Lietuviu liaudies dainos

Lietuvių liaudies
dainos

Lietuvų dainuojamoji tautosaka labia turtinga ,įvairi ir turi didelę poetinę bei muzikinę vertę. Ne bent pagrindo liaudies dainos laikomos vertingi mūsų tautosakos dalimi. Jos yra pelniusios Lietuvai dainų salies varda, isgarsinusios ją toli už mūsų krašto ribų.Liaudies dainos turejo esminio poveikio lietuvių rasytinei literatūrau, ypač poezijai, profesinei muzikai, jos yėjo ir į kitas kultūros sritis kaip reiksmingas idejinis ir meninis komponetas.

Pradedant pirmasias lietuviu dainuojamosios tautosakos uzrasymais XVI Ia., ligi sių dienų yra surinkta yra surinkta labai daug liaudie dainu. Viien tik lietuvos TSR mokislu akademijos lietuviu kalbos ir literaturos institute saugoma daugiau kaip 200000 visų žanru dainų ir jų variantu.
Seniausi dainų žandrai: darbo, mitologines,kalendorine liaudies svenčiu bei apeigų,krikstynu,vestuvines,šeimos gyvenimo,vaikų dainos,ir dainos apie gyvunija ir augalija.liaudies dainos visų pirma yra skirtos dainuoto, o ne skaityti, kaip kad rasytinepoezija .tad liaudies dainas sudaro tekstas,ir melodija.kuri taipat yra veringa lietuviu liaudies kūltūros reiskinys.Tačiau ir vina dainu tekstas ,jų žodine poetinė išraika taip turi didelės pažintinės bei menines reikšmes.Todėl liaudies dainos yra vertingas poetinės kuurybos šaltinis, kuris teike idėjinio-estetinio pasigerėjimo tiek dainuotine, tiek ir skaitytine forma.
Darbo dainos yra viena iš seniausiu tautosakos rūšių.Jos vadinamos ypač svarbu vaidmenį žmogaus gyvenime, padėdamos organizuoti darba, lengvindamos jį, o savo idėjiniu-tematiniu turiniu iškeldamos darbo, kaip žmonių visuomenės pagrindines gy

yvenimo sąlygos, reikšmę.
Mus pasiekosios lietuvių liaudie darbo dainos yra feodalizmo ir kapitalizmo laikų valstieciu dainos.Jose atsispindejo įvairus žemes ūkio darbai, tad jose ir skirstytinos pagal naturale žemės ūkio darbų eiga.
Darbo dainos leituvoje buvo kuremos ir gausiausiai gyvavo feodalizmo laikaisi, vyraujanti primityvem rankų darbiu. Artejant į naujuosius laikus, atsirandant tobulesniems darbo įrankems ir iman vartoti žemės ūkyje mašinas, senosios darbo dainos nebetiko dainuoti darbo metu, ir pradejo nykti.Darbo dainų nykima greitino kapitalizmo vystymasi leituvos kaime grupiniu sodiu skirstymas i veinkiemius.Ryšius su tuo nyko kaime kolektyviniai darbai, kuruos dirbant, daugiausia ir budavo dainuojama.Dėl to daugelis dainu atitruk nuo vieno ar kito konkretaus darbo ir virto, bet kada dainuojamomis lyrinemis dainomis darbo tematika.
Lauko darbu ciklas žemės ūkyje prasideda arimu.Arimo dainų užrašyta nedaug, lyginant sukitais daarbo dainų žanrais.Tačiau poetiniu atžvilgiu jos yra veinos i meniškiausiu lyriniu lietuviu laudies dainų.Arimo dainu darbą atspindi su etnografiniu tikslumu: sakoma aret jaučiais, žagre rečiau “plienineis norageliais“. Apskritai iš šių dainų dvelkia feodaliniu kaimo biutis, jo gyvenimo sandara. Kai kurios arimo dainos dar iki šiol dainuojamos arent. Tai nurodo ir patys dainininkai arimo dainose neretai apdainuojami ir jaunimo santykiai, berneliu ar mergeles meilė. Arimas dažnai vaizuojemas per mylinčios mergelės jausmus, ir tai teikia šioms dainoms ypač švelnaus lyriskumo .
Daug daugiau yr
ra sienapiutes dainu,i kurias yeina sieno piovimo dainos.Daznai dainoja apie sieno pjovima ir grebima dainuojama kartu.
Yra dainu kurioe daima visi darbai, susija su sieno apdorojimu, pradedant pjovimu ir baigent suserimu.sienapjutes dainos gana daznai meiles tematika.Budinga tai, kad siose dainosia jaaunimo jausmai yrareiskiami pagrindiniais, populiariausiais sienapjutes dainų vaizdais bei įvaisdzias.Šviesios nuotaikos kupinos šienapjutes dainoms meiles tematika kontrastingos yra karo tematikos dainos.Niūri feodalinių laikų tikrove šienapjūte dainosia iškyla rekrutų gaudymo vaisdavimu.

