Konfliktų tipai, jų pasekmės. Elgesio stiliai konfliktinėje situacijoje. Konfliktinės situacijos pavyzdžiai, jos analizė.

• Konfliktų tipai, jų pasekmės. Elgesio stiliai konfliktinėje situacijoje. Konfliktinės situacijos pavyzdžiai, jos analizė.

Konfliktas (lot. conflictus- susidūrimas)- tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai.
Su konfliktais mes susiduriame visur: tiek namuose, tiek darbe, tiek draugų būryje. Netgi kai atrodo nėra su kuo konfliktuoti, kažkas ima graužti mus iš vidaus t.y. neišsprendžiamos problemos, neramumai kylantys viduje, kurie kartais daug stipriau kankina nei konfliktinės situacijos su kitais asmenimis. Būtų nuostabu jeigu žmogus saavo gyvenime galėtų išvengti konfliktų kylančių tiek jo paties viduje, tiek bendraujant su kitais asmenimis tačiau tai pavyksta labai retam iš mūsų.

Psichologijos mokslas konfliktus suskirstė į vidinius ir socialinius. Vidiniai konfliktai veikia žmogaus viduje: prasideda vidiniais žmogaus sunkumais ( vidiniai sunkumai- nelabai sudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas ir pan.) kurie sukelia asmenybės krizes ( asmenybės krizės- ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai).Atsiradus vidinėms asmenybės krizėms vidinių sunkumų dar padaugėja kol peraugama iki vidinių konfliktų (vvidiniai asmenybės konfliktai- aštrūs negatyvūs išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidini struktūrų(vidinės struktūros- motyvai, vertybės, savęs vertinimas) kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka), kurie sąlygoja dar sudėtingesnių ir didesnių asmenybės krizių atsiradimą.. Veikiamas vidinių problemų žmogus ima mažiau vertinti sa

ave kaip asmenybę, pradeda abejoti iki šiol turėtais motyvais. Didžiuliai neigiami išgyvenimai sukelia pastovią emocinę krizę, žmogus nebegali gerai atlikti iki tol įprastų darbų, darosi sunku ir nesinori bendrauti su kitais žmonėmis. Na o socialiniai konfliktai yra skirstomi į tarpasmeninius, tarp grupinius bei tarptautinius. Aš aprašysiu tik tarpasmeninius konfliktus, tačiau šis aprašymas tiks ir tarp grupiniams bei tarptautiniams konfliktams, nes jų visų trijų aptariami svarbiausi daykai beveik nesiskiria. Taigi tarpasmeniniai konfliktai kyla pusėms nesistengiant įsiklausyti vienai į kitą, nesugebant lanksčiau pažvelgti į situaciją, vadovaujantis tik išankstinėmis nuostatomis ir nekeičiant jų. Konfliktiški žmonės yra užsispyrę, nepakenčiantys prieštaravimų, arba tie kurie betuokia kaina nori pripažinimo, aukštos vietos visuomenėje, per daug idealizuojantys save besijaučiantys esą pranašesni už daugelį. Konfliktą yra labai sunku greitai numalšinti todėl kad tiiek viena tiek kita pusė jaučiasi įžeista ir nori atsipirkti įrodydama savo tiesas, konflikto metu asmenys net nekreipia dėmesio į vienas kito argumentus, o laikosi įsikibę ir nuolat kartoja savus. Aptarsime ir keletą tarpasmeninių konfliktų sprendimo būdų.

Taigi, ir vidiniai ir išoriniai konfliktai yra suskirstyti į tipus. Vidinių konfliktų tipai:
–Motyvaciniai konfliktai :

● kai žmogus negali, bet turi pasirinkti vieną iš vienodai patrauklių sprendimo būdų- beviltiškai kankindamas save jis nesirenka nei vienos nei kitos kol galiausiai nukenčia .

●kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių vi
ienodai nepatrauklių problemos sprendimo būdų ( savaime suprantama jog nenori rinktis nei vieno nei kito, tačiau privalo tai padaryti ir tuomet įklimpsta į vidinį konfliktą).

● kai jo problemos sprendimo būdai turi tiek teigiamų tiek neigiamų pusių (pvz. išvažiuoti į užsienį ir uždirbti daug pinigų bet palikti šeimą arba likti su šeima bet toliau jausti materialinį stygių.)
–Moralės konfliktai- konfliktai tarp noro ir pareigos( pvz. žmogus nori investuoti visus pinigus į naują rizikingą verslą, bet privalo betuokiu atveju užtikrinti savo vaikams socialinę gerovę.).
–Kognityviniai konfliktai- kognicijų prieštaringumas( pvz.:” žinau kad daug motociklininkų užsimuša todėl kad važinėja be šalmo“ ir „aš važinėju be šalmo“ žmogus turėtų pasirinkti saugesnį važinėjimą su šalmu tačiau jis mieliau perfrazuoja pirmąjį teiginį :“ man taip nenutiks, nes aš nebūsiu tas iš daugelio“ arba „ su šalmu važinėti nepatogu ir netgi šalmas kartais tampa mirties priežastimi“
–Nerealizuotų norų arba menkavertiškumo konfliktai-esantys tarp norų ir realios tikrovės (pvz.:
Noriu būti garsus dainininkas nors visiškai neturiu klausos)
–Vaidmenų konfliktai- kyla nesugebant suderinti atliekamų socialinių vaidmenų tarpusavyje ( pvz.: Dibanti mama, turinti kūdikį)
–Adaptaciniai konfliktai- kyla kai aplinkos reikalavimai neatitinka žmogaus galimybių( pvz. dėstytojo darbas reikalauja daug kantrybės, tačiau ne kiekvienas yra kantrus).
–Neadekvačios savivertės konfliktai- savo norų ir galimybių skirtingas vertinimas sukelia emocines problemas( pvz.: nuolatinis noras pasiekti kažką įpatingo ir nuolatinės nesėkmės toje srityje).

1.1.lantelė. Pa

agrindiniai vidinių konfliktų tipai( A.J.Acnupov ir A.I. Šipilov, 1999)*

Asmenybės sruktūros Vidinių asmenybės konfliktų rūšys

„noriu“
(„Aš noriu“)

„reikia“
(„Aš privalau“)

„galiu“
(„aš esu“)

●—–● Motyvacinis konfliktas

(tarp „noriu“ ir „noriu“)

●——–● Moralės konfliktas“

(tarp „noriu“ ir „reikia“)

●————————–● Nerealizuoto noro konfliktas

(tarp „noriu“ ir „galiu“)

●—-● Vaidmenų konfliktas

(tarp „reikia“ ir „reikia“)

●———–● Adaptacinis konfliktas

(tarp „reikia“ ir „galiu“)

●——● Neadekvačios savivertės konfliktas

(tarp „galiu“ ir ‚galiu“)

Tarpasmeninių konfliktų tipai : **
●Pagal poreikius:
1. Išteklių- materialinių poreikių konfliktai( dėl pinigų, materialinių gyvenimo sąlygų ir pan.)
2. Statuso ir vaidmenų- kai nepasidalijama valdžia, įtaka.(pvz: šeimoje vyras ir žmona neužleidžia vienas kitam vadovaujančios pozicijos ir iš to kyla nuolatiniai konfliktai)
●Pagal gyvenimo sferą:

1. Šeimos

2. Darbo

3. Buitiniai.

4.Politiniai ir t.t.
●Pagal pozityvų ir negatyvų konflikto elementų santykį:

1.Konstruktyvūs

2.Destruktyvūs.
●Pagal trukmę:

1.Trumpalaikiai.

2.Ilgalaikiai.

3.Užsitęsę, patekę į akligatvį.
●Pagal pavaldumą:

1.Horizontalūs- vienodo statuso žmonės.

2,Vertikalūs- tarp viršininko ir pavaldinio.

