Sėkmingas bendravimas

1.ĮVADAS

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimęs kūdykis jau reikalauja ne tik maisto, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. Daugeliui profesijų, (pavyzdžiui kaip pedagogams, prekybininkams, gydytojams) gebėjimas bendrauti lemią sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių, bendravimas jiems tampa „darbo įrankis“, kurio pagalba jie įgyja klientų pasitikėjimą, profesinių įgūdžių ir kt.
Ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas“? Prieš atsakant į šį klausymą reikia išsiaiškinti kas apskritai yra bendravimas. Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname susirašinėjimą ellektroniniu paštu, ilgametę draugystę ir t.t. Skiriamos įvairiausios bendravimo rūšys. Pirmiausia išskirame bendravimą su savimi ir bendravimą su kitais. Bendravimas su savimi pasireiškia „sąžinės graužatimi“, savęs vertinimas „ iš šalies“. Bendravimas su kitais – tai tarpusavio suvokimas, keitimasis informacija, tarpusavio sąveika ir santykiai.Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai, o kiti sunkiai, kodėl vieni esame namisėdos, o kitiems reikia monios draugų. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai bendrauja su tėvais, studentai su dėstytojais, įsstaigų darbuotojai su savo vadovais, bendradarbiais, klientais.
Bendravimas padeda žmogui sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Pagrindiniai yra šie:
• Bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų sužinome, kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo, kas laimėjo krepšinio varžybas, kur geriausiai apsipirkti. Taigi bendravimas padeda mums ga

auti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdieninius reikalus.
• Bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Lyginant save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas.
• Bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką.

1
Bendravimo sėkmingumas priklauso, nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę, informacija turi būti tiksli.
Kiekvienas žmogus „sėkmingą bendravimą“ supranta skirtingai. Vienam tai tai gali būti bendravimas, kuris tiesiog pats savaime teikia malonumą, kitam toks , kuris priverčia kitus elgtis kaip mims norisi. O gal tikra bendravimo sekmė – pasiekti, kad mus visi mėgtų?
Šio darbo užduotis : išsiaiškinti, sužinoti kaip bendrovės“X“ darbuotojai supranta „sėkmingą bendravimą“, ar jis egzistuoja jų tarpusavio saantykiuose, ar jiems yra svarbus tarpusavio bendravimas darbovetėje, kokią įtaką jų gyvenimui bei profesijos tobulėjimui turi bendravimas.
Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti literatūra;
• Sėkmingo bendravimo samprata.
• Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai ( Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bndrauja su aplinkiniais?)
• Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti.

Sudaryti anketą:
• Bendrovės „X“ darbuotojų apklausa
• Apklausos rezultatų apdorojimas, analizė, išvados.

2
2. SĖKMINGO BENDRAVIMO SAMPRATA

Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Kiekvienas žmogus atsakymą į šį klausymą turbūt pateiktų skirtingai. Tai galėtų būti bendravimas, kuris kuris pats savaime mums teikia malonumą, arba siekimas , kad visi mus pamėgtų ir t.t. Iš ti

iesų sėkmingas arba efektyvus bendravimas – labai dažnai sutinkama, tačiau menkai apibrėžta sąvoka. Sėkmingo bendravimo platesniam suvokimui padetų pagrindiniai bendravimo tikslai .Pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimybę pamatyti save „ kitų akimis“ ir tenkinti socialinius poreikius. Taigi sėkmingu bendravimu galime laikyti tokį bendravimą, kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus.
Turėdami tikslą keistis informaciją, labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu, ji turi būti neiškraipyta. Taip pat yra svarbu , kad pašnekovas teisingai, kaip norime suprastų, ką jam ketiname perduoti. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. Daugelis gali pagalvoti, kad tikslus informacijos perdavimas yra nesudėtingas. Tačiau informacijos kelias yra ilgas, todėl labai galimas dalykas , kad praėjus pro daugelį skirtingų žmonių, informacija gali išsikreipti. Neteisingai suprastas žodis, gestas gali lemti žmonių santykių atšalimą ar net pabaigą.
Trumpalaikės komunikacijos situacijosmis dažnai siekiama ne tik kestis informacija, bet ir įvairiausių kitų tikslų. Tai gali būti pagalbos prašymas nepažįstamo žmogaus. Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais turime pačių įvairiausių tikslų ; prašome atlikti tam tikrus darbus, paskolinti pinigų, kur nors nuvežti. Todėl galima sakyti, kad sėkmingas bendravimas – toks, kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. Tačiau kai kurie elgesio būdai, leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis, mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. Tikslą galima pasiekti ir el
lgiantis agresyviai, imantis prievartos. Jei toks elgesys dažnai kartojasi, jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui.
Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. Tai jaučiame tada, kai esame vertinami ir pastebimi aplinkinių, kai paisoma tavo nuomuonė. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio
būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau, nei kiti. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus, konstruktyvumas, racionalumas.