Vienas puole prie rankeliu,

Rankelias surišo,

Antras puole prie kojaliu,

Pantelius užrišo,

Antras puole prie kojaliu,

Pantelius užriso.
Rekrutų gaudymo vaizdai rodo, kad sios dainos priklauso XIX a. Pirmajai pusei. Jos atspindi liaudies nepykanta ne tik rekrutų karo taryba, bet ir feodaliniam dvaruj.
Sienapjutes dainos labai mekstami priedainiai. Ypač dažnas priedainis VALIO, kuris dainuojamas letai, tesemai ir atliepia plačiu laukų ir apskritai visos sienaojūtes nuotaika del to sienapjūtes dainos dar vadinamos vailiavimas. Turtingiausią darbo dainu grupę sudaro rugepjūtes dainos. Tai ir naturalu, nes rūgepjūte yra vienas is svarbiausių lauko darbų.fodalizmo laikais, buvo sukurta ir dainuota rugepjutes dainų. Sunku moterų rankų darbas atsispindi daugelio rugiapjūtes dainų turinyja. Tai suteke graudumo, liudnumo atspilvį beveik visoms rugepjūtes dainoms.
Rugiapjūtes dainų tematika yra dvejopa vienose is jų apdainuojamų rugių pjovimas, o kitosia jo visiškai neminima. Rugių pjovimas dainose meniskai reiskiamas begančio, varoma, rugiu ba
aro įvaizdžiu,pvz:

-bėk, bareli bareleli,

galan lauko:

veja tave, barelis,

mergos marcios

-as nebijau, as nebijau

mergų marčių

as tik bijau as tik bijau

juodo debesio

nuo mergelių,nuo mergelių

pabėksiu,

nuo juodo debeselio,pastovesiu.
Kai kuriosia rugiapjūtes darbo fone vaisduojamos patriarchalines seimos santykiai, vyro tevų neapykanta marčiai. Rugepjūtės dainos , kuriosia rugiųpjovimo visai neminima, reiksminga vieta užima meiles bei vedybų tema.Meiles ir vedybų tematikos rugepjūtes dainosia labai mekstami gamtos vaizdai, dažnai perauga į atskiras savarankiskas dainos šakas. Šeimos gyvinima atspindancios rukepjūtes dainos vazduojami tevųir vaikų santykiai, pabrėziama sunkis seimos dalia patraarchlineja seimoja, siltai ir su užuojauta dainuojama apie naslaitę.
Rugepjūtes dainosia pasitaiko ir karoi motyvų, dar jos dainuojamos dvejopasi. Vienosia iš jų rugepjūte vaizduojama pakiliai, kitosia priesingai, pabrežiama darbo sunkumas pono valdodia.
Kai kuriosia dainosia yra mitologiniu elementų. Jumoristinių pobūdžiu daimosia pritaikytosia konkrečiom vietos salygoms, minint atskirų kaimų pavadinimus, pajuokiama to ar kito kaimo jaunimas, blogi javai,nevaisingų seimininkų talka,nelimksmos pjovejos ir panasiai.tiek daugialyja rugepjūtes dainų, tiek ir kaikuriosia dainosia, dainuotosia, nujamant avizų derlių, apie patį darba neužsimena, josia vystoma meiles , bei vedybų tematika, abdainuojama bernelis ir mergiale.
Grikiu rovimo dainosia apie paty darba taip pat nieko neužsimenama. Kad dainos priklauso šei grupei, nustatoma tik iš dainininku paaiskinimų.
Vienas is pagrindiniu Lietuvoja auginamų žemes ūkio kultūrų buvo linai. Tad nemazai yra dainų apie linų darbus. Be to, linu ro

ovimo ir ypač kulimo talkos teike pujkių salygų zmonems susirinkti ir dainuoti. Visosia linų rovimo dainosia daugiau ar maziau atspindi linų apdorojimo darbai. Daziausia toja pačioja dainoja išskaicuojamas bemaš visas ilgas linų auginino ir abdorojimo darbų ciklas.
Linų rovimo daimnosia,kaip ir kitosia darbo dainy zanruosia,didžai vertinamas darbas bei ir darbinikas , pasiepemi tynginiai.į linų rovimo dainas labai panasios kanapių rovimo dainos.

