Konfliktų analizė

ĮŽANGA

Nuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmioje konkurencinėje kovoje šiuolaiki-nis žmogus yra apsuptas konfliktų. Konfliktuoja su aplinka, su artimais žmonėmis, kartais net pats su savimi, taip pat stebi šalia jo konfliktuojančius asmenis.
Retas žmogus gali pasakyti, kad konfliktai nedaro neigiamos įtakos gyvenimo būdui, ben-dravimo kokybei su aplinkinais ir artimais žmonėmis, darbo atmosferai bei produktyvu-mui. Juolab, kad konflikto auka gali tapti kiekvienas. Taigi žmogaus galimybės visapusiš-kai ir maloniai bendrauti su kitu žmogumi yra susijusios su jo gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Nepaisant realybės, ka ad konfliktai yra neatsiejama žmogaus gyve-nimo dalis, svarbiausia tai, koks yra pačio žmogaus požiūris į konfliktus: kaip reaguojama į juos, kaip jie analizuojami, kokie pasirenkami jų sprendimo būdai, kas daroma, norint jų išvengti.
Taigi šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti, kas yra konfliktai, kokios yra konfliktų priežastys, kaip reikia analizuoti ir valdyti konfliktus, kaip elgtis konfliktinėse situacijose, o gal net teigiamai jais pasinaudoti. Taip pat bus išanalizuota viena konfliktinė situacija, paimta iš S. Kubelkos knygos „Persprogęs korsetas“

KONFLIKTŲ SAMPRATA

Skirtingų žmonių pažiūros, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir r jų ver-tinimas gana dažnai sukelia ginčytinas situacijas. Jeigu tokia situacija sukelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformuluotam tikslui, tai sudaro konfliktinę situaciją. Taigi, konfliktinė situacija- tai prieštaringos šalių pozicijos kokiu nors klausimu, siekimas prie-šingų tikslų ir įvairių priemonių ji

iems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas ir t.t.

Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos- nevykusiai ir nelaiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento,- ir konfliktas gali prasidėti.

Incidentas yra maža ‚liepsnelė‘ dideliai konflikto ‚ugniai‘ įžiebti. Teoriškai, incidentas- tai vienos iš šalių veiklos aktyvizacija, kuri apriboja (gal ir nesąmonongai) kitos šalies inte-resus.Iškilę prieštaravimai tampa konfliktine situacija, kai:

a) situacija svarbi konfliktinės sąveikos nariams;

b) yra kliūtis, kurią sukuria vienas oponentų, norėdamas sutrukdyti kitiems dalyviams pasiekti savo tikslą;

c) asmenybė arba grupė nebegali daugiau taikstytis su iškilusia kliūtimi (nors tarp vienos šalies narių).

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir sub-jektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame ta arpsta ir vystosi. Konteksto dalis- socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti.

Taigi, konfliktas plačiąja prasme- tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvėjis. Pa-prastai jo pasekmė- stiprios neigiamos emocijos. Paprastai konfliktu laikoma priešingų požiūriu, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas, kadangi išvertus iš lotynų kalbos žodį ‚confliktus‘, tai reškia susidūrimą.

Visą gyvenimą mus lydi ištikimi ir neatskiriami palydovai- konfliktai. Jie yra nedalima gyvenimo dalis. Tarpusavio santykių be konfliktų tiesiog ne
ebūna.

Pasaulėžiūros, požiūrių ir pozicijų skirtumai- įprastas reiškinys bet kurioje socialinėje grupėje (pavyzdžiui, šeimoje, santuokoje, sporto komandoje darbuotojų kolektyve). Skir-tingi požiūriai ir sprenimų priėmimo metodai, pasikeitimas nuomonėmis ir ginčai tarp at-skirtų darbuotojų nebūtinai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Atvirkščiai, jie gali turėti ska-tinamąjį poveikį, tačiau jie neturėtų peraugti į neigiamus santykius, nenaudingą nesantaiką. Konfliktams spręsti galima naudoti įvairias strategijas. Tačiau reikia prisiminti, kad kai kurios jų gali dar pabloginti situaciją ir todėl tinka tik tam tikromis sąlygomis. Dažnai pa-tartina panaudoti kelias strategijas, kurios papildo viena kitą.

