Sociometrija

Sociometrijos esmė

Socialinė psichologija nagrinėja psichinius ryšius, kurie atsiranda žmonių bendrijose, kai tuos žmones veikia organizuoti ir stichiniai poveikiai.Socialinė psichologija nagrinėja žmonių sąveiką didesnėse ar mažesnėse grupėse. Tokiai sąveikai tirti socialinėje psichologijoje naudojami įvairūs būdai. Vienas iš jų – sociometrija.
Sociometrija – tai tarpasmeninių pasirinkimų nustatymo metodas; tai sistema tam tikrų būdų, kuriais galima kiekybiškai apibrėžti individų simpatijas, abejingumą ar antipatijas tarpusavio bendravimo ir sąveikos procese. Sociometrinės analizės duomenys plačiai taikomi tiriant asmenybės savijautą grupėje., nustatant pirminių grupių struktūrą, nagrinėjant autoriteto ir valdžios pasiskirstymo maažose grupėse būdus ir formas, diagnozuojant grupės aktyvumo lygį ir t. t.
Šį tyrimų būdą pirmą kartą ketvirtajame dešimtmetyje pasiūlė D. Morenas. Vėliau jis buvo tobulinamas ir modifikuojamas.
Taikant sociometrijos metodą grupės nariams pasiūloma pagal kokius nors kriterijus pasirinkti kitus grupės narius. Klausimai gali būti įvairūs, kaip antai: “Su kuo tu norėtum sėdėti viename suole?”; “.kartu rengtis kontroliniam darbui?”; “.būti vienoje sporto komandoje?” ir t. t.
Tokie klausimai vadinami sociometriniais kriterijais. Jie apima įvairias asmenybių veiklos ir bendravimo grupėse sritis. Tokie kriterijai gaali būti siejami su kokios nors užduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t. t. Skiriami stiprūs ir silpni pasirinkimo kriterijai. Stiprieji kriterijai susiję su tiriamajam svarbiausiais ir reikšmingiausiais gyvenimo momentais. Darbo, mokslo, bendro poilsio klausimai lemia stipriuosius kr

riterijus, renkantis partnerį ar partnerius kiekvienai minėtai veiklos ir tarpusavio sąveikos rūšiai. Silpnieji kriterijai – tai klausimai, susiję su momento, situacijos faktoriais: vienkartinių įpareigojimų vykdymas, partnerio budėjimui, žaidimams, neplanuotam pasivaikščiojimui išsirinkimas ir t. t.
Dažniausiai atliekami tyrimai pagal tris kriterijus: pagal gyvenimą kartu (“Su kuo tu norėtum apsigyventi viename name? .kambaryje?” ); pagal darbą (“Su kuo tu norėtum dirbti?” ); pagal poilsį (“Su kuo norėtum kartu atostogauti?”).
Eksperimento tikslumui lemiamos reikšmės turi tiriamajam suteikiamas pasirinkimų skaičius. Pasirinkimas gali būti laisvas (neparametrinis – “Išvardyk tuos klasės draugus, kuriuos tu pasikviestum į gimimo dieną”) ir fiksuotas (parametrinis – “Išvardyk tuos penkis klasės draugus, kuriuos tu pasikviestum į gimimo dieną).
Abiem atvejais tiriamasis paprastai prašomas vardinti išrinktuosius pagal svarbą. Pasirinkimų eilės tvarka paprastai turi didelės reikšmės tarpusavio bendravimo pobūdžio bei dėsningumų analizei. Viiena, kai būni šešis kartus išrinktas vienu pirmųjų, ir kita – dešimt kartų, bet vienu paskutiniųjų. Viena, kai tave renka labiausiai gerbiami ir autoritetingi grupės nariai, kita – kai tą patį pasirinkimų skaičių gauni iš mažesnio prestižo asmenų. 10 – 15 žmonių grupėse pasirinkimų skaičiaus geriau neriboti, o 30 – 40 žmonių grupėse geriau leisti daryti 3 – 5 pasirinkimus.
Vykdydamas sociometrinę procedūrą, eksperimentatorius turi, remdamasis tyrimų tikslais, uždaviniais, aiškiai nusakyti pasinkimų kriterijų ir jų skaičių. Šio darbo rezultatas yra apklausos kortelė. Ji turi būti lakoniška ir labai aiški. Ją sudaro kreipimasis į
tiriamąjį, apklausos tikslo aiškinimas, pildymo instrukcija, klausimai, atsakymų paslapties išsaugojimo garantija, padėka.
Sociometrinių tyrimų eiga labai priklauso ir nuo eksperimentatoriaus asmenybės, nuo jo mokėjimo užmegzti kontaktą su grupės nariais, paaiškinti jiems būsimų matavimų prasmę ir svarbą.

