Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………3
I. Tyrimo metodika…………………………………………………………………..…..5
II. Rezultatai……………………………………………………………………………….7
III. Rezultatų analizė………………………………………………………..…………..…9
Išvados……………………………………………………………………………..…………….10
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….…….11
Priedai…………………………………………………………………………………………….12
ĮvadasKaip teigiama David G.Myers knygoje “Psichologija”, atmintis tai mūsų išmoktų dalykų išlaikymas tam tikrą laiką.( Myers, 2000, Ž-2). Atmintį taip pat galime apibrėžti, kaip individo sugebėjimą įsiminti, susisteminti ir išlaikyti tai, kas jau buvo patirta ir prireikus vėl iššaukti reikiamą informaciją. Tai nėra nedaloma sistema. Ją sudaro daug procesų, kurių tarpusavio ryšiai kol kas nėra iki galo žinomi(Lemme, 2003, 201psl.). Atmintis, anot A.Jacikevičiaus, nėra tik statainis įspūdžių kopijavimo mechanizmas. Šiuolaikinė kognityvistinė psichologija apibudina ją kaip sudėtingos struktūros veikimą, pertvarkantį jutimo organais gaunamą informaciją. (Jacikevičius, 1999, 57psl.).Atminties tyrimų pirmasis ėmėsi H.Ebinhauzas, kuris atskleidė keletą atminties ypatybių, tokių kaip pradžios – baigties dėsnis( geriau įsimenama informacija, kuri būna pateikiama intervalo pradžioje ir intervalo pabaigoje), ekonomijos efektas( geriau prisimename tą informaciją, kurią jau mokėmės, su kuria jau buvome susidūrę), užmiršimo efektas( po kai kurio laiko staigiai užmirštamas tam tikras kiekis informacijos) (Pažinimo procesai II). Pirmasis apie atminties struktūrą ėmė mąstyti V.Džeimsas. Jis išskyrė 2 atminties „dalis“ – pirminę atmintį (trumpalaikė atmintis) ir antrinę atmintį(ilgalaikė atmintis). Po H.Ebinhauzo ir V.Džeimso sekė F.Bartleto tyrimai su prasmingos medžiagos įsiminimu, kurių metu buvo nustatyta, kad atmintis turi dar ir atkuriamąją funkciją – mes susikuriame tas informacijos detales, kurių negalime prisiminti. Po F.Bartleto atminties tyrimai buvo sustoję apie 30metų. Jie atsinaujino iškilus kognityvinės psichologijos krypčiai. 1965m. Pasiūlomas pirmasis atminties struktūros modelis, pateiktas N.Waugh ir D.Norman. Nurodoma, kad egzistuoja trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, kad trumpalaikė atmintis yra nepriklausoma nuo ilgalaikės ir yra ribotos apimties. Informacija iš trumpalaikės atminties prarandama dėl laiko ir interferencijos (informacijos persidengimo).
1968m. R.Atkinson ir R.Shifrin pasiūlė kitą struktūrinį atminties modelį, pagal kurį „[…] informacija apdorojimo metu patenka į įvairių dydžių laikmenas. Jos pavadintos sensorine, trumpalaike ir ilgalaike atmintimi[…]“ (Lemme, 2003, 201psl.).Šiuo atminties struktūros modeliu ręmiasi dauguma šiuolaikinių atminties tyrimų.Kiek kitokią atminties sandarą pateikė E.Tulving, kuris išskyrė:1. Epizodinę atmintį(žinios apie konkrečius individo patirtus įvykius, laikomos akrtu su informacija apie laiką, vietą; tarsi asmeninis dienoraštis. Šioje atmintyje informacija iterferuoja su naujai patenkančia)2. Procedūrinę (atlikties) atmintį (žinios, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą)3. Semantinę atmintį ( saugoma informacija apie supantį pasaulį; gerai įsisąvintos bendrosios žinios ir žodžių reikšmės). Semantinę atmintį, kuri ir bus tiriama šiame darbe, galima palyginti su biblioteka, kur žodžių reikšmės skirstomos į tam tikras kategorijas, vadovaujantis hierarchiniu principu. O kategorijos, savo ruožtu, rūšiuojamos pagal