Konfliktai ir lyderiavimas

Konfliktai.Kas tai?
Konfliktas – tai priešprieša bent tarp dviejų priklausomų pusių (žmonių, žmonių grupių, organizacijų ir pan.), skirtingai suvokiančių tikslus, jų siekimo būdus. Tai yra priešingų, nesuderiamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis stiprius, nemalonius išgyvenimus: pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ar paraustame, nekontroliuojame savęs.
Tačiau konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Todėl svarbu juos mokėti efektyviai įveikti.
Pateiksiu keletą situacijų, kurios yra konfliktinės. Vienoje iš jų pasirenkama tinkama strategija išspręsti konflikta, o kitos dvi problemos taip ir lieka neišspręstos.
I situacija
Darbe. Konfliktas kiilo tarp dviejų bendradarbių: pasikarščiavo, susiginčijo, apsižodžiavo vienas su kito ir ,galų gale, nusigrežę vėl ėmėsi darbo. Įsivyravo įtampa, kuri slegia ne tik tas dvi pikčiurnas, bet ir visą kolektyvą. Abu puolė bendradarbiams „užkalbinėti dantis“ ir tokiu būdu „verbuoti“ sau sąjungininkus. Tačiau pasvarstykite: jų konfliktas liečia tik tuos du darbuotojus ir jų problemos neturi būti aptarinėjamos tarp kitų kolegų.
Strategija
Konkurencija – (kitaip lenktyniavimas, dominavimas). Taikant šią strategiją, laimi tik viena konflikto pusė. Į antrosios interesus neatsižvelgiama. Šiuo atveju nei laimi nei pralaimi kuri noors puse, nes konfliktas dar neišspręstas, nors šiuo būdu konfliktas ir nėra galutinai išsprendžiamas. Pralaimėjusioji pusė jaučiasi sutriuškinta ir pažeminta bei laukia progos „kirsti“, kadangi laimėjusios pusės nera, abi jos stengiasi laimėti, ir kartu jaučiasi sutriuškintos.
II situacija
Bare, kavinėje, re

estorane. Vyriškiui, atėjusiam papietauti su šeima, buvo patiektas kietas bifšteksas, nepakankamai atvėsintas šampanas, o indai su įrankiais buvo nelabai švarūs. Vyriškis,susierzinęs, nusivalė pats įrankius, suvalgė šaltą patiekalą. Susimokėjo pinigus ir nepalikęs arbatpinigių išėjo.
Siūlymas būtų toks: kreipkitės į padavėję, o jei į jūsų nepasitenkinimą visvien bus neatsižvelgta, galite reikalauti susitikti su administratorium arba savininku.
Strategija
Prisitaikymas. Kartais viena konflikto šalis yra linkusi nusileisti kitai pusei, savo interesus nuleisti žemiau nei kitų, pasiaukoti. Prisitaikymo strategiją galėtume perfrazuoti „tu daryk ka nori, aš prisiderinsiu“.
Tačiau šis būdas nereiškia, kad konfliktas, problema „išnyko“.
Prisitaikymas taikytinas tuomet, kai konfliktas, ar problema nėra jums labai svarbus, kai laukiate kokios nors geresnės progos, kai norite išsaugoti santykius, nes juos siejate su ateityje numatoma sėkme ar nauda, tačiau šiuo atveju prisitaikymas netaikytinas.
III siituacija
Konfliktas kilo tarp viršininko ir darbuotojos: viršininkas griežtai išbarė savo darbuotoją, ji ramiai išklausė viršiniko pretenzijas (tuo metu mintyse skaičiavo iki dešimties ir atgal) ir, kai jis baigė,aprimusi ir pasirengusi keletą argumentuotų frazių pasakė: „Prašom atleisti, tačiau norėčiau pasiteisindama pasakyti.“, ir įšdėstė savo nuomonę. Su viršininku buvo sutarta, o apie konfliktą niekas iš kolegų nesižinojo.
Strategija
Bendradarbiavimas – vienintelė abipusio laimėjimo strategija. Konflikto pusės ieško sprendimo ne prisiderindamos, bet išsiaiškindamos tikruosius poreikius, interesus, motyvus. Problema ne atidedama ir toliau „auginama“, o išsprendžiama. Ši
iai strategijai būdingas santykių atvirumas. Nors nauda akivaizdi, šis metodas vadovų ne itin mėgiamas: bendradarbiavimas imlus laikui, reikalaujantis daug kantrybės bei tam tikrų įgūdžių.