Kiekvienam žmogui svarbu įsisąmoninti , kad konfliktų išvengti beveik ne-įmanoma, todėl jų supratimas kito žmogaus atžvilgiu labai svarbus, siekiant efektyvaus ir malonaus bendravimo.

KONFLIKTŲ ĮVAIROVĖ

Konfliktinėms situacijoms atskleisti sugaištama pakankamai daug laiko ir iš-eikvojama nemažai energijos. Be to, konflikto vaidmuo priklauso nuo to, kiek jis yra val-domas. Tad yra svarbu žinoti konflikto prigimtį.
Konfliktai gali būti funkciniai (konstruktyvūs), t.y. sąlygojantys organizacijos efektyvumo augimą, ir disfunkciniai (destruktyvūs) – sąlygojantys asmeninio pasitenkini-mo, grupinio bendradarbiavimo ir organizacijos efektyvumo mažėjimą .
Konstruktyvūs konfliktai yra racionalūs, be emocijų (normali komunikacija), kurių dalyviai stengiasi rast sprendimo būdus, vienodai prisiimti atsakomybę už pasekmes .
Destruktyvūs konfliktai yra neproduktyvūs, nes prasiveržia emocijos. Dažnai dalyviai patys negali išspręsti konflikto, nes kaltina oponentus, neabejodami savo teisumu .
Pagal konflikto subjektus, t.y. jo dalyvius, konfliktai sk

kirstomi į asmeninius (vidinius), tarpasmeninius, asmens ir grupės, tarpgrupinius.
Asmeniniai (vidiniai) konfliktai. Jie kyla asmenybės viduje, kai susiduria jo priešingi motyvai (poreikiai, interesai, vertybės, tikslai), kai yra nepasitenkinimas darbu (ypač kai keliami prieštaringi reikalavimai, pavyzdžiui reikalaujama didinti darbo našumą ir kartu gerinti gaminio kokybę), savo elgesiu, vaidmeniu organizacijoje. Taip pat, kai žmogus yra veikiamas stresų ar nepasitiki savimi .Kurtas Lewinas šiuos konfliktus vadina motyvų konfliktais ir juos suskirstė :
1. Troškimo – troškimo konfliktas. Žmogui tenka rinktis iš dviejų ar dau-giau vienodai malonių alternatyvų.
2. Vengimo – vengimo konfliktas. Rinktis tenka iš dviejų vienodai nema-lonių alternatyvų ar dviejų blogybių. Būtent dėl alternatyvų nepatrauklumo šis konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo priėmimas yra vilkinamas: žmogus delsia, nesiryžta vis tikė-damasis, kad tai netiesa.
3. Troškimo – vengimo konfliktas. Dažniausiai pasitaikantis vidinis kon-fliktas, kartais dar vadinamas „motyvų kova“. Tas pats tikslas yra ir malonus, ir nemalo-nus, taigi sukyla dvilypiai jausmai.
Tarpasmeniniai konfliktai. Dažniausia konfliktų rūšis. Tai susidūrimas žmo-nių, kurių skirtingi charakteriai ir kurie siekia skirtingų tikslų, laikosi skirtingų požiūrių, vertybių, normų. Organizacijoje jie reiškiasi kaip vadovų kovos dėl išteklių, kaip įtakos padarinys ar kaip asmeniniai ginčai. Šie konfliktai yra labai emocionalūs, nes priešininkai susiduria akis i akį .
Asmens ir grupės konfliktai. Kyla, kai asmuo užima skirtingą poziciją nuo priimtos visos grupės pozicijos ir nesilaiko grupės elgesio no
ormų. Dažnai jie kyla dėl noro išlaikyti savo individualybę. Nors gali kilti ir dėl pačios grupės spaudimo asmeniui .
Tarpgrupiniai konfliktai. Dažnai jie kyla tarp formalių ir neformalių grupių dėl įvairių prieštaravimų, nes šios grupės turi specifinių tikslų, interesų, vertybių ir pan. Savų interesų turinti vadovybė, darbininkai, administracija, atskirų profesinių grupių dar-buotojai konfliktuoja tarpusavyje, siekdami juos įgyvendinti .
Nepamirškime, konfliktų pavidalai yra ne tik įvairūs, bet ir nuolat kintantys .

