Įvadas
Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius it taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios irgi siekia tokių pat tikslų. Ekonominiu požiūriu reklama padeda: subalansuoti pasiūlą su paklausa, vartotojams orientuotis esamoje prekių, paslaugų įvairovėje ir gausoje, greičiau ir lengviau apsispręsti , kuri prekė, paslauga geriau gali patenkinti jų poreikius; formuoti vartotojų poreikius, nukreipdama jų dėmesį nuo vienų prekių, paslaugų prie kitų, o tai gali turėti įtakos ir visam šalies ūkiui. Susiedama pasiūlą su paklausa reklama padeda tobulinti gamybą, prisiderinti prie rinkos, atsisakyti gaminti ar teikti nepaklausias prekes, paslaugas, gerinti gaminių kokybę bei asortomentą, tirti rinką bei ją formuoti, aiškintis potencialius pirkėjus; racionalizuoti prekių bei paslaugų pardavimą. Ji trumpina prekių apyvartos trukmę, o tai įgalina sumažinti prekių atsargas bei su jomis susijusias išlaidas; formuoti vartotojų nuomonę apie prekybos įmonę, paslaugų firmą, atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais klientais; mažinti sezoniškumo įtaką, skatindama vartotojus pirkti prekes bei paslaugas gerokai prieš sezono pradžią. Reklama svarbi ir socialiniu požiuriu. Skiepydama ir ugdydama šiuolaikinį gyvenimo būdą, reklama, padeda atsikratyti pasenusių, žalingų įpročių bei diegti naujas pažangias pažiūras, lavinti estetinį skonį. Informuodama apie prekes , paslaugas, gamybos technologiją, žaliavas, vartojamąsias savybes, reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos naujovėmis. Amerikiečiai pusiau juokais vadina reklamą „antrąja liaudies švietimo sistema“, kadangi ji visuomenei suprantama forma pateikia buitinę, socialinę , meninę, mokslinę ir kitokią informaciją apie supantį pasaulį.
Reklamos saprata
Siekiant nagrinėti reklamą, pirmiausia reikia apibrėžti reklamos sąvoką. Tikriausiai, paklausus keleto įmonių, kas yra reklama, gausime visus skirtingus atsakymus. Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas, kadangi nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, tiek psichologijos ir estetikos klausimus. Netgi reklamos srities profesionalai negalėtų apibūdinti reklamos vienodai. Reklamos terminas yra kilęs iš lotyniško žodžio „reclamo“, kuris reiškia rėkiu. Literatūroje galima aptikti eilę reklamos apibūdinimų, akcentuojančių skirtingus jos bruožus, tačiau autoriai vienareikšmiškai teigia, kad reklamos skleidimas visada susijęs su jos apmokėjimu, kuri betarpiškai atlieka jos užsakovas. Engel (1991), Bowen (1998) reklamą apibūdina , kaip užsakovo apmokėtą prekių , paslaugų , idėjų pritatymą ir programavimą. Pagal Kotler (1990) reklama tai neasmeninė komunikacija, vykdoma apmokamų informacijos priemonių pagalba, su tiksliai nurodytu finansavimo šaltiniu. Kotler (2001) reklamą apibūdina taip: tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktinai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. Vokečių marketingo specialistai pateikia reklamos apibrėžimą, kuriame taip stipriai neakcentuojamas finansavimo šaltinis, o į pirmą vietą iškeliamas poveikis žmogaus psichologijai bei elgsenai. Reklama įvardijama kaip informavimo ir mokymo technika, kuria mėginama , komunikacijų priemonių pagalba, daryti įtaką, įmonių elgsenai. Skirtumas apibrėžiant reklamą pastebimas netgi Lietuvoje galiojančiose įstatymuose – Reklamos įstatyme bei Visuomenes informavimo įstatyme – reklama apibrėžiama skirtingai;– reklamos įstatyme: „reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine veikla ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, šskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų parėmimą“.– Visuomenės informavimo įstatyme: „reklama – už užmokestį ar kitą panaudų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercinne, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų parėmimą“. Supaprastinus , reklama – tai apmokama , žinučių apie užsakovo prekes, paslaugas ar kitus objektus bei idėjas skleidimas per reklamos nešiklius tikslingai veikiant auditoriją.
Galima teigti, jog pirmiausia reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, tam tikra propagandos priemonė. Antra, nereklamuojama veltui, už reklamą visuomet reikia mokėti. Už reklamą moka jos užsakovas , o skaitytojas ar žiurovas visuomet gali suprasti, kas yra suinteresuotoji pusė. Dauguma reklamos rūšių yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nori pasiekti ne kurį nors individą, bet tam tikrą reklamos auditoriją.Reklamos tikslingumo nustatymas. Vartotojų sprendimams daro įtaką visi marketingo komplekso elementai, taip pat ir reklama, kuri galinti išgelbėti įmonę nuo problemų, susijusių su paklausos nepakankamumu. Kai kuriais atvejais reklama yra visiškai nereikalinga, kai kuriais atvejais dėl jos veiksmingumo galima ginčytis, taąiau yra keletas tipinių situacijų, kuriose reklama gali būti netgi labai veiksminga. Tai būtų: – naujo produkto įvedimas , pateikimas rinkai., kai vartotojas turi sužinoti apie jos egzistavimą. – produktai, kurie neperkami reguliariai ir yra labai brangūs; pvz: mašinos, kompiuteriai ir pan.