūs personalo sveikatos tikrinimai, kraujo, šlapimo tyrimai, odos mėginiai, plaučių, kepenų ir inkstų funkcijų tikrinimai, priklausomai nuo cheminių medžiagų poveikio specifikos bei trukmės. Darbuotojai, kurie turi odos problemų, prieš įdarbinimą turi būti perspėti apie galimas pasekmes.
Įvykiai: jeigu netyčia jums į akis pateko cheminės medžiagos, nedelsdami gausiai praplaukite šaltu vandeniu. Paprastai dar patariama išgerti daug vandens, tačiau šis patarimas ne visada yra tinkamas. Apie įvykį visada reikia pranešti ir tuoj pat reikia kreiptis medicinos pagalbos. Ant odos patekusią cheminę medžiagą tuoj pat nuplaukite vandeniu. Jeigu ji užtiško ant jūsų drabužių ar uniformos, nelaukdami, kol chemikalas susigers į medžiagą ir pateks ant odos, pakeiskite kitu drabužiu.
Taigi reikia saugotis, kad kenksmingos cheminės medžiagos nepatektų į žmogaus organizmą ir nesukeltų tam tikrų komplikacijų

Literatūra

1. ,,Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai’’
2. ,,Slauga. 10 dalis’’

Leave a Comment