Turinys
1. Įvadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22. Konflikto samprata. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33. Konfliktų tipai ir jų psichologiniai ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34. Konflikto sprendimo strategijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55. Konstruktyvus konflikto sprendimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66. Išvados. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87. Literatūros sąrašas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91. Įvadas.Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, – kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konfliktai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Šį reiškinį įtakoja tai, kad kolektyvas yra priklausomas nuo joje dirbančių žmonių savybių, tarpusavio sąveikos, kiekvienas kolektyve gina, skatina savo mintis, savo poziciją. Šiuolaikinio konflikto pagrindus padėjo vokiečių, austrų, amerikiečių sociologai: L. Coser, R. Dahrendorf. Konfliktai kolektyve taip pat dažna tema periodiniuose leidiniuose.Literatūroje pateikiamos šios konfliktų sąveikos reikšmės:Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būti įgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, kelianti rūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiant fizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška elgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena – abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos.Šiame darbe svarbu buvo išsiaiškinti kokie yra konfliktų psichologiniai ypatumai, kokios dažniausiai susidaro konfliktinės situacijos, kokie yra konflikto tipai ir kokios yra konfliktų sprendimo strategijos.2. Konflikto samprata.Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metų žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas – yra kilęs iš lotinų kalbos žodžio –confliktus- t.y.- susidūrimasKonfliktai yra mūsų kasdienybės dalis. Jie atskleidžia sistemos, kurioje gyvename ir dirbame, netobulumus. Konfliktai, įtampos, problemos yra neišvengiami kiekvienoje organizacijoje. Žmonės yra skirtingi: jie turi skirtingus požiūrius įvairiais klausimais, savus problemų sprendimo būdus. Tarpasmeniniai konfliktai kyla iš nesutarimų tam tikrais klausimais. Žmonės gali ir toliau nemėgti vienas kito net ir po vieningo sprendimo vien dėl neteisingo derybų būdo.
Tačiau, neišsiaiškinus tikrosios nesutarimų priežasties, ir kurstytojų nubaudimas gali konfliktą tik paslėpti, bet aistros, lyg rūkstantys po žeme durpynai, virs dar ilgai ir palankią akimirką prasiverš tikromis liepsnomis. Jos neužges, kol konfliktas nebus išspręstas.3. Konfliktų tipai ir jų psichologiniai ypatumai.Konfliktas – tai yra vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, t.y. nesuderinamų motyvų, interesų, nuominių susidūrimas.Pagal formą konfliktai skirstomi:I. Asmenybės konfliktai. Konfliktai vykstantys konkretaus žmogaus viduje, atsidūrusio pasirinkimo situacijoje, ar susidūrus su informacija apie save, prieštaraujančia pačio nuomonei. Dažnai žmogus šitą informaciją sprendžia nesąmoningame lygmenyje – gynybiniai mechanizmai (Froidas). Žmogus gali jausti depresiją, kuri veda į savižudybę.II. Tarpasmeniniai konfliktai. Nesutarimai tarp dviejų asmenų. Šie konfliktai turi tam tikras priežastis, kurios yra įvardijamos kaip Konfliktogenai:1. Pranašumo siekimas:1) Atviras savo pranašumo demonstravimas – įsakymai, grasinimai, kritika, kaltinimas,2) Nuolankus santykis – geranoriškas pranašumo demonstravimas,3) Gyrimasis – apie sėkmę lemiančius faktorius,4) Aš manau,5) Savo patarimo primetimas,6) Kito žmogaus pertraukimas jam kalbant – tartum man tavo mintys nerūpi,7) Informacijos slėpimas,8) Pinigų skolinimas – juk laiku tai negrąžinsi,9) Bandymas atsakomybę suversti kitam – prašant ką nors padaryti,10) Etiniai pažeidimai – stumtelėjimai, užmynimai ir net neatsiprašoma,11) Pasijuokimas iš kito – “patraukiant per dantį.Pavyzdžiui tarpasmeniniai konfliktai organizacijose gali vystytis iš kitų konfliktų