Konfliktinės situacijos aprašymas

Minkos tėvas, Riudigeris Hiubšas turi fabriką, prieš Vienos vartus, motina geltonplaukė ensietė.tėvas niekada Minkai neparodydavo jokio dėmesio. Beveik jo nema-tydavo, nes jis neturėjo laiko Minkai. Tėvas visada laikdydavosi atstu nuo Minkos. Viskas pasikeitė, kai gimė jos brolis. Pagaliau sūnus. Nuo tos akimirkos Minka tapo „Kilniąja pa-nele“ . tėvas atkreipė į ją dėmesį, tačiau matydavo tik klaidas. Staiga Minka jo akyse pasi-darė didžiuoklė, tuščiagarbė, „Manot esanti geresnė?, Nuolat stypso prie veidrodžio, o pati bjauri kaip naktis“. Minka visada painiojosi jam po kojomis, namie jai nebebuvo vietos. Taip truko kelerius metus. Minkos penkioliktojo gimtadienio vakarą padėtis dar labiau pa-aštrėjo. Pradėjo snigti, ir Minka jau gulėjo savo lovoje, kai staiga į kambarį įžengė tėvas, nors jos gyvenime to dar nebuvo nutikę. Jis atrodė keistai: geltoni kaip šiaudai plaukai po tinkleliu, geltoni ūsai, prispausti baltu raiščiu, rankoje- raudona naktinė lemputė, nuo ku-rios ant lubū krito keistas šešėlis. O kur dar putnūs žandai, išsprogusios akys, krsna figūra. Ir dar, jis dvokė taboka, o priėjęs arčiau keliskart apsidairė, tarytum ko ieškodamas. Paskui prisitraukė kėdę prie Minkos lovos ir atsisėdo.
– Skaityti kilmingoji panelė moka, – prašneko jis kaip visada atžariai, – tai da-bar man pasakysi: kas parašyta prie vėduoklių fabriko Vienoje, gvazdikų gatvėje?
– „Vencelis ir sūnus“ atsakė tvirtu balsu Minka
– O kas parašyta virš viešbučio „Auksinė blakė“ ?
– „Ignacas ir sūnus“ atsakė Minka.
– O prie šilkinių siūlų verpyklos Briliantų sklype, kurią nusipirko Leopoldas? Kas ten parašyta?

– „Savininkas Leopoldas ir sūnus“ atsakė Minka
– Taigi, ir kas tau krito į akis?
Minka tylėjo..
– Tu moki skaityti ir rašyti, spėju, kad gali ir logiškai mąstyti.
Minka nuleido akis ir atsiduso, ji numanė, kas bus toliau.
– Nežinai? Taigi dar kart klausiu, ar kur nors Vienoje, Prachoje, esi mačiusi , kad iškaboje būtų parašyta :“Savininkas ir duktė“? ar matei ? Taip ar ne?
– Ne, atsakė trumpai Minka
– O kodėl ne? Ar kilmingoji panelė žino kodėl ne?
Jis pergalingai žvelgė virš akių raiščio, pradėjusio smarkiai trūkčioti.
– Tikriausia pernelyg išmintinga tavo galva atspės?
Minka tylėjo
– Ne? Kvaila avis!!!! Tai leisk tau pasakyti. Taip nebūna. „Fricas ir duktė“ nei vienas nei du. Visame pasaulyje nieko panašaus nerastum. Parašyta kaip dera :“Fricas ir sūnus“ . tada jis įdėmiai nužvelgė Minką, atsistojo ir žengė durų link.
– Šitaip bus ir pas mus, sušuko tėvas, įsitvėręs durų rankenos, čia mano namuose. Fabriką gaus tavo brolis. O prie jo vartų bus parašyta : “Savi-ninkas ir sūnus“ !!
– Prisimink tai!!!
Tuomet atskubėjo Hermina, Minkos auklė su raudonu chalatu ir žvake rankoje.
– Ką jūs čia darote pačiam vidurnakty? Gąsdinat mano Minką? Aš jum draudžiu.
Tėvas nunarino galvą, pasidarė panašus į vaiką, sučiuptą vagiant.
– Sprendėm neatidėliotinas aplinkybes, atsakė tėvas ir išėjo.
Minka liko sukrėsta iki sielos gelmių. Fabrikas jai nerūpėjo. Čia juk buvo kalbama apie ją. Ar meilė traukia kaip magnetas? Nesąmonė. Tėvo akyse ji buvo tikra netikėlė, pasipūtusi, bjauri, įkyri, bloga. O didžiausi blogybė ta, kad Minka niekaip negali pasikeisti. Kad ir kaip gražiai ji dainuos, skambins pianinu, megs, kad ir kaip uoliai mokysis, pieš gražiau-sius paveikslus, niekuomet nebus sūnus, kurio vardas parašytas iškaboje, ir kuriuo didžiuo-jasi tėvas. Taip Minka mąstė ištisą naktį.

