2002
SEKSAS ŽMOGAUS GYVENIME
Jau daugiau kaip ketvirtis šimtmečių JAV viešosios mokyklos yra visiškai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją – išnyko malda,
Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau – išnyko siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti socialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius šiuo metu yra seksualinės informacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.
Reikia pailiustruoti seksualinio švietimo nuosmukį. Seniau tokie sekso kursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose. Pasigirdo balsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėse mokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes vertybiniai ir moraliniai seksualumo atspindžiai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir išmokstama.
Tvirtinimas “per vėlu” kartojosi. Lytinis švietimas daug kur buvo įvedamas į pradžios mokyklą, galop – į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai bei iškrypimai, deja, padažnėjo. Surastas kitas “modernus” atsakymas: reikia demonstruoti seksualinius iškrypimus, kad mokiniai tikrai žinotų, kas yra vertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje.
Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimo palaidumui sumažinti.
Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėti televizijos jau “išauklėta” karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir kitos viešosios informacijos priemonės, labai sumažino namų privatumą.
Sekso propagavimas beveik neturi ribos – tai kasdieninis vaiko ir jaunuolio penas kone nuo lopšio dienų. Jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelninta dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami laisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytas programas. Televizija ir kino filmai dažnai atpalaiduoja primityvų vaiko bei jaunuolio polinkį į lytiškumą ir kitas užgaidas, vaikui dar nesugebant suvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai “užteršiami”, jau dar nepasiekus formalaus protavimo amžiaus. Piaget studijų duomenimis, formalaus protavimo amžius prasideda apie 12 ar 13
metus.
Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labai galingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir žiūrovus, ypatingai paauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mažai kas gali visiškai atsispirti tokiai traukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia vis daugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti, viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris užkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus kuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes.
Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterį dažniau yra žvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą.
Pažiūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma žodžio laisvės vardu pornografija įsigalėjo visame krašte. Į savo spąstus jį įtraukė milijonus vaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitų neigiamų veiksnių sužadintų nusikaltimų. Vien policijoje užregistruotų išprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57( daugiau nei
1990 metais. Televizijos bei kino filmų, žurnalų ir video juostų skleidžiama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių šaltinių surinktais duomenimis, JAV viena iš
,keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų tampa seksualinės prievartos auka.
Pornografijos ryšys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yra tiesioginis – viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimo daliai nepakanka vien pornografijos, neužtenka ir vien išprievartavimo, vis dažniau vartojami išradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kai motina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam išnaudojimui.
Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačių vaikai.
Įžymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labai aktualią intymią žmogaus gyvenimo sritį – lytinį gyvenimą. Autorius nurodo, kad seniau lytinis gyvenimas dažnai buvo niekinamas kaip nešvarus, negražus reiškinys arba nagrinėjamas kaip neišvengiama blogybė. Seksualumas buvo laikomas žmogaus nuodėmingumo požymiu. Analizuojant šią žmogaus fiziologijos pusę, dažnai buvo pabrėžiama tik gimdymo funkcija. Pradėjus labiau domėtis žmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu, buvo plačiau susipažįstama su lytiniais klausimais. Juos žinoti ypač svarbu, siekiant išvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos bei psichoprofilaktikos požiūriu.
Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimai rodo, kad nervinė–psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktinių santykių šeimoje. Vedybinis ryšys yra pats sudėtingiausias ryšys tarp dviejų žmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina seksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėžia, kad lytinis instinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja perteklių organizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiškai užvaldyti žmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinis gyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigi reikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supažindinti jaunimą su lytiniais klausimais, doroviniais-etiniais šios problemos aspektais.
Lytinio gyvenimo kultūra – visuomenės kultūros dalis Dėl daugybės įvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai žema. Dėl to atsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruožtu labai atsiliepia atskirų žmonių, sutuoktinių ir net ištisų šeimų psichikai, sveikatai ir asmeninei laimei. Visiškai aišku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia –
išanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų žmogaus ir jo šeimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravo požiūris, kad lytinis potraukis yra kažkas nepadoru, žema; be to, dažnas taip mano ir dabar. Viduramžiais ir net naujaisiais laikais religinių srovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukio pasireiškimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvo traktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, šėtono veiksmų įsikūnijimas, o bet kokie šio potraukio pasireiškimai buvo laikomi nuodėme ir visomis išgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripažįstamas tikslingu tik žmogaus giminei pratęsti.
