galvojau, ką pradžiai parašius. Net kelių grupiokų klausiau patarimo, o gal geriau pasakius suflerio. Tačiau gavusi patarimų, tokių, kurių aš nenoriu naudoti, pradėsiu be didėlės įžangos save analizuoti.Temperamentas – tai pastovios asmenybės psichikos sąvybės pasireiškiančios psichiniu reiškinių pastovumu, tempu, intensyvumu.Kartais uždavus man klausima, kas aš tokia(sangvinikas, cholerikas ir pan…) nežinodavau, ką atsakyti, tad buvau laimiga galėdama šiek tiek labiau suprasti apie save ir kas“per paukštis esu“. Taigi internete susiradau puslapį, kuriame galima išsiaiškinti kokio temperamento tipo esi. Atlikusi jį gavau rezultatus:Sangvinikas 55% (dominuoja)Cholerikas 20% (tipas silpnai išreikštas) Flegmatikas 15% (tipas silpnai išreikštas) Melancholikas 10% (tipas nesiskaito) Radusi kiekvieno apibūdinimą, lengvai galėjau pastebėti, man labiausiai tinkamą. Taigi sangvinikas- labai energingas, emocijos kyla labai greitai ir išoriškai parodomos, nepastovus, ilgai nelaiko tos skriaudos, paviršutiniškas, neįsigilina į savo darbą, būdinga nuotaikų kaita, dėmesys savo išorei, be problemų užmezga naujus santykius, linksmas, draugiškas, kupinas idėjų, optimistas, dėmesys į vidinį pasaulį minimalus, begalo išsiblaškęs, nepakenčia pastovumo ir monotoniškumo, reikia naujovių, išbandymų, svarbu komplimentai, gerai sugyvena su kitais, linkęs padėti, negali pakęsti vienatvės. Daugmaž viskas yra taikoma ir man, kas pasakyta apie šį temperamento tipą, tačiau punktas, kad dėmesys į vidinį pasaulį yra minimalus, man labai nepatinka. Kadangi, stengiuosi būti pati sau psichologė. Dažnai išsinarplioju įvykius, kurie mane privedė prie vienokios ar kitokios įvykių baigties. Taip pat dažnai, savo patirtį, turiu omeny, vidinę savo būseną, stengiuosi pastebėti draugų rate. Ir jei matau, kad kažkam yra blogai dėl vienokios ar kitokios priežasties su kuria buvau pati susidurusi, greit randu, savo darytų veiksmų eigą galvoje, ir siūlau padėti paklausius mano patarimo ar bent jau atsižvelgiant į jį. Taip pat nepasakyčiau, kad man reiktų daug komplimentų. Man geriau pačiai juos sakyti, nei girdėti. Dažnai netaip suprantu komplimentus kaip derėtų, ir jie kartais gali būti mano nuotaikos pasikeitimo priežastimi. Kadangi esu ganėtinai savikritiška, ir tikrai turiu kompleksų, kuriuos laikui bėgant baigiu prarasti, tačiau visvien, komplimentai neretai primena apie mano minusus, kurių komplimentų sakytojai gal net nepastebi. O dėl nepastovumo ir negalėjimo monotoniškai gyventi, tai gryna tiesa. Linkusi daryti net ir sudėtingesnius darbus, kad tik nereiktų vieno ir to paties daryti daugiau nei 10 kartų.