– produktai, kurie turi labai daug konkurentų, tokie kaip gaivinantys gėrimai;– mažmeninkų rėmimas, kai gamintojas reklamuodamas siekia patraukti galutinių vartotojų dėmesį;– pardavimų rėmimas, kuris padeda parduoti prekę, nes ji išpopuliarinama. Tas ypatingai liečia prekes, kurių platinimui tinka asmeninio pardavimo metodai. Čia reklama pritraukia naujus pirkėjus.Nusprendžiant apie savo produktą paskelbti vartotojams įmonė formuluoja konkrečius reklamos tikslus, parenkamas būdas ir priemonėsReklamos tikslai. Reklama yra vienas iš rėmimo komplekso bei marketingo programos etementų, todėl reklamos tikslai turi sutapti su organizacijos marketingo tikslais. Reklamos tikslų formuluotė išplaukia iš tikslinės rinkos pasirinkiino, marketinginio pozicionavimo ir rėmimo komplekso elemenlų prioritetų. Tikslai kruopščiai formuluojami ir detalizuojami kiekvienai tikslinei rinkai bei norimam reklamos rezultatui pasiekti.Plačiausia prasme reklamos tikslai skirstomi pnklausomai nuo jų alliekamos funkcijos. Paprastai manoma, kad reklama turi padidinti pardavimo apimtis bei pelną, tačiau toks teiginys teisingas ne visada. Tiesiogiai išmatuoti, kaip reklama veikia pardavimų apimtis praktiškai neįmanoma. tad reklamai retai keliamas tikslas padidinti pardavimą tiksliai apibrėžtu dydžiu. Galutinis reklamos tikslas (funkcijos) – keisti vartotojų nuomonę (|takoti jų elgsena), taip, kad būtų pasiekti reklamuotojo tikslai, Tikslų nuslatymas gyvybiškai svarbus, nes lemia reklaminės , minutės tipą, informavimo priemonės parinkimą, reklamos efektyvumo įvertinįmą. Dažnai literatūroje sutinkama tokia reklamos tikslų (funkcijų) klasifikacija:Informavimas. Šią funkciją reklama atlieka auditorijai pristatydama prekes. paslaugas, prekių vardus, Be to, gali būti skleidžiama informacija apie pačias įmones ar jų veiklą. Infor-muojanti reklama svarbi augimo etape, kai įmonei tenka formuoti (kurti) savo produkto paklausą. Ji aktyviai naudojama pristatant rinkai naują gaminį ar paslaugą ir sukuriant jai pirminę paklausą.Skatinimas. Šią funkciją reklama gali atlikti atvira arba užmasknota. netiesiogine forma. Pirmuoju atveju raginama .-skubėti į parduotuves”. ,.pirkt!”, ,,teirautis” ir pan. Antruoju – tiesiog demonstruojami įvairūs emociškai patrauklūs vaizdai, naudojami dėmesį patraukiantys garsai ar siužetai. Priminimas. Primenanti reklama skatina vartotojus priisiminti net ir gerai žinomus firmų ar prekių vardus, svarbiausias prekių savybes ar jų pardavimo vietas. Organizacįja. norėdama užtikrinti ilgalaikį reklamuojamo prekės ar paslaugos pardavimą, privalo nepriekai štingai aptamauti klientą ir nuolat priminti jam apie savo veiklą, taip, kad klientas sugrįžtų ir ateityje. ,,Advokatavimas”. Kartais reklama naudojama tiesiogiai atsakyti į konkurentų kaltinimus arba paneigti neteisingas, taciau visuomeneje paplitusias niuomones. Tokią rekiamą užsako ne tik pavienės įmonės, bet ir jų grupės, asociacijos, vyriausybinės organizacijos. Tarkime, Pozicionavimas. Kad ir koks būtų geras produktas, jei jo pozicijos yra blogos. pardavimai greičiausiai nuvils. Reklama turi padėti išskirti prekes, prekių vardus ar įmones iš kitų konkurentų.. Palyginimas. Viena iš reklamos rūšių yra palyginamoji reklama, kai yra lyginami keletos organizacijų gaminiai ar paslaugos, stengiantis įrodyti rektamuojamo produkto pranašumą prieš kitus tokios pat kategorijos produktus. Pastiprinimas. Pastiprinimo reklama, kuria stengiamasi įtikinti esamus vartotojus jų pasirinkimo teisingumu. Tokio tipo tikslai dažnai išreiškiami, parodant asmenis, besidž-iaugiančius įsigytu produktu.
Reklama pastaruoju metu tampa viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių tarp gamybos, prekybos ir paslaugas teikiančių įmonių, siekiančių panašių tikslų. Reklamos pagalba galimi dar ir šių tikslų įgivendinimai : – padidinti produkto vartojimą;– įvesti į rinką naują produktą;– pasiūlyti naujus produkto panaudojimus;– paremti asmeninio pardavimo pastangas;– skatinti pakartotinus pirkimus.Ekonominiai reklamos tikslai: – pelno, prekių apyvartos, tikslinės rinkos dalies padidėjimas.Reklama efektyvi tuomet, kai pasiekiami reklamos tikslai, pavyzdžiui, paklausos skatinimas ir prekių apyvartos didinimas.REKLAMOS TIPAI Reklama pagal tipus skirstoma į šias grupes;1. Pagal, tai kas ją pateikia2. Pagal reklamos tikslus3. Pagal reklamos pobūdį4. Pagal reklamos priemones
Reklama, pateikiama gamintojo vardu Ši reklama skirta individualiam vartotojui, prekybos sferai, specialistams. Tai gali būti tarptautinė arba prestižinė reklama.Reklama, pateikiama prekybininkų varduDaugeliu atveju reklama rūpinasi ne tik prekės gamintojai ar paslaugų tiekėjai, bet ir tarpininkai, kurie prekiauja šiais produktais ir yra suinteresuoti, kad apie jų įmonę bei produktus sužinotų kuo daugiau potencialių vartotojų.Didmenininkai —> mažmeninkai —> potencialūs vartotojaiReklama, pateikiama individualių asmenų varduTai mokami skelbimai spaudoje, skelbimų lentose, radijo reklama. Tuo būdu visuomenėje vyksta daug abi puses tenkinančių mainų. Produkto reklama – reklama paremianti specifinį produktą arba produktų rūšį (kategoriją).Imonės reklama – reklama paremianti teigiamą organizacijos vardą, filosofiją, įvaizdį, jos personalą. Įmonės reklama artimai susijusi su ryšiais su visuomene.Idėjos reklama – reklama peremianti specifinę idėją.Priklausomai nio reklamos objekto , reklama gali būti skirstoma:– netiesioginio poveikio reklamą. Dažniausiai tai įmonės reklama, nekviečianti atlikti kokio nors neatidėliotino veiksmo, tačiau daranti vartotojams sistemingą poveikį norima linkme. Šios reklamos tikslas sukelti susidomėjimą įmone, formuoti jos teigiamą įvaizdį.– Tiesioginio poveikio reklama. Jos objektas – gaminys ar paslauga. Tiesiogine reklama kviečia vartotoją atlikti kokį nors veiksmą, t.y. siekiama greito vartotojo atsako.POZICIONAVIMAS