Šiuolaikinės moterys dažnai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniams atliekant lytinius santykius, galimos tik pagrindinės pozicijos, bet kokios jų modifikacijos jau yra “lytinis iškrypimas”. Tarp kitko, kai kurios moterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tam tikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs požiūris apie vadinamąjį lytinių santykių “limitą”. Pagal šį klaidingą įsitikinimą vyrų limitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems “lemtas” tam tikras, iš anksto “atseikėtas” erekcijų ir sėklos išsiveržimų skaičius.
Išnaudojęs savo “limitą”, vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiškai santykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumažėjusi. Toks įsitikinimas gali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti”
tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį ir pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori dažnai lytiškai santykiauti.
Skrupulingai laikydamiesi iš anksto “suplanuoto” lytinių santykių dažnumo dėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.
Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena
Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo programą.
Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad jie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi sutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius brendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui, kai kurių iškrypimų.
Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamos informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laiką nesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yra galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbios psichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais.
Neaiškinus vaikystėje lytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat vaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu net su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kurių seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi.
Dėl šių vadinamųjų seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžio sutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartais net suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi “žinių” iš atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską “paaiškina” taip, kad juos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai”
yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o kartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios psichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualinius sutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsiliepti visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomas sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogus nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį reguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o smegenys, protas.
Lytinio auklėjimo tikslas – įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi būti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas.
Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduoti ir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų ir malonių jausmų, išstumia juos iš normalaus vystymosi kelio.
Todėl ir vyrai, ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turi grįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienam partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik išimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio žmonių sąmonėje jau nebetapatinami.
Tačiau negalima dvasinių jausmų pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiai atsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sieti jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytum sustiprina dvasinį artumą.
Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, be laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi, sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą, įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam artumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo.
Jaunimas turi būti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi jausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, su kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikyti viena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų.
Jaunimas turi įsisamoninti, kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, be to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams, kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir fizinės sveikatos.
Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones, pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).
Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:
1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.
2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.
3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime.
4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai gali sukelti šiokių tokių sunkumų.
5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu išgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).
6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime).
7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti kelią homoseksualizmui.
8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame lytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.
9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam sekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip tariant, savotiškas seksologinis testas.
Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:
1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.
2. Gresia nepageidautinas nėštumas.
3. Galima užsikrėsti venerine liga.
4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės, etinės, juridinės ir kitos normos.
5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.
6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuo metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei psichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus tvirta.
7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinį nėštumą.
8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali pastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniais lytiniais ryšiais susijusių pasekmių.
9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos.
Vėliau, jau susituokus, dėl jų gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač moterims.
10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.
Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsirado savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame pasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai.
Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai stabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su sekso sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šioje situacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir žmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus, tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.
Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena
Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių lytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintys turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio gyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga.
Tačiau tai dar nereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučia lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvo amžiaus.
Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsako už savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kad lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti su vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t.
Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžio dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio suartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriai atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori lytiškai su juo suartėti.
Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noras lytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir lytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški.
Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to, jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs ar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja su įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg ir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.
Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniai pradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame gyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniai santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.
Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo reikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be lytinių santykių.
Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kad jo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis lytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti santuokos be lytinio jausmo patenkinimo.
Todėl moterys, kurios negali patenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į žmonas.
Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad ji negalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą.
Nors dauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui, nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus kaip vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškai atsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galima suskirstyti į tris grupes:
1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio gyvenimo;
2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo būtiniausia problema;
3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam abejingas.
Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo, kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos lytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų, prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas.
Jauni sutuoktiniai turėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogaus amžiaus.
Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų, nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškai turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, o apie 45 metų – vieną kartą per savaitę. Analogiškai lytinio potraukio stiprumas priklauso nuo santuokos trukmės.
Slenkant metams, sutuoktinių lytiniai santykiai retėja. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais sutuoktiniai, būdami pakankamai jauni, gali santykiauti po 2-3 kartus per naktį. Moterų lytinis aktyvumas paprastai esti mažesnis. Mat jų lytinio potraukio fizinis komponentas ne toks stiprus, kaip vyrų. Vyras paprastai labai greitai lytiškai susijaudina, kai jį padirgina partnerė.
