16 kl. Mąstymas ir kalbaMąstymas Mąstymas- tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis pocesas, analizės ir sintezės būdu apibendrintas tikrovės atspindys, kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo.Mąstymas yra aukščiausias žmogaus veiklos reguliavimo ir savireguliacijos būdas. Mąstymu aptinkame tai, ko negalime įžiūrėti arba kas lieka neaišku, neįsisąmoninta ir nesuprasta. Mąstydamas žmogus stengiasi suprasti įvertinti tai, su kuo susiduria gyvenime. Mąstymu ir suvokimu žmogus susidaro darnų pasaulio vaizdą, pastebi neaiškumus ir prieštaravimus, stengiasi juos įvertinti.Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip „Proto kalba“. Vienas iš mąstumo būdų siejasi su sakinių srautu, kurį mes įsivaizduojame kaip „paklusimą savo protui“.Tai verbalinis mąstymas. Kitas mąstymo būdas gali turėti ryšį su vaizdu, ypač ta jo dalimi, kurią mes įsivaizduojame savo protu. Tai mąstymas vaizdais. Galimas ir trečias mčstymo būdas – motorinis mąstymas, susijęs su „proto judesiu“. Daugiausia dėmesio motoriniam mąstymui yra paskyrę raidos procesų tyrinėtojai, siedami jį su vaikų raida.
Ryšys su kalba.Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmoanoma atskirti tą ar kitą savybę ir išreikšti tą savybę specialiu žodžiu – sąvoka. Kai mąstome, mūsų mintys sąmonei perduodamos žodžiais, kuriuos mes suprantame ir kurių dėka mintis įgyja materialųjį apvalkalą. Kuo giliau apgalvota mintis, tuo aiškiau ji išreiškiama žodžiu ar raštu. Žmogaus mąstymas neįmanomas be kalbos. Tai pagrindinis skirtumas tarp gyvūnų ir žmogaus. Gyvunų mąstymas tik vaizdinis.Taigi mąstymas yra tiesiogiai susijęs su kalba. Kalba veikia tik socialinėje sferoje, nuolat ir nuolat organizuodama mūsų socialinę aplinką. Galėtume išskirti kelis klabos aspektus. Vienas iš jų vadinasi pragmatinis. Šiuo atveju kalbos prasmė yra nustetyti reikšmes, kurios pasiekia klausytoją. Kalba taip pat turi sematinį aspektą – tai „žaidimas“ posakių, frazių reikšmėmis. Trečiasis kalbos aspektas yra sintaksinis. Tai kalbos taisykės arba kalbos ženklų santykiai. Bendrasis kalbos nagrinėjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika.
Kalba taip pat turi pirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuoti. Todėl kiekviena žmonių bendruomenė turi savo kalbą, kiekviena žmogiška, normaliai išsivysčiusi būtybė yra pajėgi įsisavinti savo gimtąją kalbą bei efektyviai ja naudotis.Mąstymo formos:• Samprotavimas kai iš kelių prielaidų gaunama išvada. Samprotavimas remiasi logika, bet ja ne visada galima pasikliauti, nes be jos dar reklaingos žinios apie pasaulį.• Euristika – apytikris skaičiavimas arba ėjimas trumpiausiu keliu. Yra trys būdai: Patvirtinanti euristika (žmonės iš karto susidaro nuomonę ir jos laikosi); Reprezentatyvioji euristika (hipotezė, kad tam tikras žmogus priklauso tam tikrai klasei. Pvz. Liesas, mažas žmogus su akiniais yra bibliotekininkas, bet ne žemdirbys. Yra tam tikros kategorijos, pagal kurias lyginame); Tinkamumo euristika (sprendžiame pagal tai, kas lengviausiai prieinama, pasiekiama pvz. Paimamas pirmas pasiteikęs drabužis iš lentynos,gulėjęs viršuje).• Sprendimai – problemų sprendimas, sprendimo ypatumai: Turime problemą, o norime turėti sprendimą; Neaiškus problemos sprendimo kelias; Dažnai reikia labai pasistengti, kad suprastum problemą; Problemos suvokimui ir sprendimui reikia rasti keletą hipotezių apie tai, kaip ir kuriuo keliu eiti ir tikrinti hipotezes.Mąstymo rūšys:Psichologijoje tradiciškai yra išreškiamos tokios mąstymo rušys: Veiksminis mąstymas – tai mąstymas veiksmais. Daiktų ar reiškinių santykių, savybių pažinimas atliekant praktinius, fizinius veiksmus konkrečioje situacijoje. Vaizdinis mąstymas – daiktų ar reiškinių ryšiai atrandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius. Jis yra tampriai susijęs su suvokimu. Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis, o vaizduotė – antrinis procesas. Sąvokinis mąstymas – reikškinių ryšiai pažįstami siejant ir pertvarkant turimas sąvokas.Greta jau minėtųjų mąstymo rūšių, galime rasti ir tokias kaip:Intuityvus, vaizdinis- veiksminis, vaizdinis- erdvinis, praktinis, loginis, kūrybinis bei teorinis mąstymas.
Mąstymo vystymasis – J.Piaget teorijaŽanas Piaže (Jean Piaget) – žymus kognityvinės teorijos atstovas, šveicarų psichologas. Jo nuomone, vaiko mąstymas darosi sudėtingesnis ir efektyvesnis dėl sąveikos su aplinka. Praktinę veiklą jis laikė svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. Ikimokykliniame amžiuje, maždaug iki 3 metų, vyraujantis būna veiksminis mąstymas. Vaikas analizuoja ir jungia objektus, su kuriais jis susipažįsta, pagal tai, kaip jis tai atlieka praktiškai, rankomis. Smalsūs vaikai net sulaužo žaislus, norėdami sužinoti, kas yra jš viduje. Šiame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksmų mintyse, tačiau pamažu vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos atlikti viduje. Taip išorinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu.Suaugosiojo žmogaus mąstyme taip pat yra veiksminio mąstymo darinių, susijusių su motoriniais sugebėjimais. Pavyzdžiui, mokymasis važiuoti dviračiu, automobiliu.Tačiau vaikai ir suaugę nuolat patiria naujas sąvekas su aplinka, todėl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas žinias apie pasaulį ir taip tobulina mąstymą.