Laboratorinis darbas
MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ
ASOCIACIJŲ METODĄ
Darbo vadovė:
Įvadas
Kalbos turėjimas atskiria žmogų nuo gyvūno. Elementari gyvūnų psichinė veikla visada remiasi konkrečiais objektais, kuriuos jie mato, jaučia ir pan. Žmogaus elgsena skiriasi nuo gyvūnų pirmiausia tuo, kad daugelis sudėtingiausių psichinių procesų formuojasi ir vyksta kalbinės veiklos pagrindu ir tiesiogiai priklauso nuo kalbos. Būtent atsiradus kalbai, galima atitrūkti nuo jutiminio suvokimo, kuriuos galima išreikšti žodžiais, t.y. sąvokomis (Kaffemanas, 2001).
Psichologijos žodynas (1993) kalbą apibrėžia kaip ženklų sistemą, kuri yra istoriškai susidariusi žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė, asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas.
Kalbos atsiradimo pagrindas – darbas, bendra medžiaginė žmonių veikla
(Psichologijos žodynas, 1993).
Kalbai ir mąstymui matuoti yra sukurta daug testų. Vieni iš žinomiausių yra asociacijų testai. Žemiau pateikiamas trumpa asociacijų apžvalga..
„Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks asociacijų apibūdinimas: Tai yra „ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų aktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla ir kitas“(Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Arba asociacijas dar galima paaiškinti, kaip psichinių elementų ryšį, kurio dėka vienas elementas pasirodydamas atitinkamomis sąlygomis padeda atsirasti kitam, su juo susijusiam, elementui.(Kaffemanas, 2001,)
Psichologijoje asociacija laikome tam tikrą atvaizdų bei vaizdinių sąryšį. Vienas stimulas prikelia sąmonėje kokį tai vaizdinį. Kai kurių psichologų manymu, asociacijos sudaro atminties turinį. Sąmonėje atvaizdai iškyla ne chaotiškai, o pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos imta vadinti asociacijų dėsniais. Yra vienintelis visuotinis asociacijų dėsnis:
„du arba keli psichinių apraiškų turiniai gali susirišti į asociaciją tik tada, jei jie laiko atžvilgiu yra gretimi kaimynai“ (Kralikauskas, 1993, p.
143). Tai reiškia, kad du ar keli reiškiniai turi įvykti greta vienas kito arba iškart vienas po kito.
Asociacijos yra skirstomos į tris rūšis: gretimumo, panašumo, kontrasto. Gretimumo asociacijos kyla, kai koks nors dalykas visada vyksta ar yra matomas šalia kito dalyko. Pvz., gretimumo asociacijos gali susidaryti, kai vienu momentu grojo muzika ir vyko koks nors įvykis. Taip galima išgirsti dainą ir prisiminti, kaip per ją šokai savo paskutinį mokyklinį valsą. Panašumo asociacija yra tokia, kai vienas vaizdas sukelia pasąmonėje kitą panašų atvaizdą. Pvz., vienas žmogus gali labai priminti kitą žmogų. Kontrasto asociacijų pagrindas yra dviejų atvaizdų, sąmonėje sukeliančių vienas antrą, kontrastas, arba priešingumas. Pvz., pamačius labai aukštą žmogų iškyla žemo žmogaus vaizdinys.
Asociacijų testai – tai verbalinės užduotys, kai į vieną žodį reikia atsakyti kitu žodžiu. Atliekant laisvų asociacijų testus reikia atsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu. Laisvų asociacijų testas gali būti naudojamas įvairiais tikslais. Kriminalistikoje šiuo metodu siekiama nustatyti, pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus, ar žmogus nėra susijęs su tam tikrais įvykiais. Socialinėje psichologijoje šiuo testu galima išsiaiškinti grupės sutelktumą, žmonių suderinamumą (šiuo atžvilgiu testas atliekamas poroje). Galima testą taikyti norint įvertinti užsienio kalbos žinojimą.
Tyrimo tikslas: išmokti naudotis Laisvų asociacijų testu ir tuo pačiu nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų
Tyrimo uždavinys: nustatyti ar tiriamiesiems dominuoja centrinės asociatyvinės ir paradigminės asociatyvinės reakcijos.