Kartais užtenka tik mylimai moteriai ištarti žodį, negatyvumo laipsnis priklauso nuo vyrą su moterimi siejančių jausmų stiprumo. Atliekant sekso santykius su mylima, gerbiama ir žavinga moterimi, galimos neigiamos emocijos esti labai silpnos. Paprastai vyrai jaučia tik pasitenkinimą ir malonų nuovargį.
Po santykių su nemylima moterimi neigiamos emocijos gali taip sustiprėti, kad vyras ne tik daugiau nenorės su ja atlikti bet kokius seksualinius veiksmus, bet tiesiog bjaurėsis partnere. Tai pati gamta tarytum stengiasi reguliuoti sutuoktinių poras seksualiniu požiūriu, kad būtų pasirinkta tik tada ,kai atsiranda patvarūs dvasiniai ryšiai.
Depresija, nepasitenkinimas arba suirzimas tuoj po orgazmo rodo, kad santykiai su partnere buvo blogi, apskritai pažiūra į lytinius santykius neigiama. Moterų lytinio susijaudinimo eiga kiek kitokia. Sveikos moters lytinis jausmas stiprėja lėčiau negu vyro.
Pačių santykių metu lytinis susijaudinimas kinta priklausomai nuo jos jausmų partneriui, tai pat nuo to, ar partneris patenkina jos norus, ar moka paveikti erogenines zonas ir glamonėmis ją sujaudinti, ar pažadino jai malonų seksualinį jausmą.
Vyrui labai pravartu būtų susipažinti su kai kuriais duomenimis apie moters seksualumo psichofiziologiją. Tyrimai parodė, kad juntamųjų nervų galūnių (juos padirginus, moteris lytiškai susijaudina) daugiausia yra varputėje ir įėjime į makštį, o pačioje makštyje jų labai maža. Tik baigiantis lytinio brendimo laikotarpiui, vadinamoji lytinio jautrumo zona psichiškai persikelia iš varputės į makštį. “Psichiškai” todėl, kad makštyje, kaip ir anksčiau, yra labai mažai juntamųjų nervų galūnių, bet vis dėlto ją dirginant galima sukelti stiprų lytinį jausmą.
Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime
Sąlyginiai refleksai labai svarbūs darniam žmonių lytiniam gyvenimui.
Beje, žmogaus lytinis gyvenimas kaip tik tuo ir skiriasi nuo gyvūnų lytinio gyvenimo, kuris pagrįstas nesąlyginiais refleksais. Gyvūnų lytiniam jausmui pažadinti pakanka nesąlyginio dirgiklio (lytinio partnerio).
Žmones paprastai veikia ne tik nesąlyginiai dirgikliai, einantys iš seksualinio partnerio, bet ir daugybė sąlyginių dirgiklių, kurie gali lytinį jausmą slopinti arba žadinti.
Veikiant sąlyginiams dirgikliams, atsiranda tam tikra nuotaika (ji lytinę aistrą skatina arba atvirkščiai, slopina), noras suartėti, lytinė potencija bei lytinis pasitenkinimas.
Sąlyginiai refleksai daro įtaką beveik visoms, net labai subtilioms žmogaus lytinio gyvenimo detalėms.Dviejų žmonių, kuriuos vieną su kitu sieja aukštesnieji jausmai, lytiniame gyvenime gali būti visiškai indiferentiškų kitiems asmenims ir veikiančių tik šią porą dirgiklių. Tai būna tada, kai seksualiniai indiferentiški dirgikliai sutampa su tuo pačiu metu veikiančiais nesąlyginiais lytiniais dirgikliais.
Šiuo atveju indiferentiškų dirgiklių turinys pasidaro seksualinis, nes jie tampa laukiamo nesąlyginio lytinio dirgiklio signalais. Tokiu principu pagrįsti beveik visi seksualumo reiškiniai, pasitaikantys kasdieniniame žmonių gyvenime. Beveik kiekvienas indiferentiškas kitiems, bet susijęs su mylimu žmogumi dirgiklis gali sukelti seksualines emocijas.
