Seksas žmogaus gyvenime

2002 SEKSAS ŽMOGAUS GYVENIME

Turinys 1. Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena. 2. Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena. 3. Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime. 4. Išorinių aplinkybių įtaka lytiniame gyvenime. 5. Nesantuokiniai lytiniai gyvenimai. 6. Lytinis potraukis ir psichika. 7. Išvada.

Jau daugiau kaip ketvirtis šimtmečių JAV viešosios mokyklos yravisiškai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją – išnyko malda,Šv. Rašto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau – išnykosiekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegtisocialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius šiuo metu yra seksualinėsinformacijos išplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.Reikia pailiustruoti seksualinio švietimo nuosmukį. Seniau tokie seksokursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukštosiose mokyklose. Pasigirdobalsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėsemokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes vertybiniai ir moraliniaiseksualumo atspindžiai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir išmokstama.Tvirtinimas “per vėlu” kartojosi. Lytinis švietimas daug kur buvo įvedamasį pradžios mokyklą, galop – į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai beiiškrypimai, deja, padažnėjo. Surastas kitas “modernus” atsakymas: reikiademonstruoti seksualinius iškrypimus, kad mokiniai tikrai žinotų, kas yravertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje.Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimopalaidumui sumažinti. Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėtitelevizijos jau “išauklėta” karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip irkitos viešosios informacijos priemonės, labai sumažino namų privatumą.Sekso propagavimas beveik neturi ribos – tai kasdieninis vaiko ir jaunuoliopenas kone nuo lopšio dienų. Jau daugiau kaip prieš dvidešimtį metųmoksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad televizija yra tik kiek sušvelnintadresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdamilaisvę, mokyklinio amžiaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytasprogramas. Televizija ir kino filmai dažnai atpalaiduoja primityvų vaikobei jaunuolio polinkį į lytiškumą ir kitas užgaidas, vaikui dar nesugebantsuvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai“užteršiami”, jau dar nepasiekus formalaus protavimo amžiaus. Piagetstudijų duomenimis, formalaus protavimo amžius prasideda apie 12 ar 13metus. Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvojeatsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos šaltinių. Tai labaigalingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir žiūrovus, ypatingaipaauglius ir jaunimą. Iš tikrųjų mažai kas gali visiškai atsispirti tokiaitraukai. Įvairiais būdais skleidžiama pornografija tiesiog pavergia visdaugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troškimas viską matyti, viską išgirsti,viską asmeniškai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kurisužkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kituskuo didžiausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėjavidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė už asmeninio elgesio pasekmes.Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterįdažniau yra žvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą. Pažiūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma žodžio laisvės vardupornografija įsigalėjo visame krašte. Į savo spąstus jį įtraukė milijonusvaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitųneigiamų veiksnių sužadintų nusikaltimų. Vien policijoje užregistruotųišprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57( daugiau nei1990 metais. Televizijos bei kino filmų, žurnalų ir video juostųskleidžiama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių šaltiniųsurinktais duomenimis, JAV viena iš ,keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų tampa seksualinėsprievartos auka. Pornografijos ryšys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yratiesioginis – viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimodaliai nepakanka vien pornografijos, neužtenka ir vien išprievartavimo, visdažniau vartojami išradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kaimotina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam išnaudojimui.Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačiųvaikai. Įžymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labaiaktualią intymią žmogaus gyvenimo sritį – lytinį gyvenimą. Autorius nurodo,kad seniau lytinis gyvenimas dažnai buvo niekinamas kaip nešvarus, negražus