Atlikusi H.Eysench‘o testą apie sužinojau daug tiesos, nors kai kuriuos dalikus pati nuo savęs bandžiau nuslėpti. Pirmiausia išsiaikinikime kokius rezultatus aš pasiekiau atlikdama šį testą. Taigi, pirmasis vertinimas buvo žmogaus tipas. Surinkusi 18 balų paaiškėjo, jog esu ekstravertė.(atviras kietiems, likęs kreipti demėsį į išorės įvykius, linkęs bendrauti, yra komunikabilus. Mėgsta kompanijas, triukšmingą aplinką, nemėgsta vienatvės, jaučia potraukį naujiems įspūdžiams, nemėgsta skaityti knygų, informaciją gauti likęs bendraudamas, mėgsta rizikuoti, dažnai veikia priklausomai nuo nuotaikos, yra impulsyvus, veikia dažnai neapgalvotai, kalba ir veikia greitai, pasitiki savimi, greitai įsikarščiuojantis, įsiplieskiantis, nerųpestingas, nuolaidus, užsiima keliais darbais vienu metu, siekia dėmesio sau, nepatinka griežta tvarka) Tai aš apie save jau buvau girdėjusi iš mane supančių žmonių, tad tai nebuvo kažkokia didžiulė naujiena. Mat, kartais, žmonėms galiu duoti daug daugiau, nei man pačiai lieka. Pavyzdžiui, kad ir laikas besimokant. Nevisada turiu tam marias laiko, tačiau, jei pamatau, kad mano grupiokui, ar šiaip kokiam draugui reikia pagalbos, visada ištiesiu pagalbos ranką, nors kartais palieku savų darbų nespėjusi atlikti. Nesu megėja likti viena namuose, ar atlikinėti užduotis viena, visada stengiuosi susirasti sau kompanioną, tačiau jo neradusi į neviltį nepuolu, nes visada randu ką veikti viena. Labai dažnai pasitaiko, kad vienu metu darau mažiausiai 2 darbus. Kartais tai erzina aplinkinius žmones, kurie masto, kad aš jų negirdžiu, kai jie kalba, o aš įbedusi akis į kokį laikraštį ieškau kokio darbo. Net, kai paskaitos metu rašėme apie žmonių tipus, ir išgirdusi sakinį, jog ekstravertai megėjai daryti kelis darbus vienu metu, gavau garsiai nusijuokti, mat tuo metu, į sąsiuvinį rašiau diktuojamą tekstą, ir mintyse sprendžiau sudoku križiažodį, kuris gulėjo ant mano suolo.Antrasis šio testo vertinimas buvo- nervų sistemos jautrumas. Surinkau net 19 balų. Tai atskleidžia, kad mano nervų sistemoje jautrumas yra padidėjęs. Tai matyt yra tiesa, nors visada bandžiau sau įrodyti, kad esu ganėtinai šalta, ir man visiškai nerūpi, kas aplink mane sakoma ar daroma. Tačiau, pats sau daug nemeluosi, nes tiesa akis šiaip tikrai bado. Ir galiu prisipažinti, kad kartais gal net per jautriai sureaguoju į aplinkinių replikas ir net nevykusius jų pokštus. Tada stengiuosi atsitraukti vienu žingsneliu atgal ir padaryti lyg ir siena tarp manęs ir to asmens. Trečiasis vertinimas, tai melo skalė, kuri parodė, jog visiškai nemelavau nei sau nei aplinkiniams. Mat surinkau tik gražų apvalų 0. Na melas yra toks dalykas, kuris veda žmones, tik į didesnes nelaimes ir į dar didesnį melą. Tad geriau kartais nukentėti nuo teisybės, nei nuo melo liūno. Tačiau kaip ir kiekvienas žmogus neišvengiame situacijų, kada be melo nieko nepadarysi. Charakteris- visuma individualių psichinių savybių, pasireiškiančių asmenybei tipiškais veiklos būdais, tipiškomis aplinkybėmis. Charakteris lemia žmogaus elgesį, jo santykį su kitais bei pačiu savimi. Charakterį veikia aplinka, keičia amžius….Taip pat yra išskiriamos 4 charakterio bruožų sistemos:1. Žmogaus santykis su kitais žmonėmis.2. Bruožai išreiškiantys žmogaus santykį su darbu.3. Bruožai išreiškiantys santykį su daiktais.4. Bruožai išreiškiantys santykį su pačiu savimi.Atlikusi užduotas užduotis gavau asmeninio charakterio bruožus atitinkančius mano santykį su aplinka.1. Komunikabilumas, draugiškumas, linksmumas.2. Kupina originalių idėjų, kruopštumas, sąžiningumas.3. Išlaidumas, tvarkingumas, 4. Savikritiškumas, siekimas tobulėti viduje, paprastumasKadangi esu ganėtinai savikritiška asmenybė, labai daug išvardintų bruožų yra neigiami ar bent jau taip gali atrodyti. Tačiau, kiekvieną kart į kiekvieną daiktą ar žmogų santykis būna vis kitoks, nes ir tie žmonės ar daiktai būna vis kitokie, kitokios svarbos ar reikšmės.
