Prievarta prieš vaikus ir moteris

Turinys

1. Įvadas 2
2. Prievartos supratimas 3
3. Dažniausiai moterų patiriamos prievartos formos šeimoje, darbe, visuomenėje 4
4. Lytinė prievarta 5
5. Prievartos problemos viešumas 6
6. Seksualinė prievarta prieš vaikus 7
7. Seksualinės prievartos požymiai 8-10
8. Seksualinės prievartos pasiekmės vaikui 11
9. Kaip vaikas pasisako apie prievartą 12-13
10. Literatūra 14

Įvadas
Spaudoje vis dažniau skaitome apie fizinį ir seksualinį smurtą. Šeimoje visiems aišku, kad patirtas smurtas palieka pėdsakus – fizines ir dar dažniau – psichologines žaizdas.
Seksualines prievartos šeimoje problema labai rimta. Ji skirstoma į prievartą prieš suaugusius jos narius, vaikus ir pagyvenusius asmenis. Problemai įtakos turi kultūriniai , psichiniai ir tarpasmeniniai faktoriai.
Kas yra prievarta? Augdami ir bręsdami dauguma vaikų ir jaunuolių sulaukia daaug meiles ir rūpesčio, kurie jiems būtini tampant suaugusiu žmogumi. Deja, kai kurie vaikai yra mušami, apleisti ar išnaudojami suaugusiujų, ar kitų vaikų. Jaunesni vaikai gali net nesuprasti, jog tai, ką jiems daro yra prievarta. Jie būna išsigandę ir mano patys esą kalti dėl to, kas vyksta.
Prievarta skiriama į keturias žalojančio elgesio rūšys:
· Fizine prievarta
· Emocinė prievarta
· Seksualinė prievarta
· Nesirūpinimas
Dažniausiai seksualinę prievartą patiria moteris ir vaikai. Smurtaujantis vyrai dažnai kilę iš šeimų, kur jiems teko būti prievartos prieš moterį liūdininkais, arba būdami vaikais jie patys paatyrę smurtą.

Prievartos supratimas
Prievarta – tai bet kokie veiksmai vykstantis prieš individo valią. Tai gali būti tiek emocinio, tiek fizinio, tiek seksualinio pobūdžio veiksmai. Taip pat tai veiksmai kylantis tiek iš išorinės aplinkos, tiek iš paties individo. Prievarta yra neišvengiama kasdieninio gyvenimo da

alis. Šia tema reikia kalbėti, tačiau pilnai panaikinti jos neapavyks.
Prievarta yra įvairių rūšių. Psichologinę prievartą patiria tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau didesne dalis tenka moterim. Gyvenant patriarchalinėje visuomenėje joms tenka didesnis spaudimas ir aukštesni reikalavimai, bandant ką nors pasiekti toje visuomenėje. Jos turi mažiau teisių ir yra mažiau vertinamos, nei vyrai.
Fizinę prievartą dažniau patiria moterys ir vaikai. Nes jie yra silpnesni ir negali apsiginti.
Seksualinę prievartą dažniausiai patiria moterys. Taip pat su seksualine prievarta susiduria vaikai ir paaugliai abiejų lyčių.
Prievartos prieš moteris supratimas
Moterų nuomone, prievarta galime laikyti ir netolygų pareigų pasidalinimą ar vyraujančius stereotipus, kad „moterys padarys kava“, „motreys suplaus indus“, „moterys sutvarkis“ ir pan. Jeigu tai reiškiasi šeimoje, kur tolygiai yra padalinti tiek vyriški, tiek moteriški vaidmenys, tai yra bendradarbiavimas, taačiau jei tai reiškiasi visuomenės ar darbo sferose tai gali būti suprantama, kaip žeminimas ar net prievarta.
Preivarta dažniau patiria tylesnės, ramesnės, uždaros, nuolankios moterys. Jos linkę prievartos neviešinti ir ją tyliai kęsti. Tačiau tai daugiau ankstesnių laikų moteris. Vyrų nuomone šiuolaikine moteris pasirengusi save apsiginti.
Mažiau prievartą patiria aktyvi, energinga, savimi pasitikinti moteris. Ji sukuria stiprios asmenybės įvaizdį, tuo sumažindama priespaudos galimybę. Iš kitos pusės ji lengviau ir dažniau atsikerta į prievartą.
Nuo seksualinės prievartos dažniau nukenčia aktyvesnės, drąsesnės moteris.
Prievartos prieš moteris problemos ak
ktualumas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje aktuali apskritai prievartos prieš asmenį, asmenybę problema. Nesvarbu kas tai bebūtų – moteris, vaiakas ar vyras. Nereiktų išskirti ar akcentuoti vien prievartos prieš moteris.
Tačiau prievarta prieš moterį kol kas yra dažnai nutylima, ypač fizinę prievarta šeimoje, ir nagrinėjant atskiras prievartos sferas – fizinį, seksualinį smurtą, – reiktų labiau dėmesį atkreipti dėmesį į moterį.