Sociometrinio tyrimo aprašymas

Sociometrinį tyrimą vykdžiau Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buhaterinės apskaitos specialybės trečio kurso studentų grupėje. Jaunuoliai šioje grupėje jau bendrauja treti metai, todėl, manau, jų santykiai yra pakankamai nusistovėję. Sociometriniame tyrime dalyvavo 21 studentas. Jiems buvo pateiktas vienas sociometrinio pasirinkimo kriterijus: “ Su kuo norėtum vykti į savo išsvajotą kelionę?”, atsakymų skaičius nebuvo ribojamas, taip pat buvo nurodomi tik teigiami grupės narių pasirinkimai.

Norint įvykdyti sociometrinę analizę, pirmiausiai sudaroma pasirinkimo matrica. Dėl patogumo kiekvienas grupės narys gauna numerį ir nėra įvardijamas vardu. Kiekvienam grupės nariui numeriai buvo suteikti paprasčiausiai – pagal abėcėlę.

Pasirinkimo matrica

Kas renkasi Ką renkasi Iš viso

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21
1 + + + + + 5
2 + + 2
3 + + 2
4 + + + 3
5 + 1
6 + + + 3
7 + 1
8 + + + 3
9 + + + 3
10 + + + + 4
11 + + + + + + 6
12 + + + 3
13 + + + + 4
14 + + + + 4
15 + + + 3
16 + 1
17 + + + + + + 6
18 + + 2
19 + + + + + + 6
20 + + + + + 5
21 + + + + 4
Iš viso 3 6 4 6 5 3 2 1 2 4 1 5 2 4 6 3 3 1 2 1 7

Remiantis pirminių duomenų apdorojimo matrica, galima sudaryti kitą matricą, kurioje jau įvardijama, kas ką pasirinko, ir tuo pačiu galima išskirti abipusius pasirinkimus:

Pasirinkimų matrica

Nr. Jis pasirinko Jį pasirinko
1 2 (3) 5 12 (14) 3 (14) 20
2 (12) (17) 1 11 (12) 13 (17) 20
3 (1) (14) (1) 12 (14) 20
4 (10) (15) (21) (10) 11 (15) 17 19 (21)
5 (19) 1 8 9 11 (19)
6 (9) 15 16 (9) 13 21
7 (13) (13) 18
8 5 (11) 21 (11)
9 5 (6) (15) (6) (15)
10 (4) 16 (17) (21) (4) (17) 19 (21)
11 2 4 5 (8) 19 21 (8)
12 (2) 3 (14) 1 (2) (14) 19 20
13 2 6 (7) (18) (7) (18)
14 (1) (3) (12) (20) (1) (3) (12) (20)
15 (4) (9) (21) (4) 6 (9) 17 19 (21)
16 (17) 6 10 (17)
17 (2) 4 9 15 (16) 21 (2) 10 (16)
18 7 (13) (13)
19 4 (5) 10 12 15 21 (5) 11
20 1 2 3 12 (14) (14)
21 (4) 6 (11) (15) (4) 8 10 (11) (15) 17 19

Remiantis matricos duomenimis, galima nustatyti kiekvieno grupės nario sociometrinį statusą. Jis lygus grupė nario gautų pasirinkimų sumai, padalytai iš narių skaičiaus be vieno. Suskaičiavus gauname tokius rezultatus:
1. 3 ÷ 20 = 0.15
2. 6 ÷ 20 = 0.30
3. 4 ÷ 20 = 0.20
4. 6 ÷ 20 = 0.15 ir t. t.