Teigiamas požiūris į save, daugelio psichoterapeutų nuomone, yra gerų santykių sukitais pagrindas. Kas nevertina savęs, nevertina ir kitų, o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. Kai nepasitikima kitų gera valia, lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. Manipuliuoti kitais žmonėmis – reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį, kuris būtų mums naudingas. Tačiau dažniausiai žmonęs jaučia kada siekiama jais panipuliuoti Pvz.: dažnas pataikavimas, komplimentų sakymas .Kartais žmonės manipuliuoja nesąmoningai, patys to nusuvokdami.
Svarbi kliūtis, trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius, yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Tai gali būti pykčio protrūkis, griežta kritika, žmogaus nuvertinimas. Tai sukelia neigiamą reakciją. Kilus įtampai, konfliktui svarbu elgtis konstruktyviai.
Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai, kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi vasavertį gyvanimą ir jaustis laimingam. Siekdami patenkinti socialinius poreikius, žmonės atsisako savo asmeninės laisvės, atiduoda savo gyvanimą į kitas rankas, taip tapdami nuo jų priklausomi.Tai leidžia pasijusti re

eikalingiems, susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo, tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Sėkmingas bendravimas- toks, kuris, neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Kelius asmenybei augti atveria nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai. Tai skatina analizuoti savo tikslus, jausmus, elgesį ir eksperimentuoti, išbandant naujus elgesio būdus.
Kalbant apie sėkmingą bendravimą negalima pamiršti ir kito dalyvaujančio pokalbyje asmens. Šis asmuo taip pat turi tikslą patenkinti savo poreikius. Jie gali būti labai skirtingi. Tokiu atveju tai, kas vienam yra sėkmė, kitam gali būti visiškas pralaimėjimas.
Taigi galima daryti išvadą, jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būtt vienpusis. Kitu atveju bendravimo tikriausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Sėkmingas bendravimas – toks, kuris viesiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus.
Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis – tai subjektyvūs bendraujančių išgyvenimai. Bendraudami vienais žmonėmis, jaučiamės gerai, o su kitais – blogai. Malonu
bendrauti tada, kada nejaučiame įtampos, nerimo, nesijaučiame esą skaudinami, žeminami, įžeidinėjami. Niekam nepatinka pamokslavimas, nurodymai ir vertinimai, išsakomi

4
bendravimo metu. Įtarumą ir įtampą dažnai sukelia noras manipuliuoti kitais, slapti planai ir intrigos. Norint nusakyti bendraujant patiriamus žmonių išgyvenimus, vartojamos savokos bendravimo atmosfera. Svarbiausi bendravimo atmosferos požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi svarbūs, aplinkinių priimami, vertinami, palaiko vieni kitus, yra atviri, dalijasi atsakomybę. Bendravimo atmosfera yra svarbi įvairių žmonių grupių, organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga.

Taigi, apibendrinant galima teigti , jog sėkmingas bendravimas :
• Priklauso nuo tikslios, neiškreiptos informacijos perdavimo;
• Priklauso nuo bendravimo atmosferos;
• Leidžia pasiekti norimus tikslus;
• Sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas
• Neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei;
• Visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus;