reiškinys arba nagrinėjamas kaip neišvengiama blogybė. Seksualumas buvolaikomas žmogaus nuodėmingumo požymiu. Analizuojant šią žmogausfiziologijos pusę, dažnai buvo pabrėžiama tik gimdymo funkcija. Pradėjuslabiau domėtis žmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu,buvo plačiau susipažįstama su lytiniais klausimais. Juos žinoti ypačsvarbu, siekiant išvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos beipsichoprofilaktikos požiūriu. Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimairodo, kad nervinė–psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktiniųsantykių šeimoje. Vedybinis ryšys yra pats sudėtingiausias ryšys tarpdviejų žmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidinaseksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėžia, kad lytinisinstinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja pertekliųorganizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiškai užvaldytižmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinisgyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigireikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supažindinti jaunimą sulytiniais klausimais, doroviniais-etiniais šios problemos aspektais. Lytinio gyvenimo kultūra – visuomenės kultūros dalis Dėl daugybėsįvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai žema. Dėl toatsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruožtu labai atsiliepia atskirųžmonių, sutuoktinių ir net ištisų šeimų psichikai, sveikatai ir asmenineilaimei. Visiškai aišku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia –išanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų žmogausir jo šeimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravopožiūris, kad lytinis potraukis yra kažkas nepadoru, žema; be to, dažnastaip mano ir dabar. Viduramžiais ir net naujaisiais laikais religiniųsrovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukiopasireiškimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvotraktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, šėtono veiksmų įsikūnijimas, obet kokie šio potraukio pasireiškimai buvo laikomi nuodėme ir visomisišgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripažįstamas tikslingu tik žmogausgiminei pratęsti. Šiuolaikinės moterys dažnai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniamsatliekant lytinius santykius, galimos tik pagrindinės pozicijos, bet kokiosjų modifikacijos jau yra “lytinis iškrypimas”. Tarp kitko, kai kuriosmoterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tamtikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs požiūris apievadinamąjį lytinių santykių “limitą”. Pagal šį klaidingą įsitikinimą vyrųlimitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems “lemtas” tamtikras, iš anksto “atseikėtas” erekcijų ir sėklos išsiveržimų skaičius.Išnaudojęs savo “limitą”, vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiškaisantykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumažėjusi. Toks įsitikinimasgali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti”tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį irpirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori dažnai lytiškai santykiauti.Skrupulingai laikydamiesi iš anksto “suplanuoto” lytinių santykių dažnumodėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.

Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškintilytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kadtokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinėdalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimoprogramą. Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kadjie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosisutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusiusbrendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui,kai kurių iškrypimų. Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamosinformacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laikąnesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yragalingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantissuvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbiospsichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais. Neaiškinus vaikystėjelytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Matvaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartunet su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kuriųseksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl šių vadinamųjų

seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžiosutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartaisnet suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi“žinių” iš atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską “paaiškina” taip, kadjuos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai”yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, okartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusiospsichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualiniussutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsilieptivisam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomassugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogusnebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukįreguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, osmegenys, protas. Lytinio auklėjimo tikslas – įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turibūti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas.Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduotiir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikrojausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų irmalonių jausmų, išstumia juos iš normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai,ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turigrįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienampartneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tikišimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugeliožmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmųpasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiaiatsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniamaktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sietijausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytumsustiprina dvasinį artumą. Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, belaiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi,sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą,įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniamartumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turibūti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turijausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, sukuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikytiviena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti,kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, beto, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams,kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, galiatsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti irfizinės sveikatos. Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones,pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginantarba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį). Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praverstivedybiniame gyvenime.4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai galisukelti šiokių tokių sunkumų.5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu neguišgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praverstivedybiniame gyvenime).7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti keliąhomoseksualizmui.8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniamelytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitamsekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaiptariant, savotiškas seksologinis testas. Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.2. Gresia nepageidautinas nėštumas.3. Galima užsikrėsti venerine liga.4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės,etinės, juridinės ir kitos normos.
5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuometu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas neipsichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bustvirta.7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinįnėštumą.8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau galipastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniaislytiniais ryšiais susijusių pasekmių.9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos.Vėliau, jau susituokus, dėl jų gali sutrikti seksualinės emocijos, ypačmoterims.10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktissu ta kuria jau turėjo lytinius santykius. Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsiradosavaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visamepasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai.Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniaistabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su seksosritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šiojesituacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, iržmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus,tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.

Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugeliobiologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktiniųlytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintysturėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytiniogyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga. Tačiau tai darnereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybųsąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučialytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvoamžiaus. Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsakouž savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kadlytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti suvyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t.Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžiodirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytiniosuartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriaiatsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau norilytiškai su juo suartėti. Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokiųsumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noraslytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris irlytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantissantykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinįsuartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrųlytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški.Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to,jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęsar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja suįvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinganepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lygir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą. Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytiniogyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na irpačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas galibūti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniaipradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būtinukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimasnenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jisneįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniamegyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniaisantykiai jiems bus malonūs bei laukiami. Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad joreikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia

poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėlvienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti belytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kadjo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikislytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduotisantuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negalipatenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymositrūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis įžmonas. Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytiniogyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad jinegalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą aroperuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Norsdauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui,nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimofaktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus kaipvyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškaiatsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galimasuskirstyti į tris grupes: 1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio gyvenimo; 2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo būtiniausia problema; 3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam abejingas.Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo,kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daugstipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtamposlytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų,prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniaiturėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labaisvarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būtiįvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogausamžiaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų,nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškaituri tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, oapie 45 metų – vieną kartą per savaitę. Analogiškai lytinio potraukiostiprumas priklauso nuo santuokos trukmės. Slenkant metams, sutuoktiniųlytiniai santykiai retėja. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais sutuoktiniai,būdami pakankamai jauni, gali santykiauti po 2-3 kartus per naktį. Moterųlytinis aktyvumas paprastai esti mažesnis. Mat jų lytinio potraukio fiziniskomponentas ne toks stiprus, kaip vyrų. Vyras paprastai labai greitailytiškai susijaudina, kai jį padirgina partnerė. Kartais užtenka tikmylimai moteriai ištarti žodį, negatyvumo laipsnis priklauso nuo vyrą sumoterimi siejančių jausmų stiprumo. Atliekant sekso santykius su mylima,gerbiama ir žavinga moterimi, galimos neigiamos emocijos esti labaisilpnos. Paprastai vyrai jaučia tik pasitenkinimą ir malonų nuovargį. Posantykių su nemylima moterimi neigiamos emocijos gali taip sustiprėti, kadvyras ne tik daugiau nenorės su ja atlikti bet kokius seksualiniusveiksmus, bet tiesiog bjaurėsis partnere. Tai pati gamta tarytum stengiasireguliuoti sutuoktinių poras seksualiniu požiūriu, kad būtų pasirinkta tiktada ,kai atsiranda patvarūs dvasiniai ryšiai. Depresija, nepasitenkinimasarba suirzimas tuoj po orgazmo rodo, kad santykiai su partnere buvo blogi,apskritai pažiūra į lytinius santykius neigiama. Moterų lytiniosusijaudinimo eiga kiek kitokia. Sveikos moters lytinis jausmas stiprėjalėčiau negu vyro. Pačių santykių metu lytinis susijaudinimas kintapriklausomai nuo jos jausmų partneriui, tai pat nuo to, ar partnerispatenkina jos norus, ar moka paveikti erogenines zonas ir glamonėmis jąsujaudinti, ar pažadino jai malonų seksualinį jausmą. Vyrui labai pravartu būtų susipažinti su kai kuriais duomenimis apiemoters seksualumo psichofiziologiją. Tyrimai parodė, kad juntamųjų nervųgalūnių (juos padirginus, moteris lytiškai susijaudina) daugiausia yravarputėje ir įėjime į makštį, o pačioje makštyje jų labai maža. Tikbaigiantis lytinio brendimo laikotarpiui, vadinamoji lytinio jautrumo zonapsichiškai persikelia iš varputės į makštį. “Psichiškai” todėl, kadmakštyje, kaip ir anksčiau, yra labai mažai juntamųjų nervų galūnių, bet
vis dėlto ją dirginant galima sukelti stiprų lytinį jausmą.

Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime Sąlyginiai refleksai labai svarbūs darniam žmonių lytiniam gyvenimui.Beje, žmogaus lytinis gyvenimas kaip tik tuo ir skiriasi nuo gyvūnų lytiniogyvenimo, kuris pagrįstas nesąlyginiais refleksais. Gyvūnų lytiniam jausmuipažadinti pakanka nesąlyginio dirgiklio (lytinio partnerio). Žmonespaprastai veikia ne tik nesąlyginiai dirgikliai, einantys iš seksualiniopartnerio, bet ir daugybė sąlyginių dirgiklių, kurie gali lytinį jausmąslopinti arba žadinti. Veikiant sąlyginiams dirgikliams, atsiranda tamtikra nuotaika (ji lytinę aistrą skatina arba atvirkščiai, slopina), norassuartėti, lytinė potencija bei lytinis pasitenkinimas. Sąlyginiai refleksaidaro įtaką beveik visoms, net labai subtilioms žmogaus lytinio gyvenimodetalėms.Dviejų žmonių, kuriuos vieną su kitu sieja aukštesnieji jausmai,lytiniame gyvenime gali būti visiškai indiferentiškų kitiems asmenims irveikiančių tik šią porą dirgiklių. Tai būna tada, kai seksualiniaiindiferentiški dirgikliai sutampa su tuo pačiu metu veikiančiaisnesąlyginiais lytiniais dirgikliais. Šiuo atveju indiferentiškų dirgikliųturinys pasidaro seksualinis, nes jie tampa laukiamo nesąlyginio lytiniodirgiklio signalais. Tokiu principu pagrįsti beveik visi seksualumoreiškiniai, pasitaikantys kasdieniniame žmonių gyvenime. Beveik kiekvienasindiferentiškas kitiems, bet susijęs su mylimu žmogumi dirgiklis galisukelti seksualines emocijas. Mylimos moters šypsena, bet koks jos gestas, balso tonas galimaloniai vyrą sujaudinti, nes signalizuoja apie jos artėjimą ir galimuslytinius santykius su ja. Ta pati šypsena, tas pats gestas arba balso tonasnesusijusiam su šia moterimi vyrui bus visiškai indiferentiški, nes jisšiuose reginiuose ar išgirstose sąvokose nejaučia seksualinio turinio.Praėjus kiek laiko, net daiktai, kuriuos naudojo mylimas žmogus, galimaloniai sujaudinti (kaip ir jį prisiminus). Pavyzdžiui, mylimosioslaiškas, atsitiktinai ar sąmoningai paliktas jos plaukų segtukas ar kokianors kita smulkmena maloniai sukrečia, nes primena mylimą moterį irpergyventą su ja lytinį suartėjimą. Ir pačiam lytiniam gyvenimui sąlyginiai refleksai labai reikšmingi.Per tam tikrą laiką sutuoktiniams išsivysto teigiami erotiniai refleksai.Vėliau juos pradeda jaudinti labai daug dirgiklių, pavyzdžiui, kvapas,sklindąs nuo patinkamos moters, jos judesiai ir kt. Kaip tik tuo irpaaiškinama, kodėl vyras šalia mylimos moters labai dažnai (o kartais irmoteris, pamačiusi mylimąjį) seksualiai susijaudina. Taip yra todėl, kad jįveikia įvairūs, kartais jau anksčiau pajusti dirgikliai. Tuo tarpu artumaskitos moters gali jo visiškai nejaudinti. Čia svarbu pasitikėti mylimužmogumi. Kai partneriai įsitikina, jog myli vienas kitą, labai pagerėja jųsavijauta, nuotaika, taip pat ir lytinė potencija, ypač vyrų. Sąlyginiairefleksai daro didelę įtaką ir moters lytiniam gyvenimui. Lytinis gyvenimasparemtas tvirtais dvasiniais ryšiais, normaliai vystosi ir sudaro palankiassąlygas taip laukiamai erotinei nuotaikai atsirasti. Jei moteris gyvendamasu nuolatiniu partneriu tvirtai įsitikina, jog jos lytiniai geismaivisuomet bus patenkinti, lytiškai santykiaudama pajunta tokį lytinio jausmoprasiveržimą, kad net įvyksta orgazmas – seksualinis pasitenkinimas.

Išorinių aplinkybių įtaka lytiniam gyvenimui Įvairios išorinės sąlygos ir aplinkybės daro didelę įtaką lytiniogyvenimo pobūdžiui ir eigai. Vienas iš svarbiausių išorinių faktorių,atsiliepiančių sutuoktinių gyvenimui ir ypač jų lytiniams santykiams, –buto sąlygos. Visų pirma sutuoktiniai turi miegoti visiškai atskiramekambaryje. Jei kitaip negalima padaryti ir jie priversti miegoti vienamekambaryje su vaikais, tai tokiais atvejais lytinius santykius galimaatlikti tik tada, kai vaikai giliai įminga. Tačiau ir žinant, kad vaikaigerai įmigę, lytinis jausmas negali laisvai augti, dėl to kartais sutrinkaerekcija, o moteris nepakankamai lytiškai susijaudina ir nepajunta orgazmo.Lygiai taip pat neigiamai sekso sferą veikia tokia situacija, kai tamepačiame kambaryje miega ir pagyvenę žmonės – vyro ar žmonos tėvai (jieretai įminga labai giliai). Gerai, kai kambarys kiek galint labiauizoliuotas nuo pašalinių garsų ir žmonių. Net pravažiuojančio gatvetramvajaus bildesys, kaimynų skandalo atgarsiai ir kita gali atitrauktisutuoktinių dėmesį ir sutrikdyti normalią lytinio akto eigą. Ypač lytiniamgyvenimui atsiliepia partnerių fizinis ir psichinis pervargimas, nessusilpnėja jų lytinės galimybės. Psichiškai ir fiziškai pervargęs vyras