3.Diagonalūs- tarp viršininko ir ne jam pavaldaus žemesnio rango asmens.
●Pagal emocinę įtampą:

1.Aukštos įtampos.

2,Vidutinės įtampos.

3.Žemos įtampos.
●Pagal intensyvumą:

1.Aukšto intensyvumo.

2,Žemo intensyvumo.

3.Vidutinio intensyvumo.

●Pagal nukreiptumą:

1.Tiesioginiai- nukreipti į mus.

2.Šalutiniai- tiesiogiai neliečia tačiau vis tiek žeidžia.

● Pagal konflikto sukėlėją:

1,Aktyvūs- pats išprovokuoju konfliktą.

2.Pasyvūs- išgyvenu kito sukeltą konfliktą.
●Pagal konflikto kontrolę:

1.Kontroliuojami.

2.Nekontroliuojami.

Tokiu pačiu būdu galima skirstyti tarp grupinius bei tarpasmeninius konfliktus.

Nespriandžiamas konfliktas gali turėti labai sunkių padarinių, ir nesvarbu ar jis vidinis ar išorinis. Vidinių konfliktų padariniai gali būti tiek konstruktyvūs : atveriantys perspektyvas, sugražinantys į dvasinę pusiausvyrą, panaikina įtampą. tiek destruktyvūs ( griaunantys asmenybės struktūras). Vidiniai konfliktai blogina veiklos efektyvumą, žmogus ima nepasitikėti savimi, tampa agresyvesnis, dirglesnis. Vidinis asmenybės konfliktas gali peraugti į neurotinį konfliktą, tai nutinka kai vi

idinis konfliktas yra labai svarbus tačiau kartu neišsprendžiamas.
Neurotinių konfliktų tipai:
● Istorinis tipas: aukšti norai nesutampa su realiomis sąlygomis, kitais reikalavimais.
●Obsesinis- psichasteninis: nesutarimai tarp asmenybės poreikių, kova tarp norų ir pareigų ar pan.
● Neurasteninis tipas: prieštaravimas tarp turimų galimybių ir sau keliamų pernelyg didelių reikalavimų..
Vidinių konfliktų sprendimo būdas priklauso nuo mūsų temperamento (pvz.: cholerikai problemą sprendžia greitai nieko nelaukdami, na o melancholikai ilgai svarsto kol imasi šiokių tokių veikmų), taip pat svarbi žmogaus lytis ( pvz.: vyrai nėra linkę grižti prie ankstesnių jau išgyventų konfliktų, tuo tarpu moterys kaskart iš naujo kenčia viską apmastydamos ir ieškodamos vis naujų išeičių.
Vidiniai konfliktai sprendžiami pasitelkiant psichologinius gynybos mechanizmus, tai padeda palaikyti save, išsaugoti savigarbą, gina nuo kaltės jausmo, nerimo. Taigi psichologinės gynybos mechanizmai:
Neigimas- labai paprastas gynybos mechanizmas, žmogus neigia susidariusią problemą tarsi ji neegzistuotų. Tai padeda suvaldyti neigiamas emocijas patekus į nepalankią situaciją.Šiuo atveju neieškoma problemos sprendimo, ji tiesiog ignoruojama.
Projekcija- pasąmonintas savo neigiamų savybių priskyrimas kitiems. Žmogus tampa įpatingai jautrus ir pastabus toms neigiamoms kitų savybėms kurias turi jis pats.
Regresija- pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais pvz.: nagų kramtymu. Žmogus nesąmoningai siekia atkreipti į save kitų dėmesį, kad jie galėtų išspręsti jam kilusias problemas.
Pakeitimas- kai neigiamos emocijos nukreipiamos ne į jas sukėlusį o netgi su tuo nesusijusį objektą ar į save, tai įvyksta tuomet kai yra bijoma kad objektas sukeliantis emocijas atsakys agresija ar atstūmimu.
Išstūmimas- neigiamų reiškinių išmetimas iš sąmonės. Tai padeda žmogui palaikyti savivertę, sumažinti kaltės jausmą. Tačiau reiškinys niekur nedingsta, o lieka pasąmonėje.
Izoliacija- atsiribojimas nuo neigiamų jausmų. Prisimenant neigiamus dalykus, nepatiriamos su tuo susijusios neigiamos emocijos.
Introjekcija- kitų žmonių požiūrio, vertybių, bruožų perėmimas siekiant taikos iš jų pusės.
Intelektualizacija- problemos nagrinėjimas perkeliamas į teorinius apmąstymus. Taip sprendžiant problemą žmogui ima atrodyti kad jis valdo situaciją.
Sublimacija- visuomenei ar sau nepriimtinų polinkių (agresyvumas) nesąmoningas apkeitimas į visiems priimtinus dalykus pvz.: sportas, menas ir pan. Padeda išvengti nerimo, suteikia pasitenkinimą, kitų pripažinimą.
Racionalizacija- siekiant pateisinti savo neigiamus poelgius randama daugybė panašių į tiesą teiginių kuriais individas tiki.
Atvirkštinis reagavimas- žmogus elgiasi visiškai priešingai nei jam būdinga. Socialiai nepriimtini poelgiai pakeičiami priimtinais.
Kompensacija- siekiama įveikti savo menkavertiškumą, įgyvendinant tikslus kažkokioje kitoje srityje.
Identifikacija- susitapatinimas su kitu žmogumi ar jų grupe, kai tuo norima išsaugoti kažkokius santykius ir pakelti savivertę. Priimamos grupės ar žmogaus nuostatos, siekiama tų pačių ar labai panašių idėjų, tikslų, savęs įsivaizdavimas kito vietoje.
Fantazija- savo realių problemų vengimas pasineriant į vaizduotę, fantazijas.

