MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ ASOCIACIJŲ METODĄ

Laboratorinis darbas

MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ

ASOCIACIJŲ METODĄ

Darbo vadovė:

Turinys

Tyrinys 2
Įvadas 3

1. Metodika

5

1. Tiriamieji 5

2. Tyrimo metodas 5

3. Tyrimo procedūra 5
2. Rezultatai ir jų analizė
7
Išvada 9
Literatūra 10
Priedai 11

Įvadas

Kalbos turėjimas atskiria žmogų nuo gyvūno. Elementari gyvūnų
psichinė veikla visada remiasi konkrečiais objektais, kuriuos jie mato,
jaučia ir pan. Žmogaus elgsena skiriasi nuo gyvūnų pirmiausia tuo, kad
daugelis sudėtingiausių psichinių procesų formuojasi ir vyksta kalbinės
veiklos pagrindu ir tiesiogiai priklauso nuo kalbos. Būtent atsiradus
kalbai, galima atitrūkti nuo jutiminio suvokimo, kuriuos galima išreikšti
žodžiais, t.y. sąvokomis (Kaffemanas, 2001).

Psichologijos žodynas (1993) kalbą apibrėžia kaip ženklų sistemą,
kuri yra istoriškai ssusidariusi žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė,
asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas.
Kalbos atsiradimo pagrindas – darbas, bendra medžiaginė žmonių veikla
(Psichologijos žodynas, 1993).

Kalbai ir mąstymui matuoti yra sukurta daug testų. Vieni iš
žinomiausių yra asociacijų testai. Žemiau pateikiamas trumpa asociacijų
apžvalga..

„Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks asociacijų
apibūdinimas: Tai yra „ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų
aktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla
ir kitas“(Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Arba asociacijas dar galima
paaiškinti, kaip psichinių elementų ryšį, kurio dėka vienas elementas
pasirodydamas atitinkamomis sąlygomis padeda atsirasti kitam, su juo
susijusiam, elementui.(Kaffemanas, 2001,)

Psichologijoje aasociacija laikome tam tikrą atvaizdų bei
vaizdinių sąryšį. Vienas stimulas prikelia sąmonėje kokį tai vaizdinį. Kai
kurių psichologų manymu, asociacijos sudaro atminties turinį. Sąmonėje
atvaizdai iškyla ne chaotiškai, o pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos imta
vadinti asociacijų dėsniais. Yra vienintelis visuotinis asociacijų dėsnis:
„du arba ke

eli psichinių apraiškų turiniai gali susirišti į asociaciją tik
tada, jei jie laiko atžvilgiu yra gretimi kaimynai“ (Kralikauskas, 1993, p.
143). Tai reiškia, kad du ar keli reiškiniai turi įvykti greta vienas kito
arba iškart vienas po kito.

Asociacijos yra skirstomos į tris rūšis: gretimumo, panašumo,
kontrasto. Gretimumo asociacijos kyla, kai koks nors dalykas visada vyksta
ar yra matomas šalia kito dalyko. Pvz., gretimumo asociacijos gali
susidaryti, kai vienu momentu grojo muzika ir vyko koks nors įvykis. Taip
galima išgirsti dainą ir prisiminti, kaip per ją šokai savo paskutinį
mokyklinį valsą. Panašumo asociacija yra tokia, kai vienas vaizdas sukelia
pasąmonėje kitą panašų atvaizdą. Pvz., vienas žmogus gali labai priminti
kitą žmogų. Kontrasto asociacijų pagrindas yra dviejų atvaizdų, sąmonėje
sukeliančių vienas antrą, kontrastas, arba priešingumas. Pvz., pamačius
labai aukštą žmogų iškyla žemo žmogaus vaizdinys.

Asociacijų testai – tai verbalinės užduotys, kkai į vieną žodį
reikia atsakyti kitu žodžiu. Atliekant laisvų asociacijų testus reikia
atsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu. Laisvų asociacijų testas gali būti
naudojamas įvairiais tikslais. Kriminalistikoje šiuo metodu siekiama
nustatyti, pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus, ar žmogus nėra
susijęs su tam tikrais įvykiais. Socialinėje psichologijoje šiuo testu
galima išsiaiškinti grupės sutelktumą, žmonių suderinamumą (šiuo atžvilgiu
testas atliekamas poroje). Galima testą taikyti norint įvertinti užsienio
kalbos žinojimą.