nelabai geidžia suartėti su žmona, be to, jo lytinė potencija irseksualinis pasitenkinimas būna gerokai silpnesni. Mūsų laikais vis teisingiau įvertinama lytinio gyvenimo įtakasutuoktinių santykiams. Visi daugiau dėmesio skiriama ne tik vyrų, bet irmoterų lytiniams santykiams normalizuoti. Šiuolaikinė moteris lytiniųsantykių jau nelaiko sutuoktinių pareiga.,nes puikiai žino, kad ir ji turilytinį potraukį bei su juo susijusias galimybes. Moteris supranta, kaip yrasvarbu abiem sutuoktiniams patenkinti lytinį potraukį.

Nesantuokiniai lytiniai santykiai Šiuolaikinė visuomenė visaip stengiasi apriboti nesantuokinį lytinįgyvenimą. Nesantuokiniai lytiniai santykiai labai pavojingi tuo, kad galimasuduoti smūgį savo arba svetimai šeimai, užkrėsti partnerį venerine ligagali prasidėti nepageidautinas nesantuokinis nėštumas. Mylintis irgerbiantis vienas kitą, norintys vienas kitam patikti sutuoktiniai labairetai nusileidžia iki neištikimybės. Termanas mano, kad nesantuokiniųlytinių ryšių siekia tos ištekėjusios moterys, kurios nejaučia orgazmo arbakai tarp santuokinių atsiranda kitokių konfliktų. O Maslovas teigia, kad įnesantuokinius lytinius santykius pastūmi nepasitenkinimas santuoka,troškimas įvairumo, vieno iš sutuoktinių išvykimas arba ilga liga,pagaliau, finansiniai sumetimai. Kinskio nuomone, nesantuokinių lytiniųsantykių priežastys yra šios: 1. Nesantuokiniai lytiniai santykiai būna malonesni ir įvairesni, – mat nauji ir dažnai geresni sekso požiūriu partneriai. Kai kurie vyrai nesantuokinių lytinių santykių metu su moterimis yra mandagesni ir švelnesni negu su žmona. 2. Daugeliu atvejų vyrai ir moterys pasiryžta nesantuokiniams lytiniams ryšiams kone sąmoningai, norėdami pakilti aukščiau socialiniu ar tarnybiniu atžvilgiu (socialiniai-seksualiniai kontaktai). 3. Moterys nesantuokiniams lytiniams santykiams ryžtasi, norėdamos būti “arčiau” įžymaus žmogaus (artisto,rašytojo ir kt.), netgi tais atvejais, kai tokie santykiai neteikia joms nei naudos, nei pasitenkinimo. 4. Kiti neištikimybę aiškina noru “atsilyginti šimteriopai” tiktai neištikimam ar įtariamam neištikimybę sutuoktiniui. 5. Kartais ir vyrai, ir moterys nesantuokiniais lytiniais santykiais stengiasi tarsi pademonstruoti ir apginti savo teises. 6. Nesantuokiniai lytiniai santykiai gali būti naujų emocijų šaltinis. 7. Kartais sutuoktiniai po nesantuokinių lytinių santykių seksualiniu požiūriu geriau prisitaiko vienas prie kito.