Gynybiniai mechanizmai nevisuomet padeda išspręsti problemas, netgi gali sukelti neigiamą efektą- nesibaigiantį konfliktą. Per didelė gynyba rodo jog žmogus nesugeba pripažinti esamos tikrovės. Tai trukdo jam normaliai bendrauti, realizuoti save.

Tarpasmeniniai konfliktai taip pat turi būti išspręsti nes ir tokio konflikto užsitęsimas gali turėti rimtų pasekmių. Juos mes sprendžiame pasąmoningai pasirinkdami mums priimtiną mechanizmą, vieną iš konflikto strategijų. Žinoma priklausomai nuo situacijos mes galime susidaryti ir savo nuosavą strategiją arba sudarytą netgi iš kelių žemiau išvardintų arba susikurti savo. Konflikto strategijos:
●Konkurencija- stengiamasi kitai pusei primesi sau palankius sprendimus. Geriausia šį sprendimą priimti kai turintis valdžią asmuo privalo greitai veikti grupės ir savo naudai, pašalinti nusiteikusį asmenį ,bei neturi ko prarasti. Kitiems atvejams šią strategiją pritaikyti galima, tačiau nebus ilgalaikių rezultatų, nes nuskriaustoji pusė anksčiau ar vėliau pradės priešintis jai primestiems nepalankiems dalykams.
●Nuolaida- priimama priešininko nuomonė nuslopinus savąją, neigiamas konflikto egzistavimas, stengiamasi palaikyti teigiamą atmosferą. Taip tinkama spręsti konfliktą jei jo baigtis svarbi priešininkui o mums neitin, kai konfliktas nėra svarbus ar gilus ir tikslingiau yra jo išvengti. Tačiau jei taip nėra mums derėtų pagalvoti ir apie save, juk visiškai nusileisdami mes negausime nieko, o juk konfliktas kilo todėl kad mūsų kažkas netenkino, o problema niekur nedings jeigu jos nespresi.
●Pasitraukimas- pasitraukiama iš konflikto arba fiziškai arba emociškai, neieškoma sprendimo. Gali būti jog pasitraukimas sukels dar didesnį ir nepalankesnį priešininko atsakomąjį veiksmą ir problema taps nebeišsprendžiama. Ši strategija tinkama kuomet pasitraukimas nesukels jokių pasekmių, mūsų buvimas ar nebuvimas nepadarys įtakos konflikto eigai bei sprendimui.
Tačiau priešingu atveju šios strategijos nederėtų taikyti, kadangi priešininkas gavęs tokį atsaką gali imtis kitokių veiksmų kurie jums bus daug kartų nepalankesni nei būtų buvusi tolesnė konflikto eiga.
●Kompromisas-palaikomos abiejų pusių nuomonės, ieškoma sprendimo palankaus tiek vienai tiek kitai pusei, taip pat yra bent iš dalies paminamos abiejų pusių nuostatos. Kompromisas taikytinas kai bet kokiu atvejo norima palaikyti tolimesnius santykius su oponentu, sprendimą reikia rasti greitai, nėra kitų būdų išspręsti problemą. Netinka imtis kompromiso jei abi pusė greitai vėl bus nepatenkintas sąlygomis ir vėl imsis konfliktų.
