Konformizmas

717 0

 

Įvadas

 

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Vos gimęs kūdikis, kaip biologinė būtybė, tampa savo šeimos nariu. Organizuoto mokymo ir auklėjimo taisyklėmis vaikas įjungiamas į ikimokyklinių vaikų įstaigų ir mokyklos moksleivių grupes. Vėliau jis pats pasirenka grupes (draugų, profesinio darbo, visuomeninių organizacijų ir kt.). Kadangi visos mikrogrupės1 į kurias įsijungia atskira asmenybė, yra tam tikrų makrogrupių2 ir visos visuomenės struktūriniai padaliniai, todėl asmenybė nuolatos santykiauja su socialine aplinka.3

Asmenybė į grupes gali įssijungti pati arba yra prijungiama kitų. Priklausant kokiai nors grupei, asmenybė perima visuomenėje egzistuojančius gamybinius santykius, vertybių sistemas, elgsenos stereotipus bei tarpasmeninių santykių ypatybes. Kadangi grupės yra įvairios, jos turi savo elgsenos taisykles, vertybių sistemas, veikimo tikslus ir kitas ypatybes, kurios yra susiformavusios anksčiau, dar prieš asmenybei tampant tos grupės nariu. Asmenybei tampant mikrogrupės nariu, susiduria dvi savitos sistemos: individas ir grupė, tačiau grupės poveikis asmenybei yra reikšmingesnis, nes kiekvienas žmogus nuo vaikystės mokomas, o kartais ir priverčiamas gerbti įvairių grrupių normas ir joms paklusti (mokyklos klasė, visuomeninė organizacija, religinė bendruomenė ir kt.).

Amerikiečių psichologas Achas nustatė, kad 33% žmonių nepajėgia atsispirti grupės nuomonei ir pasyviai prisitaiko prie vyraujančių vertinimų, esamos tvarkos ir pan. Tokie asmenys vadinami konformistais, o pastovūs, autonomiški individai –

nonkonformistais.4

 

Socialinė įtaka

 

Socializacija – individo integracijos į visuomenę procesas, patirties, reikalingos atlikti tam tikrus socialinius vaidmenis, įgijimas. Žmogus visą gyvenimą sąveikaujant su aplinka. Jis formuojasi kaip visuomenės narys. Individo socializacija vyksta įvairiomis aplinkybėmis, kurios turi skirtingus poveikius ir iš žmogaus reikalauja skirtingo elgesio.

Šiuolaikiniame mąstyme dominuoja du požiūrio į žmogiškuosius panašumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis, pabrėžiantis žmonių giminystę, ir kultūrinis, akcentuojantis jų įvairovę. Teigiama, kad reikalingi abu: mūsų genai formuoja prisitaikančias smegenis, kurios yra tarsi kietasis diskas, priimantis kultūros programinę įrangą.5 Visi žmonės – yra socialinės būtybės. Jie jungiasi į grupes, prisitaiko ir pripažįsta socialinio statuso skirtumus. Jie už gera moka geru, baudžia už įžeidimus ir gedi mirus vaikui.

Sprendžiant iš etiketo taisyklių, visose kultūrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. Šiuos socialinius lūkesčius arba normas dažnai laikome neeigiama, įkalinančia ir verčiančia aklai tęsti tradicijas jėga. Normos iš tiesų varžo ir kontroliuoja – taip sėkmingai ir taip subtiliai, kad jų beveik nejaučiame. Normos – tai tarsi socialinių mechanizmų alyva. Neaiškiose situacijose, kai nežinome, kokios normos galioja, mes stebime, kaip elgiasi kiti, ir atitinkamai elgiamės patys.6

Evoliucinės psichologijos mokslininkai tiria, kaip natūralioji atranka skatina elgesio bruožus, nuo kurių priklauso genų perdavimas. Nors evoliucijos palikimo dalis yra žmogui būdingas gebėjimas išmokti ir prisitaikyti (ir todėl skirtis vienas nuo kito), evoliucinis požiūris pabrėžia giminingumą ku

urį sąlygoja mūsų bendra žmogiškoji prigimtis. Kultūrinis požiūris išryškina žmonių įvairovę – elgseną idėjas bei tradicijas, padedančias apibrėžti grupę ir perduodamas iš kartos į kartą Skirtingų kultūrų požiūrių bei elgsenos įvairovė byloja, kokią įtaką mums daro kultūrinės normos bei vaidmenys. Tarpkultūrinės psichologijos specialistai bando išsiaiškinti žmonių „esminį universalumą”. Nepaisant skirtumų, kultūros turi tam tikrų bendrų normų, pavyzdžiui, draugo privatumo gerbimas, kraujomaišos tabu.7

Kultūrinės normos subtiliai, tačiau stipriai veikia mūsų nuostatas bei elgseną, tačiau jos nėra nepriklausomos nuo biologijos. Viskas, kas socialu ir psichologiška, galiausiai yra biologiška. Kitų lūkesčiai mus veikia todėl, kad tai mumyse užprogramuota biologiškai. Be to, kultūra gali pabrėžti tai, ką paveldime biologiškai.

 

Konformizmas

 

Asmenybės pastovumo ir grupės spaudimo sąveikos problemos yra tokios pat senos, kokia sena asmenybės ir visuomenės santykių aiškinimo istorija. Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, besiremiančioje daugumos pirmumo ir asmenybės antraeiliškumo idėjomis, lengva padaryti išvadą, kad grupės daugumos teiginiai, vertinimai, tikslai, idealai ir kt. visada yra tikresni ir teisingesni už asmenybės teiginius, vertinimus ir kt.