Mylimos moters šypsena, bet koks jos gestas, balso tonas gali maloniai vyrą sujaudinti, nes signalizuoja apie jos artėjimą ir galimus lytinius santykius su ja. Ta pati šypsena, tas pats gestas arba balso tonas nesusijusiam su šia moterimi vyrui bus visiškai indiferentiški, nes jis šiuose reginiuose ar išgirstose sąvokose nejaučia seksualinio turinio.
Praėjus kiek laiko, net daiktai, kuriuos naudojo mylimas žmogus, gali maloniai sujaudinti (kaip ir jį prisiminus). Pavyzdžiui, mylimosios laiškas, atsitiktinai ar sąmoningai paliktas jos plaukų segtukas ar kokia nors kita smulkmena maloniai sukrečia, nes primena mylimą moterį ir pergyventą su ja lytinį suartėjimą.
Ir pačiam lytiniam gyvenimui sąlyginiai refleksai labai reikšmingi.
Per tam tikrą laiką sutuoktiniams išsivysto teigiami erotiniai refleksai.
Vėliau juos pradeda jaudinti labai daug dirgiklių, pavyzdžiui, kvapas, sklindąs nuo patinkamos moters, jos judesiai ir kt. Kaip tik tuo ir paaiškinama, kodėl vyras šalia mylimos moters labai dažnai (o kartais ir moteris, pamačiusi mylimąjį) seksualiai susijaudina. Taip yra todėl, kad jį veikia įvairūs, kartais jau anksčiau pajusti dirgikliai. Tuo tarpu artumas kitos moters gali jo visiškai nejaudinti.
Čia svarbu pasitikėti mylimu žmogumi. Kai partneriai įsitikina, jog myli vienas kitą, labai pagerėja jų savijauta, nuotaika, taip pat ir lytinė potencija, ypač vyrų. Sąlyginiai refleksai daro didelę įtaką ir moters lytiniam gyvenimui.
Lytinis gyvenimas paremtas tvirtais dvasiniais ryšiais, normaliai vystosi ir sudaro palankias sąlygas taip laukiamai erotinei nuotaikai atsirasti. Jei moteris gyvendama su nuolatiniu partneriu tvirtai įsitikina, jog jos lytiniai geismai visuomet bus patenkinti, lytiškai santykiaudama pajunta tokį lytinio jausmo prasiveržimą, kad net įvyksta orgazmas – seksualinis pasitenkinimas.
Išorinių aplinkybių įtaka lytiniam gyvenimui
Įvairios išorinės sąlygos ir aplinkybės daro didelę įtaką lytinio gyvenimo pobūdžiui ir eigai. Vienas iš svarbiausių išorinių faktorių, atsiliepiančių sutuoktinių gyvenimui ir ypač jų lytiniams santykiams, –
buto sąlygos. Visų pirma sutuoktiniai turi miegoti visiškai atskirame kambaryje. Jei kitaip negalima padaryti ir jie priversti miegoti viename kambaryje su vaikais, tai tokiais atvejais lytinius santykius galima atlikti tik tada, kai vaikai giliai įminga. Tačiau ir žinant, kad vaikai gerai įmigę, lytinis jausmas negali laisvai augti, dėl to kartais sutrinka erekcija, o moteris nepakankamai lytiškai susijaudina ir nepajunta orgazmo.
Lygiai taip pat neigiamai sekso sferą veikia tokia situacija, kai tame pačiame kambaryje miega ir pagyvenę žmonės – vyro ar žmonos tėvai (jie retai įminga labai giliai). Gerai, kai kambarys kiek galint labiau izoliuotas nuo pašalinių garsų ir žmonių. Net pravažiuojančio gatve tramvajaus bildesys, kaimynų skandalo atgarsiai ir kita gali atitraukti sutuoktinių dėmesį ir sutrikdyti normalią lytinio akto eigą. Ypač lytiniam gyvenimui atsiliepia partnerių fizinis ir psichinis pervargimas, nes susilpnėja jų lytinės galimybės. Psichiškai ir fiziškai pervargęs vyras nelabai geidžia suartėti su žmona, be to, jo lytinė potencija ir seksualinis pasitenkinimas būna gerokai silpnesni.