Panaudojant reklamą stengiamasi, kad potencia!ūs vartotojai pirmiausia reklamuojamą objektą išskirtų iš kitų. kad jų sąmonėje jis užimtų daugiau ar mažiau aiškią poziciją.Pozicionavimas – tai produkto (ar įmonės) įyaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant išskirti jį iš konkurentų.Galimi pozicionavimo būdai pagal Kotler (1991):• Pozicionuoti galima pagai:• vartojimą;• vartotoją;• vartotojo ir prekės sąveiką ;• rerniantis palyginimu .• Pozicionuojant pagal vartojimą, prekę bandoma išskirti pagal kokią nors jos savybę: dydį, spalvą, greitį. saugumą, patikimumą, kokybę. kainą ir pan, Plačiai naudojamas pozicionavimas pagal kamą/kokybę. Kai kurios organizacijos tokį pozicionavimą naudoja netgi per dažnai. Pozicijos gali būti įvairios: didelė kaina/aukšta kokybė, presližas, žema kaina/prasta kokybė ar tarpinis variantas. Marketingo komunikacija stengiasi perteikti pinigų vertės jausmą bet kurioje pozicijoje.• Pozicionuojant pagal vartotoją pabrėžiama ne prekės savybė, bet jos vartotojas. Pasiūlymas gali būti skirtas “verslininkams”, ”žinovams”, “tikriems vyrams” ir pan.• Pozicionuojant pagal vartotojo ir prekės sąveiką pabrėžiamas prekės ir vartotojo santykis, paties vartojimo ypatumai: lengva išmokti naudoti”, “paprasta valdyti”.• Pozicionaviinas remiantis palyginimu – tai palyginimas su konkurentų ar visa panašia prekių grupe. Toks pozicionavimas ypalingai svarbus konkuruojančių panašių produktų rinkose, tokiose kaip cigarečių ar skalbimo miltelių. Pozicionavimas remiantis palyginimu su konkurentais naudojamas dėl to, kad tik kelioms kompanijoms priklauso daug skirtingų prekinių ženklų. Užduotis yra pozicionuoti prekinius ženklus, kad šie pagrinde konkuruotų su konkurentų prekiniais ženklais, o ne skatintų konkurencijos tarp tai pačiai kompanijai priklausančių ženklų.
REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMASOrganizacijoms, siekiancioms padidinti pardavimus ar užkariauti naujas rinkas, pavieniai reklaminiai veiksmai nėra labai efektyvūs. Didesnį efektą galima pasiekti organizuojant reklaminę kampaniją.Pranulis ir kt. (2000) teigia, kad reklamos kampanija – tai nuosekliai tam rikrą laiką įgyvendinami reklamos strategijos veiksmai, jungiami kartu su kūrybinėmis idėjomis.Reklaminė kampanija nuo atskiros reklamos akcijos skiriasi savo užmojais. įvairių reklamos priemonių kompleksiniu panaudojimu, parengimu ir pravedimu. Todėl reklaminė kampanija yra populiaresnė tarp didesnių ir turtingesnių įmonių. Ji leidžia racionaliai panaudoti reklamai skirtas lėšas, sutelkti daugiau kvalifikuotus specialistus gaminti ir pravesti reklamai.
Reklaminė kampanija pasižymi lankstumu. kadangi jos metu, skirtingai nei pavienės reklamos metu, galimi įvairūs pakitimai (terminų. apimties), koregavimai. Reklaminės kampanijos metu vyksta grįžtamasis ryšys. Reklaminė kampanija dėl didelių savo užmojų pasiekia platesnius pirkėjų ir vartotojų sluoksnius, įvairesnes auditorijas. Šie reklamos ir reklaminės kampanijos skirtumai atskleidžia reklaminės kampanijos pranašumą pavienės reklamos atžvilgiu.Reklaminės kampanijos planavimasEfektyvios reklaminės kampanijos sukūrimas – tai ilgas procesas, reikalaujantis daug specifinių marketingo , žinių, kūrybinio darbo, išsamaus analitinio mąstymo. Reklamos kampanijos planas turi atsakyli į šiuos pagrindinius klausimus:• kokie reklamos kampanijos tikslai – norimas efektas (poveikis)?• kiek galimai leisli pinigų?• kokį ir kam reikia perduoti pranešimą (žinutę)?• kokie tun būti panaudoti reklamos nešikliai?• kaip įvcrtinti reklamos kampanijos rezultatns?Reklamos plane vartojama dauguma marketingo plano terminų bei sąvokų. Tačiau dėmesys yra sutelkiamas ties reklamos pranešimu bei tuo ką tikimasi juo pasiekti. Marketingo planai sutelkia dėmesį ties pardavimu, reklamos planai – ties komunikacija (pranešimu, komunikacijos priemonėmis).Remdamasi Kotler apibrėžtais reklamos kompanijos planavimo etapais, panagrinėsiu kiekvieną iš jų:Tikslinės auditorijos identifikavimasReklamos tikslų nustatymas
Reklamos biudžeto sudarymas
Reklamos pranešimo kūrimas
Reklamos priemonių parinkimas
Reklamos efektyvumo įvertinimas