Grupės nario sociometrinį statusą rodantis indeksas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pasirinkimų gavo kiekvienas narys. Daugiausiai pasirinkimų gavo 21 grupės na

arys, todėl ir jo sociometrinį statusą rodantis indeksas yra aukščiausiais – 0,35. Grupėje nėra nei vieno nario, kurio niekas nepasirinko. Mažiausią sociometrinį statusą turi keturi grupės nariai – juos pasirinko tik po vieną žmogų, todėl jų ir sociometrinį statusą rodantis indeksas yra mažiausias – 0,05.
Remiantis abipusiais pasirinkimais (diadomis), galima apskaičiuoti grupės glaustumo , sutelktumo indeksą. Jis apskaičiuojamas kaip abipusių pasirinkimų (diadų) skaičiaus santykis su teoriškai galimų diadų skaičiumi.
Grupės glaustumo indeksas = 78 ÷ 21 20 = 0,19
Grupės referentiškumo indeksas apskaičiuojamas kaip abipusių teigiamų pasirinkimų santykis su visais teigiamais pasirinkimais.

Grupės referentiškumo indeksas = 78 ÷ 142 = 0,55

Grupės integralumo indeksas apskaičiuojamas kaip izoliuotų bei atstumtų narių skaičiaus santykis su bendru grupės narių skaičiumi. Toks indeksas tiriamoje grupėje yra lygus nuliui, kadangi grupėje nėra žmonių, kurie negavo pasirinkimų.

Visi šie indeksai leidžia vertinti grupę, ir ypač lyginti skirtingas grupes arba vertinti tos pačios grupės narių santykių dinamiką, jeigu turėtume skirtingo laiko ar skirtingų grupių duomenis.

Pagal gautus pasirinkimų rezultatus grupės nariai gali būti skirstomi į tokius pogrupius:
a) žvaigždės – populiarios asmenybės, su kuriomis pageidauja bendrauti daugelis grupės narių. Tai būtų daugiausiai pasirinkimų (septynis) gavęs 21 grupės narys, taip pat po šešis pasirinkimus gavę 2, 4 bei 15 grupės nariai.
b) mėgstamieji – tokių grupėje nemažai, nes daug kas gavo po tris – penkis pasirinkimus.
c) priimtieji – tai likusieji grupės nariai , gavusieji bent po vieną pasirinkimą.
Grupės narių tarpusavio santykiai, išryškėję sociometrinės apklausos metu, va
aizdžiau gali būti išdėstomi sociogramoje. Sociogramos centre pažymimas narys, gavęs daugiausiai pasirinkimų – septynis. Ant kiekvieno sekančio apskritimo pažymimi grupės nariai gavę vis mažiau pasirinkimų, ir ant kraštinio apskritimo pažymimi nariai, gavę tik po vieną pasirinkimą.
Panagrinėjus sociogramą, galima išskirti atskiras grupeles grupėje. Ryškią triadą, atsiriboję nuo kitų grupės narių, sudaro 7, 13 ir 18 nariai. Ryškesnę grupelę, bet jau ne tokią izoliuotą sudaro 2, 3, 12 bei 14 nariai, jie bendrauja ne tik griežtai tarpusavyje, bet ir su kitais grupės nariais. Sociogramoje, be abejo, daugiausiai rodyklių sueina į centrą, kas rodo daugelio grupės narių polinkį bendrauti su populiariausiais grupės nariais.

IŠVADOS

Apibendrinant sociometrinį tyrimą, galima padaryti sekančias išvadas:
1. Grupės nariai linkę tarpusavyje bendrauti. Tai rodo nemažas teigiamų pasirinkimų skaičius – 142 atvejai.
2. Grupės referentiškumo indeksas yra 0,55. Tai rodo, kad daugiau negu pusė teigiamų pasirnkimų yra abipusiai, tačiau tokios diados nėra uždaros, kadangi tie patys grupės nariai sudaro po kelias diadas.
3. Grupėje galima išskirti mažesnes tarpusavyje artimai bendraujančias grupeles.
4. Grupėje yra keletas populiarių žmonių, su kuriais bendrauti nori, kuriuos mėgsta daugelis.
5. Grupėje nėra izoliuotų ar atstumtų žmonių, ir tai yra, manau, labai gerai.

DARBO TURINYS

1. Sociometrijos esmė.
2. Sociometrinio tyrimo aprašymas.
3. Išvados.

SOCIOGRAMA

Leave a Comment