Nemaža darbo darbų dalį sudaro ganymo dainos. Turint galvoja tai, kad sios dainos paprasdai yra trumpos priedainoiai jisia uzima žyme vieta. Del to šitokias ganymo dainos dar vadinamos raliavimas.
Ganymo dainos pagal tai, kas jas dainuodavo ir apie jas ka dainuojama, galima skirty į piemenų ir į naktigonių dainas.ganymo dainos kurias dažniausia dainuodavo vaikai, atsispindi sunkus piemenėlio gyvenimas. Tokiu dainų turinija atsispindi, net tik ūkines geroves siekimas, diegemas vaikui jau is mazens, bet ir senovinis tikėjimas magiskas žodio galia, pasireiskias karvių reaginimu geriau priesti ir duotidaugiau pieno- puodynia ar net kibirą.
Jumoiristinesia piemenu dainosia nera astrios pasaipos, sarkazmo, o virauja svelni atlaidi pajuoka, dažnausia reiskiama piemenų buities vauzdais. Ir dainos ir enografinai duomenys rodo, kad jaučius senoveja ganydavo merginos. Jos dainuodavo tam tikras aoie jaucius ganymo dainas, šiosia dainosia dažniausiai apdainuojamas pats jaučiu ganumas. Bet to, bemaz visosia jauciu ganymo dainosia, galima rasti jaunimo meiles vaizdų.
Arklių ganymo dainas dainuodavo vyrai, nes ir arkliu naktigonen jodavo vyra.
Šiosia dainosia taip pat apdainuojami daugiausia jaunimo santykiai, mergeles ir bernelio meile.
Vienos is seniausių darbo dainų yra malimo dainos. Lietuvių laidies malimo dainos minimos jau XVI a. Istorinuosia saltinuosia. Malimo dainosia apdainuojamos girnos, skūdžemasi darbo sunkumu, reiškiami meiles jausmai, atsispindi seimos narių tarpusavio santykiai.kaikurios is jų pasireiskia jumoro gaida.
Is namų darbų dainų ryškiausiai išsiskiria verpimo ir audimo dainos, verpimo dainosia pagrindine tem yra verpimo, verpejis, ratelio apdainavimas.
Audimo dainosia vyrauja audimo paveikslai, cia apdainuojam audeja, stakles, plonos drobes. Apskritai audimo ir verpimo dainos yra labai panasios, ir nevisada lengva tskirti viena nuo kitų.
Žanriniu atžvilgiu nėra labai ryškio skalbimo dainos. Josia ne tiek pabrėžemas pats skalbimas kiek drobuliu baltumas.
Žvejų dainų skiremajį bruoža sudaro jūros tematika,josia minimos pajūrio vietoves: Klaipeda, Rusnė, ir kt. Kai kuriosia dainosia labai vaozdžai ir tikroviskai vaizduojamas žvejojimas. Žvejų dainosia jaunimo meiles jausami taip pat reiškiami savitai, vie šiom dainim būdinga vaizdais bei įvaizdžais. Žvejų dainų turinys rodo, kad jos kilusios Lietuvos pajūrio rajonuosia, ir tik veliau palačiau Lietuvoja paplitusios.
Ligi siol mazai tera paskelpta medziokles dainų nedaug tezinoma ir apie jų gyvavimą, dainavimo vieta bei laika. Jų turinys rodo kad tai labai senos lietuviu liaudies dainos, kurių seniau nemažai dainuota.
Savitos yra ougavimo bei grybavimo dainos. Ougavimo dainosia išpradžiu apdainupjama uogaujanti mergele, o paskui vienaip ar kitaip kalbama apiejos siditikimą au berneliu ir jų pokalbį. Grybavimo dainosia esama lengvo jumoro.
Kaip rodoma turima tautosakos medžega, darbo dainos yra gana skirtingos ir amžiaus, ir paskirties atzvilgiu. Jų tarpe yra labai senų, dar islaikiusių tiesioginį rysu su darbo procesais ir ritmu daug vėlesnės kilmės dainų , kurios apdainuoja žmogaus jausmus, pergyvenimus, siekiu.
Lietuvų folkloristikoja kai kurių neaiskumų kelia mitologines dainos. Be maš visos mūsų mitologines dainos yra žinomos tik iš vieno šaltinio- is L.Rėzos paruošto ir 1825m isleisto lietuvių laiudies dainų rinkinio „dainis‘‘
Mitologines daimos vyrauja 186-189dangaus kūnų-saules,menulio,aušrines žvaigždes –yvaiždžai. Daugau kūnai siosia dainosia yra personifikuoti, jie vaizduojami žmogaus gyvenimo požiūriu.
Kai kuriosia dainodia pastebima žemes garbinimo atgarsių.
Mitologinesia dainosia yra ir daugiau mintologimių yvaizdžių bei vaizdų. Šiosia dainosia dažnai minima skaučiau devyni, pagal senoviny tikejima turys magiška reiksmę.
Mitoliogines dainosia pro senovine pasauležiūra atsispindi realus žmoniu santykiai, josia apdainuojama meilė, vedybos,seimos nariu santykiai ir kt. Tai teikia šių dainų simbolikai tam tikra relistinį atspalvį.

