Socialinė psichologinė parama moteriai,pasiryžusiai nutraukti nėštumą.

TURINYS
Įvadas
1.LITERATŪROS APŽVALGA.....................

1.1. Žmogaus teisė į gyvybę.......................

1.2. Senovės įstatymai už padarytą abortą...............

1.3. LR baudžiamasis kodeksas.....................

1.4. Aborto samprata ir rūšys.......................

1.4.1. Ankstyvasis abortas......................

1.4.2. Vėlyvasis abortas......................

1.4.3. Natūralus abortas.......................

1.4.4. Dirbtinis abortas.......................

1.4.5. Kriminalinis abortas.....................

1.5. Aborto pasekmės..........................

1.5.1. Fizinės pasekmės........................

1.5.2. Psichologinės pasekmės...................

1.5.3. Pasekmės visuomenei....................

1.6.Socialinė parama...........................

1.6.1. Piniginė parama šeimoms, auginančioms vaikus.......

1.7. Veiksniai, nulemiantys moters apsisprendimą abortui.......

1.7.1. Psichologiniai veiksniai....................

1.7.2. Socialiniai – kultūriniai veiksniai................

1.8. Soc. darbuotojo vaidmuo šeimos planavime............
2.TYRIMO REZULTATAI........................
3. REZULTATŲ APTARIMAS ......................

IŠVADOS..............................

PASIŪLYMAI..............................

LITERATŪRA..............................

PRIEDAI............................
ĮVADAS

Abortas – tai viena didžiausių mūsų laikmečio problemų. Aborto metu ne tik nužudoma užsimezgusi gyvybė, bet žalojama pati moteris. Ypač pavojingas pirmasis nėštumo nutraukimas, daugeliui šių moterų po aborto diagnozuojamas nevaisingumas. Moteris žalojama ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Pasaulinės sveikatos orrganizacijos duomenimis, pasaulyje par metus padaroma apie 30 milijonų legalių abortų, nuo jų – kasmet miršta apie 15 tūksantančių moterų.

Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. 1999 m. buvo atlikta 18.846, o 2000m. – 21.503 abortų. Abortų skaičius kiekvienais metais didėja. Įtakos tokiam sparčiai didėjimui tyri bloga Lietuvos ekonominė bei socialinė padėtis, mažas pragyvenimo lygis. Moterų žinios apie kontraceptines priemones neretai neobjektyvios ir net klaidingos. Dėl informacijos stokos daugėja nėštumo nutraukimų iki 18 metų. Vienas iš skaudžiausių aborto padarinių – vaisingumo sumažėjimas, dėl kurio moterys visą gyvenimą kaankinasi, prieštarauja sau ir kitiems. Maqnoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos. Aborto sukeltų ligų gydymas yra brangus ir ilgas. Todėl teikti psichologinę – socialinę paramą moteriai yra labai svarbu.

„ Mes – senstanti, mirštanti tauta. Ar

r prisikelsime, ar gyvensime, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (R.G.Skrinskas, 2000)

TEMOS TIKSLAS: Sužinoti, kokia socialinė psichologinė parama teikiama moteriai, pasiryžusiai nutraukti nėštumą.

TEMOS UŽDAVINIAI:
1. Sužinoti moterų socialinę padėtį.
2. Dėl kokių priežasčių nutraukia nėštumą.
3. Išsiaškinti pagalbos efektyvumą.
4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus prevencijai.

TYRIMO OBJEKTAS: Nėsčiosios, pasiryžusios nutraukti nėštumą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Žmogaus teisė į gyvybę

Konstitucijos 19 straipsnyje pasakyta, kad žmogaus teisė į gyvybę saugo įstatymas, t.y. kad užtikrinama žmogaus teisė į gyvybę, o ne pati gyvybė. Tai reiškia, kad įstatymai negarantuoja ( o iš tikrųjų ir negali garantuoti ) pačios žmogaus gyvybės.

Žmogaus gyvybės teisinė apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Įvairiai vertinama, kada yra žmogaus gyvybės pradžia: apvaisinimas, embrioninė gemalo būklė, naujagimio pasirodymas iš įsčių, virkštelės atskyrimas, pirmasis naujagimio oro įkvėpimas.