TIKSLINĖS AUDITORIJOS IDENTIFIKAVIMASAiškus ir pakankamai tikslus tikslinės auditorijos apibrėžimas yra vienas esminių elementų nustatant tiek įmonės marketingo komplekso plano, tiek ir reklamos kampanijos tikslus. Auditorijos pasirinkimo tikslas – nurodyti grupę arba grupes, į kurias bus orientuojamasi reklaminės kampanijos metu ir kurios gausiausiai atsakys į reklamos prane šimą. Tai bandymas sukoncentruoti bei nukreipti pranešimą efektyviausiam poveikiui. Dažnai daroma klaida – bandoma orientuotis į labai plačią auditoriją, ko paaiškinimas būna -kiekvienas mums yra potencialus klientas. To pasėkoje sukuriama reklaminė kampanija (reklama), kuri kreipiasi į visus. o tuo pačiu dažniausiai nesužadinanti norimo susidomėjimo iš nieko. ir galiausiai kampanija nebus efektyvi nei žinutės kūrybiniu sprendimu, nei nešiklių suplanavimu – “produktas visiems = produktas niekam” (iš to netgi tyčiojasi dabartiniai reklamdaviai – “kas tinka viskam, netinka niekam “.Tikslinė auditorija – tai individai ar jų grupės, potencialiai turintys didžiausią įtaką verslo sėkmei, į kuriuos yra orientuojamos žinutės ir nešikliai. ” įmonės yra skirtingi, visi jie turi skirtingus poreikius, skirtingus gyvenimo būdus, kas veda prie to kad ir juos pasiekti yra skirtingi būdai bei priemones. Pavyzdziui, įmonių vadovams dėl jų laiko užimtumo, gali būti pati efeklyviausia rcklamos priemonė – tiesioginis paštas. Kurį jie gali perskaityti sau priimtinu metu, o tuo pačiu metu namų šeimininkės gali būiti pasiektos darbo metu transliuojamomis televizijos laidų metu, kuomet itin mažas pajamas turintys žmonės net neįstengs nusipirkti laikraščio ar žurnalo, ir ncsvarbu kokio didelio tiražo jis gali būti.Labai dažnai yra daroma klaida – tikslinę auditoriją painiojama su tiksline rinka-kuomet tikslinė rinka – tai bendros rinkos segmentas, kuris perka bei naudojasi reklamuojamomis paslaugomis ar prekėmis (Pickton ir Broderick, 2001). Tikslinė auditorija yra tie patys žmonės, tačiau priedo ir daugelis kitų, kurie gali įtakoti pirkimo ar naudojimosi sprendimus. Pavyzdžui, mobilaus ryšio tam tikras paslaugas galima pozicionuoti kaip skirtas pensijimo amžiaus žmonėms, tačiau žinant, kad sprendimus dažmausiai priima ne jie, o jų vaikai, tiksline auditorija bus parinkta žymiai jaunesni žmonės, ir juos bus bandoma pasiekti reklamos nešiklių pagalba.REKLAMOS KAMPANIJOS TIKSLŲ NUSTATYMASReklamos kampanijos tikslai turi išplaukti iš bendrų visos įmonės tikslų. jie turi sietis su jau priimtais sprendimais dėl jos strategijos, tikslinės rinkos, atsižvelgti į nnkoje susiklosčiusią situaciją. Reklamos, kaip ir kitų marketingo komplekso elemenlų-tikslai kinta kartu su aplinka. Marketingas yra dinamiškas – reklama kaip labiausiai “matomas” elementas, turi labiausiai atspindėti aplinkos pokyčius,
Nors reklamos tikslai gali būti formuluojami labai skirtingai, juos galima suskirstyli į:• Komunikaciniai tikslai,• Specifimai tikslai;• Ekonominiai tikslai.Komunikaciniai reklamos kampanijos tikslai. Arens (1996) teigia. kad lengviausia nustatyti reklamos tikslus, įsivaizduojant reklamą kaip statomą piramidę: Reklamos tikslų piramidėPradinis reklamos tikslas – padėti piramidei pagrindą, supažindinti tam tikrą dalį neinformuotų vartotojų su preke arba paslauga. Kitas piramidės lygio tikslas – padidinti supratimą, pateikti pakankamą kiekį informacijos, kad vartotojas ne tik sužinotų apie prekę, paslaugą, bet ir suvoktų, kam ji skirta, o galbūt ir įsidėmėtų keletą jos savybių. Trečio piramidės lygio tikslas – įtikinti vartotojus siulomos prekės ar paslaugos nauda ir galimybėmis. Tie vartotojai. kuriuos pavyks įtikinti, pereis į ketvirtą lygį. Šiame lygyje vartotojai tikrai trokšta įsigyti prekę ar pasinaudoti paslauga. Galiausia tam tikras procentas vartotojų, kurie nori įsigyti prekę, pasinandoti paslauga. pasieks piramidės viršūnę ir nusipirks siūlomą prekę, pasinaudos paslauga.Komunikaciniai tikslai, siejant juos su reklamos poveikio vartotojui pakopiškumu – AIDA modelis.AIDA modelis• Dėmesys . Dėmesio atkreipimas yra būtinas pirmasis žingsnis. Gali būti pasiektas išskirtiniu garsu, tekstu, vaizdu, humoru. kažkuo neįprastu .• Susidomejimas : Kai dėmesys patrauktas, reikia sukelti snsidomejimą produktu.• Troškimas : sukurti motyvą pirkti produktą. Gali būti pragmatizmas arba statuso troškimas .• Veiksmas: Pastūmcti vartotoją pirkti.Pats svarbiausias reklamai keliamas uždavinys yra priversti polencialius klientus veikti. Tam, kad , žmogus veiktų, t.y. pirktų ir vartotų produktą, pirmiausia jis turi atkreipti dėmesį arba kitaip tariant sužinoti apie esamą rinkoje gaminį ar paslaugą. Sekantis etapas, susidomėjimas. Toliau reklaminio pranešimo kūrėjas skiria demesį tam, kad klientas panorėtų naudotis paslauga ar turėti prekę, ir galiausiai, jis įsigytų tą prekę, pasinaudotų paslauga.Komunikaciniai tikslai, siejami su reklamos žinutės turiniu, t.y., žinute turi:• atkreipti vartotojo dėmesį. Tam, kad reklama pritrauktų auditorijos dėmesį, būtina, kad ji būtų kūrybinga;• būti suprantama.• Įlikinama. Įtikinimo tikslai nukreipti į produkto vartojimą, požiūrio į jį pakeitimą ar veiksmo skatinimą. Pagrindinis uždavinys: sukurti palankumą ir paskatinli vartotojus atkreipti dėmesį į produktą, o gal net įsigyti jį;• Atsimenama.Taip pat:• Informuoti. Informaciniai tikslai, pasiekiami per prekės, paslaugos ar institucijos pristatymą ir apibūdinimą atitinkamai auditorijai.