Mūsų laikais vis teisingiau įvertinama lytinio gyvenimo įtaka sutuoktinių santykiams. Visi daugiau dėmesio skiriama ne tik vyrų, bet ir moterų lytiniams santykiams normalizuoti. Šiuolaikinė moteris lytinių santykių jau nelaiko sutuoktinių pareiga.,nes puikiai žino, kad ir ji turi lytinį potraukį bei su juo susijusias galimybes. Moteris supranta, kaip yra svarbu abiem sutuoktiniams patenkinti lytinį potraukį.
Nesantuokiniai lytiniai santykiai
Šiuolaikinė visuomenė visaip stengiasi apriboti nesantuokinį lytinį gyvenimą. Nesantuokiniai lytiniai santykiai labai pavojingi tuo, kad galima suduoti smūgį savo arba svetimai šeimai, užkrėsti partnerį venerine liga gali prasidėti nepageidautinas nesantuokinis nėštumas. Mylintis ir gerbiantis vienas kitą, norintys vienas kitam patikti sutuoktiniai labai retai nusileidžia iki neištikimybės. Termanas mano, kad nesantuokinių lytinių ryšių siekia tos ištekėjusios moterys, kurios nejaučia orgazmo arba kai tarp santuokinių atsiranda kitokių konfliktų. O Maslovas teigia, kad į nesantuokinius lytinius santykius pastūmi nepasitenkinimas santuoka, troškimas įvairumo, vieno iš sutuoktinių išvykimas arba ilga liga, pagaliau, finansiniai sumetimai. Kinskio nuomone, nesantuokinių lytinių santykių priežastys yra šios:
1. Nesantuokiniai lytiniai santykiai būna malonesni ir įvairesni,
– mat nauji ir dažnai geresni sekso požiūriu partneriai. Kai kurie vyrai nesantuokinių lytinių santykių metu su moterimis yra mandagesni ir švelnesni negu su žmona.
2. Daugeliu atvejų vyrai ir moterys pasiryžta nesantuokiniams lytiniams ryšiams kone sąmoningai, norėdami pakilti aukščiau socialiniu ar tarnybiniu atžvilgiu (socialiniai-seksualiniai kontaktai).
3. Moterys nesantuokiniams lytiniams santykiams ryžtasi, norėdamos būti “arčiau” įžymaus žmogaus (artisto,rašytojo ir kt.), netgi tais atvejais, kai tokie santykiai neteikia joms nei naudos, nei pasitenkinimo.
4. Kiti neištikimybę aiškina noru “atsilyginti šimteriopai”
tiktai neištikimam ar įtariamam neištikimybę sutuoktiniui.
5. Kartais ir vyrai, ir moterys nesantuokiniais lytiniais santykiais stengiasi tarsi pademonstruoti ir apginti savo teises.
6. Nesantuokiniai lytiniai santykiai gali būti naujų emocijų šaltinis.
7. Kartais sutuoktiniai po nesantuokinių lytinių santykių seksualiniu požiūriu geriau prisitaiko vienas prie kito.
Lytinis potraukis ir psichika
Lytinio potraukio psichinio komponento stiprumas priklauso nuo to, kaip išsivysčiusi pati psichika. Kuo labiau išsivysčiusi psichika, tuo stipresnė lytinio potraukio emocinė pusė. Žmonių, kurių gerai išlavėjusi psichika, lytinio potraukio emocinis komponentas yra gerokai stipresnis negu fizinis. Žmonių, kurių psichika silpnai išsivysčiusi (nevisiškai išsivysčiusi arba protiškai atsilikusių), kūniškasis lytinio potraukio komponentas yra stipresnis už psichinį.
Kai šie žmonės netenka fizinio komponento, jų lytinis potraukis labai susilpnėja arba net visiškai išnyksta. Mat jų lytinio potraukio stiprumą visų pirma apsprendžia fizinis komponentas, o psichinis komponentas yra per silpnas, kad galėtų (nedalyvaujant kūniškajam komponentui) užtikrinti normalų lytinį gyvenimą.
Ši priklausomybė buvo pastebėta, kastruojant kai kuriuos lytinius iškrypėlius (tokia operacija kai kuriose šalyse iki šiol “gydomi” asmenys, kurių yra labai iškrypęs lytinis potraukis). Visa tai leidžia padaryti svarbią išvadą: žmogaus lytinis potraukis intensyvėja vystantis jo psichikai (stiprėjant psichiniam komponentui). Lytinis potraukis stiprėja ne tik individualiai vykstantis psichikai, bet ir filogeniškai – iš kartos į kartą. Kitaip tariant, kai vystosi psichika, tai stiprėja ir lytinis potraukis.