tipų:· Pseudokonfliktų: įvairūs nesusipratimai, dažniausiai dėl informacijos stokos, jos priėmimo bei pardavimo netobulumo;· Interesų: tai psichologiniai, procedūriniai (tikslai tie patys, bet nesuderinami jų siekimo metodai) ir esminiai (asmenys siekia skirtingų tikslų);· Vertybių: individualių esminių dorovinių, socialinių, estetinių nuostatų sandūra;· Struktūrinių: kyla dėl organizavimo trūkumų, kai esti neaiškios darbuotojų funkcijos, jų rolių ribos, netinkamas žmonių išdėstymas, rolių ekspelktacijų nepatvirtinimas, neefektyvi komunikacija tarp grupių, neefektyvus administravimas.2. Agresija – konfliktogenų grupė.„Agreso“ – užpuolimas. Agresija būdinga kai kuriems žmonėms: “sunkiems” žmonėms, smurtautojams.Situacinis agresyvumas – FRUSTARACIJA – kylantis susiduriant su tam tikra kliūtimi siekiant tikslo.3. EgoizmasEgoistas – siekia tik asmeninės naudos ir tai ne visada būna teisinga, nes tai daroma kitų žmonių. Kaip išvengti tarpasmeniniuose santykiuose Konfliktogenų?1) Prisiminti, kad bet koks neatsargus pasakymas gali būti konflikto priežastis,2) Būtina pašnekovui būti empatišku,3) Elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.III. Grupiniai konfliktai.Dar konfliktai skirstomi: 1) Paslėpti (numatyti);2) Nepaslėpti (nenumatyti).Pagal konflikto rezultatą, konfliktai būna: 1) Konstruktyvūs, skatinantys asmenybės brendimą;2) Destruktyvūs, mažinantys žmogaus psichologinį pajėgumą.4. Konflikto sprendimo strategijos.Lemiamą reikšmę konflikto eigai turi jo šalių elgesys. Kilus konfrontacijai, dalyvių reakcijos patenka į vieną iš penkių kategorijų:Spaudimas – tai ultimatyvus reikalavimas patenkinti savo interesus kitų sąskaita. Tam tikslui gali būti naudojami oficialūs įgaliojimai, fizinė jėga ar grasinimas ją panaudoti, vyresnybės teisė, kitos šalies argumentų ignoravimas. Tai – kraštutinis strategijos “nugalėtojas – pralaimėjęs” pavyzdys. Tačiau prievarta gali būti efektyvi tais atvejais, kai konfliktas kilo dėl vertybių pervertinimo, plėtros perspektyvų, t. y. kai reikia apginti “teisingą” poziciją, o konflikto šalių santykiai neturi didelės reikšmės, taip pat toks elgesys pateisinamas krizės metu arba kai reikia priimti neišvengiamą sprendimą.Susitaikėliškumas – tai priešingos šalies interesų patenkinimas savo interesų sąskaita, siekiant išsaugoti gerus santykius. Kai santykiai yra svarbesni už visa kita, susitaikėliškumo strategija yra pateisinama. Tačiau ji gali apsunkinti padėtį, jeigu draugiški santykiai prieštarauja darbo ir valdymo tikslams. Vadovas, pasirinkęs tokią strategiją, rizikuoja prarasti autoritetą.Vengimas – viena iš dažniausiai pasitaikančių reakcijų į konfrontaciją. Tai klasikinė situacija “pralaimėjęs – pralaimėjęs”, nes taip jokia problema negali būti išspręsta. Tačiau, esant nedidelėms problemoms, laikiniems apribojimams arba kai yra svarbesnių, laukiančių neatidėliotino sprendimo, problemų, tinka ir ši strategija.
Kompromisas – tai sprendimo, kuris patenkintų abi konfrontuojančias šalis, paieška. Naudingas, kai problemos labai sudėtingos, svarbios ir yra laiko deryboms. Tai – abipusių nuolaidų strategija. Kompromisiniai sprendimai paprastai nebūna patys geriausi.Bendradarbiavimas – problemos sprendimo, kurį suprastų ir priimtų abi šalys, paieška. Taikant šią strategiją, pabrėžiamas problemos sprendimas, o ne dalyvių interesai, nesiaiškinama, kuri šalis teisi, o kuri klydo. Bendradarbiavimas labai efektyvus tais atvejais, kai sprendžiamos labai rimtos problemos, bet netinka, kai sprendimą reikia priimti skubiai.Neretai konfliktinė situacija iškyla dėl to kad mes tiesiog nesugebame suprasti oponento motyvų, ir skyrėsi mūsų požiūris į problemą. Jeigu vis tik mūsų oponentas yra neteisus, nėra būtina jam tai įrodinėti. Yra situacijų kad vis dėl to oponentui reikia pasakyti kad jis neteisus, ir tai reikia padaryti ramiai, ne kitu akivaizdoje, neversti jo atgailauti. Žinome, jog konfliktiškumo lygį veikia mūsų psichikos būsena, kuri dienos bėgyje kinta ir priklauso nuo fiziologinės organizmo būsenos, nuovargio, irzlumo, aplinkos