Dažniausiai moterų patiriamos prievartos formos šeimoje, darbe, visuomenėje
Prievartos formos šeimoje priklauso nuo socialinio statuso. Aukščiausio socialinio statuso šeimose dažniausiai yra patiriama emocinė prievarta, vidutinio sluoksnio šeimose labiau paplitusi emocinė, fizinė ir kažkiek seksualinė, žemiausiose sluoksniuose dominuoja fizinė ir seksualinė. Psichologinė prievarta čia neišvengiama, tačiau ji net nesuvokiama kaip prievarta.

Prievartos prieš moteris priežastys
Analizuojant prievartos prieš moteris priežastis reiktų skirti dvi priežasčių grupes: pirmoji būtų susijusi su pačia moterimi, jos fiziniais ir psichiniais ypatumais; antroji – su visuomene, joje vyraujančiais steriotipais.
Detaliau pirmosios grupės priežastis būtų galima išdestyti taip:
· Moters emocinis silpnumas
· Moters fizinis silpnumas
· Silpnesnė moters ekonominė situacija
· Moters provokuojantis elgesys
· Moters pasiaukojimas dėl vaikų
· Išsilavinimo trūkumas
· Informacijos trukūmas
· Moters susitaikymas su visuomenėje egzistuojančiais steriotipais
Antrosios grupės priežastys:
· Vyraujantis steriotipai, kad moterys – silpnoji lytis
· Stereotipai, kad vyrai užima aukštesnę padėtį visuomenėje
· Stereotipai, kad moteris atsakinga už vaikus
Nagrinėdami seksualinę prievartą galime išskirti trečiąją priežasčių grupę: tai neteisinga priešingos lyties elgesio interpretacija. Moters apranga, kūno kalba tarsi išprovokuoja prievartinį elgesį, tačiau tai yra neadekvatus moters ve

eiksmų supretimo pasekmė.