Didelę socialinės įtakos galią mūsų nuostatoms, įsitikinimams, sprendimams ir veiksniams turi mūsų konformiškumas8, nuolankumas ir grupinis elgesys, kuris yra užkrečiamas (pvz.: jeigu vienas grupės narys kikena, kosti ar žiovauja, tai kiti netrukus daro tą patį).

Žmonės, kurie lengvai pasiduoda grupės spaudimui, vadinami konformistais9. Pastovūs, neįtaigūs asmenys vadinami nonkonformistais. Pirmasis gr

rupių įtakos individams tyrimus atliko G.V. Olportas (1924) ir V. Džeimsas (1932).10 Šie tyrimai parodė, kad žmonės kasdieninėje elgsenoje dažniausiai paklūsta grupių papročių reikalavimams. M. Šerifas labaratoriniais eksperimentais įrodė, kad ypač neapibrėžtos, dvejonių keliančiose situacijose individai linkę sutikti su daugumos nuomone.

Elgtis konformistiškai nereiškia vien tik veikti taip, kaip kiti žmonės; tai reiškia ir jausti kitų žmonių veiksmų įtaką. Tai reiškia veikti kitaip, nei kad būtume pasielgę, jei būtume buvę vieni.

Yra išskiriamos kelios konformizmo rūšys:

Nuolaidumas – išorinis prisitaikymas prie lūkesčio ar pageidavimo, nors ir nepritariame tam, ką darome.

Paklusnumas – aiški komanda, kuriai paklūstame, kad sulauktume atpildo arba išvengtume bausmės.

Pritarimas – vidinis prisitaikymas, kai patikime tuo, ką daro/sako minia.

Tyrimai rodo, kad konformizmo lygis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir specialaus auklėjimo. Tačiau kartu yra iškeliama ir problema, kiek ir koks yra siektinas konformizmas auklėjimo procese. Dėl konformizmo jauni žmonės, atsitiktinai patekę į nusikaltėlių rankas, nepajėgia išsilaikyti savo vertybių ir elgsenos būdų sistemoje padaro pirmuosius nusikaltimus. Dėl konfomizmo kartais paplinta blogos elgsenos manieros, apsirengimo mados.

Realiame gyvenime įtaigumo poveikis kartais gali būti tragiškas. Sociologas Davidas Phillipsas su bendradarbiais (1985, 189) nustatė, kad savižudybių padaugėja po labai išgarsintos savižudybės istorijos. Tas pats tinka ir fatališkoms autoavarijoms bei privačių lėktuvų katastrofoms. Savižudybių padaugėja tik tose vietose, kuriose paskelbiama savižudybės auka.11

Atlikti konformizmo tyrimai įrodė, kad in

ndividai, reiškiantys grupėse savo individualius požiūrius ir elgsenos tipus, patenka į komunikacinio tinklo centrą ir turi atlaikyti grupės spaudimą. Jeigu jie tam spaudimui nepasiduoda, grupė juos išstumia iš savo struktūros. Toks yra bendras visuomenės elgsenos su teisės pažeidėjais modelis.12

 

Grupės įtaka

 

Žmonės labiau už kitas gyvas būtybes priklauso vieni nuo kitų. Dauguma mokslininkų, tyrinėjusių žmonių evoliucijos dėsnius, pažymi, kad žmonių kalba, sugebėjimas nustatyti aplinkos dėsningumus, savo elgsenos kontrolė yra jų grupinio bendravimo rezultatai.13 Žmogus nuo pat gimimo turi prisitaikyti prie įvairių visuomenėje esančių grupių. Šį jų prisitaikymą taip pat lemia daug veiksnių. Grupių dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia, kad visoms grupėms bendra tai, jog jų nariai veikia vienas kitą. Todėl jis grupę apibrėžia kaip du ar daugiau žmonių, palaikančių tarpusavio ryšius ir darančių vieni kitiems įtaką. Grupės susidaro dėl daugelio priežasčių – kad patenkintų poreikį priklausyti, kad suteiktų informacijos, kad atsilygintų, kad įgyvendintų tikslus.

Didžiausias konformistiškumas būna, kai grupę sudaro trys ar daugiau žmonių, ji darni, vieninga ir užima svarbią padėtį. Taip pat kai reaguoti tenka viešai ir be išankstinio įsipareigojimo.14 Yra nustatyta, kad elgtis konformistiškai skatina tam tikros aplinkybės ar sąlygos, kurios būna ypač veiksmingos.

Psichologo Ascho atliktas bandymas parodė, kodėl didėja konformiškumas. Individams prisitaikymas pasireiškia kai:

Pasijuntame neišmaną arba nesaugūs;

Grupėje yra bent trys žmonės (dar labiau d. . .

 

Jacikevičius A. 1995: Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“.

Myers D. 2008: Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Myers D. 2000: Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Želvys R. 2007: Bendravimo psichologija, Vilnius: Margi raštai.

 

1 Mikrogrupės – tokios grupės, kurias sudaro nedidelis skaičius individų, jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus.

2 Makrogrupė – didelės grupės, jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai ir savitarpio kontrolė.

3 Jacikevičius A. 1995. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“, p.51.

4 Jacikevičius A. 1995. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“, p.54.

5 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 188.

6 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 194.

7 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 199.

9 Konformizmas – elgsenos formų, mąstymo būdo, pažiūrų ar vertini mo priėmimas grupei darant tiesioginį ir netiesioginį spaudimą.

10 Jacikevičius A. 1995. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“, p.55.

11 Myers D. 2000. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 638.

12 Jacikevičius A. 1995. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“, p.56.

13 Jacikevičius A. 1995. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: leidykla „Žodynas“, p 44.

14 Socialinė psichologija p.243

15 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 251.

16 Myers D. 2000. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 641.

17 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 317.

18 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 332.

 

19 Myers D. 2008. Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p 251.

 

Join the Conversation