ir kitų dalykų. Todėl labai svarbu laiku mokėti įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti.Nesutarimai gali arba virsti griaunančia stichija, pridarydami rūpesčių ir dalyviams, ir liudininkams (destruktyvus konfliktas), arba atlikti diagnostinį vaidmenį, suteikti tobulėjimo galimybę (konstruktyvus konfliktas). Paversti riaušių energiją konstruktyvia jėga galima tik supratus konfliktų prigimtį, žmonių reakcijos ypatybes bei išmokus taikyti konfliktų valdymo metodus.5. Konstruktyvus konflikto sprendimas.Pripažinimas. Pripažinti kito žmogaus svarbumą. Leisti jam suprasti, kad nors nesutinkate su juo , gerbiate jį kaip asmenybę. Pripažinimas gali būti išreikštas nebūtinai žodžiais.Skirtingų požiūrių paisymas. Pripažinti, kad yra skirtingų požiūrių ir kad priešingos nuomonės padeda patikslinti savo poziciją. Nesutikdami su kita šalimi, pripažinti, kad yra keli problemos sprendimo būdai, ir parodyti tikrą susidomėjimą kita pozicija. Toks požiūris reiškia, kad mūsų pozicija gali būti modifikuota arba netgi paneigta.Problemos sprendimas. Tai aktyvus skirtingų požiūrių kombinacijų nagrinėjimas, siekiant surasti naujų, tobulesnių konflikto sprendimo būdų. Tai ne visuomet pavyksta, nes būna nesutaikomų prieštaravimų, tačiau tokia pozicija suteikia pasirinkimo galimybę.Dar vienas būdas pagerinti asmeninius konfliktų sprendimo įgūdžius kuris sudaro keturi žingsniai.1. Informacijos surinkimas ir platinimas. Surinkti informaciją reiškia nuodugniai išsiaiškinti kitų šalių pozicijas, surasti matomus reiškinius patvirtinančią informaciją, pakalbėti su kitais žmonėmis, tiesiogiai nedalyvaujančiais konflikte. Sutelkti pastangas į problemą, o ne į asmenį. Jeigu esate visiškai tikri, kad surinkti faktai teisingi, būtina įsitikinti, kad ir kitos šalys jais pasitiki.2. Galimų sprendimų analizė. Kitos šalys gali pasiūlyti labiau tinkamus variantus. Palyginti juos su tais, kuriuos yra siūlomos.3. Optimalaus sprendimo pasirinkimas. Problemos sprendimas turi būti racionalus, priimtinas, pateisinamas. Aišku, taip bus ne visada: pavyzdžiui, tais atvejais, kai reikės vadovui nubausti kitą šalį. Tuomet oponentui neatrodys, kad bausmė – tai problemos sprendimas. Gali būti, kad optimalaus sprendimo iš pirmo nepavyks rasti ir teks dar ne sykį pakartoti ankstesnes stadijas.4. Sprendimo realizavimas. Būtinai įsitikinti, kad sprendimas realizuojamas teisingai. Savo reakcijos į konfliktines situacijas žinojimas ir ši keturių etapų schema padės lengviau ir racionaliau kontroliuoti padėtį.6. Išvados.Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metų žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti:1. Konflikto esmės atskleidimas – išsiaiškinant pagr. konfliktą sukėlusias priežastis.2. Atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas – savikontrolė, klaidų pripažinimas, atsidėjimas tik tam reikalui.Dažniausiai konfliktus sprendžiame pagal pastovią konflikto sprendimo taktiką:Fizinis ar emocinis pasitraukimas. Pasitraukiama iš konfliktinės situacijos ir paskui sulaukiant dar didesnių bėdų.Nuslopinimas. Atsisakoma pripažinti, kad konfliktas iš vis egzistuoja ir paskui sulaukiant dar didesnių bėdų.Taktika Laimėti – Pralaimėti. Laimėjęs bus patenkintas, tačiau vargu ar bus patenkintas pralaimėjęs.1. Kompromisas. Situacijoje nėra laimėtojo ir abu arba šiek tiek arba daug pralaimi.2. Strategija Laimėk – Laimėk. Patenkinti abu konfliktuojantys, nes paisoma abiejų poreikių. Brandžių žmonių taktika.Konfliktus galima spręsti tiesiogiai (dalyvaujant trečiajam asmeniui) ir netiesiogiai (Jausmų išliejimo, Pozicijų pasikeitimo – kaip jaustumeisi mano vietoje, Oponento priverstinis klausymasAgresijos – kai konfliktuojantys suvedami pokalbiui ar sportiniam žaidimui pykčiui išlieti,Pajuokavimo – situaciją perleisti juokais, Nutylėjimu – pyktį išlieti dirbant.7. Literatūros sąrašas.1) Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas, KTU, 2001. P. 65-69.2) http://www.slauga.lt/Naujienos/konfliktai2.html3) http://www.sociumas.lt/Lit/gestai/konfliktas.asp