5
Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai

Nuo ko proklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Pirmiausia nuo to, koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi, tai yra atvirumas, sąžiningumas, emocinis pastovumas, geranoriškumas . Žinodami tam tikras žmogaus asmenines savybes galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. Tačiau tai nereiškia ,kad žmogus visada elgsis vienodai. Aplinkybės gali susikliostyti taip, kad jo elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. Žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje, konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: santykiai, vaidmenys, aplinkybės. Asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių, lemiančių elgesį.
Galime teigti, jog bendravimo sėkmė prieklauso nuo to, ar žmogus moka bendrauti. Kaip žmogus mokosi bendrauti? Jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą, mes ir ateityje elgsimės taip pat, o jei jis pasirodo esąs neefektyvus, mes jo atsisakome. Mokymąsi galima pavaizduoti tokia sehema: S -> R. Šios raidės reiškią stimulą ir reakciją į tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. Šį modelį pasiūlė bihevioristai. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys, bihevioristų nuomone, priklauso nuo aplinkos sąlygų, tiksliau, jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis.
Pagal A. Bandura žmonės savo elgesiu gali keisti, formuoti pačią aplinką, kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui, tačiau būtina suvokti savo elgesio padarinius. Aplinka daro įtaką mūsų elgesiui, bet ir elgesys kuria aplimką, kurioje gyvename. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką, o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms.
V.S.Endler teiginiai apie vidinių ir išorinių veiksnių poveikį elgesiui:
• Elgesys – tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos, į kurią įeina ir mus supantys žmonės, išdava
• Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga
• Iš visų veiksnių elgesį labiausiai veikai pažintinės galios, emocijos
• Kalbant apie aplinkos veiksnius, svarbiausia yra tai, kokią reiškmę žmogus jiems suteikia, kaip juos interpretuoja.
6

Vadinasi mūsų bendravimas visų pirma priklausys nuo to ,kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: elgesį skatina, palaiko, kokį – ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų, nepritarimo. Bendrauti taip pat mokomės, stebėdami, kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai, draugai, tie, kuriems simpatizuojame, į kuriuos norime būti panašūs. Iš jų ir savo pačių elgesio darome tam tikras išvadas, atsižvelgdami į savo poreikius, vertybes.
Per laiką bendraujant įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksniai, kurie atliekami automatiškai, be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas, atsiranda poreikis juos kartoti. Tai jau yra įpročiai. Keitimosi informacija, tarpusavio suvokimo, santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai, turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei.
Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti?
Atsakymas be abejo teigiamas. Kita vertus, pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas – tai antras prigimimas. Tam reikia ir žinių, ir didelio noro.
Geranoriškumas, pasitikėjimas, pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei, gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį, sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys, be kurių nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus.

7
Anketiniai duomenys

Apklausti 22 įmonės „X“ darbuotojai. Jiems buvo pateikti 12 klausimų.

1. Koks jūsų amžius?

Nuo 25m. iki 30 metų 2
Nuo 31 m. iki 40 m. 4
Nuo 41 iki 50m. 9
Virš 50 7

Išvedus vidurkį matome, jog 73% respondentų yra virš 40 metų, ir tik 27% iki 40 metų. Galima daryti prielaidą, jog įmonėje „X“ darbuotojų vidutinis amžius yra nuo 40 iki 50 metų.

2. Jūsų lytis?

Vyras 4
Moteris 18

Respondentų daugumą sudaro moterys – 82%.

3. Ar Jums gyvenime yra svarbus bendravimas?

Vyrai Moteris
Taip 4 18
Ne
Iš dalies

Anketos duomenys aiškiai parodo, kad 100% respondentų bendravimas gyvenime yra svarbus. Iš to galime teigti, jog bendravimas su aplinkiniais mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą.
4. Ar daug reikšmės teikiate bendravimo kokybei?

Vyrai Moteris
Daug 4 17
Mažai 1
Visai neskiriu

Iš pateiktų duomenų tiek moterys, tiek vyrai bendravimo kokybei skiria daug dėmesio, 95%.

