PANEVĖŽIO KOLEGIJA
Įžanga
Poreikių hierarchija stengiasi apibrėžti optimalų žmogaus prisitaikymą prie gamtos ar aplinkinių. Poreikių hierarchijos yra grindžiamos tyrimais, ir pagal juos buvo nustatyta kokie poreikiai žmonėms yra svarbiausi. Yra pastebėta jog pasiekus žemesnius poreikius žmogus siekia aukštesniųjų poreikių ir tik patenkinęs vieną ar kitą poreikį žmogus jaučiasi pilnavertis.
Poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. Gyvūnų poreikiai ir žmogaus poreikiai yra artimi. Tačiau gyvūnų poreikiai yra instinktyvūs, o žmogaus – socializuoti.
A.Maslow poreikių hierarchija
Abraham Harold Maslow gimė Brukline 1908 metų balandžio 1 dieną neišsilavinusių emigrantų iš Rusijos šeimoje. Lankydamas Viskonsino universitetą smarkiai susidomėjo psichologija. Tapo humanistinės psichologijos pradininku. Sukūrė penkių pakopų poreikių ir savirealizacijos teorijas.
Ankstyvaisiais savo karjeros metais dirbdamas su bezdžionėmis, jis pastebėjo, kad vieni poreikiai yra svarbesni už kitus, pavyzdžiui, vanduo yra svarbesnis nei maistas, deguonis yra svarbesnis už vandenį ir pan. Žmogus, neturėdamas galimybės kvėpuoti, mirtų, kai tuo tarpu nepatenkindamas savo seksualinių poreikių, jis galėtų gyventi pakankamai ilgai.
A. Maslow poreikių teorija remiasi šiomis prielaidomis:
• Žmonės linkę tenkinti savo poreikius, tačiau, kadangi visų poreikių patenkinti yra
neįmanoma, stengiamasi juos mažinti. Poreikis turi motyvuojančios jėgos tik tol, kol
jis nepatenkinamas.
• Visi žmonės turi tuos pačius poreikius.
PASTABA: A.Maslow poreikių hierarchija yra skalė, kuri nepasiduoda kiekybiniam įvertinimui. Tiktai vaizdingumo tikslais galima sakyti, kad, pavyzdžiui, asmuo patenkina 85 % fiziologinių poreikių, tačiau iš tiesų nėra testų, kurie gali kiekybiškai įvertinti asmens poreikių patenkinimą.
Remdamasis aukščiau pateiktais pastebėjimais, jis sukūrė savo garsiąją poreikių
hierarchijos teoriją, kurioje žmogaus poreikius suskirstė į penkis lygius: fiziologiniai, saugumo,socialinius, pagarbos, savirealizacijos.
Poreikiai sudaro pakopų sistema, t.y. aukštesnio lygmens poreikiai neatsiranda,
napatenkinus žemesnio lygmens poreikių, pavyzdžiui, tik patenkinus fiziologinius poreikius, atsiranda saugumo poreikiai, ir pan. (žr. 1. pav.).
pav. Poreikių pakopos
A. Maslow išskirtas poreikių grupes sujungė į hierarchiją, kuri atspindima poreikių piramide (žr. 2. pav.).
pav. A.Maslow poreikių hierarchija
A. Maslow išskyrė šiuos poreikius:
1. Fiziologiniaiporeikiai, tai poreikiai, būtini žmogaus egzistavimui: Oras, vanduo, maistas, šiluma, poilsis, aktyvumas, seksas.
2. Saugumo poreikiai. Tai emocinio ir fizinio saugumo, priklausomumo, stabilumo, tvarkos, normų, atsiribojimo nuo rūpesčių ir pan. poreikiai.
3. Socialiniai poreikiai. Tai poreikis priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo, prisirišimo, draugystės, meilės poreikiai.
4. Pagarbos poreikiai. Tai pagarbos, pripažinimo, įvertinimo, savigarbos, kompetencijos,
asmeninių pasiekimų poreikiai.
5. Savirealizacijos poreikiai. Tai savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikiai. Tai poreikis būti tuo, kuo žmogus privalo būti pagal savo prigimtį.
Be to ši poreikių hierarchija skirstoma į dar du lygius (žr. 2. pav):
1. Aukštesniojo lygmens (augimo) poreikiai. Tai pagarbos ir savirealizacijos poreikiai.
2. Žemesniojo lygmens (deficitiniai) poreikiai. Tai fiziologiniai, saugumo bei socialiniai poreikiai.
A. Maslow teigia, kad žmogus vienu metu gali tenkinti tik vieno lygio poreikius.
Ši teorija turi tam tikrus jos pritaikymo praktikoje trūkumus. A. Maslow teorijos kritika:
• Žmonės vienu metu gali tenkinti iš karto kelių lygmenų poreikius, pavyzdžiui, pietų metu yra tenkinami tie fiziologiniai (maistas), tiek ir bendravimo poreikiai.
• Negalima teigti, jog vien tik patenkinus žemesnio lygmens poreikius, atsiras aukštesniolygmens poreikiai. Pavyzdžiais galėtų būti Galileo, Rembrandt, van Gogh, taip pat daugybė pavyzdžių iš koncentracijos stovyklų.