Lytinio potraukio psichinis komponentas sustiprėja kartu su meile kitam žmogui. Meilė tarytum palaiko bei suaktyvina psichinį lytinio potraukio komponentą. Tarp vyro ir moters lytinio potraukio yra tam tikrų kokybinių skirtumų. Moters psichinis komponentas paprastai yra stipresnis už kūniškąjį (fizinį). Jos lytinis potraukis apskritai atrodo glaudžiau susijęs su psichika.
Tai rodo žinomas faktas: moteris paprastai tik tada reaguoja į seksualinius dirgiklius, kai ją su vyru sieja kokie nors emociniai-psichiniai ryšiai. Nebūtinai ji vyrą turi mylėti (tada moteris reaguoja stipriausiai) – gali tarp būti draugiški jausmai, pagarba, susižavėjimas, prisirišimas.
Kadangi šiems jausmams išsivystyti reikia tam tikro laiko, moters seksualinė reakcija prasideda ne staiga, ji pasireiškia, atsiradus tam tikroms emocijoms. Vyrui seksualinė reakcija gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, pamačius gražų moters kūną. Be to, ji nebūtinai susijusi su kokiais nors jausmais (išskyrus malonumą žiūrėti į jį). Moterims tai būna retai.
Nuogo vyro vaizdas joms nėra toks stiprus dirgiklis, kaip nuogas moters kūnas vyrui. Moters lytinis potraukis glaudžiau susijęs su jos psichika. Tai bendrai pasireiškia tuo, jog moteris nereaguoja taip stipriai į kūniškus seksualinius dirgiklius, kaip vyras; tokia I reakcijai atsirasti moteriai būtinai reikia psichinio akstino. Be to, lytinis moters poreikis yra vientisesnis, kitaip tariant, jos potraukis nukreiptas į visą vyrą, ne tik į jo lytinius organus.
Vyro poreikis dažniau būna nukreiptas į moters lytinius organus. Kartu jam įsiterpia ir lytiniai organai. Lytinį pasitenkinimą (orgazmą) moteris jaučia greičiau kaip šoką, išjudantį visą psichiką, o vyras, be to, ir visiškai aiškų palengvėjimą bei “iškrūvį” lytiniu organų srityje.
Intelektas yra labai svarbus partnerių seksualiniam patrauklumui išlaikyti. Tai vienodai liečia abiejų lyčių atstovus. Iš paprasto gyvenimiško patyrimo žinoma, kad primityviai mąstanti moteris greičiau “nusibosta” vyrui kaip seksualinė partnerė negu inteligentė, net, jei abiejų moterų fizinės savybės yra vienodos. Primityvus vyras taip pat greičiau pasidaro nepatrauklus moteriai negu žmogus inteligentas.
Išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir jau protu suformuotų stabdžių reikia sugebėti. Sąmonė ir intelektas nebūtinai turi visiškai kontroliuoti bendrus geismų ir potraukių afektus. Mat seksualinės funkcijos turi įtakos pasitenkinimui.
Kai lytinis potraukis pasidaro taip pavaldus protui ir intelektui, kad bet kokį seksualinį potraukį galima sukelti :apgalvotai”, tai emocijos netenka joms būdingų savybių, nes žmogus jas apskaičiuoja ir kalkuliuoja. Pernelyg išvystytas intelektas “užmuša” emocijas. Ko tada būtų verti žmogaus pergyvenimai, kiekvienas gestas, kiekvienas širdies virptelėjimas, kurį tuoj pat pradėtų kontroliuoti bei analizuoti arba net “sankcionuoti” šaltas protas?
Kaip tada atrodytų emocinė ir seksualinė lytinio gyvenimo pusė? Ar žmogus nepasidarytu automatu, atliekančiu išmoktus veiksmus, nė kiek jų nesuvokdamas ir dėl jų nepergyvendamas? Juk visi mes linkę manyti, kad žmogus, nesugebąs aistringai susižavėti ir taip karštai mylėti, kad viską pasaulyje užmirštų, yra kažkoks nepilnavertis. Toks jis gali pasidaryti dėl įgimtos silpnos jausmų sferos arba dėl silpno temperamento, taip pat dėl emocinės traumos arba pernelyg didelės proto kontrolės.