Lytinis potraukis ir psichika Lytinio potraukio psichinio komponento stiprumas priklauso nuo to, kaip išsivysčiusi pati psichika. Kuo labiau išsivysčiusi psichika, tuo stipresnė lytinio potraukio emocinė pusė. Žmonių, kurių gerai išlavėjusi psichika, lytinio potraukio emocinis komponentas yra gerokai stipresnis negu fizinis. Žmonių, kurių psichika silpnai išsivysčiusi (nevisiškai išsivysčiusi arba protiškai atsilikusių), kūniškasis lytinio potraukio komponentas yra stipresnis už psichinį. Kai šie žmonės netenka fizinio komponento, jų lytinis potraukis labai susilpnėja arba net visiškai išnyksta. Mat jų lytinio potraukio stiprumą visų pirma apsprendžia fizinis komponentas, o psichinis komponentas yra per silpnas, kad galėtų (nedalyvaujant kūniškajam komponentui) užtikrinti normalų lytinį gyvenimą. Ši priklausomybė buvo pastebėta, kastruojant kai kuriuos lytinius iškrypėlius (tokia operacija kai kuriose šalyse iki šiol “gydomi” asmenys, kurių yra labai iškrypęs lytinis potraukis). Visa tai leidžia padaryti svarbią išvadą: žmogaus lytinis potraukis intensyvėja vystantis jo psichikai (stiprėjant psichiniam komponentui). Lytinis potraukis stiprėja ne tik individualiai vykstantis psichikai, bet ir filogeniškai – iš kartos į kartą. Kitaip tariant, kai vystosi psichika, tai stiprėja ir lytinis potraukis. Lytinio potraukio psichinis komponentas sustiprėja kartu su meile kitam žmogui. Meilė tarytum palaiko bei suaktyvina psichinį lytinio potraukio komponentą. Tarp vyro ir moters lytinio potraukio yra tam tikrų kokybinių skirtumų. Moters psichinis komponentas paprastai yra stipresnis už kūniškąjį (fizinį). Jos lytinis potraukis apskritai atrodo glaudžiau susijęs su psichika. Tai rodo žinomas faktas: moteris paprastai tik tada reaguoja į seksualinius dirgiklius, kai ją su vyru sieja kokie nors emociniai-psichiniai ryšiai. Nebūtinai ji vyrą turi mylėti (tada moteris reaguoja stipriausiai) – gali tarp būti draugiški jausmai, pagarba, susižavėjimas, prisirišimas. Kadangi šiems jausmams išsivystyti reikia tam tikro laiko, moters seksualinė reakcija prasideda ne staiga, ji pasireiškia, atsiradus tam tikroms emocijoms. Vyrui seksualinė reakcija gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, pamačius gražų moters kūną. Be to, ji nebūtinai susijusi su kokiais nors jausmais (išskyrus malonumą žiūrėti į jį). Moterims