• Šiteorija abstrakti filosofinė schema, galinti netikti konkrečiam individui.
Vadybos metodai
Darbuotojų skatinimas yra vykdomas pasitelkiant visą eilę vadybos metodų, kuriuos galima sugrupuoti pagal tai, kokio lygmens poreikius jie tenkina. Tuomet vadybos metodų klasifikacija atrodytų taip: ekonominiai, teisiniai, psichologiniai, filosofiniai.
Kiekvienas vadybos metodas taikomas, norint paveikti konkretų darbuotoją per žemiausią jo nepatenkintą poreikį.
Taigi, fiziologiniai poreikiai tenkinami ekonominiais vadybos metodais. Šių metodų pagrindas – prekiniai – piniginiai mainai. Jais formuojami ekonominiai kryptingos veiklos motyvai. Tai darbo užmokesčiosistemos, premijos, lengvatos ir privilegijos, patarnavimai (čia ir toliau žr. 2. pav).
Žmonės, tenkindami saugumo poreikius, jungiasi į organizacijas bei tuo pačiu prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Saugumo poreikiai tenkinami teisinių vadybos metodų apraiškomis: darbo bei kolektyvinėmis sutartimis, valdymo struktūromis, iš jų išplaukiančiais padalinių bei pareiginiais nuostatais, standartais, reglamentais, normomis, instrukcijomis, įsakymais, nurodymais ir pan. Teisiniai vadybos metodai (dar vadinami administraciniais, organizaciniais, tvarkomaisiais) taikomi esant situacijai, kuri gali būti normatyviai įvertinta, reglamentuota, apibrėžta. Jų pagalba formuojamas visas valdymo sistemos karkasas (organizacinė struktūra). Šie vadybos metodai naudojami siekiant organizacinio vieningumo, jie reglamentuoja organizacinius darbuotojų santykius. Teisiniai vadybos metodai sudaro formaliąją organizacijos pusę.
Priklausymo, pagarbos, meilės bei savirealizacijos porekiai tenkinami per psichologinius valdymo metodus: pokalbius, darbo vertinimą, moralinį skatinimą bei darbo pobūdžio pritaikymą. Teisingai taikomi, jie padeda sukurti šiltą psichologinį klimatą kolektyve, skatina darbuotojų kūrybinę veiklą, leidžia įvertinti pavaldinių psichologines nuostatas, vertybines orientacijas bei tai panaudoti veiklos efektyvumo didininmui.
Virš A. Maslow poreikių hierarchijos iškyla gyvenimo prasmės poreikis. Tai poreikis įprasminti savo gyvenimą per savo veiklą. Tuomet taikomi filosofiniai vadybos metodai, kurių apraiškos yra šios: paversti darbuotojus vadybos dalyviais, valdyti ilgalaikiais tikslais, sudaryti korporacinę kultūrą, siekti darbuotojų susitapatinimosu organizacija, ugdyti tradicijas. Tinkamai taikant šiuos metodus, pasiekiama tokia motyvacijos lygmuo, kai darbuotojas susitapatina su organizacija ir organizacijos tikslus kelia aukščiau asmeninių.
Darbuotojų pozicionavimas pagal A. Maslow poreikių hierarchiją
Išnagrinėjus žmogaus poreikių hierarchiją bei vadybos metodus, kurie labiausiai tinka tam tikro poreikio patenkinimui, svarbu nustatyti, kokiame poreikių hierarchijos lygyje yra darbuotojas, t.y. kokie poreikiai jam yra aktualiausi. Tai nustačius, vadovas galės parinkti atitinkamus vadybos metodus, ir tuomet darbuotojo motyvacija darbui žymiai padidės.
Praktiniam Maslow poreikių teorijos taikymui reikia prisiminti, kad:
1. Asmuo tam tikru laiko momentu yra tiktai vienoje iš poreikių pakopų.
2. Galimas tik nuoseklus kilimas poreikių piramide aukštyn.
Taigidarbuotojo pozicionavimas poreikių piramidėje vyksta trim etapais: pokalbis, įvertinimas ir skatinimo priemonių pasirinkimas (žr 3. pav.).
3. pav. Darbuotojo pozicionavimas poreikių piramidėje
Pokalbio su pavaldiniu metu vadovas siekia nustatyti jo ar jos poreikių lygį. Tai gali būti vykdoma tiesioginių klausimų – atsakymų metodu, tačiau svarbu prisiminti, kad tiriamasis neturi žinoti, kad jis yra tiriamas, nes antraip jis galėtų keisti savo elgseną pokalbio metu. Reikia stengtis sužinoti, kiek įmanoma daugiau apie jo ar jos problemas, siekius, norimus pokyčius.
Pokalbio metu arba po jo vadovas nustato, kuriame poreikių hierarchijos lygyje yra darbuotojas.
Tuomet parenkamos atitinkamos skatinimo priemonės, kurios, žinoma, neprieštarauja organizacijos poreikiams ir tikslams.