Žmogaus gyvybės apsauga įvairiomis teisės normomis pradedama įvairiu laiku. Baudžiamojo kodekso ( BK ) 124 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą, t.y. žmogaus gemalo ( vaisiaus ) sunaiknimą.Šiuo metu Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 1994 m. sausio 28 d. Įsakymu Nr.50 patvirtinta nėštumo operacijos atlikomo tvarka. Pagal šią tvarką, aborto operacijas yra leidžiama daryti tik gydytojui akušeriui – ginekologui ir tik gydymo įstaigose, laikantis kitų nustatytų sąlygų. Tarp šių sąlygų yra ir ta, kad nėštumas negali būti nutrauktas, kai vaisiui daugiau negu 12 savaičių arba esama kitų kontraindikacijų. Vėliau nėštumą nutraukti galima tik tuomet, kai jis kelia pa

avojų motinos gyvybei ar sveikatai. Kai kuriose šalyse abortai apskritai yra uždrausti, jie leidžiami tik reikalingumo sąlygomis. Tokiu atveju abortai paprastai prilyginami nužudymui.

1.2. Senovės įstatymai už padarytą abortą

XVI a. kai kuriose šalyse už aborto darymą buvo baudžiama mirtimi. Tokia
bausmė buvo įteisinta Anglijoje 1524 m., Vokietijoje 1533 m., Prancūzijoje 1562 m.
Rusijoje mirties bausmę specialiu įstatu XVII a. įteisino caras Aleksandras Michailovičius Romanovas. 1715 m. caras Petras I kiek sušvelnino atšaukęs mirties bausmę.
Ir kitos šalys vėliau atšaukė mirties bausmę, bet bausmė liko griežta.
Iki XIX a. pabaigos Rusijoje už negimusių kūdikių sunaikinimą buvo baudžiama kalėjimu ar išsiuntimu į tolimesnius Sibiro rajonus tremčiai ar katorgos darbams. Baudė ne tik atlikėjus, bet ir jų padėjėjus bei motinas.
1885 m. priimtame „Uloženije o nakazanijach“ 1462 str. sakoma: „Nėsčia moteris, kuri savarankiškai ar sutikdama su kitais pavartos kokią nors priemonę vaisiui pašalinti, baudžiama visų teisių į turtą praradimu ir trėmimu į Sibirą“.
Nuo 1920.XI.18 Rusija buvo pirmoji pasaulio valstybė, leidusi daryti abortus.Tačiau 1936.VI.27 ankstesnis įstatas atšauktas ir abortai uždrausti.
1955.XI.23 TSRS AT Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo leidžiama nutraukti nėštumą pagal moters norą.
Nepriklausomoje prieš II karą Lietuvoje abortas buvo laikomas nusikaltimu ir už jo padarymą paskirtos gana sunkios bausmės. Šiam reikalui iš dalies galėjo būti taikomi Lietuvos baudžiamojo Statuto ( kodekso ) 461 ir 464 straipsniai. Negimusiai gyvybei apsaugoti buvo numatyti 465 ir 466 str., kurie skambėjo ta

aip:
465 str. Motina, kuri nusikalto padariusi galą savo gemalui, yra baudžiama kalėti kalėjime ne ilgiau kaip trejus metus.
466 str. Kas nusikalto padaręs galą nėsčios moters gemalui, tas yra baudžiamas kalėjime kalėti.
Jei gemalui galą padarė gydytojas arba priėmėja, tai teismui leidžiama uždrausti kaltininkui praktikuoti nuo vienerių iki penkerių metų ir paskelbti sprendimus.
Jei gemalui galas yra padarytas be nėsčios moteriškės sutikimo, tai kaltininkas baudžiamas kalėti kalėjime ne ilgiau kaip aštuonerius metus.

1.3. LR baudžiamasis kodeksas

Šis įstatymas patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d.
142 straipsnis. Neteisėtas abortas.
1. Gydytojas, turinti teisę daryti aborto oprtacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto ope s įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą.
Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėsčią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės at

tėmimu iki dviejų metų.

