Spalvų galia

Įvadas
Kiekvieną iš mūsų vilioja ir žavi paslapčių pasaulis, domina jo poveikis realiajam pasauliui, žmogaus pasamonei. šiame referate pabandysiu atskleisti spalvų pasaulio paslaptis: jų simboliką, įtaką tautų kultūroms bei paročiams, žmogaus spalvos suvokimo psihologiją.

Spalvinis matymas
Didelę informacijos apie išorinį pasaulį dalį žmogus gauna jutimų pagalba, 90% žinių- matymo pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą, galima identifikuoti ir nenaudojant spalvų- į pagalbą pasitelkiant formą, judesį, tekstūrą, “šviesaus- tamsaus” sąvoką. Vienok spalva gerokai praplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė, kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neeskiria spalvų, fino- ugrų tautos spalvų neskiria dar rečiau. daltonizmas
Spalvos pojūtis
Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organų sistema pas visus mus vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akis skiria apie 10 milijonų atspalvių. Akies obuolyje esančių fotoreceptorių dėka mes matome atspalvius.
Spalvos suvokimas
Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį bei pas visus mus regos organų sistema viekia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmų pasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingas akies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suuvokimo filtrus. Tik suvokimo proceso eigoje patirti įspūdžiai susilieja į vieningą visumą.

Akies jautrumas vystosi ir, priklausomai nuo amžiaus, gali kisti. Senstant akies jautrumas trumpabangėms spalvoms mažėja, vaikams gi violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės nei pagyvenusiems žmonėms.
Yra žmonių, kurie ir garsus, ra

aides bei datas mato spalvotai. Kvapas, skonis ir skausmas taip pat gali sukelti spalvos pojūtį. Tokia pojūčių asimiliacija vadinama sinestezija. Sineztezijos priežastys kolkas nėra išaiškintos, bet nustatyta, kad šis reiškinys iš tikrųjų egzistuoja, nėra viso labo vaizduotės vaisiuis. Surinkta daug įrodymų, patvirtinančių jog visi vaikai iki metų amžiaus yra sinestikai. Tyrinėtojų manymu, pojūčių asimiliacija pasitaiko vienam iš 2000 žmonių.

SPALVŲ SIMBOLIKA. JŲ REIKŠMĖS TAUTŲ KULTŪROSE, POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI
Spalvinį suvokimą įtakojančios savybės- gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimų skalė, yra neapibrėžtos, t.y., jų negalima išmatuoti. Būtent šis neapibrėžtumas leidžia žodžiais nusakyti spalvos poveikį mūsų savijautai, tai išreikšti eilėmis. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai, kaip mes suvokiame spalvą. Taigi, mūsų spalvos vertinimas priklauso nuo to, kas mes esame šiame pasaulyje, kookią reikšmę mūsų kultūra suteikia spalvai.
Spalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize. Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologinei būklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesių greičiui.
Vienas iš eksperimentais nustatytų faktų yra tai, kad temperatūros pojūtis priklauso nuo aplink esančių spalvinių tonų. Temperatūra šaltų tonų patalpoje (mėlynai žalioje) atrodo 3-4 laipsniais žemesnė nei šiltų tonų patalpoje (raudonai oranžinėje).
Pagrindinės spalvos
Žmonės mato šešias grynas spalvas. Tai pagrindiniai spalviniai tonai: balta, juoda, geltona, raudona, mėlyna ir žalia.
Raudona
Raudona nuo seno traukė žm