• Skatinti. Skatinimo tikslai naudojami tam, kad skatinlų pirkimą artimoje ateityje.• Priminti, Priminimo tikslai naudojami tam, kad priminti grupei asmenų apie jų poreikių patenkinimo būdus; kad produkto ar institucijos įvaizdis, pavadinimas ar ženklas išliktų vartotojo atmintyje ir skatintų pirkimą (ar kitą veiksmą) artimoie ar tolimoje ateityje.Reklamos kampanijos veiksmingumą lemia ne išleistų pinigų kiekis , o reklamos kūrybinė galia. Kiekviena reklama siekiama sužadinti vartotojo norą įsigyti siūlomą daiktą ar pasinaudoti paslauga. Paprastai vartotojas, prieš apsispresdamas pirkti, nuosekliai pereina reklamos poveikio pakopas. Specifiniai reklamos tikslai:• Padidinti produkto vartojimą.• Įvesti į rinką naują produktą.• Pasiūlyti naujus produkto panaudojimus.• Paremti asmeninio pardavimo pastangas.• Skatinti pakartotinus pirkimus.Ekonominiai reklamos tikslai;Pelningai parduoti produktą – pelno. prekių apyvartos. tikslincs rinkos dalics padidėjimas.Reklamos kampanijos biudžeto nustatymasReklamos kampanijos išlaidos (biudžetas) ~ tai visos reklamos kampanijai numatytos išlaidos. Planuojant reklamos biudžetą (prik!ausomai nuo pasirinkto metodo) reikalinga informacija apie įmonės finansinius išteklius, ekonominiai ar finansiniai rodikliai (prekių apyvartos. pelno ir pan.), konkurentų reklamines kompanijas. Apskaiciuojant lėšas tam tikros prekės reklamai, tikslinga turėti ir naudotis informacija apie prekės gyvavimo ciklą, prekės užimamą rinkos dalį, konkurenciją ir “reklaminį triukšmą”, ryšio su reklamos auditorija intensyvumą, prekės diferenciaciją- reklamos dažnumą. Apskaičiuota reklamos kampanijos išlaidų suma turi būli paskirstyta atskiroms reklamos priemonėms, reklamos neš ikliams tam tikrame plannojamame laikotarpyje.
Reklamos poveikis vartotojui
Daugelį reklamos erzina. Pamatę reklamą, žiūrovai kelioms minutėms perjungia TV kanalą, klausytojai pasirenka kitą radio stotį. Dėl konkurencinės kovos reklaminės informacijos pateikiama tiek daug ( ir neretei prieštaringos ) , kad vartotojas negali priimti visko. Tyrimai parodė ( žurnalas „Marketingas“), kad iš 100 reklaminių skelbimų, su kuriais kiekvieną dieną susiduria žmogus, įsimenamas tik trečdalis ir tik dešimtadalis turi šansų paveikti pirkėjo elgesį. Taigi žmogus kruopščiai atrenka informaciją.
Kokie reklaminiai skelbimai patraukia dėmesį? Jie mato tai, kas jiems patinka arba kas juos gąsdina arba jų dėmesys yra atkreipiamas tada, kai jis vis labiau krypsta į pasirinkimo procesą. Kad patrauktų ir išlaikytų dėmesį, reklamų kūrėjai naudoja pasikeitimus, dinamiškus vaizdus, figūros išsiskyrimas iš fono ir kt. Didžiausią informacijos kiekį žmogus gauna regėdamas. Vaizdinis reklamos pateikimas yra paprasčiausias būdas perduoi informaciją, nes vaizdo suvokimui žmogus sunaudoja mažiausiai energijos. Bent vienas reklamoje pateiktas vaizdinis elementas turi nesąmoningai veikti vartotoją. Tai gali būti spalva, neįprasta pirmos raidės forma ar dydis, dėmesį patraukianti didelė ir spalvota nuotrauka ar teksto kompozicija. Tuščia erdvė, abstraktūs vaizdai ir piešiniai reklamoje dažnai netinka. Kuo realesnė iliustracija, tuo didesnį poveikį turi reklama, nes dėmesį patraukia tai, kas tiesiogiai susiję su vartotoju. Didelę reikšmę spaudos reklamuose turi spalva, kuri nesąmoningai vartotojui sukelia tam tikrų emocijų ir asociacijų. Šis procesas priklauso nuo žmogaus asmeninės patirties , bet ir nuo šalies tradicijų. Yra ir bendrų spalvos poveikio dėsningumų. Daugelis žmonių raudoną spalvą sieja su ugnimi, šiluma. Ji gali sujaudinti, sudirginti, net suerzinti. Geltona spalva žadina žvalumą, sukelia jaukumo įspūdį, kelia nuotaiką. Žalia asocijuojasi su vėsumu, ramybe. Žydra spalva ramina. Balta siejama su švara ir tvarkingumu. Pilka – neutrali, todėl dažnai reklamoje ji naudojama jaukumo įspūdį, kelia nuotaiką. Didelę reikšmę reklamoje turi kontrastas, todėl dažnai naudojami spalvų deriniai. Idealu naudoti raudoną ir geltoną; geltoną ir juodą; baltą, mėlyną ir raudoną; mėlyną ir geltoną; juodą ir geltoną. Geriausiai suvokiamos juodos raidės geltoname fone, žalios arba raudonos raidės baltame fone. Dėmesio pritraukimas yra trumpalaikis, po kelių sekundžių pritrauktas dėmesys arba dingsta, arba pereina į kitą stadiją – sąmoningą dėmesį. Žmogus apžiūrinėja reklaminį skelbimą toliau, pereina į kitą stadiją – sąmoningą dėmesį. Žmogus apžiūrinėja reklaminį skelbimą toliau, gilinasi į reklamos turinį. Sąmoningas dėmesio sutelkimas įmanomas tik jei reklamos objektas žmogui yra svarbus įdomus ir reklamos turinys atitinka gero skonio reikalavimus.Kaip žiniasklaida visur daro milžinišką įtaką, taip ir reklama, besinaudojanti žiniasklaida kaip priemone, yra skvarbi, galinga jėga, formuojanti nuostatas ir elgesį šiandienos pasaulyje.Ilgametė reklamos istorija liudija, kad įvairiomis reklamos priemonėmis galima klaidinti ir apgaudinėti vartotojus, nesąžiningai konkuruoti. Atsiradus reklamai, konkurentai pradėjo įtikinėti pirkėjus, jog jų prekės pranašesnės, tiesioginėmis ir netiesioginėmis užuominomis teigti, kad jų varžovų prekės prastesnės. Kilo “reklaminė kova” tarp konkuruojančių įmonių, prasidėjo konfliktai, pirkėjas apskritai prarado pasitikėjimą visais. Tai sukėlė didžiulį vartotojų pasipiktinimą ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių atsirasti vartotojų judėjimui (konsumerizmui), vartotojų teisių gynimo organizacijoms, būtinai prireikė nustatyti reklamos etines normas. Valstybė turėjo įsikišti į konkurencijos santykius, reklamos reguliavimo sritį. įvairiose šalyse buvo įsteigtos rinkos santykius reguliuojančios institucijos, priimti konkurenciją ir reklamą reglamentuojantys įstatymai. 