●Bendradarbiavimas- geriausias sprendimo būdas, abi pusės aktyviai dalyvauja priimant sprendimą, gina save bet atsižvelgia ir į priešininką taip ieškodamos bendro abiems palankaus sprendimo. Taip išsaugomi ir geri santykiai su priešininku ir pasiekiamas konflikto tikslas. Būtent tokiu būdu abi pusės jaučiasi gerai, nėra nei nugalėtojų nei pralaimėjusiųjų.
Konflikto eigą reguliuoja konflikto etapai ir konflikto fazės.
1.Situacijso atsiradimas.
2,Situacijos suvokimas (pakinta nuotaika, pasidarome negeranoriški priešininkui)
3,Atviros sąveikos pradžia ( žodiniai agresyvūs veiksmai kito atžvilgiu).
4.Konflikto plėtra.
5.Išsprendimas.
Konflikto fazės:
1,Pradinė fazė.
2.Kilimo fazė.
3.Konflikto pikas.
4.Kritimo fazė.
Konflikto ciklai daugeliu atvejų kartojasi. Kuo ankstesniame cikle konfliktas yra tuo lengviau jį išspręsti, tačiau jeigu konfliktas žengia į priekį ir kuo daugiau jo ciklai kartojasi tuo problematiškiau darosi jį išspręsti. Tai vaizdžiai apibūdinta šioje lentelėje:

1.2 Konfliktų fazių ir etapų santykis:***

Konflikto
fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą

procentais
Pradinė Konfliktinės situacijos atsiradimas
Konfliktinės situacijos suvokimas, įsisąmoninimas 92proc.
Kilimo Atviros konfliktinės sąveikos pradžia 46proc.
Pikas Atviro konflikto plėtra Mažiau nei 5 proc.
Kritimo – Apie 20proc.
konflikto tikslas.
Tarpasmeninius konfliktus galima spręsti netik tiesioginiu, bet ir netiesioginiu būdu:
●Jausmų išliejimo principas- reikia leisti priešingai pusei išlieti savo jausmus, galbūt poto jo nuomonė visiškai pasikeis. Mes galima tiesio patylėti kol jis tai padarys, o vėliau stebėti gautą rezultatą.
●Pozicijų pasikeitimo principas- konfliktuojantys asmenys pasikeičia pozicijomis. Pasikeitę pozicijomis jie gali blaiviai įvertinti vienas kito situaciją, juk šiaip dažniausiai visi matome tik savo nelaimes, o galbūt priešininkas yra daug kartų nelaimingesnis už mus.
●Agresijos apnuoginimo principas- konfliktuojančių pusiu suvedimas kokiai nors veiklai kartu.Juk galbūt sportuodami ar rengdami projektą lengviau rastume išeitį ir pasirodytų jog mūsų konfliktas tiesiog buvo pernelyg išpūstas.
●Oponento priverstinio klausymo principas- abi pusės priverčiamos išklausyti viena kitą, tai panašus į pirmąjį sprendimo variantas. Jį galima taikyti tuomet kai abi pusės visiškai nesiklauso viena kitos, ir nemato reikalo to daryti.
●Pajuokavimo principas- įterpiami pajuokavimai taip viską išblakant. Tai panaikina įtampą, gali netgi padėti visiškai išvengti konflikto.