5. Kokį, bendravimą, Jūsų nuomuonė, galima laikyti „sėkmingu bendravimu“?

Vyrai Moterys
Bendravimas, kai pateikiama tiksli, neiškraipyta informacija 4 7
Bendravimas, kuris leidžia pasiekti norimus tikslus 2
Bendravimas, kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti
kaip asmenybei 7
Sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas 2

Gauti rezultatai labai gerai atsispindi pateiktame grafike:

Iš pateikto grafiko matome, kad 50% respondentų, svarbiausias „sėkmingo bendravimo“ kriterijus yra tikslios, neiškraipytos informacijos perdavimas. 32% respondentų svarbu, kad bendravimas neužkirstų kelio laisvai skleistis ir augti kaip asmenybei.Daugumos ( šešių iš septynių) šių respondentų amžius yra iki 40 metų.Taigi jie yra patys jauniausi. Nenuostabu, kad būtent jiems ir yra svarbiausia laisvai skleistis, reikšti savo nuomuonė. Įmonėse ne retai susiduriama su amžiaus problema, kai vyresnio žmogaus nuomuonė yra labiau vertinama, atsižvelgiama nei jaunesnio. 9% teigia, jog „sėkmingas bendravimas“ leidžia pasiekti norimus tikslus.Tai, mano nuomuonė, žmonės turintys konkrečius tikslus, ne linkę darbo santykių, painioti su asmeniniais. Likusiųjų 9% nuomuonė, bendravimas tai socialinių poreikių tenkinimas. Šiai žmonių grupei yra svarbu jaustis vertinami, ne vienišiems, turintiems savo vietą visuomenėje, gebantiems paveikti kitų nuomuonę, daryti įtaką jų elgesiui.
Rezultate galime teigti ,kad įmonės „X“ darbuotojų daugumai, o vyrams 100%, tikslios informacijos perdavimas, vaidiną svarbiaisią vaidmenį tarpusavio santykiuose, komunikacijos procese.

6.Kokį bendravimą, Jūsų nuomuonė, galima laikyti „nesekmingu bendravimu“

vyrai moterys
Bendravimą, kuris tiesiog pats savaime teikia malonumą 2
Bendravimą, kai mes priverčiame kitus elgtis taip, kaip mums norisi 5
Bendravimą, kuriuo siekiame viesiems patikti 1
Bendravimą, kai skleidžiama netiksli, iškraipyta informacija 4 10

Iš pateikto grafiko, aiškiai galime matyti , jog „nesėkmingą bendravimą“ darbuotojų daugumos nuomuone – 64%,labiausiai lemią, skleidžiama netiksli, iškraipyta informacija. Svarbu, kad mus teisingai suprastų, ką norime pasakyti. Neteisingai suprastas žodis, gestas gali lemti santykių atšalimą ar net pabaigą.
23% darbuotojų nuomuonė, nesėkmingą bendravimą lemią tai, kai mes ar kiti priverčiame kitus elgtis taip, kaip mums norisi. Tai vertimas, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, daryti tai kas mums nepriklauso, ar visai nepriimtina.
9% darbuotojų mano, jog bendravimas ,kuris pats savaime teikia malonumą yra nesėkmingas.
4% darbuotojai teigia, jog bendravimas kai siekiamama visiems patikti yra nesėkmingas.

Apibendrinant galima teigti, jog visi keturi punktai yra „nesėkmingo bendravimo“ bruožai, kurie trukdo efektyviai bendrauti ir dirbti, tik kiekvienam skirtingai jie yra svarbūs.

6. Kokie Jūsų pagrindiniai bendravimo tikslai?

Vyrai Moterys
Keistis informacija 4 4
Gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis“ 0
Tenkinti socialinius poreikius 9
Pasiekti norimus tikslus 1
visi 4

Iš grafiko matome, kad pagrindinis bendravimo tikslas yra patenkinti socialinius poreikius – 41%. Vadinasi darbuotojams yra svarbu dalytis su aplinkiniais savo mintimis, jausmais, atskleisti savo individualybę, darytit kitiems įtaką ir t.t. Jie tikisi iš aplinkinių „šilto“ bei nuoširdaus bendravimo.
Ne ką mažiau svarbesnis yra ir informacijos keitimasis – 36%.
Visi 100% vyrų pasirinko vieną bendravimo tikslą – informacijos keitimasi.

18% apklaustųjų mano, kad visi punktai atitinka bendravimo tikslus ir jie vienodai yra svarbūs jų gyvenime.

1 respondentas mano, kad svarbiausias bendravimo tikslas yra pasiekti savo norimus tikslus.

Ar galima pavadinti Jūsų bendravimą darbe „sėkmingu bendravimu“?