mogaus akį. Yra kalbų, tarkim, rusų, kuriose vienu ir tuo pačiu žodžiu įvardijama ir ši spalva, ir grožis. O Polinezijos gyvntojams vienodai skamba „raudona“ ir „mylimasis“. Kinai „raudona širdimi“ vadina nuoširdų žmogų, o „juodaširdžiu“ – klastingą pikčiurną.
Raudona – pagrindinė heraldikos spalva. Vėliavų raudonis šaukia į kovą už laisvę. Įdomi detalė: daugelio Afrikos, Amerikos ir Australijos genčių kariai, ruošdamiesi kautynėms, raudonai išsipašydavo kūnus ir veidus; raudonus drabužius vilkėjo ir antikos kariūnai. Senovės Kinijos sukilėliai mėgo vadintis tai ruadonaisiais kariais, tai „raudonosiomis ietimis“ ar „raudonaisiais antakiais“.
Be kita ko, raudona spalva reiškia valdžią ir didybę. Tarkime, Bizantijoje tik imperatorienė turėjo laisvę avėti raudonas kurpaites, o imperatorius sėdėjo purpuru išklotame soste ir pasirašinėjo tik purpuriniu rašalu. Raudoni drabužiai ir Romos imperijoje buvo iskirtinė valdovų privilegija.
Šiuolaikinė spalvų terapija taip pat pripažįsta raudonos spalvos galias. Pasitelkus raudoną – tarkim, vilkint raudonus drabužius, valgant raudonas braškes ir pomidorus, kanbarius puošiant purpuriniais gėlių žiedais, esant raudonam monochromatiniam apšvietimui kyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, kvėpavimas, mirksnių skaičius per minutę. Hemoglobinui įsisavinant raudoną bei infraraudoną spalvas kyla kūno temperatūra ir atsiranda šilumos pojūtis. Padidėja cukraus kiekis kraujyje, aktyvizuojasi hormonaliniai procesai. Raumenų reakcijos greitis padidėja vidutiniškai 12%, taip pat kyla rankų raumenų tonusas. Antinksčiai pradeda gaminti daugiau adrenalino, kraujo indai susiaurėja, pagyvėja kraujotaka. Suaktyvėja galvos smegenų ži
ievės regos centras ir padidėja akispūdis. Kartais tai gali sukelti galvos skausmą. Dažnai silpnėja skausmo pojūtis. Po kurio laiko tai sukelia organizmo atsakomąją reakciją.. Tačiau žmonėms turintiems negaluojančią širdį bei padidėjusį karujospūdį, raudonos spalvos verčiau vengti.
Raudona yra pati ryškiausias ir labiausiai dėmesį patraukianti spalva. Eksperimentais įrodyta, jog net užsimerkus raudoni paviršiai veikia kaip dirgiklis. Vaikai, būdami egocentriški, mėsta ryškiai raudoną spalvą. Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti bei suteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą ir nerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, ji skatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui. Raudona spalva vengtina nervingais bei agresyviais gyvenimo periodais. Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsiranda sunkumo pojūtis..
Geltona
Būtent geltona nuo amžių laikta aukso bei sustingusios saulės šviesos spalva. bet ji – ir liga, mirtis, prakeiksmas bei pavydas. Kai kuriuose Azijos kraštuose geltonos spalvos drabužiai aiškai nurodo juos dėvinčio žmogaus padėtį visuomenėje. Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių būdistų vienuolių (vadinamieji „geltonkepuriai“) nuolat vilki geltonai. Ši ryški spalva rodo žmogaus pasiryžimą įveikti kliūtis, priimti gyvenimo pamokas ir judėti pirmyn.
Istorijos kronikos primena, kad Europoje geltonai juodos vėliavos įspėdavo apie paylinkėse siautėjančias grėsmingų ligų epidemijas. Ši
imtus metų visiems suprantamas ženklas buvo geltona kryžius juodame fone – maro emblema.
Geltona yra pati šviesiausia, labiausiai spinduliuojanti bei švytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaug žmonių gali pasakyti, kad geltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad jis labiausiai patinka 17-19 metų jauniems vyrams. Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, vargina bei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikia visai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją.
Eksperimentais nustatyta jog geltoni šviesos spinduliai, nors ir neveikia kraujospūdžio, pagyvina judesius. Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labai tinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį, didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijos įsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis- sumažėjęs gebėjimas susikaupti. Geltona spalva vengtina stipriai susijaudinus, padažnėjus širdies ritmui. Ji taip pat negerai veikia esant karščiui ar uždegimams.
Mėlyna
Mėlyna – tai dangaus ir jūros platybių spalva. Mėlyna įstabiai sujungia ir suderina priešybes – nerimq ir ramybę, stingdantį šaltį ir pavėsio palaimą.
Mėlyna – taip pat viena iš mėgstamiausių heraldikos spalvų: mėlynos detalės heraldiniuose atributuose šlovina šeimininko kilniausias savybes – garbingą kilmę, išmintį bei gerą vardą. Kadaise kilnūs poelgiai ir mintys galėjo tapti savotišku įrodymu, kad asmuo priklauso išskirtiniam visuomenės sluoksniui.t.y., kad jo gyslomis teka „žydrasis kraujas“.
Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visada įsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni). Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalva mums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų- pradedant dangiškai žydra ir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jos poveikio diapazonas taip pat labai platus.
Spalvų terapijos specialistai mėlyną „išrašo“ tiems, stengiasi išlavinti savo vaizuotę ir intuiciją. mėlyna spalva ramina nervus , padeda atsikratyti nemigos, spėjama, kad ji gali netgi sumažinti migreną. Mėlyna monochromatinė spalva mažina kraujospūdį, lėtina pulsą, oda tampa vėsi, raumenų reakcijos sulėtėja, gerėja judesių koordinacija. Sumažėja mirksnių per minutę skaičius. Pagerėja viršutinio odos sluoksnio aprūpinimas krauju. Nors vėliau atsiranda organizmo atsakomoji reakcija, kraujospūdis pakyla tik šiek tiek. Esant mėlynam spinduliavimui mažėja leukocitų kiekis; Beje, psichinių ligų kamuojamiems bei raminamuosiu vaistus geriantiems žmonėmsmėlynų atspalnvių gausos turėtų vengti.