Tyrimo tikslas: išmokti naudotis Laisvų asociacijų testu ir tuo
pačiu nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų

Tyrimo uždavinys: nustatyti ar tiriamiesiems dominuoja centrinės
asociatyvinės ir pa
aradigminės asociatyvinės reakcijos.

1. Metodika

1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dešimt tiriamųjų. Iš jų buvo
penkios moterys ir penki vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,5 metai.

1.2 Tyrimo metodas. Tyrime buvo naudotas Laisvų asociacijų
testas. Šiam testui buvo naudojami 35 (daiktavardžių, veiksmažodžių,
būdvardžių, prieveiksmių) dažniausiai vartojamų žodžiai–stimulai (1
priedas), parinkti iš „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos
žodyno“(1997).

1.3 Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pasakyta tokia
instrukcija: „Atsakydamas į pateiktą žodį, užrašykite ant lapo bet kurį
Jums į galvą atėjusį žodį.“ Eksperimentatorius skaito žodžius-stimulus
taip, kad tarp jų būtų 5-6 sekundžių pauzė žodžiui užrašyti.

Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų sudaroma
lentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (2 priedas). Po eksperimento
pirmiausia kiekvieno tiriamojo nuosekliai lyginami stimulai ir reakcijos
pagal šias kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Loginės reakcijos
dar dalijamos į du pogrupius – centrinės ir periferinės reakcijos, o
gramatinės – į sintagmines ir paradigmines.

„Asociacinių reakcijų matrica“ užpildoma taip: jei egzistuoja
loginis ryšys (prasminis) tarp stimulo ir reakcijos (pvz., universitetas-
studentas), tai pažymime pliuso ženklą „Asociacinių reakcijų matricoje“
„Loginė centrinė reakcija“ skiltyje; jei nėra loginio ryšio (pvz.,
universitetas-liga), pažymime pliuso ženklą skiltyje „Loginė periferinė
reakcija“ ;jei egzistuoja gramatinis (vienodi stimulo ir reakcijos
linksniai, ta pati kalbos dalis) ryšys tarp stimulo ir reakcijos, tai
išsiaiškiname ar jis yra sintagminis – ryšys tarp atskirų gramatinių
kategorijų (pvz., graži – gėlė). Tada pliuso ženklą dedame lentelės
skiltyje „Gramatinė sintagminė reakcija“; jei ryšys yra vienos gramatinės
kategorijos ribose (pvz., šiltas – šaltas), tada pažymime pliusą „Gramatinė
paradigminė reakcija“ skiltyje.

Suaugusiems žmonėms dominuoja loginės centrinės ir gramatinės
paradigminės reakcijos (n

ne mažiau 65% loginės centrinės asociacijos ir ne
mažiau 72% gramatinės sintagminės asociacijos).
Tiriamųjų rezultatai fiksuojami lentelėse. Norint nustatyti asociacinę
priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų yra sudaroma lentelė „Asociacinių
reakcijų matrica“ (lentelė nr.1), į kurią suvedami gauti duomenys.
Asociacinę priklausomybę tarp stimulo ir reakcijos norint nustatyti turime
palyginti kiekvieną žodį-stimulą ir reakcijas pagal kategorijas: logines ir
gramatines reakcijas. Skaičiuojame procentus pagal formulę: P = (x1 + x2 +
x3 + x4 . +x10)*100/N

Kur N = 35, nes yra 35 žodžiai-stimulai;

P = procentai;

x1 , x2 , x3 , x4 . x10 = žmonių skaičius

2. Rezultatai ir jų analizė

Pagal Asociacijų reakcijų matricoje gautus duomenis (1. lentelė)
galime palyginti tiriamųjų reakcijas į kiekvieną pateiktą stimulą pagal
loginius ir gramatinius ryšius, kurie dar yra skirstomi į keletą pogrupių.
Kaip žinome loginiai ryšiai skirstomi į centrinius ir periferinius, o
gramatiniai – į sintagminius ir paradigminius