1. Metodika
1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dešimt tiriamųjų. Iš jų buvo penkios moterys ir penki vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,5 metai.
1.2 Tyrimo metodas. Tyrime buvo naudotas Laisvų asociacijų testas. Šiam testui buvo naudojami 35 (daiktavardžių, veiksmažodžių, būdvardžių, prieveiksmių) dažniausiai vartojamų žodžiai–stimulai (1
priedas), parinkti iš „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodyno“(1997).
1.3 Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pasakyta tokia instrukcija: „Atsakydamas į pateiktą žodį, užrašykite ant lapo bet kurį
Jums į galvą atėjusį žodį.“ Eksperimentatorius skaito žodžius-stimulus taip, kad tarp jų būtų 5-6 sekundžių pauzė žodžiui užrašyti.
Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų sudaroma lentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (2 priedas). Po eksperimento pirmiausia kiekvieno tiriamojo nuosekliai lyginami stimulai ir reakcijos pagal šias kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Loginės reakcijos dar dalijamos į du pogrupius – centrinės ir periferinės reakcijos, o gramatinės – į sintagmines ir paradigmines.
„Asociacinių reakcijų matrica“ užpildoma taip: jei egzistuoja loginis ryšys (prasminis) tarp stimulo ir reakcijos (pvz., universitetas-
studentas), tai pažymime pliuso ženklą „Asociacinių reakcijų matricoje“
„Loginė centrinė reakcija“ skiltyje; jei nėra loginio ryšio (pvz., universitetas-liga), pažymime pliuso ženklą skiltyje „Loginė periferinė reakcija“ ;jei egzistuoja gramatinis (vienodi stimulo ir reakcijos linksniai, ta pati kalbos dalis) ryšys tarp stimulo ir reakcijos, tai išsiaiškiname ar jis yra sintagminis – ryšys tarp atskirų gramatinių kategorijų (pvz., graži – gėlė). Tada pliuso ženklą dedame lentelės skiltyje „Gramatinė sintagminė reakcija“; jei ryšys yra vienos gramatinės kategorijos ribose (pvz., šiltas – šaltas), tada pažymime pliusą „Gramatinė paradigminė reakcija“ skiltyje.
Suaugusiems žmonėms dominuoja loginės centrinės ir gramatinės paradigminės reakcijos (ne mažiau 65% loginės centrinės asociacijos ir ne mažiau 72% gramatinės sintagminės asociacijos).
Tiriamųjų rezultatai fiksuojami lentelėse. Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų yra sudaroma lentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (lentelė nr.1), į kurią suvedami gauti duomenys.
Asociacinę priklausomybę tarp stimulo ir reakcijos norint nustatyti turime palyginti kiekvieną žodį-stimulą ir reakcijas pagal kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Skaičiuojame procentus pagal formulę: P = (x1 + x2 +
x3 + x4 … +x10)*100/N
Kur N = 35, nes yra 35 žodžiai-stimulai;
P = procentai;
x1 , x2 , x3 , x4 … x10 = žmonių skaičius
2. Rezultatai ir jų analizė
Pagal Asociacijų reakcijų matricoje gautus duomenis (1. lentelė)
galime palyginti tiriamųjų reakcijas į kiekvieną pateiktą stimulą pagal loginius ir gramatinius ryšius, kurie dar yra skirstomi į keletą pogrupių.
Kaip žinome loginiai ryšiai skirstomi į centrinius ir periferinius, o gramatiniai – į sintagminius ir paradigminius
1. lentelė. Asociacinių reakcijų matrica.