1.4. Aborto samprata ir rūšys

Žodis abortas kilęs iš lotynų kalbos ( abortas – persileidimas, išsimetimas ). Tai reiškia, kad nėštumas nutrūksta prieš laiką ir iš gimdos pasišalina arba pašalinamas vaisiaus gemalas, jo dalys dar vaisiui nesubrendus, kada jis, nebūdamas įsčiose, negali normaliai gyventi ir išlikti gyvas.

1.4.1.Ankstyvasis abortas

Ankstyvuoju abortu vadinamas nėštumo nutraukimas iki 12 nėštumo savaitės.

1.4.2. Vėlyvasis abortas

Vėlyvuoju abortu vadinamas nėštumo nutraukimas nuo 12 iki 28 nėštumo savaitės.

1.4.3. Natūralus abortas

Natūralūs ( savaiminis ) abortas įvyksta dėl moters ligų ir nepriklauso nuo jos noro: tai gali būti dėl infekcinių ligų ( sifilio, AIDS ir kt. ), gimdos uždegimų, nenormalios jos padėties, gimdos kaklelio ligų, sužeidimų, traumų, labai sunkaus fizinio darbo ir net dėl stipraus nervinio streso. Persileidimų priežastys yra labai įvairios ir dažnai apie 60% nenustatomos. Prasidėjus persileidimui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir susitraukiant jos raumenims, išstumiamas iš gimdos. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, pradeda gausiai kraujuoti iš lytinių organų. Kartais iš pradžių žūva gemalas, sunyksta gaurelinio dangalo gaureliai ir atkrintantysis dangalas, kurie, susitraukiant gimdos raumenims, pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos. Nėsčioji kraujuoja ilgai, bet negausiai. Kai yra gimdos sąsmaukos ir kaklelio nepakankamumas, didėjant nėštumui, trumpėja ir atsiveria gimdos kaklelis, į kurį nusileidžia vaisiaus vandenų pūslė, nuteka vaisiaus vandenys ir užgimsta vaisius.

1.4.4. Dirbtinis abortas

Dirbtiniai abortai žinomi seniai. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma. Hipokratas vaisiaus pašalinimą laikė neetišku, neestetiniu reiškiniu, nevertu gydytojo dėmesio ir kišimosi. Jis net buvo kontraceptinių priemonių priešininkas.Į vaisiaus pašalinimą buvo žiūrimą tik kaip į nepadorų elgesį, bet už tai niekas nabausdavo. Filosofiškai stoikų mokslas aiškino vaisių esantį tik motinos kūno dalimi, esą analogiškai kaip augmenijos pasaulyje, vaisius yra tik medžio dalis. Bausdavo tik moteris, kurios pačios ar jų padejėjos tai atlikdavo dėl pinigų. Vėliau, kai Romos imperijai dėl nuolatinių karų reikėjo daugiau kariuomenės ir vergų, pasikeitė požiūris ir į abortus.Imparatorius Ciceronas reikalavo bausti moterį, kuri „vagia“ iš respublikos jai skirtą pilietį.
Dabar dar daugelyje šalių abortai tebėra draudžiami. Lietuvoje abortai yra legalizuoti.Nėsčiajai pageidaujant nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, jeigu ji neserga infekcine liga, ūminiu bei poūmiu mažojo dubens organų uždegimu, makšties švarumas yra 1-ojo arba 2-ojo laipsnio, jei po paskutinio nėštumo nutraukimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Nėštumą po 12 nėštumo savaitės galima nutraukti tiktai esant medicininių indikacijų, kai nėštumas pavojingas moters sveikatai arba gyvybei.
1.4.5. Kriminalinis abortas

Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymų nenumatytų būdu. Dažniausiai jis daromas ne stacionare ir ne gydytojo

( kartais jį atlieka ir gydytojas ). Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą ( pvz., kateteriu ir kt. ). Visi šie būdai pavojingi, nes į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio, ūminio inkstų nepakankamumo priežastis. Dėl likusių gemalo liekanų moteris ilgai kraujuoja. Be to, atlikant abortą, galima sužaloti gimdą, pilvo ertmės organus. Po kriminalinio aborto apžiūrint galima pamatyti sužalotą gimdos kaklelį, žnyplių žymes, nudegintą makštį, kartais aptinkama net svetimkūnių. Nėštumą nutraukti nerekomenduotina, nes tai kenksminga pacientės sveikatai.