Su naujųjų metų ciklo liaudies poetinė kultūra nemažai bendrų bruožų turi užgavėnių dainos,nors jos yra susijusios su kitomis apeigomis bei papročiais.per užgavėnes labai populiarūs buvo važinejimosi paprotys,susijas su senaisiais tikėjimais.
Aeinančio pavasario laukimas pastebimas jau užgavenių tautosakoje ir papročiuose,dar ryškiau atspindi pavasario apeigose,kuriose,įsigalėjus krikščionybei,sutavo su velykų švenčių laikotarpiu.Ryžkus šio laikotarpio paprotys yra lalavimas.
Lalavimą tiesiogiai atspindinčių dainų yra nedaug.Lalauninkų dainose vyraija jaunimo meilės ir vedybų tematika.Šios dainosy yra labai poetiskos.
Gilioje senovėje buvo tinkama,kad supimasis supuoklemis turi magisška galią:skatina greičiau augti visą augmeniją.Vėliau jis virto tik jaunimo žaidimu,pasilinksminimu.Tai rodo ir supuoklemis dainos,žaismingai raginačios supti kuo aukščiau.Supuoklinėms dainoms būdina jumoras.Juose pajuokiama tie kurie neįtaisė supuoklių arba tie kurie neina suptis.Yra ištisai juomoristiniu supuokliniu dainu kuriose ypač megstama pajuokti vaikinus.
Su augmenijos atpudinimu pavasary yra susijusios jurginų dainos.Kaikuriose iš jų gana ryškus senovinio tikėjimo žodžio galia,atspindžiai.
Nemažai pavasary dainuų kalendorinių siejosi su javų lankymu.Šios dainos buvo dainuojamos,lankant javus per įvairias pavasario šventes irsiaip sekmadieniais.

-oi ta ta,laukely buvau

rugių darbuoti,oi ta ta.
Iš kitų javų lankymo dainų išsiskiria joninių bei kupoliavimo dainos,.Vaistingųjų žolelių rinkimas ryškiai atspindi kupoliavimo dainose ir kt.Ppo joninių reikšmingiasnių pavasario švenčių ir su jomis susijusių apeigų nebuvo,tad ir kalendorinių dainų daugiau nebebuvo dainuojama.
Antrą apeiginės tautosakos rūšį sudaro šeimos apeigų dainos.šios dainos senovejebuvo organiška šeimos apeigų ir papročių dalis,jose atspindėdavo tie patys dalykai,kaip apeigose ir papročiuose.Šie šeimos apeigų susiduriama su krikštynomis.Šios apeigos Lietuvoje nebuvo plačiau praktikuojamos,todel nedaug tėra ir su jomis susijusių dainų.
Labai gausios Lietuvių tautosakoje yra vestuvinės dainos.Jose ne tik sudaro didžiają apeigų dainų dalį,bet ir užima vieną is žymiausių vietų Lietuvių liaudies lyrikoje.tiek savo kiekybe,tiek ir poetinę vertę.vestuvinėse dainose pagal apeigas,kurių metu jos budavo dainuojamos.Galima skirstyti i dvi pagrindines grupes:į piršlybų,vestuvių ir grįžtuvių dainas. Senovines piršlybas sudarydavo daug apeigų.
Per visas šias apeigas būdavo dainuojamos atitinkamos dainos.
Piršlybų dainose vestuvės apdainuojamos dar tik kaip būsimas dalykas jose dažnai minima ikivedybinio gyvenimo momentai,taip pat jaunimo rūpesčiai,susija su būsimojo gyvenimo draugo prisirinkimu,su vestuvemis.Savo tematika piršlybų dainos gana įvairios.Jose apdainuojama bernelio lankymasis pas mergelę,jūrų pynimasis vedybomis,jų godos ir svajonės,vaizduojamas jaunųjų susitikimas,tėvų pažiūra į jaunuosius ir t.t.