Psichologai mėlyną spalvą vadina santarvės su savimi spalva. Tyrimais išaiškinta kad, būdami mėlynų tonų patalpoje, žmonės gerai jaučiasi. Net ir užsimerkę tiriamieji esant tarp mėlynų sienų jausdavosi saugiai. Mėlyna nevargina akių, taigi, tinka darbinei aplinkai. Psichologiškai mėlyna sukuria gerą darbinę atmosferą- ramina, mažina įtampą, padeda susikaupti. Trapių mėlynų tonų apsuptis- tinkamas fonas giliems apmąstymams ir idėjų realizavimui. Kadangi žmogaus judesiai sulėtėja, laikas jam prabėga greičiau. Mėlyna aplinka padeda lengviau įveikti dvasines problemas. Per daug susijaudinus mėlyna ramina ir pristabdo. Manoma jog mėlyni atspalviai padeda kovoti su uždegimines ligas lydinčia aukšta temperatūra. Mėlyna spalva padeda atsipalaiduoti, taigi tinka miegamajam kambariui.
Interjere visai nesant mėlynos spalvos, ypatingai patalpose be langų, gali kilti jausmas jog neįmanoma kvėpuoti.
Žalia
Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva: žali medžiai, žalia pieva. Ji- viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojų spalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms, realistams. Daugybės pasaulio tautų papročiuose ši spalva simbolizuoja jaunatvę, viltį ir linksmybes, o kartais – nepakankamą brandą ir nrtobulumą.
Pavyzdžiui, dauguma arabų blogą žinią ar nelaimę atnešantį žmogų vadina „žaliąja koja“, o kapines „žaliaisiais namais“. Viduramžių Europoje žali drabužiai su geltonais pamarginimais buvo privaloma juokdarių apranga.suprantama, tai buvo gėdingas apdaras, simbolizavęs šmaikštumu pridengtą pagiežąir pyktį.
Kalbant apie gydomąjį žaliosios spalvos poveikį, pirmiausia minėtina jos teikiama harmonija, ramybė, pastovumas, pasitikėjimas savo jėgomis ir pasiryžimas priešinti permainoms. Žalia gali raminti, guosti, teikti vilties.. Supamam žalio spalvos žmogui lengviau kvėpuoti , jis greičaiu nurimsta. Tad ko daugiau miško, sodo, ar bent jau kambarinių gėlų. Tačiau kai jos pasidaro įkyriai daug, ji pančioja, slegia, gniuždo. Neatsitiktinai „žaliuojame“, kai pjauna nuobodulys arba apsėda pyktis.

Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris, suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo pojūtį. Žalia spalva išplečia kapiliarus bei sukelia kūne šilumos pojūtį, bet kuo ilgesnis jos poveikis, tuo labiau jis vargina. Žalia spalva gyvina smegenų veiklą, spartina raumenų ir audinių augimą Žalia atpalaiduoja ir tuo pat metu organizuoja bei reguliuoja seksualinį gyvenimą, stiprina nuo ligų ir negatyvių emocijų pavargusio kūno fizinę būklę. Žalios spalvos apsuptis, ypač gamtoje, gydo, balansuoja kraujospūdį bei raminančiai veikia širdį. Ligoniams žalia suteikia viltį ir tikėjimą, mažina baimės jausmą. Ji taip pat tinkama aplinkai sėdimam darbui sukurti. Skatina susikaupimą ir apmąstymus.
Balta
Balta spalva – tai pirmapradė švara, skaistumas, gražumas ir džiaugsmas. Ji asocijuojasi su dienos šviesa bei dangaus šviesuliais. Kuo gaugiau baltos spalvos norisi tuomet , kai prabylam apie teisingus ir šventus dalykus.
Baltus, purpurine juostele pakantuotus apdarus ir baltus vualius nešiojo Senovės Romos šventyklose tarnavusio vestalės. Baltus apdarus, bylojančius apie didybę ir išskirtinę padėtį, vilkėjo daugelio tautų valdovai bei dvasiniai vadai. Balti nuotakų, kandidačių į vienuoles, einančių į pirmosios komunijos iškilmių rūbai reiškia nekaltybę ir mergystę.
Balta spalva – tarsi priešprieša anapusinaim pasauliui, tamsos karalystei, kaip kad dienos šviesa ura priešprieša nekties tamsai. ne veltui kadaise sėjos pradžiai valstiečia būtinai vilkdavosi švarius baltus marškinius, o į grūdus dėdavo per Velykas šventintą kiaušinį, kad būsimo derliaus grūdai būtų tokie pat švarūs ir balti.
Tačiau šiai spalvai gali būti suteikta ir visai priešinga reikšmė. Spėjama, kad mūsų protėviai mirusiuosius rengė baltai. Ne vienoje Afrikos ir Azijos šalyje gedulo spalva ir dabar yra balta. Beje, atrodo, vaiduokliai ir šmėklos žmones gasdina taip pat baltais siluetais.
Juoda
Juodai spalvai patikėta pranešti apie nelaimes, sielvertą, gedulą, mirtį. Juoda asocijuojasi subaugia tiršta prieblanda arba žeme. Juodi ženklai puikiausiai tinka žymėti viskam , kas paslaptinga , nepažįstama, neaišku. Daugelio tautų tradicijos juodą spalvą sieja su naktimi ošią savo ruožtu, su blogiu ir piktais kerais.
KITŲ SPALVŲ POVEIKIS
Rožinė– nuima įtampą ir dvasiškai atpalaiduoja.
Tamsiai raudona ir purpurinė simbolizuoja šventiškumą ir svarbą.
Rudai raudona – švelni ir minkšta, sukuria tikrumo pojūtį.
Rudai smėlinė atstato pusiausvyrą, sumažina per didelį aktyvumą.
Oranžinė spalva gerina apetitą, kelia bendrą organizmo tonusą, išsaugo fizinį atsparumą.

Violetinė tinka solidumui, gilumui, garbei pabrėžti. Švelniai violetinės patalpos tinka tobulybės suvokimui ir apmąstymams, padeda suvokti amžinąsias vertybes, patį save.
Pilka spalva mažina išorinį stresą, sulaiko nuo betikslio blaškymosi, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Dauguma mūsų neasimiliuoja pojūčių, bet vistiek regėjimu suvokiamą spalvos pojūtį veikia mūsų gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimo skalė bei mąstymas.
MADINGOS SPALVOS
Spalvų mada atspindi žmonių ir epochos supratimą apie grožį, gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, o ja sekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgaidžius ir taip kuria legendą.
Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaus tautybė, jo socialinė padėtis, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgi gamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos sąlygos.

Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerų spalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo prie saulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniau renkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesi šviesūs ir švarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai.
Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiame pasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas ir jų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mes jaučiamės ir norėtume jaustis. Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinkti tradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apie norą pasirodyti amžinų vertybių šalininku. Žmogus, besirenkantis madingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku.

Leave a Comment