Konfliktinės situacijos analizės protokolas

Objektyvus turinys

Dalyviai A pusė B pusė

Jauna mergina Min-ka Minkos tėtis, ponas Hiubšas

Objektas Konfliktas kilo dėl dukros teisių į tėvo mei-lę ir paveldėjimo teisę. Tėvas teigia, kad dukra Minka neturi jokių teisų, nes ji yra moteris, beto sūnus visada bus svarbiau už dukrą. Kad ir kaip Minka uoliai mokysis, kad ir kokia bus paklusni ir protinga, ji nie-kada negalės jam atstoti sūnaus.

Aplinka Veiksmas vyksta devynioliktame amžiuje, Austrijoje, kai moterų teisės buvo suvaržytos ir apribotos. Moterys buvo antraeilės asme-nybės po vyrų, ir visokeriopai turėdavo jiems paklusti. Jaunikį dukroms visada pa-rinkdavo tėvai.

Psichologinis turinys

A pusė B pusė

Motyvai Minka nenori jaustis antraeile ir nemylima Ji nesupranta, kodėl moterys yra neger-biamos ir kodėl jos tėvas niekada nemy-lės. Jai skaudu, kad ir kaip beistengtų, kad ir kaip gerai mo-kytųsi, kad ir kaip paklustų tėvui, jis niekada jos nemylės vien dėl to, kad ji ne sūnus. Tėvas nemyli Min-kos todėl, kad ši iš-tikrųjų yra netikra jo dukra. Jis visaip stengiasi pabrėžti Minkos menkumą, visaip stengiasi ją pažeminti, ir nori jai įrodyti, kad jo visa meilė ir turtas yra skirti jo sūnui. Pasak tėvo Minka niekada negalės turėti teisių nei į jo meilę, nei į jo turtą, nes ji ne sūnus, o paika, tuščiagarbė mergiotė.

Elgesys Minka tėvui paklūs-ta, jam niekada į akis atvirai nežeria piktų ir įžeidžiančių žo-džių, stengiasi išlikti rami, kaip ir dera panelei. Tėvui baigus pokalbį ir išėjus, Minkai pasidaro skaudu, ji mąsto visą naktį, ir negali susi-taikyti su neteisybe, kad tėvas jos nemy-lės vien todėl, kad ji ne sūnus. Minka juk nenori pretenduoti į turtą, jai užtektų tik tėvo meilės. Tėvas su Minka el-giasi šiukščiai, sten-giasi sumenkinti ją, parodyti jos menką vietą šiuose namuo-se, lyg čia jai niekas nepriklausytų. Jo kalba yra aiški, šiurkšti, kalbasi lyg su svetimu žmogumi. Visada stengiasi Minkos vengti, pa-šiepia visada. Nero-do jokio dėmesio.