Mano temperamentas taip pat turi šiokį tokį indėlį pridėjęs prie mano charakterio bruožų. Kadangi pagal temperamento tipą esu sangvinikė, tai atsispindi ir mano charakteryje. Esu linkusi bendrauti, pasitikiu savimi, nors save kartais matau iš šono, taip pat esu pilna optimistinių idėjų, nuo kurių ne kartą yra tekę nukentėti. Na esu gyvas žmogutis, kurio visur yra pilna, tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus darau ir klaidų, ir būna dienų, kai nieko nesinori. Savęs vertinimas – tai savęs paties galimybių, savo savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Dažnai savo galimybes esu linkusi pervertinti, tačiau, karts nuo karto tenka ir pasidžiaugti pasiekus daugiau nei tikėjausi. Esu laiminga, turėdama supratingą šeimą, kuri davė tinkamą savęs vertinimo sistema, ir skatino siekti tikslo nesvarbu kas bebūtų ar kas ką apie mane šnekėtų. Taip pat vaikystėje gavau daug meilės, supratimo, šilumos, kuri dabar atsiliepia mano veiksmas ir mano mąstysenai bendraujant su kitais žmonėmis.Pagal savęs vertinimo tipus sau priskirčiau: Aukšto išorinio ir aukšto giluminio. Kadangi esu pasitikinti savimi(tėvų įtaka), žinau ko esu verta, aktyvi. Dažnai iš žmonių artimiau su jais susipažinus išgirstu, kad jie apie mane galvojo, tik pamatę, kad esu moksliukė, renkuosi pati su kuo bendrauti, ne kiekvienas žmogus man yra mielas ir panašiai. Tačiau, kaip daugelis yra sakę, dažnai nuomonę apie mane pakeičia tik artimiau apie kažką pakalbėjus.Taip pat manau, kad vienu tipu nelabai žmogus gali džiaugtis, nes vienas ar kitas lygis yra labiau išvystytas, ar bent jau realiai gyvenime įgyvendinamas. Tad galėčiau sau priskirti dar ir aukšto išorinio ir žemo giluminio savęs vertinimo tipą. Nes kartais kažkokio nemalonaus atsitikimo dėka nuleidžiu rankas ir palieku viską plaukti pasroviui, ar bent jau išsikovoti garbę. W. James išskyrė 3 „aš vaizdus“ :1. Realusis- ta koks žmogus yra iš tiesu su visais jo pliusais ir minusais, ir norint tai įvertinti žmogus turi pasižymėti savikritiškumu.2. Idealusis- atsispindi žmogaus įsivaizduojamos savybės, priklauso nuo įsisavintų vertybių, idealų, vaikystėje įdiegtų normų.3. Parodomasis – atsispindi tai, kokį žmogus parodo save kitiems, norėdamas suderinti savo elgesį su aplinkinių reikalavimais ir siekdami paslėpti savo neigiamus bruožus.Atlikusi gyvūnų testą susimasčiau, nes dalis tiesos tame teste yra. Ir nesu tikra ar rezultatai mane džiugina. Taigi mano testo rezultatai:1. Kengūra – parodomasis.2. Beždžionė – realusis.3. Šuo – idealusis.Buvo labai įdomu po kiek laiko suvokus kokius gyvūnus paskaitos metu surašiau atrasti, kad mano taip mylimo gyvūno – delfino sąraše nėra. Tačiau, kiti gyvūnai labai įdomiai apibūdina mane. Kengūra- tai manau, labai šiltas žvėrelis, kuris gyvena, tik tam tikroje klimato juostoje, gal geriau pasakius, tik viename žemyne – Australijoje. Tai parodo, kad jis ganėtinai lepus gyvūnas, kuris neperneša šalčių (sunkumų). Taip pat jis nevaikšto, o šokuoja atsispirdamas savo užpakalinėmis galūnėmis ir pasiremdamas uodegėle. Tad manau, man kaip ir tam gyvūnėliui visada reikia dar kažkokios paramos iš aplinkinių, neužtenka vien tik mano jėgų. Beje, šis gyvūnas įdomus dar tuo, kad savo vaikus nešioja sterblėje. Ir tai daro ganėtinai ilgą laiką. Tad šis bruožas galėtų atspindėti, mano norą rūpintis visais ir visada. Tačiau ateina akimirka, kada tai pasidaro per sunku mano pečiams ir reikia viską palikti( kaip ir kengūra išleidžia savo mažylį savarankiškam gyvenimui). Gaila, tačiau šis gyvūnas atspindi tik parodomąjį vaizdą.Realiąją situaciją atspindi – beždžionė. Dažnai žmonės, šį gyvūną laiko kvailu, besimaivančiu padarėliu. Tačiau, šis gyvūnas, mano nuomone, yra labai protingas. Gi ne vienas eksperimentas yra su jais atliekamas, ir dažnai beždžionėlės parodo gerus rezultatus. Taip pat šie gyvūnai yra labai meilūs, žaismingi, dažnai krečiantys pokštus, draugiški. Nors taip pat turi ir neigiamų savybių: nori, kad visas dėmesys būtų sukoncentruotas į juos. Krečia pokštus, kuriuos ne visi sutinka palankiai. Na, ir kaip bebūtų dažnai darbus atlieka sau patys pasunkindami užduotį.