Kai intelektas visiškai nekontroliuoja emocijų, prieinama iki kito kraštutinumo. Tokiems potraukių nekontroliuojantiems asmenims įvyksta seksualinė trauma, atsiranda seksualinio pobūdžio sutrikimų, jie net padaro nusikaltimų. Taigi intelektas ir lytinis potraukis turi vystytis harmoningai, priklausomai vienas nuo kito. Tada partnerio seksualinis elgesys teiks jiems abiems didžiulį lytinį pasitenkinimą, bus kuo mažiau sielvarto ir nesusipratimų, kurių gali pasitaikyti.
Taip paprastai būna , kai partneriai gana gerai “atitinka” vienas kitą. Kad du žmonės galėtų laisvai, spontaniškai lytiškai suartėti, jie turi jaustis saugūs, pasitikėti vienas kitu ir suprasti vienas kitą, karštai mylėti arba būti nuoširdžiais draugais. Taip bendraudami, partneriai beveik niekada neužgauna ir neįžeidžia vienas kito.
Kitais žodžiais tariant, čia proto balsas gali būti antroje vietoje, užleisti vietą veiksmams, atsirandantiems išsiveržus seksualinėms emocijoms. Apskritai galima teigti, kad žmogaus elgesys priklauso nuo visuomeninio sąmoningumo. Be to, visuomeninis sąmoningumas turi įtakos ir lytiniam individo gyvenimui. Jausmai, kuriais žmogus vadovaujasi, atsispindi lytiniame gyvenime.
Pavyzdžiui, sąžiningas, kitus gerbiantis ir atsakingas žmogus tuos pačius jausmus reikš ir savo lytiniame gyvenime. Tuo tarpu neatsakingas, abejingas svetimoms kančioms, nesąžiningas ir lengvabūdis žmogus tikriausiai toks pat bus ir sekso sferoje.
Iš čia ir seka išvada, kad auklėjimo priemonėmis išugdytas visuomeninio sąmoningumo jausmas daro įtaką ne tik bendravimo su žmonėmis būdui bendra šio žodžio prasme, bet ir jo lytiniam, taip pat ir vedybiniam gyvenimui.
Labai svarbu anksti, dar prieš prasidedant lytiniam sprendimui, suformuoti atitinkamus emocinius stabdžius (išmokyti žmogų valdytis).
Žmogus, kurio yra gerai išvystyti emociniai stabdžiai ir kuris sugeba valdyti savo impulsines reakcijas, yra susitvardantis, ramus, pusiausviras ir pasitikintis savimi. Turintis šiuos bruožus vyras lytiniame gyvenime yra potencialus, žinoma, jei jo lytinis potraukis nesutrikęs. Neturintis pakankamai stiprių vidinių stabdžių žmogus yra impulsyvus, greitai supykstantis, nesugeba susivaldyti.
Tokiems asmenims gali būti sunku bendrauti su žmonėmis apskritai, o neretai lytinis suartėjimas darosi neįmanomas. Negalintiems valdyti savo emocinių bei seksualinių reakcijų dažniausiai sutrinka potencija, o kartais jie visiškai negali turėti lytinių santykių. Kad lytinis potraukis galėtų normaliai vystytis, labai svarbu pažadinti jaunimui norą domėtis visuomeniniais intelektualiniais, estetiniais dalykais, galinčiais sukelti daugiau emocijų ir užpildyti didelę dalį gyvenimo.
Nuo interesų priklauso intelektualaus žmogaus gyvenimo prasmė ir turinys – be interesų gyvenimas darosi pilkas ir nuobodus. Jie yra tarytum lytinio potraukio atsvara, dėl to pats potraukis visoje asmenybėje vystosi tolygiai, ramiai. Koks šių interesų turinys, visiškai nesvarbu. Tai gali būti sportas, turizmas, filatelija arba kas nors kita. Svarbu su jais susijęs emocinis krūvis. Kuo labiau jaunuoliai domėsis savais interesais, tuo geriau jie galės išbalansuoti lytinį potraukį. Yra tam tikras ryšys tarp seksualumo, iš vienos pusės, ir polinkio į blogus įpročius bei depresiją – iš kitos.