|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |
| |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė |
|1. |7 |3 |4 |6 |
|2 |5 |5 |3 |7 |
|3. |8 |2 |2 |8 |
|4. |7 |3 |2 |8 |
|5. |6 |4 |3 |7 |
|6. |5 |5 |5 |5 |
|7. |9 |1 |6 |6 |
|8. |6 |4 |8 |8 |
|9. |6 |4 |7 |7 |
|10. |7 |3 |6 |6 |
|11. |8 |2 |7 |7 |
|12. |7 |3 |2 |8 |
|13. |6 |4 |4 |6 |
|14. |7 |3 |4 |6 |
|15. |7 |3 |3 |7 |
|16. |5 |5 |2 |8 |
|17. |7 |4 |1 |9 |
|18. |7 |3 |4 |6 |
|19. |4 |6 |3 |7 |
|20. |5 |5 |2 |8 |
|21. |6 |4 |2 |8 |
|22. |7 |3 |4 |6 |
|23. |6 |4 |4 |6 |
|24. |6 |4 |3 |7 |
|25. |7 |3 |2 |8 |
|26. |6 |4 |2 |8 |
|27. |9 |1 |3 |7 |
|28. |7 |3 |4 |6 |
|29. |6 |4 |1 |9 |
|30. |7 |4 |3 |7 |
|31. |8 |2 |2 |8 |
|32. |7 |3 |3 |7 |
|33. |5 |5 |3 |7 |
|34. |6 |4 |4 |6 |
|35. |7 |4 |3 |7 |
|Viso % |65,4% |34,6% |29,43% |70,57% |
Pagal mūsų gautus duomenis tiriamiesiems kyla loginės centrinės asociacinės reakcijos į pateiktus stimulus – 65,4%, loginių periferinių asociacinių reakcijų kyla tik 34,6% tyrime dalyvavusiems tiriamiesiems. Yra teigiama, kad suaugusiems žmonėms dominuoja centrinės asociacinės reakcijos (ne mažiau 65% pateiktų visų stimulų). Taigi galime sakyti, kad tiriamieji gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo proceso dinamikos pažeidimų (minčių šuolių, slopinimų ir t.t.), apie kuriuos būtų galima teigti, jeigu tiriamiesiems dominuotų loginės periferinės reakcijos.
Gauti rezultatai parodo, kad 70,57% tiriamiesiems kyla gramatinės paradigminės asociacinės reakcijos, o 29,43% tiriamųjų – gramatinės sintagminės asociacinės reakcijos. Žinome, kad suaugusiems žmonėms dominuoja paradigminės reakcijos (ne mažiau kaip 70%). Galime teigti, kad tiriamiesiems nėra būdingas kompleksiškumas, nemokėjimas išskirti tos pačios eilės objektų ir jų požymius, kadangi tokie požymiai yra būdingi kai dominuoja sintagminės, o ne paradigminės reakcijos. L. Vygotskis teigė, kad didesnis sintagminių reakcijų naudojimas būdingas vaikams, kurie kokį nors tai daiktą ar požymį mato kartu su juos papildančiais priedais, kaip pvz., mašina – važiuoja. Kartais gramatinių sintagminių reakcijų padidėjimas rodo analizės operacijos trūkumą, mąstymo infantilumą.
Išvada
• Tiriamiesiems į pateiktus stimulus kyla loginės centrinės asociacinės reakcijos 65,4% ir 70,57% gramatinės paradigminės asociacinės reakcijos. Taigi tiriamieji gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo proceso dinamikos pažeidimų. Jiems nėra būdingas kompleksiškumas ir nemokėjimas išskirti tos pačios eilės objektų, jų požymių
Literatūra
1. Kaffemanas R. (2001) Mąstymo psichologija Š.: Šiaulių universiteto leidykla.
2. Kralikauskas, J. (1993) Psichologijos įvadas. K.: Šviesa
3. Psichologijos žodynas (1993) V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
4. Žilinskienė V. (1997) Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas
5. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психологии
(2000) Под ред. А. А. Крылова и С. А. Маничева, Санкт-Петербург.
Priedai
1. priedas. Tyrime naudoti žodžiai stimulai.
DAIKTAVARDŽIAI – darbas, metai, laikas, žmogus, kelias, žodis, draugas, muzika, vanduo.
VEIKSMAŽODŽIAI – būti, turėti, galėti, matyti, gyventi, įvykti, baigti, siekti, padėti.
BŪDVARDŽIAI – baltas, meninis, jaunas, sunkus, didelis, gražus, platus, naujas.
PRIEVEIKSMIAI – lengvai, gerai, mažai, tikrai, ilgai, greitai, anksti.
2. priedas. Asociacinių reakcijų matrica.
|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |
| |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė |
|1. | | | | |
|2 | | | | |
|3. | | | | |
|4. | | | | |
|5. | | | | |
|n | | | | |