O štai idealusis vaizdas – šuo. Tai gyvūnas, kuris yra GERIAUSIAS žmogaus draugas. Manau, kiekvienas žmogus norėtų turėti tikra draugą(žmogų), kuris būtų toks ištikimas, kaip ir šuo. Taip pat ne kartą, pasaulyje, šunys yra apdovanoti už drąsų poelgį gelbėjant žmogaus gyvybę. Tačiau, tie patys šunys, ne visada supranta, kai su jais žaidi ir galvoja, kad tu juos erzini piktuoju ir puola ginti save. Būna, kad ir apdrasko žmogų, kuris nieko blogo jam nepadarė. Taip pat dažnai šuva gina save, savo teritoriją, savo šeimą( kalė gina mažus šunyčius). Na visai gal ir neprasta kombinacija gaunas, kai atidžiau išsianalizuoji kiekvieną gyvūną. Nors tiesą pasakius, kiekvienas apie gyvūnus galime susidaryti savo nuomonę ir tai gali būti visiškai kitokiai, nei aš apie juos aprašiau.Mano vertybės. Vertybės, tai normos pagal kurias yra sprendžiama ar dalykai yra geri ar blogi. Tai nuostatai, kurių turinį sudaro mintys, emocijos apie daiktų ar reiškinių reikšmingumą žmogui. Tai pasirinkimas to, kas yra svarbu, verta dėmesio, yra verta mūsų pastangų. Vertinam dalykui yra suteikiama didžiausia reikšmė ir lemia veiklos kryptingumą.Na, manau, kad nesu viena galvodama, kad meilė, tiesa, ištikimybė, draugystė, sąžiningumas yra tikrai svarbios gyvenimo vertybės, kurių kiekvienas turėtų stengtis išsiugdyti savyje ir skleisti aplinkiniams, tačiau yra vertybių, kurios yra aukščiau už viską, ir stengiatės tai įgyvendinti kiekviename savo žingsnyje. Atlikdama vertybių pratimą, supratau, kad labai sunku atsirinkti, kad yra tau svarbu, o kas tau yra svarbiausia. Pirmiausia reikėjo išsirinkti 6 iš 37 svarbiausius vertybių kriterijus, kurie tavo manymu yra tau svarbiausi. Taigi atlikus visus skaičiavimus, visus sudėtingus galvojimus gavau, kad man labai yra svarbu: darbštumas- uolumas, išsilavinimas, empatija, sąžiningumas, naudingumas kitiems. Vėliau, iš išsirinktų 6, gerai pagalvojus, reikėjo po vieną atmetant pasilikti sau patį svarbiausią. Galiausiai gavau – naudingumą kitiems. Ši vertybė varžėsi, su empatija, tačiau, sudėjus visus už ir prieš apsisprendžiau, ko aš iš tiesų siekiu šiame gyvenime.Naudingumas kitiems. Mano manymu, svarbus tuo, kad padėdamas kitiems atlikti kažkokią užduotį, ar tik išklausant kito žmogaus bėdas, tuo pačiu metu pats tobulėji, mokaisi ir savo gyvenimą praturtini. Taip pat, jei mylėsi ir norėsi būti mylimas, būtinai reikės atrasti kitą žmogų, kuriam šituos šiltus jausmus galėtum rodyti ir pan. Nesu tikra, iš kur atsirado ši vertybė mano vertybių sąrašėlyje, bet galiu spėti, kad nukopijavau ją iš savo tėvų. Jau nuo pat vaikystės mačiau, kaip tėvai padeda savo draugams, broliams, seseris ir kitiems pažystamiems, nesitikėdami gauti kažkokio atlygio, o tik garsiai jų neįvardijami. Taip pat augau šalia savęs turėdama tik 1,5 metais jaunesnę seserį, kurią padėdavau mamai auginti. Visada norėdavosi jai padėti ruošti pamokėles, nes buvau viena klase aukščiau ir mokėdavau šiek tiek daugiau nei ji. Manau, kad daugelis mano vertybę gali laikyti juokinga ar panašiai, tačiau, manau, retas kuris atsisakytų pagalbos.Poreikiai. Atlikusi poreikių testą gavau tokius rezultatus:1. Biologiniai poreikiai – 4 iš 7 galimų.2. Socialiniai poreikiai – 4 iš 7 galimų.3. Saviraiškos poreikiai – 5 iš 7 galimų.Na, šiaip manau, kad kiekvienas iš šių poreikių yra labai reikalingi kiekvienam žmogui.