1.5. Aborto pasekmės

1.5.1. Fizinės pasekmės:
• padidėja tikimybė turėti negimdinį nėštumą.
• po aborto gali būti uždegiminės ligos.Jos gali tapti nevaisingumo priežastimi. Infekcijos pavojus didesnis jaunoms moterims.
• gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu. Tai įvyksta dėl gimdos kaklelio pažeidimų. Sukelia kraujavimus nėštumo metu, atsiranda persileidimo pavojus.
• 3-5 % po abortų lieka nevaisingomis.

1.5.2.Psichologinės pasekmės :
• kaltės jausmas ir depresija.
• 10-30 % turi ilgų psichologinių problemų.
• nutrūksta ar sutrinka draugystė su negimusio vaiko tėvu
• liūdesys ir gailesčio jausmas

1.5.3. Pasekmės visuomenei :

Šiuo metu tai aktuali problema dėl to, kad mūsų šalis labai sparčiai sensta. Gimstamumas yra labai mažas, o mirtingumas didelis. Kas žino, gal po kelių šimtų metų išvis neliks lietuvių tautos. Valstybė nelabai domisi šia problema. Daugelis tėvų nusprendžia daryti abortą, nes negali suteikti vaikui pilnaverčio gyvenimo. Abortai dažnai daromi dėl nežinomo rytojaus, skurdžios ateities vizijos. Žinoma, tai nepasiteisinimas, tačiau daugelis renkasi gyventi su sąžinės priekaištais, nei leisti į nežinią savo atžalą.

Pažvelgus į šią problemą kitomis akimis, darosi baugu, kai pradedi suprasti priežastis, dėl kurių yra daromi abortai. Dauguma atliktų apklausų rodo, kad moterys nusprendė nutraukti nėštumą dėl blogų gyvenimo sąlygų, dėl to, kad neturi buto ar materialinių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsį. Taigi, žmogaus teisė į gyvybę susiduria su materialinėmis problemomis, sunkumais.

1.6. Socialinė parama

Lietuvoje pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis atspindi ir koncentruojasi šeimose – pasiektas mažiausiai gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų ir skurstančių šeimų, ypač auginančių vaikus. Nemažai šeimų susiduria sus sunkumais, kurių savo jėgomis, t.y. be paramos , įveikti negali.
Mažėjantis gimstamumas neužtikrina kartų kaitos ir lemia depopuliaciją. 2000 metais gimė 34,2 tūkst. vaikų, t.y. 22,6 tūkst. mažiau negu 1990 metais. Kaimo vietovėse gimstamumas išlieka gerokai aukštesnis negu mieste.
Pastarąjį dešimtmetį pradėjo reikštis ir kitas, iki šiol Lietuvai nebūdingas reiškinys: pradėjo sparčiai daugėti ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Daugėja motinų, kurios vienos turi auginti vaikus, dalis jų lieka be darbo, skursta, palieka vaikus likimo valiai.
Didėjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiai besiverčiančių ar skurstančių pirmiausiai atsiduria nepilnos šeimos, kurių šeimos galva yra moteris, šeimos su mažamečiais vaikais, daugiavaikės šeimos, šeimos, kuriose yra neįgalių asmenų, bei kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos. Dažnai tai yra jaunos šeimos. Ypač skursta tos šeimos su vaikais, kuriose bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinės skurdo ribos 2000 metais gyveno 16 % visų Lietuvos gyventojų. Vienas iš pagrindinių skurdo veiksnių – vaikų ir suaugusiųjų skaičiaus santykis šeimoje. Jei namų ūkiuose su vienu vaiku skurdo lygis 2000 metais buvo 12,9 % , tai gausiose šeimose ( turinčiose 3 ir daugiau vaikų) – 37,6 % .
Nemaža šeimų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos. Tokios šeimos gyvena ypatingai skurdžiai. Svarbu tokių šeimų ekonominio gyvybingumo problemas spręsti ne didinant pašalpas ir kuriant prielaidas jų orientacijai į išlaikytinių statusą, o skatinant tokių šeimų narių ekonominį aktyvumą bei šeimos savarankiškumo siekimą.
Šiuo atveju ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą, ypač ilgalaikį, profesinio aktyvumo skatinimas, paramos šeimai tobulinimas ( didinant paslaugų, mokesčių sistemos bei mažinant universaliųjų pašalpų vaidmenį ), šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas yra svarbios kryptys gerinant šeimų ekonominį gyvybingumą.
Jaunos šeimos susiduria su labai opia būsto įsigijimo problema. Tai yra viena svarbiausių santuokų mažėjimo, jų atidėjimo vėlesniam laikui, gimimų mažėjimo, abortų daugėjimo priežasčių, sukelianti daugybę kitų problemų, susijusių su palankių sąlygų vaikų normaliam ugdymui užtikrinimu. Palankių kredito sąlygų kūrimas jaunoms šeimoms bei kitos priemonės, sprendžiančios būsto įsigijimo problemas, turi tapti svarbia paramos šeimai plėtros kryptimi.

