MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ ASOCIACIJŲ METODĄ

by

Laboratorinis darbas MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ ASOCIACIJŲ METODĄ

Darbo vadovė:

Turinys

Tyrinys 2Įvadas 3 1. Metodika 5 1. Tiriamieji 5 2. Tyrimo metodas 5 3. Tyrimo procedūra 52. Rezultatai ir jų analizė7Išvada 9Literatūra 10Priedai 11 Įvadas

Kalbos turėjimas atskiria žmogų nuo gyvūno. Elementari gyvūnųpsichinė veikla visada remiasi konkrečiais objektais, kuriuos jie mato,jaučia ir pan. Žmogaus elgsena skiriasi nuo gyvūnų pirmiausia tuo, kaddaugelis sudėtingiausių psichinių procesų formuojasi ir vyksta kalbinėsveiklos pagrindu ir tiesiogiai priklauso nuo kalbos. Būtent atsiraduskalbai, galima atitrūkti nuo jutiminio suvokimo, kuriuos galima išreikštižodžiais, t.y. sąvokomis (Kaffemanas, 2001). Psichologijos žodynas (1993) kalbą apibrėžia kaip ženklų sistemą,kuri yra istoriškai susidariusi žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė,asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas.Kalbos atsiradimo pagrindas – darbas, bendra medžiaginė žmonių veikla(Psichologijos žodynas, 1993). Kalbai ir mąstymui matuoti yra sukurta daug testų. Vieni išžinomiausių yra asociacijų testai. Žemiau pateikiamas trumpa asociacijųapžvalga.. „Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks asociacijųapibūdinimas: Tai yra „ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jųaktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškylair kitas“(Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Arba asociacijas dar galimapaaiškinti, kaip psichinių elementų ryšį, kurio dėka vienas elementaspasirodydamas atitinkamomis sąlygomis padeda atsirasti kitam, su juosusijusiam, elementui.(Kaffemanas, 2001,) Psichologijoje asociacija laikome tam tikrą atvaizdų beivaizdinių sąryšį. Vienas stimulas prikelia sąmonėje kokį tai vaizdinį. Kaikurių psichologų manymu, asociacijos sudaro atminties turinį. Sąmonėjeatvaizdai iškyla ne chaotiškai, o pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos imtavadinti asociacijų dėsniais. Yra vienintelis visuotinis asociacijų dėsnis:„du arba keli psichinių apraiškų turiniai gali susirišti į asociaciją tiktada, jei jie laiko atžvilgiu yra gretimi kaimynai“ (Kralikauskas, 1993, p.

143). Tai reiškia, kad du ar keli reiškiniai turi įvykti greta vienas kitoarba iškart vienas po kito. Asociacijos yra skirstomos į tris rūšis: gretimumo, panašumo,kontrasto. Gretimumo asociacijos kyla, kai koks nors dalykas visada vykstaar yra matomas šalia kito dalyko. Pvz., gretimumo asociacijos galisusidaryti, kai vienu momentu grojo muzika ir vyko koks nors įvykis. Taipgalima išgirsti dainą ir prisiminti, kaip per ją šokai savo paskutinįmokyklinį valsą. Panašumo asociacija yra tokia, kai vienas vaizdas sukeliapasąmonėje kitą panašų atvaizdą. Pvz., vienas žmogus gali labai primintikitą žmogų. Kontrasto asociacijų pagrindas yra dviejų atvaizdų, sąmonėjesukeliančių vienas antrą, kontrastas, arba priešingumas. Pvz., pamačiuslabai aukštą žmogų iškyla žemo žmogaus vaizdinys. Asociacijų testai – tai verbalinės užduotys, kai į vieną žodįreikia atsakyti kitu žodžiu. Atliekant laisvų asociacijų testus reikiaatsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu. Laisvų asociacijų testas gali būtinaudojamas įvairiais tikslais. Kriminalistikoje šiuo metodu siekiamanustatyti, pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus, ar žmogus nėrasusijęs su tam tikrais įvykiais. Socialinėje psichologijoje šiuo testugalima išsiaiškinti grupės sutelktumą, žmonių suderinamumą (šiuo atžvilgiutestas atliekamas poroje). Galima testą taikyti norint įvertinti užsieniokalbos žinojimą. Tyrimo tikslas: išmokti naudotis Laisvų asociacijų testu ir tuopačiu nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų Tyrimo uždavinys: nustatyti ar tiriamiesiems dominuoja centrinėsasociatyvinės ir paradigminės asociatyvinės reakcijos. 1. Metodika