tai būna retai. Nuogo vyro vaizdas joms nėra toks stiprus dirgiklis, kaip nuogas moters kūnas vyrui. Moters lytinis potraukis glaudžiau susijęs su jos psichika. Tai bendrai pasireiškia tuo, jog moteris nereaguoja taip stipriai į kūniškus seksualinius dirgiklius, kaip vyras; tokia I reakcijai atsirasti moteriai būtinai reikia psichinio akstino. Be to, lytinis moters poreikis yra vientisesnis, kitaip tariant, jos potraukis nukreiptas į visą vyrą, ne tik į jo lytinius organus. Vyro poreikis dažniau būna nukreiptas į moters lytinius organus. Kartu jam įsiterpia ir lytiniai organai. Lytinį pasitenkinimą (orgazmą) moteris jaučia greičiau kaip šoką, išjudantį visą psichiką, o vyras, be to, ir visiškai aiškų palengvėjimą bei “iškrūvį” lytiniu organų srityje. Intelektas yra labai svarbus partnerių seksualiniam patrauklumui išlaikyti. Tai vienodai liečia abiejų lyčių atstovus. Iš paprasto gyvenimiško patyrimo žinoma, kad primityviai mąstanti moteris greičiau “nusibosta” vyrui kaip seksualinė partnerė negu inteligentė, net, jei abiejų moterų fizinės savybės yra vienodos. Primityvus vyras taip pat greičiau pasidaro nepatrauklus moteriai negu žmogus inteligentas. Išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir jau protu suformuotų stabdžių reikia sugebėti. Sąmonė ir intelektas nebūtinai turi visiškai kontroliuoti bendrus geismų ir potraukių afektus. Mat seksualinės funkcijos turi įtakos pasitenkinimui. Kai lytinis potraukis pasidaro taip pavaldus protui ir intelektui, kad bet kokį seksualinį potraukį galima sukelti :apgalvotai”, tai emocijos netenka joms būdingų savybių, nes žmogus jas apskaičiuoja ir kalkuliuoja. Pernelyg išvystytas intelektas “užmuša” emocijas. Ko tada būtų verti žmogaus pergyvenimai, kiekvienas gestas, kiekvienas širdies virptelėjimas, kurį tuoj pat pradėtų kontroliuoti bei analizuoti arba net “sankcionuoti” šaltas protas? Kaip tada atrodytų emocinė ir seksualinė lytinio gyvenimo pusė? Ar žmogus nepasidarytu automatu, atliekančiu išmoktus veiksmus, nė kiek jų nesuvokdamas ir dėl jų nepergyvendamas? Juk visi mes linkę manyti, kad žmogus, nesugebąs aistringai susižavėti ir taip karštai mylėti, kad viską pasaulyje užmirštų, yra kažkoks nepilnavertis. Toks jis gali pasidaryti dėl įgimtos silpnos jausmų sferos arba dėl silpno temperamento, taip pat dėl emocinės traumos arba pernelyg didelės proto kontrolės. Kai intelektas visiškai nekontroliuoja emocijų, prieinama iki kito kraštutinumo. Tokiems potraukių nekontroliuojantiems asmenims įvyksta seksualinė trauma, atsiranda seksualinio pobūdžio sutrikimų, jie net padaro nusikaltimų. Taigi intelektas ir lytinis potraukis turi vystytis harmoningai, priklausomai vienas nuo kito. Tada partnerio seksualinis elgesys teiks jiems abiems didžiulį lytinį pasitenkinimą, bus kuo mažiau sielvarto ir nesusipratimų, kurių gali pasitaikyti. Taip paprastai būna , kai partneriai gana gerai “atitinka” vienas kitą. Kad du žmonės galėtų laisvai, spontaniškai lytiškai suartėti, jie turi jaustis saugūs, pasitikėti vienas kitu ir suprasti vienas kitą, karštai mylėti arba būti nuoširdžiais draugais. Taip bendraudami, partneriai beveik niekada neužgauna ir neįžeidžia vienas kito. Kitais žodžiais tariant, čia proto balsas gali būti antroje vietoje, užleisti vietą veiksmams, atsirandantiems išsiveržus seksualinėms emocijoms. Apskritai galima teigti, kad žmogaus elgesys priklauso nuo visuomeninio sąmoningumo. Be to, visuomeninis sąmoningumas turi įtakos ir lytiniam individo gyvenimui. Jausmai, kuriais žmogus vadovaujasi, atsispindi lytiniame gyvenime. Pavyzdžiui, sąžiningas, kitus gerbiantis ir atsakingas žmogus tuos pačius jausmus reikš ir savo lytiniame gyvenime. Tuo tarpu neatsakingas, abejingas svetimoms kančioms, nesąžiningas ir lengvabūdis žmogus tikriausiai toks pat bus ir sekso sferoje. Iš čia ir seka išvada, kad auklėjimo priemonėmis išugdytas visuomeninio sąmoningumo jausmas daro įtaką ne tik bendravimo su žmonėmis būdui bendra šio žodžio prasme, bet ir jo lytiniam, taip pat ir vedybiniam gyvenimui. Labai svarbu anksti, dar prieš prasidedant lytiniam sprendimui, suformuoti atitinkamus emocinius stabdžius (išmokyti žmogų valdytis). Žmogus, kurio yra gerai išvystyti emociniai stabdžiai ir kuris sugeba valdyti savo impulsines reakcijas, yra susitvardantis, ramus, pusiausviras ir pasitikintis savimi. Turintis šiuos bruožus vyras lytiniame gyvenime yra potencialus, žinoma, jei jo lytinis potraukis nesutrikęs. Neturintis pakankamai stiprių vidinių stabdžių žmogus yra