1.6.1. Piniginė parama šeimoms, auginančioms vaikus

Pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą valstybinės pašalpos mokamos auginančioms vaikus šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga socialinė parama, taip pat nustatytas našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimas. Tai:
• vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui,
• nėštumo pašalpa besimokančioms moterims,
• šeimos pašalpa,
• pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų,
• pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių ( prievolininkų ) vaikams,
• vaiko globos pašalpa,
• našlaičio stipendija,
• pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti.
Šios pašalpos mokamos neptiklausomai nuo šeimos pajamų, išskyrus pašalpą už tris vaikus, kuriai gauti taikomas pajamų kriterijus ( pajamos vienam šeimos nariui neturi viršyti trijų VRP dydžių ( nuo 1992 m. gegužės 1 d. tai sudaro 405 Lt)).

Šalia nurodytų valstybinių pašalpų nepasiturinčioms šeimoms mokamos pašalpos bei teikiama parama kitokiomis formomis, įvertinus šeimų pajamas:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, jeigu jų pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas. Nuo 1998 m. gegužės mėn. Vyriausybė VRP dydį nustatė 135 Lt per mėnesį vienam asmeniui.

1.7 . VEIKSNIAI, NULEMIANTYS APSISPRENDIMĄ ABORTUI

1.7.1. Psichologiniai veiksniai

Daugelis moterų atlieka nėštumo nutraukimą nerimaudamos dėl aplinkinių reakcijos ir gimdymo baimės. Imkime, pvz.: vaiką su gimimo defektais. Šiais laikais gydytojai gali geriau nustatyti būsimus apsigimimus dar tada, kai vaikas tebėra įsčiose. Logiška, kad žmonės, kurie suvokia gyvenimo tikslą kaip individualų juslinį pasitenkinimą, turėtų nužudyti tokį kūdikį. Kodėl? Todėl, kad toks vaikas trukdys jiems tenkintis gyvenimu. Rūpinimasis tokiu vaiku užims daugybę laiko, be to, kiti gali juoktis iš jų. Kartais net ir tada, kai vaikas įsčiose neturi jokių apsigimimų ir yra visiškai sveikas, žmonės vistiek nusprendžia jo neauginti. Moterys darosi abortus ir todėl, kad vaikas trukdys mėgautis gyvenimo malonumais, kopti karjeros laiptais ir pan. Tokios moterys atranda papildomą pasiteisinimą savo sprendimui. Manoma, jei vaikas nelaukiamas, jis negalės būti laimingas gyvenime. Jei mes priimame šią logiką, kad nelaukiamumas yra geras pasiteisinimas abortui, tai tada mes visi turime būti nužudyti. Tai iš esmės ir yra mąstymo būdas, prie kurio eina materialistinė visuomenė. Jos pasaulėžiūros esmė yra ta, kad gyvenimo tikslas – malonumai, o nelaukiami vaikai negalės pilnai jais mėgautis. Moterys mano, kad po gimdymo subjauros figūrą, taps neparauklios, negalės siekti karjeros ir pan., todėl joms geriausia išeitis – nėštumo nutraukimas.