Dar aš neužsėdau

Ant bėrio žirgelio

Ir iždygo žalia rūta

Po žirgo kojalem

Dar aš nedajojau

Nei pusės kialio

Pražydejo bijunelis

Tiesiojoj rankialej.

Bijunėlis žalias

Bijunėlis gražus

Bijunėlio žali lapai

Raudoni žiediai.

Dar aš nedajojau

Nei žalios girelės

Užkukavo gegutė-

Ant žirgo galveles

Piršlybū apeigosia svarbe vieta užima žiedynos,kurioms senovej buvo teikiama santuokines reiksmes. Dar daugiau dainų, negu per piršlybas, buvo dainuojama per pačias vestuves. Dainos lydėjo bemaš visa vestuvių apeigas. Vestuvines dainos suskirstytos į devynis stambesnius skyrius: mergvakario ir jaunojo išleistuvių, jaunojos sutiktuviu ir vainikoo įteikimo, jaunosios atsisveikinimo, sugrįžimo iš junktuvių dovanų dojimo, išvaževimo pas jaunajį, sugultuvių ir prikeltuvių, maršpiecio ie vestuvininkų apdainavimo dainavimo dainos.
Per mergvakary ir jaunojo isleistuves dainuotosia dainosia ryški pagrimdine mintis- pasibaige vienas bernelio ir mergeles gyvenimos etapas ir prasidėjo kitas. Ši mintis reiškiama yvaires yvaisžais, bei simboliais.
Is kaikuriu mergvario ir jaunojo isleistuvių dainų turinio matyti, jų apeiginis pobudis, josia neretai minimas šeštadienis arba šeštadienio vakaras.
Ryšys su apeigomis pastebimas ir jaunojo sutiktuvių bei vainiko įteikimo dainosia.

-tu, mergelia, tu, jaunoji,

nesedėki už skoblenių

nesėdėki už skoblelių,

nerimoki už skobnelių

nerymoki ant rankelių

atjoja raitų pulkas

visi raiti šaudydami

visi raiti saudydami,

tiktai vienas tyli joja.

Tiktai vienas tylia joja,-

Tai jis neša vainikelį.

Is kitų vestuvių dainų savo pobųdžiu išsiskiare vestuvininkų apdainavimo dainos. Priešingai kitoms vestuvinems dainoms, kurios parastai bųna liudnos, graudžios, ar verčiančio susimastyti, vestuvininku dainavimo dainos yra linksmos, jumoristines.
Vienas is populiariausiu jumoristiniu vestuvinių dainų veikėjų yra piršlys. Po piršlio bene daugiausia pajuokos susilaukia „anos šalies‘‘ svočia ir svotai. Jie vaizduojami esa nerangus, netikia.
Dainuojama jumaoristiniu dainų ir apie mergelia (jaunaja) bei bernelį (jaunajį), tačiau jų yra mažiau , negu apie pirsly ar svočias ar svotus.
Trečiai vestuvinių dainų grupe sudaro grįštuvių- sugąžtu(kada jaunoji , praėjus savaitei po junktuviu ,su vyro tevais bei gimėmis apsilankydavo gimtosia namuosia) ir atgrąžtų ( kai sekantį sekmadienį jaunosios tevai aplankydavo januosuos) dainos. Šių dainų taip pat yra nedaug. Josia dažniausia dainuojama apie povestuviny jaunosios gyvenima.
Platų cikla sudaro dainos apie šeimos gyvenimą. Josia atsispindi santykia tarp tevų ir vaikų, brolių ir seserų , vyro ir žmonos, dainuojama apie rųpeščius, susijusius su šeimos kurimu.
Šeimos gyvenimo dainos kaikurias atžvilgais artimai siejasi su vestuvinemis dainomis, ypac gryžtuvių. Kai ir vestuvinesia dainosia, dalyve šeimos gyvenimo dainų apdainuojamas marčios gyvenimas,,svetimoj šaly“. Tačiau apskritai šeimos gyvenimo dainosia yra daug buitinių detalių, kazdienines aplinkos vaizdų, negu vestuvinesia dainisia.
Tevų ir vaikų santykia dainosia parodyti švelnųs ir nuosirdus. Yra dainų, kuruosia tevai rūpinas, kai vaikai gyvens suaugai, kaip jie sukurs savo šeima. Brolių ir seserų santykius vaizduojančiose dainose į pirmą vietą iskyla vargan patekusios sesers tema. Josia vargo priežastis visų pirma yra nenusisekusios vedybos, girtuoklis vyra.