1973 metais Tarptautiniai prekybos rūmai (ICC), bendradarbiaudami su nacionalinėmis reklamos asociacijomis, priėmė Tarptautines reklamos elgesio taisykles (kodeksą).Šiose taisyklėse pabrėžiama, kad reklama negali nusižengti visuotinai pripažintiems geriems papročiams. Ji neturi piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka, be priežasties naudotis baimės jausmu arba jį žadinti, neturi skatinti prievartos.Minėtame dokumente itin daug dėmesio skiriama reklamos teisingumui, jos tikroviškumui. Jame nurodyta, kad reklamoje negalima netiesiogiai arba užuominomis, dviprasmiškai, perdėtai pateikti faktus, kurie galėtų vartotoją suklaidinti. Ypač tai pabrėžiama kalbant apie prekių kokybę, gamybos būdą, prekės naudingumą, kilmę, kainą, prekių keitimo, grąžinimo, defektų pašalinimo, pirkėjų aptarnavimo, garantijos sąlygas ir pan. klausimus. Negalima piktnaudžiauti mokslinių tyrimų rezultatais, specialiųjų bei mokslinių leidinių citatomis.Kartais nepagrįstai iškeliamos tam tikros prekių savybės arba kuri nors įmonė. Tarptautinės reklamos elgesio taisyklės reikalauja, kad prekių bei įmonių palyginimai neklaidintų vartotojų, remtųsi įrodomais faktais. Negalima pasisavinti ar mėgdžioti jau sukurtos reklamos sprendinių.Reklama neturi kištis į žmonių asmeninį gyvenimą. Be išankstinio asmens leidimo reklamoje negali būti vaizduojama ar kitaip minima jo privati ar vieša veikla.Tarptautinės reklamos elgesio taisyklės reikalauja ypač atsargiai elgtis su reklama, skirta vaikams ir jaunimui. Reklamai draudžiama naudotis įgimtu vaikų patiklumu, jaunimo patirties stoka, joje neturi būti to, kas sukeltų jiems dvasinę, moralinę ar psichinę žalą.Labai svarbus reikalavimas, kad visos reklamos priemonės, nepaisant to, kokia forma arba kokio nešiklio pateikiamos, būtų aiškiai atpažįstamos bei suprantamos. Pavyzdžiui, televizijos žinių laidoje reklaminis intarpas turi būti taip pateikiamas, kad žiūrovas galėtų aiškiai atskirti žinias ar nuomones nuo reklamos.Reklmos sritis yra itin plati bei įvairi. Bendrai imant, reklaminis pranešimas paprasčiausiai yra viešasis skelbimas, kuriuo norima perteikti informaciją ir rasti klientūros ar sukelti kokias nors kitokias reakcijas. Akivaizdu, kad reklama iš esmės turi du tikslus – informuoti ir įtikinti, ir labia dažnai šių abiejų, nor sir skirtingų , tikslų siekiama vienu metu. Reklamai skiriami milžiniški žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Šiandienos pasaulyje ji yra visur. Net ir asmenys, patys nepatiriantys konkrečių reklamos formų įtakos, susiduria su visuomene, kultūra, kitais žmonėmis, teigiamai ar neigiamai paveiktais įvairiausių reklamos naujienų ir technikų. Reklama svarbi ir socialiniu požiuriu. Skiepydama ir ugdydama šiuolaikinį gyvenimo būdą, reklama, padeda atsikratyti pasenusių, žalingų įpročių bei diegti naujas pažangias pažiūras, lavinti estetinį skonį. Informuodama apie prekes , paslaugas, gamybos technologiją, žaliavas, vartojamąsias savybes, reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos naujovėmis.Ekonominė reklamos nauda Reklamai gali tekti svarbus vaidmuo procese, kuriuo ūkio sistema, vadovaudamasi moralinėmis normomis ir atsižvelgdama į bendrąjį gėrį, prisideda prie žmogaus sklaidos. Ji yra būtina šiuolaikinio rinkos ūkio funkcionavimo dalis; šiandien šis ūkis egzistuoja arba atsiranda daugelyje pasaulio sričių ir – su sąlyga, jei jis atitinka žmogaus integraliu vystymusi bei bendruoju gėriu pagrįstus moralinius kriterijus, – yra veiksmingiausia visuomeninė-ekonominė “priemonė ištekliams naudoti bei poreikiams tenkinti”. Tokioje sistemoje reklama gali būti naudingas įrankis siekiant sąžiningos ir doroviškai atsakingos konkurencijos, skatinančios autentiškam žmogaus vystymuisi tarnaujantį ūkio augimą. Tai skatina tolesnį žmogaus gamybinių jėgų plėtrą, turtingesnę santykių bei mainų tarp žmonių ir visuomeninių grupių įvairovę . Šiuo požiūriu juos skatina reklama, galinti tapti gera ir veiksminga žmonių tarpusavio pagalbos priemone..Reklama tai daro, be kita ko, informuodama žmones apie naujų, pagrįstai patrauklių gaminių bei paslaugų buvimą ir jau esamų pagerinimą, padėdama jiems kaip vartotojams priimti gerai apgalvotus, protingus sprendimus, per tai prisidėdama prie našumo bei kainų mažinimo ir per verslo ir prekybos plėtimą skatindama ekonomikos pažangą. Visa tai gali padėti sukurti naujų darbo vietų, padidinti pajamas ir padaryti gyvenimo būdą priimtinesnį ir žmogiškesnį. Ji taip pat padeda finansuoti publikacijas, radijo ir televizijos programas. Politinės reklamos naudaPolitinės reklamos