Konflikto tipas

Pagal gyvenimo sferą Šeimos. Kadangi konfliktas vyksta tarp tėvo ir dukters.

Pagal poreikius Iš dalies konfliktas vyksta dėl materialinių gėrybių, nes tėvas nenori , kad dalis paliki-mo atitektų Minkai. Bet tėvas nemyli Min-kos iš principo, nes ji nėra jo tikroji dukra, gal viskas būtų kitaip, jei ji būtų jo kūnas ir kraujas.
Pagal pavaldumą Diagonalūs. Nes tėvas yra ir jaučiasi viršes-nis už Minką.

Pagal trukmę Ilgalaikiai. Jaučiama įtampa visą laiką, nes iš tėvo pusės jaučiama neapykanta ir priešiš-kumas Minkai.

Pagal intensyvumą Vidutinio intensyvumo. Priešiškumas jau-čiamas tik iš tėvo pusės, Minka stengiasi nekonfliktuoti su tėvu ir nesusitikti su juo.

Pagal konflikto kontrolę Nekontroliuojami. Tėvas negali prisiversti pamilti Minkos, nes ši jo netikra duktė. O kadangi nėra meilės, tėvas nenori su ja ben-drauti, nerodo jokio dėmesio, stengiasi ją pašiepti ir vengia jos.

Fazės ir etapai

A pusės elgesys B pusės elgesys

Pradžia: konfliktinės situacijos atsiradi-mas ir suvokimas Minka jau nuo vai-kystės suvokia, kad ji tėvo akyse yra iš-skirtinė, jis nerodo jokio dėmesio, ven-gia, ir skaudina ją. tai suvokti Minkai yra labai skaudu, ji net pradeda vengti tėvo, nebenorėdama girdėti jo priekaištų ir matyti nepasiten-knimą jo akyse. Tėvas nuo vaikystės stengiasi vengti Minkos ir rodo jai vien priešiškumą, nes jis žino, kad ji nėra jo tikra duktė. elegesys su Minka yra grubus, atvirai matosi , kad jis jos stengiasi vengti, yra negeranoriškas jai.

Kilimas: atviros konfliktinės sąveikos pradžia Minka nebūtų išpro-vokavusi konflikti-nės situacijos, jei ne tėvas, atėjęs pasikal-bėti į jos kambarį. nors atvirai ji tėvui neprieštarauja, nutyli ir į jo pareiškimus, kad ji yra beteisė, nepasako nė vieno pikto žodžio, bet širdyje ji jaučiasi vieniša ir pyksta pati ant savęs. nes anot jos, tėvas jos nemy-lės , nes ji nėra sū-nus. Tėvas imasi konkre-čių veiksmų. jis atei-na į Minkos kambarį pakalbėti apie jos teises šiuose namuo-se, . nes jis turi tikrą sūnų, ir nori, kad visas turtas atitektų jam. atėjęs pasikal-bėti į Minkos kamba-rį jis atvirai reiškia savo mintis ir jaus-mus apie tai, kad Minka neturi jokių teisių.

Pikas: atviro konflikto plėtra Minka supranta, kad ir kiek ji besistengs, niekada nepelnys tėvo meilės, nes ji nėra sūnus. tai ji su-pranta tik tą lemtingą vakarą. iki tol ji dar tikėkosi pelnyti bent jau tėvo pagarbą. jai labai skaudu dėl to, nes dabar jaučiasi vieniša ir nemylima. Tėvas reikalauja, kad ji įsisąmonintų ir suprastų, kad ji nie-kada neturės namuo-se tiek teisių kieko sūnus. netiesiogiai leidžia suprasti, kad Minka negalės pel-nyti jo meilės.

Kritimas Konfliktas nėra iš-spręstas iš Minkos pusės. ji tik įsitikina, kad ji niekada nepa-jėgs konkuruoti su savo broliu, niekada neturės tėvo paramos ir supratimo, niekada nepelnys jo meilės. Tėvas mano, kad gerai pasielgė taip pakalbėjęs su Minka. jis jaučiasi ramus, užtikrintas, nes paga-liau pasakė Minkai viską ką norėjo, iš-dėstė jos vietą šiuose namuose.