Viena motina pagimdė,

Viena išaugino,

Viena išaugino,

Tik nelygeis, ma broliukas,

Dalelias dalino,

Dalelias dalino.

Tai tau, davė broliukas,

Dalią piniginią,

Dalią piniginią,

O mano davė,ma broliukas,

Dalią ašarinę,

Dalią ašarėlę.

Iš dainų apie vyra ir žmona išsiskiria dižai lyrinės dainos apie sunkia moters daina, ištekėjus už gituoklio vyro. Šitokias dainas dainuodavo dažniausiai moterys, išreiksdamos tam tikra protesta beteisia, nelygę padetį patrealhalineja šeimoja.
Moterų kurybai priklauso ir dainos apie marčios gyvenimą vyro šeimoja. Šios dainos labai primena vestuvių dainas.
Vyro gines dainose yra priešiski marčiai, net pats vyras jos dažnai neužtare: tikr retai kurioja dainoja jis užstoja žmona nuo neteisingų užsipuolimų.
Sunkaus gyvenimo vaizdų duoda našlaičių dainos. Josia atvirai sakoma, kad sunku gyventi pasaulija be motinos, tevo, be broių ir seserų. Tokio dainos yra ne tik skaudi asmenines nelaimes išraiska, kiek skundas del sunkių socealinių givenimos salygų.
Nuo kitų šeimos gyvenimo dainų aiškiai skiresi dainos apie tragiskas šeimos įvykius. Josia dažniausia vystomas yprastonis mųūsų liaudies dainų priestaravimas tar parčios ir ušves, kuris čia pasieko tragiska kulminacija- marti nužudoma. Dainosia apie tragiskus šeimos įvykius lietuviu liausies dainų repertuaria neužjama žemesnes vietos. Tačiau jos atspindi tikrus davasinius žmonių pergyvenimus, del to nusipelno vietos kitų dainų tarpe.
Turtigą lietuvių liaudies dainų žandra sudaro vaikų dainos. Josia vaisduojama vaikų pasaulis,jų guvenimas. Daly šių dainų dainuodavo patys vaikai, josia galima rasti nemažai vaikų poetines kultūros elemetų, o kures ir ištisai yra sukūre vaikai. Kita vaikų dainų dalis yra dainuojama vaikamas suaugus.
Vaikų dainos apskritai atspindi tą aplinką, kurioja augo Lietuvoj valstiečio vaikas, feodalizmo ir kapitalizmo laikais. Būdinga vaikų dainoms yra tai, kad jų pagrindinių veikejų tarpe, be pačių vaikų, žymę vieta užima naminiai bei laukinia gyvuliai. Aplinkos pasaulis vaikų dainosia yra toks, kokį jį vaikas suvokia.
Bendras vaikų dainų bruožas yra dinamiškumas. Josia bemaš nera statiškų vaizdų-viskas či juoda, keičasi, žaismingai mainosi. Suasmeninat gamtos vaizdus, sudaran yvaires žaismingas situacijas, vaikų dainosia sukuremi jumoristiniai vaizdai. Daukelio vaikų dainų jumoras grindzamas žodžiu žaismu, pavyždžiuj.

Supyko

Nuo baravyko,

Nuliūdo

Nuo barkščių bliūdo,

Atsileido

Nuo kačiutes veido.
Kai kurios vaikų dainos turigrynai praktinia paskirtį. Tokios visų pirma yra lopšines,- neilgos daineles, kuris dainuodavo kūdykį prižiūrintis moteris(motina, aukle, sesele, močiute.) , jį supdama, stegdamasi werkentį nuraminti, pralinksminti, arba užmigduti.

Lietuvių tautosaka
Pirmas tomas

Dainos.

Leave a Comment