indėlis į demokratiją gali būti analogiškas jos indėliui į ekonominę gerovę moralės normų paisančioje rinkos sistemoje. Demokratijos sistemoje laisva ir atsakinga žiniasklaida padeda priešintis iš oligarchijų bei privačių interesų sklindančioms tendencijoms monopolizuoti valdžią; panašią paskirtį gali atlikti ir politinė reklama, informuojanti žmones apie partijų bei kandidatų – įskaitant naujų, publikai dar nežinomų – idėjas ir politinius pasiūlymus.Kultūrinė reklamos naudaDėl įtakos žiniasklaidai, kurios pajamos priklauso nuo reklamos, reklamos vadybininkai turi galimybę teigiamai paveikti sprendimus dėl žiniasklaidos turinio. Jie daro tai tada, kai, atsižvelgdami į viešuosius interesus, remia aukštos intelektinės, estetinės ir dorovinės kokybės medžiagą, ir ypač tada, kai skatina ir sudaro sąlygas žiniasklaidos pasiūlai, orientuotai į mažumas, į kurių poreikius priešingu atveju būtų neatsižvelgta. Negana to, reklama pati gali prisidėti prie visuomenės gerinimo, drąsindama bei įkvėpdama žmones ir skatindama juos elgtis taip, kaip būtų naudinga jiems patiems ir kitiems. Reklama gali praskaidrinti gyvenimą jau paprasčiausiai būdama sumaninga, skoninga ir linksma. Kai kurie reklaminiai skelbimai yra liaudies meno pavyzdžiai, pasižymintys jiems būdingu gyvumu bei polėkiu.Moralinė ir religinė reklamos naudaSocialinės labdaros įstaigos, įskaitant religinio pobūdžio, dažnai irgi naudojasi reklama, kad perduotų savo naujienas – tikėjimo, patriotizmo, tolerancijos, užuojautos, tarnavimo artimui ir meilės vargstančiam, su sveikata bei auklėjimu susijusias, konstruktyvias bei pagalbias, auklėjančias ir motyvuojančias žmones įvairiais naudingais būdais.REKLAMOS DAROMA ŽALAReklama nėra savaime gera ar bloga. Ji yra įrankis, instrumentas, kurį galima panaudoti geram arba blogam tikslui. Kartais jos rezultatai, kaip jau minėta, gali būti naudingi, tačiau poveikis individui bei visuomenei gali būti – ir neretai būna – neigiamas, žalingas.Jei visuomenei reklamuojami kenksmingi ar visiškai nenaudingi daiktai, jei reiškiami neteisingi teiginiai apie prekę, jei kreipiamasi vien į instinktus, tai visuomenei daroma žala, o reklamos ūkis netenka pasitikėjimo bei gero vardo. Žala individams ir ištisoms šeimoms daroma ir tada, kai reklama žadina absurdiškus norus ar nepaliaujamai skatina pirkti nereikalingas ir tiktai pasimėgavimui skirtas prekes; per tai pirkėjai net tampa akli tam, ko jiems iš tiesų reikia. Visiškai neleistina yra reklama, pelno sumetimais begėdiškai išnaudojanti lytinius instinktus arba taip įsiskverbianti į pasąmonę, kad iškyla pavojus pirkėjų laisvam apsisprendimui.Ekonominė reklamos žalaReklama dažniau naudojama ne informuoti, bet įkalbėti ir motyvuoti – įtikinti žmones elgtis tam tikru būdu: pirkti tam tikras prekes ar paslaugas, remti tam tikras įstaigas ir pan. Būtent čia gali pasitaikyti konkrečių piktnaudžiavimų.Su vadinamuoju prekės “ženklu” susijusios reklamos praktikavimas gali kelti rimtų problemų. Panašios įvairių ženklų prekės dažnai skiriasi nežymiai, ir reklama, užuot pateikusi kokybės bei kainos skirtumus kaip protingo sprendimo pagrindą, gali mėginti paskatinti žmones vadovautis iracionaliais motyvais (“ištikimybe ženklui”, prestižu, mada, seksualiniu patrauklumu ir t.t.). Kartais reklamos vadybininkai kalba, jog jų uždavinys, be kita ko, yra “sužadinti” gaminių bei paslaugų poreikius – tai yra priversti žmones pajusti prekių ir paslaugų, kurių jiems nereikia, troškimą ir juo vadovautis. “Tiesiogiai apeliuojant į vartotojo instinktus ir ignoruojant asmens sąžinės ir laisvės vertybes, gali atsirasti objektyviai neleistini ir neretai fizinei bei dvasinei sveikatai kenkiantys vartojimo įpročiai bei gyvenimo būdai”.Turtingose visuomenėse tai yra rimtas piktnaudžiavimas, žmogaus orumo ir bendrojo gėrio pažeidimas. Jis tampa dar rimtesnis, kai vartotojiškos nuostatos bei vertybės reklamos paskleidžiamos besivystančiose šalyse, kur tai paaštrina socialines bei ekonomines problemas ir kenkia vargšams. “Gerai apgalvotas reklamos naudojimas gali padėti besivystančioms šalims pasiekti aukštesnį gyvenimo lygį. Tačiau būtų padaryta didelė žala, jei nepaliaujama ir neatsakinga reklama įtikintų šias tautas, norinčias pakilti iš skurdo ir pasiekti pakenčiamą gyvenimo lygį, siekti šios pažangos tenkinant dirbtinai sužadintus norus. Tai baigtųsi tuo, kad šios tautos imtų švaistyti savo išteklius bei nekreipti dėmesio į savo tikruosiuos poreikius ir išklystų iš autentiško vystymosi kelio”. Reklama, skatinanti vartotojišką elgseną bei vertybes, pažeidžiančias žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį, panašiai apsunkina šalių, mėginančių plėtoti rinkos ūkio formas, kurios po centralistinių, valstybės kontroliuojamų sistemų dešimtmečių turėtų tarnauti žmonių poreikiams bei interesams, uždavinį. Politinės reklamos žalaPolitinė reklama gali remti ir skatinti demokratinio proceso funkcionavimą, bet gali jam ir kliudyti. Tai, pavyzdžiui, atsitinka, kai dėl reklamos išlaidų politinė konkurencija apsiriboja pasiturinčiais kandidatais ar grupėmis, arba siekiantieji viešosios tarnybos verčiami