„Kas blogį pradeda laikyti gėriu, nusižengti to širdį dievas pats patrauks“Iš Sofoklio „Antigonės“
Žymiame Antikos tragiko Sofoklio kūrinyje „Antigonė“, parašytame remiantis Tėbų mitų ciklu, išsyk susiduria priešingos, amžinai tarpusavyje kovojančios pusės – gėris ir blogis, meilė ir kerštas, papročiai ir įstatymas. Šį kartą jas įkūnija du pagrindiniai veikėjai, ginantys skirtingas vertybes, Antigonė ir Kreontas. Antigonės paveikslas tragedijoje žavi labiausiai. Ji narsi, ryžtinga, nebijanti žmogaus – karaliaus rūstybės. Ji gimusi mylėti ir bando to išmokyti kitus, vadovaujasi įstatymais ne rašytais, o žmogiškaisiais, saugo protėvių tradicijas ir moralės nuostatas, todėl ir nusižengia Kreonto įsakymui – draudimas palaidoti brolį prieštarauja žmogiškosioms normoms. Ši moteris pasiryžta kovoti už meilę, teisingumą ir gėrį, net suvokdama kuo tai baigsis, nes ji – pasiaukojanti maištininkė, norinti būti išgirsta. Antigonės paveiksle įprasminta ir kalokagatijos idėja – žmogus turi būti gražus, didingas savo siela, klausantis savo širdies ir amžinųjų vertybių, tada mus žavės ir jo kūno grožis. Kreontas – Antigonės priešingybė.