1.7.2. Socialiniai – kultūriniai veiksniai

Blogėjant Lietuvos Ekonomikai ir dideliam nedarbo lygiui vis dažniau atliekami nėštumo nutraukimai. “Abortas dėl socialinių priežasčių išlieka labai kontraversiškas, nes su etine dilema susiduria ir moteris ir medikai. Moterį dažnai kankina sudėtinga pasirinkimo dilema ieškant mažesnės blogybės. Medikas turi rinktis: ar paisyti gyvybės išsaugojimo moralinės vertės, ar suteikti medicininę paslaugą, ar išvengti nesaugaus aborto”( J.Ališauskas, 2000 ). Atskirų šeimų pragyvenimo ir maitinimosi galimumai dabar žymiai susiurėjo. Daugelio šeimų gyvenimo būdas, jų gyvenamasis butas ir pajamos, maisto parūpinimo galimumai ir kiti kasdieniniam gyvenimui reikalingiausi dalykai nusistovėjo. Žmonių priklausymas vienas nuo kito, kaip ir atskirų asmenų nuo visuomenės, netikėtai padidėjo ir tuo būdu ekonomiškai silpnų gyventojų sluoksnių egzistencijos pagrindai liko stipriai sukrėsti, nes nebeturima jokio tikrumo. Darbininkams, valdininkams, viešų ir privačių įstaigų tarnautojams ir visiems kitiems nustatytą atlyginimą gaunantiems negalima pagerinti savo pragyvenimo sąlygų. Jie verčiami pragyvenimui reikalingus daiktus ( gėrybes ) įsigyti tik iš tarpininkų, griežtai nustatytomis kainomis, o neprileidžiami tiesiogiai prie gamintojų. Vargiai kada ekonominė santvarka buvo šeimoms tokia nepalanki kaip dabar. Tūkstančiai žmonių neturi darbo. Tos mažos pašalpos, kurias bedarbiai gauna, neužtenka nė būtiniausiems šeimos reikalams patenkinti. Milžiniųškas skaičius, neturinčių užsiėmimo, negauna nat tos menkutės paramos. Šimtai žmonių gyvena nuolat drebėdami dėl neužtikrintos savo ateities, nes nežino, kada juos ištiks bedarbio likimas. Visose šalyse bedarbių skaičius didėja mėnuo iš mėnesio, metai iš metų. Naujos įmonės sustabdomos, vyksta nauji atleidimai iš darbo. Daugelis gimdytojų, tokių gyvenimo rūpesčių slegiami, nėra atsakingi už nesuteikimą naujam kūdikiui gyvybės, nes jie nežino ar pajėgs duoti jam bent reikalingiausių dalykų. Kai kurių dirbančių vyrų pajamos mažos, todėl ir moteris yra priversta užsidirbti. Daugelis susituokusių moterų dirba, kad galėtų sumokėti išlaidas už butą, maistą ir pan., todėl tikriausiai niekas neabejos, kad tokiai moteriai šiuo metu nėra galimybės tapti motina. Net ir tokiose šeimose, kur vyro pajamų užtenka žmonai ir mažam vaikų skaičiui išlaikyti, gal būt nebeužtenka didelei šeimai išmaitinti ir tinkamai juos išauklėti. Drauge su pajamų mažėjimu darosi blogos ir pragyvenimo sąlygos. Vis dažniau šeimos renkasi vieno kambario butą, nes negali užsimokėti komunalinių mokesčių. Bet mažo kambarėlio gausiai šeimai neužtenka, daugelis pastojusių ir nutraukia nėštumą yra nepilnametės. Lietuvoje 1998 m. buvo atlikta apie 8,6% abortų iki 18 metų amžiaus ( apskaičiuota nuo bendrojo dirbtinių abortų skaičiaus ), JAV apie 75% abortų.