Lyderiavimas
Lyderiavimas – yra svarbi tema vadovams, nes lyderiai vaidina lemiamą vaidmenį, užtikrindami grupės ir organizacijos darbo efektyvumą. Nemažai mokslinių darbų autorių yra nagrinėję įvairias lyderiavimo teorijas bei bandę sudaryti svarbiausių lyderiams būdingų asmeninių bruožų sąrašą. Tačiau iki šiol vis dar nėra aišku, kokia lyderiavimo teorija yra efektyviausia konkrečioje situacijoje, kokie lyderio asmeniniai bruožai turėtų būti svarbiausi jam vadovaujantis viena ar kita lyderiavimo teorija.
Vienas iš lyderiavimo termino apibrėžimų pabrėžia, kad lyderiavimas yra grupės narių veiklos, reikalingos užduočiai atlikti, nukreipimas ir lyderio poveikio jiems procesas.
1. Autokratinio tipo lyderis. Jis vadovauja organizacijai iškeldamas savo asmenybę, savo nuomonę. Jis nesitaria su savo organizacijos nariais nei dėl veikimo tikslų, nei dėl metodų, paskatinimų ir kt. Organizacijos darbuotojams jis komanduoja trumpais, lakoniškais sakiniais, kartais net su grasinančia potekste. Pasekėjų nuomonių jis nemėgsta, prieštaravimai jį užgauna. Organizacijoje niekas nerodo iniciatyvos, nes “lyderis viską žino pats”.
2. Demokratinio tipo lyderis. Jis dėl organizacijos veiklos nuolat tariasi su darbuotojais. Nurodymai, draudimai, paskatinimai ir bausmės nustatomos diskusijų keliu. Šio tipo lyderis ne komanduoja, o siūlo. Jo kalbos tonas draugiškas, išklauso kitų nuomones ir jomis remiasi vadovaudamas organizacijai.
3. Liberaliojo tipo lyderis. Jis organizacijos pr

ripažįstamas, tačiau organizuojant jos veiklą, jokios iniciatyvos nerodo. Nurodymus pasekėjams jis perduoda prašymų forma, lyg gėdydamasis savo, kaip lyderio, pozicijos. Prašymų ir bausmių beveik neskiria.
I Situacija
Išeina du naujieji geri draugai i medžiokle taigoje. Eidami kalbasi: Pamatysim mešką tai kaip šausim iš karto vietoje nudėsim. Tuo pat metu iš tankmės maurodama išlenda meška. Vienas draugas deda i kojas, kitas lipa i medį. Veliau tas kuris pabėgo galvoja: nefaina draugą bėdoj palikau ir nutaria grįžti atgal. Priėjęs prie medžio mato savo draugą pačioj medžio viršunėj, o meška ties viduriu. Pasiima šautuvą nusitaiko, šauna ir pataiko meškai i vieną koją. Nusitaiko dar kartą, šauna ir pataiko meškai i kitą koją. O draugas iš viršaus rėkia: Į galvą šauk, į galvą.

Lyderiavimo tipas
Kadangi situacija aiski, o tikrasis lyderis nepasireiškė ( pirmameme siuzete abu išsigando), tai liberaliojo tipo lyderis, kadangi jis organizacijos pripažįstamas, tačiau organizuojant jos veiklą, jokios iniciatyvos nerodo.
II Situacija
Naujasis rusas pareina namo. Žmona klausia:
– Vakarieniausi?
– Norėčiau. 0 ko turime?
– Omarai, lašiša, raudonieji ikrai, šampanas.
– Gal gali man iškepti bulvių?
– Neturime bulvių.
– Kaip neturime bulvių?
– Uždirbtum kaip visi normalūs žmonės, būtų net tik bulvių, bet ir lašinių.
Lyderiavimo tipas
Autokratinio tipo lyderis. Ji (žmona) vadovauja šeimai iškeldama savo asmenybę, savo nuomonę. Ji nesitaria su savo vyru.. Vyrui aiškina trumpais, lakoniškais sakiniais, su grasinančia potekste. Vyro nuomonė jai nepatinka, pr

rieštaravimai ją užgauna. Šeimoje vyras nerodo iniciatyvos, nes “lyderis viską žino pats”.
III situacija
Važiuoja blondinės su mašina. Sedinti šalia vairuotojos sako : “žinai man baisu kai tu taip greitai važiuoji”.Vairuotoja blondinė atsako: “nebijok, o užsimerk kaip ir aš bus drasiau.”
Lyderiavimo tipas
Demokratinio tipo lyderis. Šio tipo lyderis ne komanduoja, o siūlo. Jos kalbos tonas draugiškas, išklauso kitų nuomonės ir jomis remiasi.

Leave a Comment