Vyrai Moterys
Taip 2 3
Iš dalies 2 15
Ne 0 0
Kita 0 0

Iš grafiko galima spręsti, kad sėkmingas bendravimas vyksta tik iš dalies – 77%. Tai reikštų , kad tarpusavio bendravimas ne visada yra efektyvus, nevisada pasiekiami norimi tikslai, nevisada gaunama tiksli informacija ir t.t.
23% darbuotojų mano, kad jų bendravimą darbe galima pavadinti „sėkmingu bendravimu“.Tai žmonės kurie visiškai patenkinti tarpusavio bendravimu.
Atsakymo „ne“ nepasirinko nei vienas apklaustų respondentų. Tai galima teigti, kad nepaisant nedidelių nesklandumų „sėkmingas bendravimas“ įmonėje egzistuoja.

Ar Jūs stengiatės palaikyti gerus santykius tarp kolegų?

vyrai Moterys
Taip 4 18
Iš dalies
Ne

100% apklaustųjų atsakė, kad stengiasi palaikyti gerus santykius tarp kolegų. Tai gerina bendravimo kokybę, tarpusavio santykius , bei mažina kofliktų galimybes.

1.Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti?

vyrai Moterys
Taip 4 18
Iš dalies
Ne

100% apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai. Tai reiškia, kad darbuotojai yra linkę analizuoti ir esant reikalui keisti savo charakterio savybes, tam reikia žinių ir didelio noro.

11. Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė ?

vyrai Moterys
Nuo gebėjimo toleruoti kitokį požiūrį 4
Nuo pastangų gerinti tarpusavio santykius 1
Nuo geranoriškumo, pasitikėjimo, pagarbos 6
Nuo bendravimo atmosferos 3 5
Nuo mokėjimo bendrauti 1 2

36 % apklaustųjų mano, kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė labiausiai priklauso nuo bendravimo atmosferos. Tai reiškia, kad žmogus vienoje aplinkoje jaučiasi gerai, o kitoje blogai. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais, kurie stengiasi parodyti savo pranašumą, pamokslauja, nurodinėja, sukelia įtampą. Geroje aplinkoje žmogus jaučiasi vertinamas, svarbus, sprendžia kartu iškilusias problemas ir .t.t.

27% teigia, kad nuo geraširdiškumo, pasitikėjimo, pagarbos. Tai glaudžiai susiję su bendravimo atmosfera. Šiems žmonėms labiau yra svarbios žmogaus asmeninėms savybems.

18% respondentų bendravimo su aplinkiniais sėkmė labiausiai priklauso nuo gebėjimo toleruoti kitokį požiūrį. Šios grupės žmonėms svarbu yra pagarba, nuomuonės paisymas, supratimas ir t.t,

14% teigia, jog bendravimo sėkmę labiausiai įtakoja mokėjimas bendrauti.

5% pasisako už pastangas gerinančias tarpusavio santykius.

Apibendrinant galima teigti, kad bendravimo sėkmę labiausiai lemia žmogaus asmeninės (gerosios) savybės, tolerancija, supratimas, kuris padaro supančią aplinką malonia ir šilta.

12. Kokios pagrindinės priežastys nulemia nesėkmingą bendravimą?

Vyrai Moterys
Charakterio bruožai 2 12
Socialinė padėtis 1 1
Amžius
Ne vienodos darbo sąlygos
Auklėjimas 1
Skirtingi požiūriai 1 4

Iš grafiko aiškiai matome, kad pagrindinė priežastis nulemianti bendravimo nesekmę yra – charakterio bruožai.- 64%.
23% respondentų mano , jog būtent skirtingi požiūriai daro didžiausią įtaką nesėkmingui bendravimui.
Tik 9% mano kad svarbi yra socialinė padėtis.
4% teigia, kad auklėjimas daro didžiausią poveikį bendravimui.
Apibendrinant galiu, teigti kad bendravimo nesekmė labiausiai prieklauso nuo charakterio bruožų. Tai žmonės turintys polinkį nevaldomai reikšti neigiamas emocijas, pykčio protrūkius, kritikas, sukelti įtampą ir t.t. Dar vienas svarbus bruožas skirtingi požiūriai. Gali būti skirtingas požiūris į gyvenimą, į darbą, į auklėjimą , tačiau būtina gerbti kiekvieno asmens požiūrį.
Iš duomenų paaiškėjo , jog socialinė padėtis ir auklėjimas nėra pačios svarbiausios nesėkmingo bendravimo priežastys, tačiau su jomis kartais susiduriama. Visiškai jokios įtakos nesėkmingui bendravimui neturi amžius ir ne vienodos darbo sąlygos. Tai reikštų, jog šios įmonės darbuotojams svarbiausia yra efektyvus , šiltas ir geranoriškas bendravimas.