temas, kurios sudedamos į atminties „skyrelius“ (Pažinimo procesai II).A.Lieury, remdamasis G.Bauerio atliktais tyrimais, kalba apie didžiulį semantinės apimties pajėgumą. Tiriamiesiems buvo duota užduotis – atsiminti 112 žodžių sąrašą, sugrupuotą į logines grupes. Kontrolinei grupei buvo pateikti žodžiai, surašyti paprasta nestruktūruota seka. Palyginti su kontroline grupe, kurios rezultatas buvo 20 žodžių, eksperimentinės grupės rezultatas buvo 70 žodžių. Po trečio pakartojimo eksperimentinėje grupėje buvę žmonės sugebėjo atsiminti visus 112 žodžių. Tai akivaizdžiai parodė, kad informacijos skirstymas į tam tikras kategorijas labai pagerina atminties pajėgumą(Pažinimo procesai II).Šio tyrimo tikslas – atliekant G.Bauerio tyrimą ištirti struktūravimo įtaką atminties pajėgumui.Tyrimo hipotezė: pateiktos informacijos skirstymas į kategorijas gerina atminties pajėgumus.I. Tyrimo metodika
TiriamiejiŠio tyrimo dalyviai buvo pasirinkti atsitiktinai, stengiantis išlaikyti proporcijas tarp lyčių. Tyrime dalyvavo 12 žmonių, tarp jų 6 vyrai ir 6 moterys. Šešių tiriamųjų amžius – iki 25m.(4moterys, 2 vyrai), kitų 6 tiriamųjų amžius – iki 30m.(4vyrai, 2 moterys). Aukštąjį išsilavinimą turi 8 tiriamieji(5vyrai, 3moterys), aukštesnįjį 3 tiriamieji(2 moterys, 1 vyras), 1 tiriamasis(moteris) turi vidurinį išsilavinimą.
Tyrimo vieta ir laikas.Tyrimas buvo atliekamas darbo dienomis, antroje dienos pusėje, darbo vietoje arba tiriamųjų namuose. Su kiekvienu tiriamuoju buvo dirbama individualiai.
Tyrimo procedūraSuskirsčius sutikusius dalyvauti tyrime asmenis į kontrolinę ir eksperimentinę grupes, tiriamiesiems pateikiama skirtinga medžiaga ir skirtingos instrukcijos.Eksperimentinės grupės nariams pateikiama tokia instrukcija: “Perskaitykite ir išnagrinėkite jums pateikiamų žodžių sąrašą. Po to paprašysiu atgaminti kiek galima daugiau žodžių ir užrašyti juos šiame lape (pateikiamas protokolo lapas). Perskaitymui ir įsiminimui jūs turite 5 min. laiko. Jei įsiminsite greičiau, pasakykite, kad esate pasiruošęs (-usi)”. Perskaičius instrukciją pasiteiraujama, ar tiriamasis viską suprato. Jei klausimų nekyla, tyrimas pradedamas. Pateikiamas struktūruotas žodžių sąrašas(1priedas) Fiksuojamos 5min., duotos perskiaityti. Joms praėjus, aprba tiriamajam pranešus, kad yra pasiruošęs, fisuojamas laikas, per kurį bus atsimenami žodžiai. Tiriamajam grąžinus pirmą protokolo lapą, jam siūloma perskaityti dar kartą ir vėl viską užfiksuoti naujame lape. Taip atliekami 3 bandymai su kiekvienu eksperimento dalyviu.Kontrolinei grupei pateikiama tokia instrukcija: “Perskaitykite šį žodžių sąrašą ir pasistenkite įsiminti. Po to paprašysiu atgaminti kiek galima daugiau žodžių ir užrašyti juos šiame lape (pateikiamas protokolo lapas). Perskaitymui ir įsiminimui jūs turite 5 min. laiko. Jei įsiminsite greičiau, pasakykite, kad esate pasiruošęs (-usi)”. Tada pateikiamas nestruktūruotas žodžių sąrašas (2 priedas). Tolimesnė tyrimo procedūros eiga analogiška atliktai su eksperimentine grupe.Tyrimas atliekamas individualiai su kiekvienu tiriamuoju.
5. Duomenų fiksavimas ir tvarkymasGauti tyrimo duomenys patikrinami ir į lenteles surašomi visų tiriamųjų rezultatai.Apdorojant tyrimo duomenis lyginami eksperimentinės ir kontrolinės grupės duomenys, gauti atlikus visus tris bandymus. Taip pat lyginami moterų ir vyrų rezultatai, siekiant nustatyti ar lytis gali turėti įtakos atgaminant pateiktą medžiagą.