1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dešimt tiriamųjų. Iš jų buvopenkios moterys ir penki vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,5 metai. 1.2 Tyrimo metodas. Tyrime buvo naudotas Laisvų asociacijųtestas. Šiam testui buvo naudojami 35 (daiktavardžių, veiksmažodžių,būdvardžių, prieveiksmių) dažniausiai vartojamų žodžiai–stimulai (1priedas), parinkti iš „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos

žodyno“(1997). 1.3 Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pasakyta tokiainstrukcija: „Atsakydamas į pateiktą žodį, užrašykite ant lapo bet kurįJums į galvą atėjusį žodį.“ Eksperimentatorius skaito žodžius-stimulustaip, kad tarp jų būtų 5-6 sekundžių pauzė žodžiui užrašyti. Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų sudaromalentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (2 priedas). Po eksperimentopirmiausia kiekvieno tiriamojo nuosekliai lyginami stimulai ir reakcijospagal šias kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Loginės reakcijosdar dalijamos į du pogrupius – centrinės ir periferinės reakcijos, ogramatinės – į sintagmines ir paradigmines. „Asociacinių reakcijų matrica“ užpildoma taip: jei egzistuojaloginis ryšys (prasminis) tarp stimulo ir reakcijos (pvz., universitetas-studentas), tai pažymime pliuso ženklą „Asociacinių reakcijų matricoje“„Loginė centrinė reakcija“ skiltyje; jei nėra loginio ryšio (pvz.,universitetas-liga), pažymime pliuso ženklą skiltyje „Loginė periferinėreakcija“ ;jei egzistuoja gramatinis (vienodi stimulo ir reakcijoslinksniai, ta pati kalbos dalis) ryšys tarp stimulo ir reakcijos, taiišsiaiškiname ar jis yra sintagminis – ryšys tarp atskirų gramatiniųkategorijų (pvz., graži – gėlė). Tada pliuso ženklą dedame lentelėsskiltyje „Gramatinė sintagminė reakcija“; jei ryšys yra vienos gramatinėskategorijos ribose (pvz., šiltas – šaltas), tada pažymime pliusą „Gramatinėparadigminė reakcija“ skiltyje. Suaugusiems žmonėms dominuoja loginės centrinės ir gramatinėsparadigminės reakcijos (ne mažiau 65% loginės centrinės asociacijos ir nemažiau 72% gramatinės sintagminės asociacijos).Tiriamųjų rezultatai fiksuojami lentelėse. Norint nustatyti asociacinępriklausomybę tarp stimulų ir reakcijų yra sudaroma lentelė „Asociaciniųreakcijų matrica“ (lentelė nr.1), į kurią suvedami gauti duomenys.Asociacinę priklausomybę tarp stimulo ir reakcijos norint nustatyti turimepalyginti kiekvieną žodį-stimulą ir reakcijas pagal kategorijas: logines irgramatines reakcijas. Skaičiuojame procentus pagal formulę: P = (x1 + x2 +x3 + x4 … +x10)*100/N Kur N = 35, nes yra 35 žodžiai-stimulai;
P = procentai; x1 , x2 , x3 , x4 … x10 = žmonių skaičius 2. Rezultatai ir jų analizė

Pagal Asociacijų reakcijų matricoje gautus duomenis (1. lentelė)galime palyginti tiriamųjų reakcijas į kiekvieną pateiktą stimulą pagalloginius ir gramatinius ryšius, kurie dar yra skirstomi į keletą pogrupių.Kaip žinome loginiai ryšiai skirstomi į centrinius ir periferinius, ogramatiniai – į sintagminius ir paradigminius 1. lentelė. Asociacinių reakcijų matrica.|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija || |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė ||1. |7 |3 |4 |6 ||2 |5 |5 |3 |7 ||3. |8 |2 |2 |8 ||4. |7 |3 |2 |8 ||5. |6 |4 |3 |7 ||6. |5 |5 |5 |5 ||7. |9 |1 |6 |6 ||8. |6 |4 |8 |8 ||9. |6 |4 |7 |7 ||10. |7 |3 |6 |6 ||11. |8 |2 |7 |7 ||12. |7 |3 |2 |8 ||13. |6 |4 |4 |6 ||14. |7 |3 |4 |6 ||15. |7 |3 |3 |7 ||16. |5 |5 |2 |8 ||17. |7 |4 |1 |9 ||18. |7 |3 |4 |6 ||19. |4 |6 |3 |7 ||20. |5 |5 |2 |8 ||21. |6 |4 |2 |8 ||22. |7 |3 |4 |6 ||23. |6 |4 |4 |6 ||24. |6 |4 |3 |7 ||25. |7 |3 |2 |8 ||26. |6 |4 |2 |8 ||27. |9 |1 |3 |7 ||28. |7 |3 |4 |6 ||29. |6 |4 |1 |9 ||30. |7 |4 |3 |7 ||31. |8 |2 |2 |8 ||32. |7 |3 |3 |7 ||33. |5 |5 |3 |7 ||34. |6 |4 |4 |6 ||35. |7 |4 |3 |7 ||Viso % |65,4% |34,6% |29,43% |70,57% |