Lytinė prievarta
Žvelgiant į nusikaltimų statistiką, atrodo, kad lytinių nusikaltimų Lietuvoje nėra daug, pastaraisiais metais išžaginimų ir pasikėsinimų išžaginti skaičius neviršydavo 200. Bet visų sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos moterys gana dažnai kenčia nuo lytinės prievartos. Tyrimo “Moteris Lietuvos visuomenėje” duomenimis (Purvaneckienė 1995), 20% suaugusių moterų ir 3,6% suaugusių vyrų bent kartą gyvenime buvo patyrę pasikėsinimą išprievartauti. Vilniaus universiteto Moterų studijų centro (1997) atlikto tyrimo “Smurtas prieš moteris ir vaikus Lietuvoje” duomenimis, 59% apklaustųjų suaugusių moterų buvo patyrusios lytinį smurtą. 15-25 m. jaunų moterų apklausoje buvo gauti panašūs rezultatai – 51% apklaustųjų buvo patyrusios lytinį smurtą. Pastaruosiuose tyrimuose buvo nagrinėjamas ir prievartos aukų ryšis su prievartautoju. Jaunų moterų apklausos duomenimis pusė lytinę prievartą patyrusių merginų nepažinojo savo skriaudėjo. Remdamasi pastarosios apklausos rezultatais R.Mikalajūnaitė (1999, P. 75) daro išvadą, kad “.15-25 metų merginos turi didesnę fizinės ir seksualinės prievartos patirtį nei vyresnio amžiaus moterys. Tai leidžia teigti, kad smurto prieš moterį (ypač fizinio ir seksualinio) lygis mūsų visuomenėje auga.”
Nacionalinio reprezentatyvaus viktimologinio tyrimo “Smurtas prieš moteris” tyrimo rezultatai taip pat patvirtina, kad lytinis smurtas yra žymiai labiau paplitęs, nei būtų galima spręsti iš statistikos duomenų. Šiame tyrime lytiniu smurtu mes vadinome prievartinius lytinius santykius (t.y. išžaginimą), o lytine prievarta – lietimą, grabaliojimą, bučiavimą ar glamonėjimą nepageidaujamu būdu prieš moters valią, o taip pat vertimą mo

oters lytiškai santykiauti prieš jos valią.
Lytine prievarta paremti santykiai su tais vyrais, su kuriais moterys susitikinėja, taip pat gana dažnas reiškinys. 17% moterų pasisakė, kad jų susitikimų partneris kada nors yra bandęs priversti su juo lytiškai santykiauti, kai moteris to nenorėjo.
Žymiai mažiau moterų pasisako apie patirtą lytinį smurtą, ir reikia atkreipti dėmesį, kad tikimybė būti išprievartautai savo šeimoje yra didesnė negu už šeimos ribų.
Iš visų tyrimų išplaukia ta pati išvada: lytinis smurtas ir prievarta yra žymiai labiau paplitę mūsų visuomenėje, nei būtų galima spręsti iš oficialios statistikos. Taip yra todėl, kad lytinio smurto aukos retai pasiskundžia policijai. Jos taip elgiasi iš dalies dėl tų pačių priežasčių, kaip ir buitinio smurto atvejais – gėdos ir baimės dėl visuomenės pasmerkimo. Be to, baudžiamasis procesas paprastai būna ilgas ir žeminantis aukos orumą. O ir pasiskundusios jos dažnai atsiima ieškinius ar pakeičia parodymus, neišlaikiusios aplinkinių spaudimo ar grasinimų.
Prievartos problemos viešumas
Apie prievartą kalbėti viešai yra būtina. Kalbama tūrėtų būti ne tik policijos suvestinių lygmenyje, kur pateikiama faktinė medžiaga apie plėšimus, išprievartavimus, ir nužudymus, tačiau tai turėtų būti iškelta, kaip problema, ir informacija turėtų būti orentuota į švietimą – stereotipų laužymą, pasitikėjimo ugdymą, savigyną, ir pan. Informuojama apie pagalbos centrus, organizuojamos diskusijos, seminarai. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiakms ir jaunimui. Mergaitė nuo mažens turėtų būti mokoma apginti save ir savo teises.