II. RezultataiAtlikus tyrimą, gauti toki rezultatai.Eksperimentinė grupė Eksperimentinės grupės rezultatai 1 lentelėTiriamasis 1 bandymas 2 bandymas 3 bandymas1 34 81 1072 43 86 1103 48 72 1064 41 83 1085 37 85 1076 45 90 111Vidurkis 41,33 82,8 108,16
Eksperimentinėje grupėje po pirmo bandymo vidutiniškas atspėtų žodžių skaičius buvo 41, po antro bandymo atsiminti 82 žodžiai, po trečio bandymo tiriamieji vidutinoškai atsiminė 108 žodžius. Mažiausiai pirmą kartą atsiminta 34, daugiausiai 48 žodžiai, antrojo bandymo metu mažiausias rezultatas buvo 72, didžiausias – 90 žodžių. Trečiajame bandyme mažiausias skaičius žodžių – 106, didžiausias 111.
Kontrolinė grupė Kontrolinės grupės rezultatai 2 lentelėTiriamasis 1 bandymas 2 bandymas 3 bandymas1 20 32 472 22 30 583 19 33 464 30 47 625 29 44 636 24 38 61Vidurkis 24 37,3 56,1
Kontrolinės grupės pirmojo bandymo atsimintų žodžių vidurkis 24, antrojo bandymo vidurkis 37, trečiojo – 56 žodžiai. Mažiausi rezultatai: pirmojo bandymo 19, antrojo – 30, trečiojo – 46. Didžiausi rezultatai : pirmojo bandymo 30 žodžių, antrojo 47 žodžiai, trečiojo 63 žodžiai.
Eksperimentinės ir kontrolinės grupių rezultatai
Eksperimentinės ir kontrolinės grupių rezultatų palyginimas 3 lentelėeksperimentinė grupė kontrolinė grupė Bandymo nr 1 2 3 Bandymo nr. 1 2 3 vidurkis 41,33 82,8 108,16 vidurkis 24 37,3 56,1
Pagal lentelėje pateiktus rezultatus aiškiai matyti, kad eksperimentinės ir kontrolinės gruopės rezultatai ženkliai skiriasi.Pirmojo badymo rezultatų skirtumas lygus 17 žodžių, t.y. kontrolinės grupės vidurkis mažesnis tokiu žodžių skaičiumi, arba 42%Antrojo bandymo rezultati skiriasi 46 žodžiais, t.y. eksperimentinės grupės rezultatas 55% didesnis negu kontrolinės grupės.Trečiojoje bandymo serijoje eksperimentinė grupė atgamino vidutiniškai 108 žodžius, kontrolinė grupė 56 žodžius, t.y. 52 žodžiais arba 51% mažiau.Vyrų ir moterų rezultatai eksperimentinėje grupėje 4 lentelėBandymas Vyrų rezultatų vidurkis Moterų rezultatų vidurkis1 40 432 79 863 107 110
Rezultatai rodo, kad eksperimentinėje grupėje moterys daugiau teisingai atgamino žodžių: 1 serijoje vidutiniškai 2 žodžiais, 2 serijoje vidutiniškai 7 žodžiais, 3 serijoje vidutiniškai 3 žodžiais (žr.4 lentelę). Tačiau skirtumai nėra labai žymūs.
Vyrų ir moterų rezultatai kontrolinėje grupėje 5 lentelė
Bandymas Vyrų rezultatų vidurkis Moterų rezultatų vidurkis1 25 232 38 363 60 52Kontrolinėje grupėje moterų rezultatai, nors tai pat nežymiai, bet šiek tiek prastesni už vyrų. Pirmojo bandymo moterų rezultatas 2 žodžiais mažesnis nei vyrų, antrojo – 2, trečiojo – 8 žodžiais.
III. Rezultatų analizė
Atlikus tyrimo trezultatų analizę, galime teigti, kad informacijos suskirstymas į kategorijas tikrai pagerina atminties pajėgumą. Pirmojo badymo rezultatų skirtumas lygus 17 žodžių, t.y. kontrolinės grupės vidurkis mažesnis tokiu žodžių skaičiumi, arba 42%. Antrojo bandymo rezultati skiriasi 46 žodžiais, t.y. eksperimentinės grupės rezultatas 55% didesnis negu kontrolinės grupės. Trečiojoje bandymo serijoje eksperimentinė grupė atgamino vidutiniškai 108 žodžius, kontrolinė grupė 56 žodžius, t.y. 52 žodžiais arba 51% mažiau. Taigi, iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtina. Tai leidžia manyti, kad informacijos struktūravimas daro didelę įtaką medžiagos atgaminimui.Bandant nustatyti ar egzistuoja ryšys tarp atgaminimo rezultatų ir lyties paaiškėjo, kad eksperimentinėje grupėje moterų rezultatai buvo nežymai geresni negu vyrų( 1 bandymo metu vidutiniškai 2 žodžiais, 2 bandymo – vidutiniškai 7 žodžiais, trečiojo bandymo – vidutiniškai 3 žodžiais). Tuo tarpu kontrolinės grupės vyrų rezultatai už moterų buvo geresni(Pirmojo bandymo moterų rezultatas 2 žodžiais mažesnis nei vyrų, antrojo – 2, trečiojo – 8 žodžiais). Taigi, teigti, kad lytis turi įtakos atminties pajėgumui neturime pagrindo, nes skirtumas labai nežymus, be to, tiriamųjų imtis per daug maža, kad gautus duomenis galėtume vertinti, kaip patikimus.