rizikuoti savo integralumu bei nepriklausomybe, tapdami pernelyg priklausomi nuo tam tikrų finansinių interesų.Tokia kliūtis demokratiniam procesui iškyla ir tada, kai politinė reklama, užuot sąžiningai pateikusi kandidato nuomones bei jo gyvenimą, siekia iškreipti varžovo pažiūras bei praeitį ir kėsinasi į jo gerą vardą. Reklamos žala kultūraiReklama gali taip pat daryti žalingą poveikį kultūrai ir kultūros vertybėms. Dažnai reklama padeda įsprausti atskiras grupes į neleistinus stereotipus, įstumiančius jas į nepatogią padėtį, palyginti su kitais. Gana dažnai reklama taip elgiasi su moterimis; moterų išnaudojimas per reklamą ir jos srityje yra neretai pasitaikantis apgailėtinas piktnaudžiavimas. “Kaip dažnai jos traktuojamos ne kaip asmenys, turintys neliečiamą orumą, bet kaip objektai, kurių paskirtis tenkinti kitų asmenų malonumų ar valdžios troškimą! Kaip dažnai moters, kaip žmonos bei motinos, vaidmuo nuvertinamas ar net pajuokiamas! Kaip dažnai moters vaidmuo versle ar profesiniame gyvenime pateikiamas kaip vyro karikatūra neigiant ypatingas moteriškosios įžvalgos, užuojautos ir supratimo dovanas, tiek daug prisidėjusias prie ‘meilės civilizacijai.Reklamos žala moralei ir religijaiReklama gali būti skoninga ir atitikti aukštus moralės kriterijus, kartais netgi įkvepianti morališkai; tačiau ji taip pat gali būti vulgari ir morališkai žeminanti. Dažnai ji sąmoningai apeliuoja į tokius motyvus kaip pavydas, padėties troškimas ir geismas. Kai kurie reklamos vadybininkai šiandien taip pat stengiasi sąmoningai priblokšti bei įjaudrinti liguistumu, perversiškumu, pornografiškumu pasižyminčiu turiniu.Būtent šiandien kai kuri reklama yra paprasčiausiai bei sąmoningai melaginga.Reklamai nevalia apgaudinėti sąmoningai, nesvarbu, ar per tai, kas sakoma, ar per tai, kas suponuojama, ar per tai, kas nutylima. “Teisingas naudojimasis teise į informaciją reikalauja, kad pranešimo turinys būtų teisingas ir, neperžengiant teisingumo ir meilės nubrėžtų ribų.Reklamai privalu gerbti žmogaus asmenį, jo teisę bei pareigą atsakingai rinktis, taip pat jo vidinę laisvę. Reklama gali pažeisti žmogaus asmens orumą ir savo turiniu – reklamuojamu dalyku, reklamavimo būdu, – ir poveikiu, kurį ji siekia padaryti publikai, į kurią kreipiasi. Ši problema yra ypač aštri tada, kai kalbama apie ypatingai pažeidžiamų asmenų grupes ar klases: vaikus ir paauglius, pagyvenusius žmones, vargšus bei kultūros požiūriu nuskriaustuosius. Didžiąja vaikams skirtos reklamos dalimi aiškiai stengiamasi išnaudoti jų patiklumą bei paveikumą tikintis, kad jie įkalbinės savo tėvus pirkti jiems visiškai nereikalingas prekes. Tokio pobūdžio reklama lygiai pažeidžiamos ir vaikų, ir jų tėvų teisės; ji kišasi į tėvų ir vaiko santykį ir siekia manipuliuoti juo savo tikslais. Kai kuri palyginti nedidelė reklama, daugiausiai skirta pagyvenusiems ar kultūros požiūriu nuskriaustiems žmonėms, irgi atrodo žaidžianti jų būgštavimais, siekdama įtikinti juos išleisti savo ribotų lėšų dalį abejotinos vertės prekėms ar paslaugom
IšvadosDabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius it taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių su kitomis prekybos įmonėmis, paslaugas teikiančiomis firmomis, kurios irgi siekia tokių pat tikslų. Ekonominiu požiūriu reklama padeda: subalansuoti pasiūlą su paklausa, vartotojams orientuotis esamoje prekių, paslaugų įvairovėje ir gausoje, greičiau ir lengviau apsispręsti , kuri prekė, paslauga geriau gali patenkinti jų poreikius; formuoti vartotojų poreikius, nukreipdama jų dėmesį nuo vienų prekių, paslaugų prie kitų, o tai gali turėti įtakos ir visam šalies ūkiui. Susiedama pasiūlą su paklausa reklama padeda tobulinti gamybą, prisiderinti prie rinkos, atsisakyti gaminti ar teikti nepaklausias prekes, paslaugas, gerinti gaminių kokybę bei asortomentą, tirti rinką bei ją formuoti, aiškintis potencialius pirkėjus; racionalizuoti prekių bei paslaugų pardavimą. Ji trumpina prekių apyvartos trukmę, o tai įgalina sumažinti prekių atsargas bei su jomis susijusias išlaidas; formuoti vartotojų nuomonę apie prekybos įmonę, paslaugų firmą, atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais klientais; mažinti sezoniškumo įtaką, skatindama vartotojus pirkti prekes bei paslaugas gerokai prieš sezono pradžią.
Reklama svarbi ir socialiniu požiuriu. Skiepydama ir ugdydama šiuolaikinį gyvenimo būdą, reklama, padeda atsikratyti pasenusių, žalingų įpročių bei diegti naujas pažangias pažiūras, lavinti estetinį skonį. Informuodama apie prekes , paslaugas, gamybos technologiją, žaliavas, vartojamąsias savybes, reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos naujovėmis. Reklama – tai sąmoninga, neprievartinė žmonių poveikio foma, kuria siekiama, kad vartotojai atliktų tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui , pirktų tam tikras prekes, remtų vienas ar kitas politines partijas, visuomenes organizacijas ir t.t. Reklama remiasi įvairiais reklamos veiksniais : kalba, tekstu, vaizdu, preke, nauda. Reklama nėra savaime gera ar bloga. Ji yra įrankis, instrumentas , kurį galima panaudoti geram arba blogam tikslui.