Murray teigimu, žmogui vienu metu gali kilti daugiau nei vienas poreikis. Taigi iš jo pateiktų 15 poreikių sąrašo išsirinkau mano manymu man 5 svarbiausius. Tai yra: nesėkmės vengimo, pasiekimo, prisijungimo, autonomijos, tvarkos.Kiekvienas žmogus norėtų būti nepažeidžiamas, ir dažnai fizinis sužeidimas nėra toks skaudus, kai moralinis. Tad manau, kiekvienas, ir tame tarpe aš pati norėčiau išvengti visų nesėkmių kurios supa mane. Ir jeigu, pavyktų įgyvendinti pirmąjį poreikį, būtų lengva siekti ir antrojo – pasiekimo. Kadangi žmogus bijo būti sumenkintas, pažemintas ir pan. Dažnai atsisako, gal ir keistai beskambančio sumanymo save realizuoti, kad tik nereiktų nukentėti, nereiktų klausyti aplinkinių žmonių apkalbų ir panašiai. Tačiau pasiekimo poreikis neturėtų niekam dingti, net ir atsitikus kokiai nelaimei. Mat pasiekus užsibrėžtą tikslą žmogus gauna labai daug teigiamų emocijų, kurios paskatina toliau kryptingai veikti. Aš kaip pavyzdį galiu duoti savo pirmąjį kopimą į kalnus. Tai buvo šią vasarą. Tas kalnas tikrai nebuvo kokie Himalajai ir nebuvo aukštesnis nei 3 km. tačiau, kaip pirmam kartui tikrai buvo ką veikti. Taigi kopiame, mes kartu su sese. Pasiekusios 1,7km aukštį galėjome dar ir dainuoti, ir nuotaika buvo puiki. Kai pasiekėme 2,3 km aukštį nuotaikos reikėjo paieškoti netgi kelnių kišenėse, tačiau ji buvo ne ten. Buvo labai sunku. Kokį 10 kartų sustojusios pailsėti garsiai mastėme ar tęsti mūsų kopimą ar ne. Tačiau, nors vis sunkiau ir sunkiau darėsi mums ištarti tuos žodžius, mes nuspręsdavome kilti aukštyn. Na, galiausiai įveikėme. Įkopėme į 2,85 km aukštį. Tačiau, mūsų viduje tai prilygo, kokiu 10 km aukštį. Jaučiausi perlipusi per save. Ir dabar kai atsitinka man kokia bėda, ar darosi sunku kažką įveikti, prisimenu mamos akis, ir savo džiaugsmą, kai nusileidusios į papėdę ištariau, kad mes įveikėme tą kalną, kad mes pasėdėjome debesyje.