Praktiniai patarimai moterims, patyrusioms prievartą šeimoje
Prievarta šeimoje moters atžvilgiu egzistuoja kiekvienam visuomenės socialiniame ekonominiame lygmenyje, tačiau aplinkybės, susijusios su finansiniais stresais, nedarbu arba pareigų pažeminimu, lemia tai, kad stresas ir prievarta dažniau pasireiškia tam tikrose šeimose. Dar visai neseniai smurtas moters atžvilgiu buvo asmenine ir šeimos problema. Prievarta vieno asmens atžvilgiu šeimoje sukuria didelę kitų šeimos narių prievartos rizikos galimybę. Smurtinė situacija šeimose daugiausia nerimo kelia dėl to, kad žmonės, patyrę smurtą tėvų šeimose, linkę toleruoti smurtą ir sukūrę savo šeimas.
Yra tam tikri požymiai, kurie nurodo moters išgyvenamą smurtą. Tu patiri smurtą, jei:
· Partneris (sutuoktinis, draugas, su kuriuo susitikinėji) tave perdėtai kontroliuoja, pavyduliauja, prašo ataskaitos už kiekvieną valandą, kai nebuvai su juo.Tikrina, su kuo buvai susitikusi, pasižiūri ką turi rankinuke.
· Dažnai tave žemina, pravardžiuoja, kritikuoja dėl išvaizdos, aprangos, šeimininkavimo. Daro tai viešai arba kai esate vieni.
· Jo elgesys tave gąsdina, jo pyktis tave baugina.
· Jis menkina tavo baimę ir nerimą dėl esamų santykių:
· Grasina neduoti tau pinigų.
· Grasina nusižudyti tavo ir vaikų akivaizdoje, dėl to kaltindamas tave.
· Grasina sumušti tave, tavo artimuosius arba užmušti tavo mylimą naminį gyvūną.
· Tave muša, stumdo, spardo, mėto į tave daiktus, smaugia, grasina aštriais įrankiais, ginklais.
· Verčia lytiškai santykiauti tau nepriimtinu būdu arba tada, kai nenori.

Seksualinė prievarta prieš vaikus
Seksualinis vaikų išnaudojimas – tai vaikų ir pauglių įtraukimas seksualinę veiklą kai tvirkintojas suaugęs ar bendraamžis verčia vaiką tenkinti savo seksualinius poreikius pasinaudodamas jo meile, paasitikėjimu ir priklausomybe.

Seksualinė prievarta nėra tik lytinio akto atlikimas ar meginimas išprievartauti. Tai yra ir vaiko lytinių organų lietimas ar vaiko vertimas liesti suaugusiojo ar kito bendraamžio lytinius organus:lytinių oranų demonstavimas: atviras kalbėjimas apie seksą norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą: vaiko itraukimas į prostituciją ar išnaudojimas pornagrafiniais tikslais.

Kartais seksualinė prievarta būna paslėpta. Kai pvz. tęvas įeina į vonią kai tuo metu maudosi jo dukra. Kartais vienas iš tėvų skatina vaiką miegoti su juo vienoje lovoje. Pasitaiko motinų kurios žaismingai liečia sūnaus varpą ir tėvų kurie juokais perbraukia per augančios dukters krutinę, tačiau visa tai yra neleistina ir laikoma prievarta.
Dažniausiai seksualinės prievartos aukos yra mergaitės, tačiau ją patiria ir berniukai.
Vaikai seksualinę prievarta patiria ir ankstyvuojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Tačiau pagalbos dažniausiai prašo paauglystėje nes jie suvokia, kad daugiau prievartos pakesti negali. Paaugę jie įgauna daugiau galių ką nors padaryti ir pakeisti.

Daugumai seksualiai išnaudotų vaikų būdingas seksualizuotas elgesys. Seksualizuotas elgesys suprantamas kaip vaiko seksualinio elgesio formos, kurios labai išreikštos, dažnai ar nuolat pasikartoja. Dėl tokio elgesio mergaitė ar berniukas izoliuoja savę nuo kitų vaikų arba bando juos įtraukti į seksualinius veiksmus, toks vaiko elgesys kelia aplinkinių susirūpinimą. Pavyzdžiui nuolatinė dešimtmečio masturbacija, kuri trukdo susikaupti ir sukelia bendraamžių pašaipas.