1.8. Socialinio darbuotojo vaidmuo šeimos planavime

Soc. darbuotojo, akušerės, slaugytojos vaidmuo šiame procese yra labai svarbus, nes jos teikia informaciją apie šeimos planavimo metodus ir padeda pasirinkti tinkamiausią. Geriausia, kai darbuotoja konsultuoja abu partnerius, nes renkantis kontraceptinę priemonę lemiamos reikšmės turi poros sprendimas. Kiekviena pora kontraceptinį metodą pasirenka visiškai individualiai.
Šioje veikloje ypač išryškėja darbuotojų dirbančių bendruomenėje vaidmuo ir bendradarbiavimas, atkreipiant dėmesį į ikinėštuminės vyrų ir moterų sveikatos priežiūros reikšmę.
Šis darbas turi vykti ir mokyklose, ir šeimose, ir sveikatos priežiūros įstaigose: ambulatorijose, medicinos punktuose, moterų konsultacijose.
Lytinis auklėjimas, mokymas patariant gali suteikti jauniems žmonėms reikiamų žinių ir įgūdžių, kad jie jaustų atsakomybę už savo elgesį ir sugebėtų apsisaugoti nuo neigiamų lytinio gyvenimo pasekmių, pvz.: aborto, lytiniu keliu plintančių ligų.
Nėštumai paauglystėje – kompleksinė problema, kelianti didelę grėsmę motinos ir vaiko sveikatai.
Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Lietuvoje kasmet gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų merginų, vidutiniškai trečdalis nėštumų paauglystėje baigiami abortais. Merginoms, jaunesnėms nei 18 metų kasmet atliekama apie 2500 abortų; tai sudaro 7-8 % nuo bendro abortų skaičiaus.

2. TYRIMO REZULTATAI

1 lentelė. Psichologinių veiksnių įtaka

Psichologiniai veiksniai Taip Ne

Sk. % Sk. %
Gimdymo baimė 1 2,5 39 97,5
Nerimas dėl aplinkinių reakcijos – – – –
Nenoras „subjauroti“ savo figūros pvz., atsiras strijos ir pan. – – – –

2 lentelė. Socialinių – kultūrinių veiksnių įtaka

Socialiniai kultūriniai veiksniai Taip Ne

Sk. % Sk. %
Netekėjusi
Nepilnametė
Našlė
Išsiskyrusi
Didelis vaikų skaičius (3-6 vaikai)
Nesutarimai su vyru
Nesutarimai su kartu gyvenančiais tėvais 9
7
1
2
6
7
1 22,5
17,5
2,5
5
15
17,5
2,5 31
33
39
38
34
33
39 77,5
82,5
97,5
95
85
82,5
97,5

3 lentelė. Ekonominių veiksnių įtaka

Ekonominiai veiksniai Taip Ne

Sk. % Sk. %
Bloga finansinė padėtis
Bedarbė
Alchoholizmas
Rūkymas
Narkomanija 20
6
1

– 50
15
2,5

– 20
34
39

– 50
85
97,5

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Šių dienų moteris, dažniausiai nėštumą nutraukia dėl šių veiksnių ( žiūrėti į 1,2,3 lenteles ):
Psichologiniai veiksniai
– Daugumai (97,5%) apklaustųjų respondenčių psichologinės priežastys nėštumo nutraukimui įtakos neturėjo. Tik 2,5% respondenčių nėštumo nutrukimą atliko dėl gimdymo baimės.

Turint omenyje, kad gimdymo namų ambulatorijoje dirbanti akušerė, atėjusioms daryti abortą, praveda psichoprofilaktinius pokalbius, kurių metu moterys padrąsinamos, paaiškinama apie patį gimdymą, apie pogimdyminį periodą, tad ši baimė ir nežinia žymiai sumažėja.

Socialiniai – kutūriniai veiksniai

– 22,5% apklaustųjų tai atliko dėl to, kad yra netekėjusios.
– 17,5% nėštumą nutraukė, nes yra nepilnametės.
– 2,5% nėštumą nutraukė, nes yra našlės.
– 5% abortui ryžosi, nes buvo išsiskyrusios.
– 15% moterų aborto priežastimi laikė ir taip jau didelį vaikų skaičių (3-6 vaikai).
– 17,5% moterų teigė, kad nesutaria su vyru.
– 2,5% nesutarė su kartu gyvenančiais tėvais.

Ekonominiai veiksniai

– 50 % respondenčių nėštumą nutraukė dėl blogos finansinės padėties.
– 15 % moterų teigė, kad yra bedarbės.
– 2,5 % apklastųjų ilgą laiką vartojo alkoholį.

Taigi ekonominiai veiksniai turėjo didelės įtakos nėštumo nutraukimui, nes dauguma nėsčiųjų nurodė šių veiksnių svarbą.