Kadangi esu sangvinikė, dar zodiako ženklas – dvynys, tai be autonomijos nė žingsnio mano gyvenime negalėtų būti. Tų pačių veiksnių padarinys, kad nevisada yra tvarka aplink mane, nors to visa širdimi norisi. Tad aš tai bandau išsiugdyti savyje, kadangi tvarkai esant daug paprasčiau daryti kitus darbus, daug paprasčiau rasti tai ką pametei(kalbu net apie savo jausmus).Mokymosi motyvacija. Daugelis žmonių galėtų pagalvoti, o gal net garsiai įvardinti, kad man mokslas yra labai reikalingas ir aš labai daug dedu pastangų, kad sugebėčiau įsisavinti vieną ar kitą informaciją. Man net nuo pradinių klasių iš tiesų pati mokytis. Žinoma, ne kiekvienas dalykas sekdavosi, nes nereikia manau, būti vaikščiojančia enciklopedija, tačiau, jau nuo seno norėdavosi save tobulinti. Tačiau nesu tikra ar aš turiu tą tikrąją motyvaciją dėl mokslų. Mat yra įvairių pavyzdžių liudijančių, kad be mokslo daug nepeši gyvenime. Nors yra ir pavyzdžių, kaip nebaigęs net vidurinės mokyklos žmogus tampa įtakingu visuomenėje žmogumi, gauna gerus pinigėlius, yra pripažintas kitų žmonių. Tai galime pastebėti ir mano testo rezultatuose:1. Bendroji motyvacija- 5 (max 8)2. Mokymosi motyvacija – 5 (max 8)3. Egzaminų technika – 4 (max 8)4. Problemų neturėjimas – 2 (max 8)Kadangi esu pratusi sąžiningai, be paruoštukių dalyvauti egzaminuose, dažnai nukenčia mano egzaminų rezultatai. Tai lemia, kad dingsta šioks toks noras mokytis toliau, nes matai, kad tie kurie dažniausiai nesimoko, o rašo egzaminus nesąžiningai gauna geresnius rezultatus. Ir jei tau jau moksluose nesiseka, kas turėtų sektis visai neprastai, nes šiuo metu esu tik studentė, tai dingsta ir ta bendroji motyvacija…Darbo motyvacija. Atlikusi darbo motyvacijos testą gavau tokius rezultatus:1. finansiniai motyvai – 172. pripažinimas ir dėkingumas – 193. atsakomybė – 124. santykis su vadovu – 195. karjera – 86. pasiekimai– 147. darbo turinys – 278. bendradarbiavimas – 22Taigi galime matyti, kad labiausiai mane motyvuoja darbui – pats darbo turinys. Su šiuo faktu gal ir galėčiau sutikti, bet nežinau, ar būtų verta, mat mane tikrai suintriguoja naujovės, įdomus darbo turinys, naujos kažkokios idėjos, tačiau dažnai tai būna trumpalaikis susižavėjimas. Manau, mane daug labiau motyvuoja, antroje vietoje pagal apskaičiavimus, esantis darbo motyvas – bendradarbiavimas. Man visada įdomu dirbti darbą su įdomiais žmonėmis, kurie dažnai tampa mano gerais draugais. Aš net į kolegiją dažnai keliauju su šypsena veide, žinodama, kad susitiksiu keletą žmonių, kuriuos aš mėgstu ir su kuriais man gera dirbti kartu. Nors lengviau, bent jau man, dirbi yra vienai, tačiau smagu, kai darbus gali atlikti pasiskirsčius pareigomis, gal net kitam padėti, tuo pačiu ir pačiam išmokti kažką padaryti. Na, o šiaip, manau, labiausiai šiame teste klysta finansiniai motyvai. Mat man piniginiai reikalai gyvenime mažiausiai rūpi. Man pinigų reikia tik tiek, kad nereiktų badauti, nereiktų nešti daiktų iš namų nereiktų eiti elgetauti, ir kad galėtum, kaip kiekvienas normalus žmogus būti apsirengęs. Neveltui jau 10 metų esu skautė. Ten turtas yra pamirštamas. Gyveni su vaikais stovyklos metu miške turėdamas, keletą reikalingiausių daiktų, ir stebi, kaip žmonės, mes esame yrate, kaip kokie žiurkėnai viską kaupti….LINKIU SAU: toliau nenustoti žmones stebinti gerais padarytais darbais, nes šiuolaikiniai visuomenei reikia daugiau pavyzdžių, o ne tik sausų žodžių. Taip pat linkėčiau, pagaliau atrasti tą vidinė ramybė, kuri priklauso kiekvienam žmogui. Norėtųsi, kad dažniau pastebėčiau save darančią klaidas ir vietoj jų daryčiau dar daugiau gerų darbų. Taip pat norėtųsi išmokti už save bent kiek pakovoti. Nes dabar dažnai nenorėdama įskaudinti kitų, turiu įskaudinti pati save. O ar būtų galima palinkėti sau, gero pavasariško oro, šiltos saulutės, gerų artėjančios praktikos rezultatų, gerų rezultatų sesijos metu, o vėliau turiningai praleidus vasara sugrįžti atgal?!