Seksualinės prievartos požymiai
Pagrindiniai požymiai pagal kurios galima nustatyti ar vaikas patyrė seksualinę prievartą yra vaiko elgesio ir nuotaikų pokyčiai, pakytęs santykis su aplinka ir paties vaiko pasakojimas apie patirtą prievartą.
Išskiriami požymiai būdingi vaikams patyrusiems seksualinę prievartą:

Seksualiniai požymiai: (labai išreikšto seksualinio elgesio formas)
Pvz: lytinio akto atkartojimas su draugais ar žaislais, perdėtas masturbavimasis, neatitinkančios amžiaus seksualinio elgesio žinios ir tt. Paaugliams būdingas netvarkingas lytinis gyvenimas, labai dažnas seksualinių partnerių ar priešingos lyties draugų keitimas, prostitucija, seksualiai provokuojantis ar gundantis elgesys, nėstumas ir lllytiniu keliu plintančios ligos. Be to jiems ypač būdinga depresija, savęs žalojimas, bėgimas iš namų, piktanaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, grasinimai ar bandymai nusižudyti, nusižengimai teisėtvarkai.

Seksualiai išnaudoti vaikai gali vengti seksualinių stimulu, bijoti tos lyties kaip ir prievartautojas žmonių bei vengti prievartos situaciją primenančių dalykų (vietos, laiko ir pan.) Gali sutrikti vaikų lytinio tapatumo formavimasis. Pvz. mėrgaitėms būdinga vyriškų elgesio formų pasireiškimai, jos nepatenkintos, kad yra mergaitės.

Neseksualiniai požymiai: kurie nebūtinai reiškia, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas, jis tokiu būdu gali reaguoti į patiriamus stresus.
Šiuos požymius galima suskirstyti į fizinius, psichologinius ir elgesio.