1. lentelė. Asociacinių reakcijų matrica.
|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |
| |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė |
|1. |7 |3 |4 |6 |
|2 |5 |5 |3 |7 |
|3. |8 |2 |2 |8 |
|4. |7 |3 |2 |8 |
|5. |6 |4 |3 |7 |
|6. |5 |5 |5 |5 |
|7. |9 |1 |6 |6 |
|8. |6 |4 |8 |8 |
|9. |6 |4 |7 |7 |
|10. |7 |3 |6 |6 |
|11. |8 |2 |7 |7 |
|12. |7 |3 |2 |8 |
|13. |6 |4 |4 |6 |
|14. |7 |3 |4 |6 |
|15. |7 |3 |3 |7 |
|16. |5 |5 |2 |8 |
|17. |7 |4 |1 |9 |
|18. |7 |3 |4 |6 |
|19. |4 |6 |3 |7 |
|20. |5 |5 |2 |8 |
|21. |6 |4 |2 |8 |
|22. |7 |3 |4 |6 |
|23. |6 |4 |4 |6 |
|24. |6 |4 |3 |7 |
|25. |7 |3 |2 |8 |
|26. |6 |4 |2 |8 |
|27. |9 |1 |3 |7 |
|28. |7 |3 |4 |6 |
|29. |6 |4 |1 |9 |
|30. |7 |4 |3 |7 |
|31. |8 |2 |2 |8 |
|32. |7 |3 |3 |7 |
|33. |5 |5 |3 |7 |
|34. |6 |4 |4 |6 |
|35. |7 |4 |3 |7 |
|Viso % |65,4% |34,6% |29,43% |70,57% |

Pagal mūsų gautus duomenis tiriamiesiems kyla loginės centrinės
asociacinės reakcijos į pateiktus stimulus – 65,4%, loginių periferinių
asociacinių reakcijų kyla tik 34,6% tyrime dalyvavusiems tiriamiesiems. Yra
teigiama, kad suaugusiems žmonėms dominuoja centrinės asociacinės reakcijos
(ne mažiau 65% pateiktų visų stimulų). Taigi galime sakyti, kad tiriamieji
gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo proceso dinamikos pažeidimų
(minčių šuolių, slopinimų ir t.t.), apie kuriuos būtų galima teigti, jeigu
tiriamiesiems dominuotų loginės periferinės reakcijos.

Gauti rezultatai parodo, kad 70,57% tiriamiesiems kyla gramatinės
paradigminės asociacinės reakcijos, o 29,43% tiriamųjų – gramatinės
sintagminės asociacinės reakcijos. Žinome, kad suaugusiems žmonėms
dominuoja paradigminės reakcijos (ne mažiau kaip 70%). Galime teigti, k

kad
tiriamiesiems nėra būdingas kompleksiškumas, nemokėjimas išskirti tos
pačios eilės objektų ir jų požymius, kadangi tokie požymiai yra būdingi kai
dominuoja sintagminės, o ne paradigminės reakcijos. L. Vygotskis teigė, kad
didesnis sintagminių reakcijų naudojimas būdingas vaikams, kurie kokį nors
tai daiktą ar požymį mato kartu su juos papildančiais priedais, kaip pvz.,
mašina – važiuoja. Kartais gramatinių sintagminių reakcijų padidėjimas rodo
analizės operacijos trūkumą, mąstymo infantilumą.

Išvada

• Tiriamiesiems į pateiktus stimulus kyla loginės centrinės asociacinės

reakcijos 65,4% ir 70,57% gramatinės paradigminės asociacinės

reakcijos. Taigi tiriamieji gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo

proceso dinamikos pažeidimų. Jiems nėra būdingas kompleksiškumas ir

nemokėjimas išskirti tos pačios eilės objektų, jų požymių

Literatūra

1. Kaffemanas R. (2001) Mąstymo psichologija Š.: Šiaulių universiteto

leidykla.

2. Kralikauskas, J. (1993) Psichologijos įvadas. K.: Šviesa

3. Psichologijos žodynas (1993) V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

4. Žilinskienė V. (1997) Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių

kalbos žodynas

5. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психологии

(2000) Под ред. А. А. Крылова и С. А. Маничева, Санкт-Петербург.

Priedai
1. priedas. Tyrime naudoti žodžiai stimulai.

DAIKTAVARDŽIAI – darbas, metai, laikas, žmogus, kelias, žodis, draugas,
muzika, vanduo.
VEIKSMAŽODŽIAI – būti, turėti, galėti, matyti, gyventi, įvykti, baigti,
siekti, padėti.
BŪDVARDŽIAI – baltas, meninis, jaunas, sunkus, didelis, gražus, platus,
naujas.
PRIEVEIKSMIAI – lengvai, gerai, mažai, tikrai, ilgai, greitai, anksti.

2. priedas. Asociacinių reakcijų matrica.

|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija |
| |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė |
|1. | | | | |
|2 | | | | |
|3. | | | | |
|4. | | | | |
|5. | | | | |
|. | | | | |
|n | | | | |

Leave a Comment