Kad ir kaip mes besistengtumėm išvengti tarpasmeninių konfliktų egzistuoja keletas asmenybių tipų kurie tiesiog negali gyventi be jų. Tokių žmonių daugelis stengiasi vengti ir neturėti su jais bendrų reikalų. Psichologai suskirstė konfliktines asmenybes į tipus:
1.Demonstratyvus tipas- žmogus norintis visuomet būti dėmesio centre demonstruojantis savo sugebėjimus, žinias, žavesį ir t.t. Š asmenybė paprastai vengia kruopštaus darbo, gerai pristaiko prie aplinkybių. Lengvai įsivelia į konfliktus, ir didžiuojasi savo ištverme konfliktuodamas. Tokie žmonės nesirenka vengimo strategijos.
2.Rigidiškas tipas- šis asmuo jaučiasi esąs aukščiau nei kiti ir tai pabrėžia. Trokšta garbinimo, savęs aukštinimo gyvena to siekdamas. Nepriima kitų nuomonės, jeigu ji nesutampa su jo pačio. Jautrus pastaboms, greitai įsižeidžia, nesupranta kritikos.
3.Nevaldomas tipas- savęs nekontroliuojantis, greitai užsipleskiantis. Gali būti net agresyvus. Toks asmuo supykęs gali elgtis taip kaip visiškai nepriimtina normalioje visuomenėje. Dėl nesėkmių kaltina kitus ir tik ne save. Nesugeba veikti suplanuotai, nesimoko iš patirties.
4.Pedantiškas tipas- kelia visiems padidintus reikalavimus, smulkiai atlieka visus darbus. Išgyvena dėl nesėkmių, jautrus pastaboms. Aplinkinių nemėgstamas dėl keliamų pernelyg aukštų reikalavimų.
Tačiau pats to nesuvokia jam jo pačio susikurtas pedantiškumas atrodo visiškai normalus, todėl labai išgyvena todėl kad kiti to nesuvokia.
5. „Nekonfliktiškas tipas“- prieštaringo vidinio pasaulio žmogus priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, bevalis. Linkęs į kompromisus. Neanalizuoja savo ar kitų poelgių.

Asmenybės konfliktiškumas taipogi priklauso kitų nuo asmenybės vidinių savybių. Kažkurių konfliktiškų asmenybių negalima tiesiog apibrėžti tam tikru tipu, jis gali būti panašus tiek į vieną tiek į kitą tiek į visus jų.

Konfliktai gyvenime yra neišvengiami kaip ir džiaugsmas jie lydi mus visur, kartais galbūt netgi konfliktas gali mums padėti pasiekti tam tikrą tikslą. Todėl nereikėtų į juos žiūrėti neigiamai. Bet, mano manymu jeigu konfliktas nėra būtinas mes galime jo išvengti. Tam tikslui galime pasitelkti arba jau aprašytus sprendimo būdus, arba pritaikyti savo sukurtą, priklausomai nuo situacijos.

* , ** ,*** – „ Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai“ lentelė, „Tarpasmeninių konfliktų tipai“ sąrašas, „ Konfliktų fazių ir etapų santykis“ lentelė- iš knygos „ Bendravimo psichologija“, Kaunas:
Technologija, 2001.

Literatūra:

1. Bendravimo psichologija. Kaunas : Technologija, 2001. ISBN 9955-09- 033-2.
2. Myers D.G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000. ISBN 9986-465-18-4.

Leave a Comment