Sprendimo strategijos
(Nurodyti ar šios strategijos naudotos ir kuo tai pasireiškė)

A pusė B pusė

Rungtyniavimas Minka stengėsi kon-kuruoti su broliu, norėjo parodyti, kad ir ji yra šio to verta, norėjo, kad tėvas ją mylėtų taip pat kaip ir brolį. Tėvas stengiasi Min-kai primesti savo valią, esą ji yra nieko verta, neverta dėme-sio, nieko neturi šiuose namuose.

Prisitaikymas Minka stengėsi susi-taikyti su jai prime-tama tėvo valia, esą ji yra nieko verta, negraži, neišauklėta. Nepasireiškė.
Vengimas Minka stengėsi ne-simaišyti tėvui po kojoms, nes nenorė-davo girdėti įžeidi-mų. Tėvas stengdavosi vengti Minkos , nes nenorėdavo su ja bendrauti ir net ma-tyti nenorėdavo, nes jos nemylėjo.
Kompromisas Nepasireiškė. Nepasireiškė.
Bendradarbiavimas Nepasireiškė. Nepasireiškė.
Sprendimas tarpininkaujant
Įsikišus Minkos auklei ir pagrasinus, kad daugiau nebegąsdintų Minkai, tėvas truputėlį su-trinka. Tiek Minkos mama tiek auklė stengiasi, kad tėvas Minkai rodytų daugiau dėmesio, neužgauliotų. Motina net susipyksta su tėvu, kai šis pagrasina neduosiąs kraičio Minkai. Motina nori, kad Minka nesijaustų užguita, nroi, kad turėtų teisių į palikimą, ir kraitį, bet tėvas yra neperkalbamas.
Netiesioginiai sprendimo būdai
Jei Minka iš karto būtų sužinojusi, kad ponas Hiubšas nėra tikras jo tėvas, ji nebūtų jautų-sis tokia menka, niekieno nemylima, vieniša ir atstumta. ponui Hiubšui taip pat vertėtų la-biau gerbti Minką, nors jis ir žino, kad ji nėra jo kūnas ir kraujas, bet juk žmonių akysė ji jo duktė.

Išvados

Nors žmonės skirtingi ir turi skirtingus požiūrius įvairiais klausimais, savus problemų sprendimo būdus, tačiau svarbu iš daugelio jų išsirinkti tinkamiausią, nes visi turi savo privalumų ir trūkumų ir yra vertingi, naudotini tik tam tikromis aplinkybėmis. Tinkamas konflikto valdymo ar sprendimo būdas sąlygoja teigiamus konflikto padarinius, pašalina jo priežastis. Juk nekontroliuojama opozicija, nelankstus sprendimas sukelia nepa-sitenkinimą, kuris ardo žmonių tarpusavio ryšius ir gali juos sunaikinti ar net sukelti grės-mę gerų tarpusavio santykių išlikimui. Tik atsisakius asmeniškumų ir įsigilinus į tikrąsias konflikto priežastis bus daug lengviau rasti galimas išeitis ir susidaryti tolimesnį veiksmų planą.
Tad koks bus konfliktas, priklauso tik nuo žmonių. Nepamirškime, jis gali būti pasikeitimų stimulas ir pažangos variklis, tik žmogui svarbu suvokti, kad konfliktas – natū-ralus, neišvengiamas reiškinys jo gyvenime ir į konfliktą privalu reaguoti, nes konflikto vaidmuo žmogaus gyvenime priklauso nuo to, kiek efektyviai gebama jį valdyti, t.y. atpa-žinti, o atpažinus – rasti geriausius būdus jam spręsti.

Literatūros sąrašas

1. Almonaitienė J. „Bendravimo psichologija“ Kaunas 2005 m.
2. Kubelka S. „Persprogęs korsetas“ Vilnius 1995 m.
3. Želvys, R. „Bendravimo psichologija“. Vilnius, 1995.

Leave a Comment