Fiziniai:
Smurto žymės ant kūno, įvairios traumos (patinimas, kraujavimas, mėlynės)
Pasikartojantys fizinai nusiskundimai (skausmai pilvo apačioje, nuolatinis gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas)
Nusiskundimai skausmu ir niežėjimu genitalijų srityje.
Vaiksčiojimo, sedėjimo, koordinacijos sunkumai.
Psichologiniai:
Baimingumas, atsiranda įkyrios baimės, padidėja bendras dirglumas. Pasireiškia naujos baimės ir paaštrėja senosios, tamsos baimė , pasilikti vienam ar su nepažįstamais žmonėmis. Atsiranda nemalonus, nevalingi, baisus prisiminimai apie prievartos situaciją.
Mažesniems vaikams šie prisiminimai gali pasireikšti žaidžiant ar piešiant, prievartos situacijos pakartojimas žaidime ar piešiniuose.
Nepasitikėjimas kitais žmonėmis: Prievarta dažnai patiriama iš artimų arba gerai pažįstamų žmonių pusės, todėl auka pradėda jais nepasitikėti, šis nepasitikėjimas atsiranda ir kitų žmonių atžvilgių. Labiausiai nepasitikima policininkais, mokytojais, gydytojais.
Nepasitikėjimas savimi:Auka pradėda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu ir niekam nereikalingu. Dėl to sunkiai bendrauja su kitais vaikais, mažai dalyvauja bet kokioje veikloje.Dažnai toks saves nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūlių elgesiu.
Pablogėjusi nuotaika, depresija, nerimas, bandymai nusižudyti, save žaloti:
Aukos atrodo liūdnesnės nei paprastai, nedalyvauja linksmuose žaidimuose, nebendrauja su bendraamžiais, didelę laiko dalį praleidžia vienos, užsidaro savyje, nenori gyventi. Labai greitai keičiasi nuotaikos. Nejaučia jausmų, tuštumos pojūtis, norėdami atgauti jausmus žaloja savę, šiais atvėjais būna sumažejas ir skausmo pojūtis.
Savęs kaltinimas: Vaikai dažnai kaltina savę dėl to kad nesugebėjo sustabdyti prievartos, nesugebėjo pasakyti ne, neikvietė pagalbos. Labai dažnai kaltės jausmą prievartautojai siekia sukelti sąmoningai, norėdami permesti atsakomybę vaikui Pvz. sakydami : “ tu visada taip meiliai į manę žvilgčioji”.Katlės jausmą sustipriną aplinkinių replikos,kad jis galėjo pabėgti ar išsigelbėti o taip pat prievartautojo grasinimai, kad jis turės atsakyti už pasekmes jei atskleis seksualinį išnaudojimą.
Jausmų sumaištis: Vaikas pyksta ant prievartautojo o taip pat ir savęs,kad nesugebėjo apsiginti, jam gėda,kad su juo taip atsitiko, jaučiasi kitokiu nei visi kiti vaikai. Be to vaikas gali turėti teigiamų bei šiltų jausmų prievartautojo atžvilgiu, ypač jei tai buvo vienintelis žmogus iš kurio vaikas sulaukė dėmesio ir galėjo pasijusti svarbiu bei mylimu.
Nepaisydami galimo žalingo poveikio, vaikai gali norėti šių santykių, nes jie suteikia teigiamų išgyvenimų ir kompensuoja vienišumo, apleistumo ir niekam nereikalingumo jausmus. Dar didesnė jausmų sumaištis vaikui kyla jei jis seksualinio išnaudojimo metu patyrė pasitenkinimą ir malonumą.
Netikėti jausmų susijusių su konkrečių žmogumi ar vieta, pokyčiai. Pvz. vaikas gali pradėti kartoti .”Nekenčiu dedės Tomo”, nors anksčiau maloniai bendravo su juo.
Staigus išsiblaškymas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio.
Blogi santykiai su bendraamžiais, prasta savitvarda. Prievartaujami vaikai gali neturėti draugų, nes kol vaikas turi paslaptį jis negali būti atviras su kitais.Problemos tarpasmeniniuose santykiuose pasireiškia ir suaugus, kai pasirenkamas partneris, kuris savo elgesiu gali priminti skriaudiką ar auką.
Elgesio:
Elgesio pasikeitimai: Protestuojantis, ypač agresyvus elgesys, arba atvirksčiai perdėtas nuolankumas, pataikūniškas elgesys. Santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais tampa sudėtingi, kelia sunkumų. Tokie vaikai mano, kad suaugusieji ypa priešai, neverti pasitikėjimo mokytojai ar globėjai, todėl toks elgesys tampa nepaklusnus ir impulsyvus.
Regresas ar nebrandus elgesys:elgis tampa toks koks būdingas jaunesnio amžiaus vaikams (šlapimo nelaikymas, piršto čiulpimas, ssstiprus ir nenutrūkstamas verkimas, dirglumo protrūkiai, tualeto įgūdžių problemos, kai vaiką reikia iš naujo mokyti naudotis tualetu) arba atvirksčiai elgiamasi itin brandžiai.
Ikyrus nuolatinis melavimas.
Gyvenimas svajonese: Vaikai labai daug fantazuoja, kartais negali atskirti fantazijų nuo realybės, turi įsivaizduojamus draugus. Kartais vaikams iš atminties iškrenta ištisi laiko tarpai, jie negali tiksliai pasakyti kas vyko,negali pasakyti kada įvyko prievarta.
Prasčiau sekasi mokykloje:Pradeda gauti blogesnius pažymius, negali susikaupti, atrodo lyg užsisvajoję, sunkumai mokslose gali nepasireikšti išpradžiu, gali išryškėti vėlesnėse klasėse.
Nenoras persirenginėti kitiems matant: Pvz. fizinio lavinimo pamokų metu, savo kūno gėdinimasis, kai kas nors paliečia, labai susidrovi.
Apetito sutrikimas:Netenka apetito, mažai valgo, paaugliau gali atsisakyti valgyti iki visiško išsiekimo (daugiau mergaitės).
Miego sutrikimai: sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, per miegus kalba, blaškosi.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis:Alkoholio ar narkotikų vartojimas, tai jiems padeda tttrumpam pašalinti nerimą, baimę, blogus prisiminimus, leidžia greičiau užmigti. Pastebėje tai , paaugliai pradeda vis dažniau vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Nė vienas iš čia išvardintų visų požymių nėra toks, kad ji pastebėjus galima būtu teigti jog vaikas patyrė seksualinę prievartą. Tai gali reikšti, jog vaikas tiesiog turi prolemų arba jam reikia dėmesio bei pagalbos. Suplėšyti, dėmėti ar sutepti krauju apatiniai turėtų kelti didelį nerimą, kad vaikas patyrė prievartą. Bet tik esant požymių grupei galima įtarti, kad vaikas yra ar buvo seksualiai išnaudojamas.