impulsyvus, greitai supykstantis, nesugeba susivaldyti. Tokiems asmenims gali būti sunku bendrauti su žmonėmis apskritai, o neretai lytinis suartėjimas darosi neįmanomas. Negalintiems valdyti savo emocinių bei seksualinių reakcijų dažniausiai sutrinka potencija, o kartais jie visiškai negali turėti lytinių santykių. Kad lytinis potraukis galėtų normaliai vystytis, labai svarbu pažadinti jaunimui norą domėtis visuomeniniais intelektualiniais, estetiniais dalykais, galinčiais sukelti daugiau emocijų ir užpildyti didelę dalį gyvenimo. Nuo interesų priklauso intelektualaus žmogaus gyvenimo prasmė ir turinys – be interesų gyvenimas darosi pilkas ir nuobodus. Jie yra tarytum lytinio potraukio atsvara, dėl to pats potraukis visoje asmenybėje vystosi tolygiai, ramiai. Koks šių interesų turinys, visiškai nesvarbu. Tai gali būti sportas, turizmas, filatelija arba kas nors kita. Svarbu su jais susijęs emocinis krūvis. Kuo labiau jaunuoliai domėsis savais interesais, tuo geriau jie galės išbalansuoti lytinį potraukį. Yra tam tikras ryšys tarp seksualumo, iš vienos pusės, ir polinkio į blogus įpročius bei depresiją – iš kitos. Susilpnėjus lytiniam potraukiui, susidaro palankios sąlygos blogiems įpročiams keroti bei depresijos reakcijai atsirasti. Kalbėdami apie emocinę pusę, turime galvoje vadinamuosius aukštuosius jausmus, siejančius žmones vieną su kitu: meilės, draugiškumo, patriotizmo, grožio jausmas, teisingumo bei pareigos jausmas ir kt. Visi šie jausmai būdingi tik žmonėms, jų neturi gyvuliai. Tokie žmogui būdingi instinktai, kaip savisaugos instinktas, alkio jutimas arba lytinis potraukis, iš esmės taip pat yra jausmai. Tačiau jie yra pirminiai (žemesnieji) ir atsiranda, veikiant vadinamiesiems fiziologiniams dirgikliams, sklindantiems iš organizmo. Šie jausmai sukelia pirminius malonius ra nemalonius pojūčius priklausomai nuo to, ar jie yra patenkinami, ar ne.Žmogaus emocinis gyvenimas susideda iš trijų lygių:aukštesniųjų jausmų sferos, pirminių (žemesniųjų) jausmų ir vadinamųjų archainių jausmų. Visi trys emocinio gyvenimo lygiai susiję vienas su kitu ir vienas nuo kito priklauso. Kitaip tariant, aukštieji (aukštesnieji) jausmai priklauso nuo žemesniųjų (instinktų). Pavyzdžiui, aukštesnysis jausmas – meilė priklauso nuo lytinio potraukio (instinkto), t.y. nuo žemesniojo jausmo. Aukštesnieji emociniai jausmai glaudžiai susiję su žemesniaisiais. Tai atsispindi žmonių emociniame gyvenime – aukštesnieji jausmai paprastai atsiranda veikiant instinktams, o paskui patys daro įtaką instinktui. Remiantis tuo, kad meilės, kaip ir visų aukštesniųjų jausmų, pagrindas yra instinktas (šiuo atveju lytinis potraukis), negalima daryti išvados, kad šį potraukį reikia patenkinti vos tik pabunda meilė. Žmogui lytinis aktas turi tik papildyti, apvainikuoti visišką dvasinę ir emocinę dviejų žmonių vienybę. Todėl lytinio gyvenimo geriau nepradėti tol, kol neišsivystė pakankamai stiprūs žmones siejantys aukštieji jausmai. Prieš laiką lytiškai suartėjančius (kol dar neišsivystęs meilės jausmas) partnerius vieną su kitu sieja tik žemesnieji jausmai. Kartais per ilgesnį laiką tokioje sąjungoje gimsta aukštesnieji jausmai – draugystė,prisiryšimas, pagarba vienas kitam, bet paprastai meilė gimsta retai. Tai turi žinoti jaunuoliai ir merginos. Jiems reikia priminti kad, prieš laiką pradėjus lytinį gyvenimą su partneriu, yra pavojus netekti tikros meilės jausmų. Sutuoktiniai turi stengtis palaikyti aukštesniuosius jausmus, kurie yra labai brangūs, be to, padeda giliai pajusti lytinio suartėjimo su mylimu žmogumi džiaugsmą.

Išvada Nėra nieko absoliučiai bloga arba gera. Daug kas priklauso nuo požiūrio į tam tikrą reiškinį, taip pat nuo to, kaip jis priimamas. Tam tikras kiekis ir atitinkamos koncentracijos net baisiausių nuodų gali turėti gydomąją galią. Taip pat yra ir su lytiniu gyvenimu. Netinkamai panaudota jame esanti didžiulė energija gali sukelti baisias kančias ir nelaimes, išardyti šeimą; kartais dėl to žmogus net sunkiai suserga. Bet ta pati žmogaus valios pažabota energija, nukreipta reikiama vaga, gali tapti džiaugsmo ir laimės šaltiniu, gali pasidaryti tvirtu santuokos pagrindu ir pagerinti sveikatą. Bet kokiam gyvenimo procesui tinkamai formuoti reikia žinių. Tegul šis kuklus darbas padės skleisti psichologijos žinias, susijusias su lytiniu gyvenimu visuomenėje.

Panaudota literatūra: Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998m. Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”; Vytauto Didžiojo universitetas 1994m. K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980m.