Efektyvus šio metodo taikymas reikalauja žinių ir patyrimo, tačiau aišku, kad ir pirmą kartą taikant šį metodą, rezultatai bus geresni, nei tiesiog vadovui spėjant apie pavaldinio poreikius.
Darbuotojų skatinimo sistemos projektas
Darbo įvertinimo ir motyvavimo sistema turėtų būti taip sudaroma, kad ji taptų pagrindu darbuotojo sugebėjimų ugdymui bei tobulėjimui. Ši sistema turėtų būti sudaroma glaudžiai vadovui ir pavaldiniui bendradarbiaujant. Juk svarbu, ar ji pačiam vertinamajam atrodys gera.
4. pav. pateikiamas skatinimo sistemos pavyzdys.
Skatinimo sistema turi apimti racionalią materialinių ir nematerialiniųpriemonių visumą.
pav. Skatinimo sistemos pavyzdys
Materialinė skatinimo priemonė yra darbo užmokestis, kurį turėtų sudaryti šios dalys -pagrindinė, papildoma, mokėjimas už kvalifikacijos kėlimą bei darbuotojų dalyvavimo sveikatos ugdymo programoje išlaidų padengimas, taip pat jų išlaidų sportui ir gydymui apmokėjimas, kita finansinė tiesiogiai su darbu nesusijusi parama.
Pagrindinė darbo užmokesčio dalis yra sąlygiškai pastovi, o papildomąją turėtų sudaryti premijos, priemokos už darbo stažą, mokėjimas didesniu tarifu už viršvalandžius ar kitu darbuotojui nepatogiu metu.
Bendrovėje turėtų būti mokamas papildomas priedas už darbo stažą. Šios priemokos
skatintų darbuotojus ir toliau likti dirbti Bendrovėje tam,kad panaudotė įgytus darbo įgūdžius įmonės, kurioje jie dirba, labui.
Premijavimo sistema turėtų vertinti kiekvieno darbuotojo asmeninį indėlį į bendrus rezultatus.
Nematerialinės skatinimo priemonës išvardintos 4. pav.
Klausimynas
Kaip Jūs manote ar vienu metu galėtumėte patenkinti kelis poreikius? (pvz.: Fiziologinius ir socialinius; socialinius ir saugumo; ir t.t.)
Taip
Ne
Nežinau
2. Kaip manote ar priemokos, užmokestis už viršvalandžius yra geras būdas paskatinti gerai dirbti?
Taip
Ne
Nežinau
3. Ar šventinės dovanos, garbės raštai gali būti paskatinimo priemonė gerai dirbti?
Taip
Ne
Nežinau
4. Kaip Jūs manote kokie poreikiai yra svarbiausi gyvenime?
Fiziologiniai (oras, vanduo, maistas)
Saugumo (priklausomumas prie namų aplinkos, prisirišimas prie žmonių)
Socialiniai (bendravimas, meilė)
Pagarbos (savigarba, pripažinimas)
Savirealizacijos ( savęs realizavimas darbe ir kitose veiklose)
Atsakymų suvestinė
Į pirmą klausimą „Kaip Jūs manote ar vienu metu galėtumėte patenkintikelis poreikius? (pvz.: Fiziologinius ir socialinius; socialinius ir saugumo; ir t.t.)“ visi kandidatai atsiekė vieningai (1. pav)
1. pav.
Į antrą klausimą „Kaip manote ar priemokos, užmokestis už viršvalandžius yra geras būdas paskatinti gerai dirbti?“ taip pat visi atsiekė vieningai (2.pav.)
2.pav.
Į trečią klausimą „Ar šventinės dovanos, garbės raštai gali būti paskatinimo priemonė gerai dirbti?“ atsakymai išsiskyrė, tačiau dauguma mano, kad šventinės dovanos ar garbės raštai yra paskatinimo priemonės. (3.pav.)
3.pav.
Į ketvirtąklausimą „Kaip Jūs manote kokie poreikiai yra svarbiausi gyvenime?“ kandidatų nuomonės išsiskyrė vis dėl to dauguma nusprendė jog svarbiausi yra fiziologiniai poreikiai ir socialiniai, o kažkam dar atrodė jog svarbiausias poreikis yra savirealizacijos poreikis. (4.pav.)
4.pav.
Išvados
A. Maslow išskyrė penkių lygių poreikius: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos ir savirealizacijos. Šie poreikiai sudaro hierarchinę sistemą, kurios viršūnėje yra savirealizacijosporeikiai.
Svarbiausias šios teorijos akcentas yra tai, kad motyvuojančios jėgos turi tik žemiausias nepatenkintas poreikis.
Žmogaus poreikiai yra susiję su žmogaus gyvenimo ciklu taip: žemiausieji fiziologiniai poreikiai yra ypatingai aktualūs mažiems vaikams, kuomet jie paauga, jiems
dominuojančiais tampa saugumo poreikiai, paaugliui ypatingai svarbūs socialiniai
poreikiai, suaugusiam žmogui aktualiausi pagarbos poreikiai ir tik vėlesniaisiais gyvenimo metais žmonės ima rūpintis savirealizacija.
Pokalbis
Vertinimas
Pasirinkimas