Išvados
1. Hipotezė, kad pateiktos informacijos struktūravimas gerina atminties pajėgumą, pasitvirtino.. 2. Informacijos struktūravimas daro didelę įtaką medžiagos atgaminimui. 3. Jei lytis ir įtakoja atminties pajėgumą, tai labai nežymiai. Šiam teiginiui patikrinti reikėtų ištirti didesnę imtį.
Literatūra
Jacikevičius A., 1999: Siela, Mokslas, Gyvensena. Psichologijos įvadas studijų pradžiai, Vilnius:Žodynas
Lemme Hansen B.,2003: Suaugusiojo raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika.Myers David.G., 2000:Psichologija, Kaunas:Poligrafija ir informatika Pažinimo procesai II, 2005: Paskaitų konspektaiPriedai
1 priedasMokslai
Humanitariniai mokslai Fiziniai mokslai
Filologija istorija matematika fizikaKalbotyra egiptologija kombinatorika optikaSintaksė archeologija algebra mechanikaGramatika priešistorė statistika termodinamikaFonetika numizmatika geometrija akustikaNeurolingvistika heraldika informatika metrologijaSemantika geneologijafolklorasIškasenos Metalai akmenysRetieji metalai paprastieji metalai brangakmeniai statybinės medžiagosPlatina aliuminis safyras marmurasSidabras geležis smaragdas riedulysAuksas alavas rubinas klintis deimantas
Gyvūnai Naminiai gyvūnai Žvėrys Kanopiniai nekanopiniai plėšrūs neplėšrūsKarvė triušis vilkas dramblysArklys šuo lūšis stirnaKiaulė katė lapė zuikisJautis šernas žirafaOžka meška beždžionėAsilas liūtas begemotas Pantera zebras Raganosis kupranugaris
Augalai Medžiai Žiediniai augalaiLapuočiai spygliuočiai piktžolės gėlėsĄžuolas eglė kiaulpienė rožėKlevas pušis bajorė tulpėUosis kadagys usnis orchidėjaBeržas maumedis rūgtis strelicijaLiepa kukmedis brantas ramunėEukaliptas notofagas
Nestruktūruotas žodžių sąrašasMokslaiAugalaiKarvėIškasenosMedžiaiTriušisĄžuolasHumanitariniai mokslaiVilkasŽiediniai augalaiDramblysKlevasArklysLapuočiaiAkmenysPušisFilologijaŠuoRetieji metalaiIstorijaBajorėBegemotasPaprastieji metalaiLūšisMatematikaTulpėBrangakmeniaiNotofagasNekanopiniaiSpygliuočiaiStirnaUosisFizikaStatybinės medžiagosKiaulėPiktžolėsKalbotyraPlatinaKatėGėlėsSintaksėKadagysAliuminisGramatikaUsnisSafyrasZuikisRamunėFonetikaLapėŽibutėMarmurasJautisNeurolingvistikaSidabrasPantera
2 priedas
SemantikaEukaliptasŠernasEglėGeležisFolklorasFiziniai mokslaiSmaragdasŽirafaEgiptologijaKiaulpienėRiedulysOžkaArcheologijaRaganosisAuksasPriešistorėRožėMeškaAlavasBeržasNumizmatikaKupranugarisRubinasHeraldikaMaumedisKlintisBeždžionėGenealogijaZebrasDeimantasAsilasKombinatorikaGyvūnaiAlgebraRūgtis
Naminiai gyvūnaiStatistikaLiūtasOrchidėjaŽvėrysGeometrijaKanopiniaiInformatikaLiepaOptikaPlėšrūsKukmedisMechanikaNeplėšrūsBrantasAkustikaMetrologijaStrelicijaTermodinamikaMetalai