Susilpnėjus lytiniam potraukiui, susidaro palankios sąlygos blogiems įpročiams keroti bei depresijos reakcijai atsirasti.
Kalbėdami apie emocinę pusę, turime galvoje vadinamuosius aukštuosius jausmus, siejančius žmones vieną su kitu: meilės, draugiškumo, patriotizmo, grožio jausmas, teisingumo bei pareigos jausmas ir kt. Visi šie jausmai būdingi tik žmonėms, jų neturi gyvuliai. Tokie žmogui būdingi instinktai, kaip savisaugos instinktas, alkio jutimas arba lytinis potraukis, iš esmės taip pat yra jausmai.
Tačiau jie yra pirminiai (žemesnieji) ir atsiranda, veikiant vadinamiesiems fiziologiniams dirgikliams, sklindantiems iš organizmo.
Šie jausmai sukelia pirminius malonius ra nemalonius pojūčius priklausomai nuo to, ar jie yra patenkinami, ar ne.Žmogaus emocinis gyvenimas susideda iš trijų lygių:aukštesniųjų jausmų sferos, pirminių (žemesniųjų) jausmų ir vadinamųjų archainių jausmų. Visi trys emocinio gyvenimo lygiai susiję vienas su kitu ir vienas nuo kito priklauso.
Kitaip tariant, aukštieji (aukštesnieji) jausmai priklauso nuo žemesniųjų (instinktų). Pavyzdžiui, aukštesnysis jausmas – meilė priklauso nuo lytinio potraukio (instinkto), t.y. nuo žemesniojo jausmo. Aukštesnieji emociniai jausmai glaudžiai susiję su žemesniaisiais. Tai atsispindi žmonių emociniame gyvenime –
aukštesnieji jausmai paprastai atsiranda veikiant instinktams, o paskui patys daro įtaką instinktui. Remiantis tuo, kad meilės, kaip ir visų aukštesniųjų jausmų, pagrindas yra instinktas (šiuo atveju lytinis potraukis), negalima daryti išvados, kad šį potraukį reikia patenkinti vos tik pabunda meilė. Žmogui lytinis aktas turi tik papildyti, apvainikuoti visišką dvasinę ir emocinę dviejų žmonių vienybę. Todėl lytinio gyvenimo geriau nepradėti tol, kol neišsivystė pakankamai stiprūs žmones siejantys aukštieji jausmai. Prieš laiką lytiškai suartėjančius (kol dar neišsivystęs meilės jausmas)
partnerius vieną su kitu sieja tik žemesnieji jausmai. Kartais per ilgesnį laiką tokioje sąjungoje gimsta aukštesnieji jausmai –
draugystė,prisiryšimas, pagarba vienas kitam, bet paprastai meilė gimsta retai. Tai turi žinoti jaunuoliai ir merginos. Jiems reikia priminti kad, prieš laiką pradėjus lytinį gyvenimą su partneriu, yra pavojus netekti tikros meilės jausmų. Sutuoktiniai turi stengtis palaikyti aukštesniuosius jausmus, kurie yra labai brangūs, be to, padeda giliai pajusti lytinio suartėjimo su mylimu žmogumi džiaugsmą.
Išvada
Nėra nieko absoliučiai bloga arba gera. Daug kas priklauso nuo požiūrio į tam tikrą reiškinį, taip pat nuo to, kaip jis priimamas.
Tam tikras kiekis ir atitinkamos koncentracijos net baisiausių nuodų gali turėti gydomąją galią. Taip pat yra ir su lytiniu gyvenimu.
Netinkamai panaudota jame esanti didžiulė energija gali sukelti baisias kančias ir nelaimes, išardyti šeimą; kartais dėl to žmogus net sunkiai suserga. Bet ta pati žmogaus valios pažabota energija, nukreipta reikiama vaga, gali tapti džiaugsmo ir laimės šaltiniu, gali pasidaryti tvirtu santuokos pagrindu ir pagerinti sveikatą. Bet kokiam gyvenimo procesui tinkamai formuoti reikia žinių. Tegul šis kuklus darbas padės skleisti psichologijos žinias, susijusias su lytiniu gyvenimu visuomenėje.
Panaudota literatūra:
Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998m.
Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”;
Vytauto Didžiojo universitetas 1994m.
K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980m.