Seksualinės prievartos pasiekmės vaikui
Seksualinė prievarta sutrikdo normalią vaiko asmenybės raidą, prievartos sukelti išgyvenimai palieka gilią žymę žmogaus gyvenime. Seksualinės prievartos padariniai yra tuo sunkesni kuo:
Didesnis aukos ir prievartautojo amžiaus skirtumas;
Artimesni prievartautojo ir aukos giminystės ryšiai (ypač kai prievartautojas yra vienas iš tėvų);
Jei nusikaltėlis vaiko nuomonę turi ir teigiamų savybių, vaiko akyse yra mylimas bei svarbus, vaiko širdį užvaldo didžiulę jausmų sumaištis, patirtos prievartos traumą vaikui daug sunkiau išgyventi.

Ilgiau tęsiasi prievarta;

Kai pirmą kartą nuo seksualinės prievartos vaikas nukentėjo būdamas mažas;

Prievarta dažnai kartojasi;

Didesnis slaptumo laipsnis;
Vaikas verčiamas labiau viską slėpti. Labiausiai kenčia tos aukos kurios niekada nekalbėjo apie savo patirtį. Ne visi seksualiai išnaudojami vaikai yra sutrikdoma psichiškai, tačiau visus juos paveikia slaptumas ir seksualinės prievartos nutylėjimas.

Vaikas turi mažiau artimų žmonių galinčių užtikrinti jo saugumą;
Patiriantys prievartą vaikai gali bent iš dalies būti apsaugoti nuo žalos, jei nuoširdiai ir nuolat bendrauja nors su vienu jiems brangiu žmogumi, kuris gali suteikti saugumą, ir pasirūpinti (tai gali būti mokytojas, vyresnis brolis, globėjas)

Aukos elgesio trauminio įvykio metu;
Pvz. daugelis vaikų patyrusių prievartą kaltina savę, jog užpuolimo metu nesugebėjo pasipriešinti prievartautojui.

Aukos savęs vertinimas;
Prasčiau savę vertinantys vaikai skausmingiau išgyvena traumą, nes patirta seksualinė prievarta tik dar kartą patvirtina, kad jie yra nieko verti.

Kaip vaikas pasisako apie prievartą?

Svarbus patirto seksualinio išnaudojimo požymis yra vaiko bandymas ar net keli bandymai pasisakyti apie prievartą tiesiogiai ( pvz. mamai, draugams, mokytojui) Arba per piešinius, rašinius ar užslaptintus pasakojimus Pvz. “As su Tomu turiu paslaptį bet kokia nesakysiu nes jis taip liepė”.

Gali būti, kad vaikas savo rašyniuose rašo apie nakties košmarą, ir užsimena aiškiai apie seksualinius dalykus. Vaikui sunku laikyti paslaptyje, kad jis yra seksualiai išnaudojamas, jis nori ,kad prievarta baigtusi, bet tuo pat metu vaikas bijo ir nedrįsta pasisakyti tiesiai apie jam įvykusią skriaudą. Vaikas ieško pagalbos netiesiogiai, tikrina suaugusįjį ar juo galima pasitikėti.

Vaiką traumuoja bet kokio pobūdžio seksualinė prievarta, psichologinė žala padaroma ne tik atlikus su vaikų lytiniį aktą, bet ir atliekant įvairius tvirkinamuosius veiksmus (fotografavimas pornografinėms nuotraukoms, vertimas žiurėti kaip pasitenkina suaugusys, vaiko lytinių organų dirginimas ir kt.) Visų pirma tai susiję su emocinę sfera: vaikas patyręs prievartą išgyvena gilius izoliacijos, gėdos, nerimo bei menkavertiškumo jausmus. Auka ypač žaloja slaptumas. Šie simptomai palieka ilgalaikes pasekmes ir trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą net užaugus.