Iš gautų atsakymų matome, kad didžioji dalis moterų nėštumo nutraukimą daro dėl blogos finansinės padėties.Šios moterys jau būna tvirtai nusprendusios „žengti šį žingsnį“.
Nemažas procentas netekėjusių ir nepilnamečių moterų ryžtasi nutraukti nėštumą. Tačiau jos ateina į ambulatorinį skyrių tvirtai neapsisprendusios. Pabendravus su jomis, paaiškinus kokia žala moters sveikatai ir visus rizikos faktorius, apie 5 % moterų persigalvojo ir stojo nėsčiųjų įskaiton.

IŠVADOS

1. Nėštumo nutraukimą labiausiai įtakojo ekonominiai bei socialiniai – kultūriniai veiksniai.
2. Psichologiniai veiksniai didelės reikšmės nėštumo nutraukimui neturėjo.
3. Hipotezė “Bloga ekonominė situacija Lietuvoje įtakoja moters apsisprendimą abortui“ pasitvirtino.

SIŪLYMAI PREVENCIJAI

1. Vyriausybė ir kitos suinteresuotos organizacijos turi stengtis pagerinti moters teises, padėtį bei sveikatą ( rengti paskaitų ciklus apie lytinį švietimą ).
2. Supažindinti moteris su teikiamomis lengvatomis, su pašalpų skyrimu.
3. Medikai turėtų daugiau aiškinti apie abortų žalą ir tai turi daryti jau mokykloje.
4. Ambulatoriniame skyriuje įvesti 0,5% etato soc. darbuotojo ( psichologo ), kuris galėtų patarti moterims tokiame sunkiame apsisprendime.

LITERATŪRA

1. Jatulienė N. Sveikata ir aplinka.- Vilnius, 1996
2. Šeimos daktaras / M.Krikštopaitis, P. Zabiela, V. Minius ir kt.- Vilnius, 1997
3. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2001, tomas 4, nr.1
4. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2000, tomas 3
5. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2001, tomas 4, nr.3
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinis pranešimas. -Vilnius, 2000
7. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2000
Šeimos planavimas, paauglių nėštumai.
8. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje.G.Sakalauskas. -Vilnius, 2000
9. http//www3.vdu.lt/life/pv/teisė.htm
10. http//www.jaunimas.net/bendraamžiai/abortas.htm

PRIEDAS 1

ANKETA
VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS MOTERS APSISPRENDIMĄ ABORTUI

Šios anketos tikslas – išsiaiškinti kokios priežastys lėmė šį jūsų apsisprendimą.
Anketa anoniminė ir duomenys nebus skelbiami. Dėkojame už atsakymus.
Priežastys Jūsų atsakymai
PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI
• Gimdymo baimė
• Nerimas dėl aplinkinių reakcijos
• Nenoras“subjauroti“ savo figūros, pvz.,atsiras strijos, krūtų pakitimai, priaugsite svorio
SOCIALINIAI – KULTŪRINIAI VEIKSNIAI
• Netekėjusi
• Nepilnametė
• Našlė
• Išsiskyrusi
• Didelis vaikų skaičius šeimoje, pvz.,3-6 vaikai
• Nesutarimai su vyru
• Nesutarimai su kartu gyvenančiais tėvais, giminėmis
FIZINIAI VEIKSNIAI
• Amžius
• Infekcinės ligos, pvz.,tymai, raudoniukė
• Psichinė liga
tęsinys
• Paveldimumas
• Fizinė negalia
APLINKOS VEIKSNIAI
• Kenksmingos darbo sąlygos (jei galite, įrašykite kokios)
• Radioaktyvi aplinka, pvz. Dirbant su rentgenu
• Aplinkos tarša (užterštas vanduo, dirvožemis, oras)
• Vaistai (kokius naudojote.)
EKONOMINIAI
• Bloga finansinė padėtis
• Bedarbė
• Alkoholizmas
• Narkomanija
• Rūkymas
• Kelintas tai jums buvo nėštumo nutraukimas?
• Ar esate naudojusi kontraceptines priemones?
• Taip
• Ne
• Įrašyti kokias

Leave a Comment