Pagal mūsų gautus duomenis tiriamiesiems kyla loginės centrinėsasociacinės reakcijos į pateiktus stimulus – 65,4%, loginių periferiniųasociacinių reakcijų kyla tik 34,6% tyrime dalyvavusiems tiriamiesiems. Yrateigiama, kad suaugusiems žmonėms dominuoja centrinės asociacinės reakcijos(ne mažiau 65% pateiktų visų stimulų). Taigi galime sakyti, kad tiriamiejigerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo proceso dinamikos pažeidimų(minčių šuolių, slopinimų ir t.t.), apie kuriuos būtų galima teigti, jeigutiriamiesiems dominuotų loginės periferinės reakcijos. Gauti rezultatai parodo, kad 70,57% tiriamiesiems kyla gramatinėsparadigminės asociacinės reakcijos, o 29,43% tiriamųjų – gramatinėssintagminės asociacinės reakcijos. Žinome, kad suaugusiems žmonėmsdominuoja paradigminės reakcijos (ne mažiau kaip 70%). Galime teigti, kadtiriamiesiems nėra būdingas kompleksiškumas, nemokėjimas išskirti tospačios eilės objektų ir jų požymius, kadangi tokie požymiai yra būdingi kaidominuoja sintagminės, o ne paradigminės reakcijos. L. Vygotskis teigė, kaddidesnis sintagminių reakcijų naudojimas būdingas vaikams, kurie kokį norstai daiktą ar požymį mato kartu su juos papildančiais priedais, kaip pvz.,mašina – važiuoja. Kartais gramatinių sintagminių reakcijų padidėjimas rodoanalizės operacijos trūkumą, mąstymo infantilumą. Išvada

• Tiriamiesiems į pateiktus stimulus kyla loginės centrinės asociacinės reakcijos 65,4% ir 70,57% gramatinės paradigminės asociacinės reakcijos. Taigi tiriamieji gerai išmano kalbą, ir nėra jokių mąstymo

proceso dinamikos pažeidimų. Jiems nėra būdingas kompleksiškumas ir nemokėjimas išskirti tos pačios eilės objektų, jų požymių Literatūra

1. Kaffemanas R. (2001) Mąstymo psichologija Š.: Šiaulių universiteto leidykla. 2. Kralikauskas, J. (1993) Psichologijos įvadas. K.: Šviesa 3. Psichologijos žodynas (1993) V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 4. Žilinskienė V. (1997) Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas 5. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психологии (2000) Под ред. А. А. Крылова и С. А. Маничева, Санкт-Петербург.

Priedai1. priedas. Tyrime naudoti žodžiai stimulai.

DAIKTAVARDŽIAI – darbas, metai, laikas, žmogus, kelias, žodis, draugas,muzika, vanduo.VEIKSMAŽODŽIAI – būti, turėti, galėti, matyti, gyventi, įvykti, baigti,siekti, padėti.BŪDVARDŽIAI – baltas, meninis, jaunas, sunkus, didelis, gražus, platus,naujas.PRIEVEIKSMIAI – lengvai, gerai, mažai, tikrai, ilgai, greitai, anksti.

2. priedas. Asociacinių reakcijų matrica.

|Stimulas |Loginė reakcija |Gramatinė reakcija || |centrinė |periferinė |sintagminė |paradigminė ||1. | | | | ||2 | | | | ||3. | | | | ||4. | | | | ||5. | | | | ||… | | | | ||n | | | | |