Išvados
Bendravimas, tai kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdieninė veikla. Tačiau apie „sėkmingą bendravimą“ ne visi gali pasigirti. Būtent „sėkmingas bendravimas“ yra efektyvus bendravimas, kuris padeda žmogui patenkinti socialinius poreikius, pasiekti tikslus, gauti tikslią, neiškraipytą informaciją, skleistis ir augti kaip asmenybei. Tai skatina darbo efektyvumą, skleidžia gerą nuotaiką ir sudaro puikią atmosferą.
Atlikus įmonės „X“ darbuotojų apklausą galima padaryti šias išvadas:
Vidutinis darbuotojų amžius nuo 40 m. iki 50m. respondentų daugumą sudaro moterys. Bendravimas šiame kolektyve yra svarbus – 100% . Net 95% apklaustųjų bendravimo kokybei skiria daug dėmesio. Tai reiškia, kad jiems yra svarbi kitų nuomuonė apie jus, jie gerbia savo kolegas, teikia kuo tikslesnę informaciją ir t.t.
„Sėkmingu bendravimu“ darbuotoju nuomuonę galima laikyti tik tokį bendravimą, kai skleidžiama tiksli, neiškraipyta informacija. Įmonėje dirba virš 350 darbuotojų, todėl nenuostabu jog jie dažnai gali susidurti šia problema. Iškraipyta informacija gali ne tik atšaldyti tarpusavio santykius , sudaryti ne teisingą požiūrį į žmogų., sukelti nepasitikėjimą, bet ir visiškai nutraukti santykius.
„Nesėkmingo bendravimo“ pagrindinė automatiškai tampa iškraipytos informacijos perteikimas. Tai dar kartą patvirtina šios problemos bendravime su aplinkiniais akltualumą.
Pagrindiniai bendravimo tikslai yra tenkinti socialinius poreikius. Vadinasi, darbuotojams yra svarbu bendrauti ne tik darbo reikalais, bet ir pasidalinti su aplinkiniais savo mintimis, jausmais, išgyvenimais, atskleisti savo individualybę. Jie tikisi iš aplinkinių „šilto“, bei nuoširdaus bendravimo.
Į klausymą :ar galima pavadinti Jūsų bendravimą darbe „sėkmingu bendravimu“ daugelis atsakė: iš dalies. Tai reikštų, jog tarpusavio santykiams kažko trūksta. Tačiau teigti jog jo nėra negalima. Darbuotojai stengiasi palaikyti gerus santykius tarp kolegų ir mano , kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti. Ši sėkmė jų nuomuonę labiausiai priklauso nuo bendravimo atmosferos. Tai reikštų, kad vienoje aplinkoje jie jaučiasi gerai ,kitoje blogai. Sekantis kriterijus – geranoriškumas, pasitikėjimas, pagarba. „Nesėkmingą bendravimą“ bendravimą labiausiai darbuotojų nuomuone labiausiai lemia charakterio bruožai.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonėje „X“ egzistuoja „sėkmingas bendravimas“, tačiau jis turi kai kurių trūkumų. Darbuotojai nuolat analizuoja, bei stengiasi juos panaikinti, jie skiria daug dėmesio bendravimo kokybei, vertina tiksliai skleidžiamą informaciją, tačiau per giliai yra pasinėrę į asmeniškumus. Darbo santykių negalima painioti su asmeniniais. Tai sukelia daug ambicijų, nepasitenkinimo.

TURINYS

1. Įvadas
2. Sėkmingo bendravimo samprata
3. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai
4. Anketiniai duomenys
5. Išvados
6. Priedas . Anketa
7. Naudota literatūra

Leave a Comment