Kas teikia pagalbą?
Pagalbą turi teikti valdžios institucijos ,visuomenė ir kiekvienas save gerbiantis pilietis , bet ne tiesiogiai, o per specialias struktūras (tarnybas), valstybės tam tikslui įkurtas ir finansuojamas. Vaikų teisių apsaugos tarnyba tėra tik viena iš grandžių, o realią pagalbos sistemą turi užtikrinti kitos grandys (vaikų ir šeimos psichinės sveikatos tarnybos, krizių intervencijos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centrai vaikams ir paaugliams, turintiems socialinių problemų, su šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai, šeimų, imančių vaikus globon, institucija, įvaikinimo tarnyba ir kt.). Minėtos tarnybos ir įstaigos- ne prabanga, o elementari būtinybė. Jų didžiausias turtas- kvalifikuoti darbuotojai, kuriuos reikia paruošti.
Kalbant apie žinybas, didžiausiai atsakomybė sprendžiant šią problemą turi tekti socialinės apsaugos sistemai ( ir ministerijos, ir savivaldybių lygiu ). Tais atvejais, kuomet vyrauja socialinė problema (pavyzdžiui, smurtas ir prievarta šeimoje, tėvų globos netekęs vaikas),- nereikia versti šios problemos senu papročiu medicinine
(t.y., neguldyti vaiko į ligoninę) arba pedagogine (nesiųsti jo, kaip protiškai atsilikusio, į specialiąją internatinę mokyklą), o kurti normalias socialinės pagalbos struktūras bendruomenėje ir psichosocialinės reabilitacijos centrus apskričių/kraštų lygiu.
Kam?
Atrodytų, aišku, kad vaikams, patiriantiems smurtą ir prievartą. Tačiau taip pat pagalbą turi gauti smurto ir prievartos kaltininkai- nebesusitvarkantys su pareigomis tėvai ir motinos, pilni pykčio ir pagiežos paaugliai bei jaunuoliai, alkoholio ir narkotikų nelaisvėn pakliuvę piliečiai.
Kaip?
Išeitis- tarnybų tinklas ir jo darbuotojai, turintys žinių ir praktinio darbo įgūdžių spręsti vaikų bei suaugusiųjų dvasines problemas. Šalyje pakanka gerų šios srities specialistų- psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų, galinčių jau dabar organizuoti specialistų tobulinimą, nekalbant apie nuolat siūlomą užsienio pagalbą.
Jei įtariate, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą ar yra išnaudojamas kreipkites į savo rajono kur gyvenate vaiko teisų apsaugos tarnybas.
Taip pat galite konsultuotis:
Vaiko namas
(8 5) 2133540
Paramos vaikams centras
(8 5) 2715980
RUL Vaiko raidos centras
(8 5) 2125523
NEMOKAMI TELEFONAI:
Vaiku telefono linija
8 800 2 88 00
Jaunimo linija
8 800 2 88 88
Nemokama konfidenciali vaiku ir jaunimo konsultavimo vaiko teisiu
klausimais telefono linija
8 800 291111
Tik susivieniję- visi tie, kuriems iš tikrųjų rūpi šios problemos- specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ministerijos bei savivaldybės- galės sukurti konkrečių veiksmų strategijos ir taktikos programą.

Literatūra
1. Ž. Arlauskaitė “Tikra knygelė apie skriaudą”, pirma dalis, suaugusiems, Vilius 1998.
2. S. Kemerienė “Seksualinė prievarta prieš vaikus”, Vilnius, 2000.
3. “Seksualinė prievarta prieš vaikus”. Informacinė medžiaga tėvams ir mokytojams, Vilnius 2000.
4. “Teisiniai ir praktiniai patarimai moterims, patyrusioms prievartą šeimoje”, Vilnius 2004.

Leave a Comment