Konfliktai

KONFLIKTŲ VALDYMAS
I DALIS

 Konflikto analizė
 Jausmai ir mintys asmeninėmis temomis
 Teigiami ir neigiami gyvenimo potyriai
 Savivaizdis ir jo veiksniai
 Teigiamas ir neigiamas požiūris į gyvenimą
 Savigarba. Kaip ji siejasi su konfliktais?
 Pasitikėjimas savimi
 Vidinis konfliktas ir jo požymiai
TU
 Įvairovės tolerancija
 Diskriminacija ir saves supratimas
 Stereotipai
 Išankstinė nuostata ir nacionalizmas/etnocentrizmas
AŠ IR TU
 Pasitikėjimas kitu ir kaip tai svarbu valdant konfliktus
 “Aš” teiginiai
 Patarimai ir pavojai patarinėjant. Galia ir kaip atsverti kito žmogaus galią

Konflikto analizė
.Konfliktas – priešingų, nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Taigi tai natūralus ir neeišvengiamas reiškinys. Svarbu suprasti konfliktų neišvengiamumą, nes priešingu atveju, kilus konfliktui, dėl to tuščiai ir be reikalo griaušimės.
Daugelis konfliktą laiko neigiamu, destruktyviu, blogu dalyku. Tačiau konfliktai gali būti kiek nenaudingi, tiek ir naudingi.
Kilus konfliktui tarp dviejų ar daugiau žmonių, galimi keli konflikto baigmės variantai:
1. Viena pusė laimi, kita – pralaimi. Kai kurie konfliktai sprendžiami vadovaujantis principu “arba – arba”. Tokiu būdu sprendžiant konfliktus gali būti, jog bus pasitelkta fizinė jėga ar psichologinis spaudimas (gali būti ir abu kartu). Taip pat galima panaudoti ir auutoritetą, valdžią ar užimamą padėtį. Konflikto sprendimas pagal principą “arba – arba” kartais gali būti vienintelis galimas kelias, nes tik vienos iš konfliktuojančių pusių norus galima patenkinti. Tačiau nereikia manyti, jog tokio tipo konfliktai pasitaiko labai dažni. Kartais tik iš pirmo žv

vilgsnio atrodo, jog viena pusė būtinai turi pralaimėti.
2. Pralaimi abi pusės. Nors šis variantas niekam nėra patrauklus, deja, tai ne toks jau retas konfliktų sprendimo būdas. Šiuo atveju abi pusės sutinka bent iš dalies atsisakyti trokštamų tikslų. Kartais tai iš tiesų būna pats geriausias iš visų galimų atvejų, tačiau gana dažnai abi pusės turi galimybių pasiekti daug naudingesnį susitarimą ir daug mažiau prarasti ir atsisakyti.
3. Abi pusės laimi. Šiuo atveju pagrindinis konfliktuojančių uždavinys yra rasti sprendimą, kuris patenkintų abi puses. Nors tokie sprendimai atrodo gana paprasti ir aiškūs, rasti juos toli gražu nėra lengva, nes kiti sprendimo būdai dar paprastesni ir akivaizdesni, todėl pirmiausia ir krenta į akis.
Tam, kad konfliktas būtų išspręstas abi puses tenkinančiu būdu, paprastai siūlomas septynių žingsnių planas.

Jausmai ir mintys assmeninėmis temomis
Jausmai – žmonių santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Visi emociniai išgyvenimai yra žmogaus vidinio gyvenimo dalis, kurie atitinka tą situaciją, kurioje jis yra.
Minčių, jausmų ir emocijų valdymo įgūdžiai apima tris procesus: atpažinimą, įsisąmoninimą ir išreiškimą.
Pirmiausia reikia išmokti atpažinti savo jausmus. Paprastai kūnas praneša apie ati, kas vyksta su žmogumi. Jausmus padeda atpažinti situacija arba įvykių kontekstas, kurie paprastai nulemia tam tikrus išgyvenimus. Trečias dalykas padedantis atpažinti jausmus – mintys.
Jausmų įsisąmoninimas paprastai yra susijęs su emocinės būsenos pavadinimu. Kad išgyvenimus su

uvoktume aiškiau, reikia jiems parinkti žodį ar kategoriją, kurie tiksliau apibūdintų juos: piktas, įsiutęs, liūdnas, sumišęs, “apakęs” ir pan. Labai svarbu, kad toks asmeniškas jausmų žodynas būtų kuo didesnis.
Emocinių išgyvenimų įsisąmoninimas rodo, kad žmogus yra jų “savininkas”, atsako už juos.
Jausmų išreiškimas yra dar vienas svarbus įgūdis. Dažnai žmonės pasako apie tai, ką išgyvena, taip vadinamais “Tu” teiginiais. Tokie pasakymai apkaltina kitus ir dažniausiai inspiruoja konfliktus, visus, net pačius nemaloniausius jausmus, galima išreikšti konstruktyviai. Tam padeda vadinamieji “Aš” teiginiai.

Savivaizdis ir jo veiksniai
Savivaizdis – žmogaus nuostata savo paties atžvilgiu. Ją sudaro žmogaus vaizdiniai, nuomonės ir mintys apie save. Kiekvienam žmogui būdingas unikalus savivaizdis, nes kiekvienas žmogus yra unikalus. Taip pat galime sakyti, jog savivaizdis yra mūsų supratimas apie tai, kaip mus suvokia kiti, o mūsų vidinis “aš’ tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs. Savivaizdžio formavimuisi turi įtakos pagrindiniai faktoriai:
1. Aplinkinių reakcija. Mes nuolat stebime, kaip į mus žiūri aplinkiniai, ir daugiau ar mažiau sutinkame su jų požiūriu į mus. Stipriausiai reaguojame tada, kai informaciją apie save gauname iš žmonių, kuriuos gerai pažįstame, kuriuos gerbiame ir kurių nuomonę labai vertiname. Kaip tik šių žmonių reakcija padeda mums išlaikyti kritišką požiūrį į save, neatitrūkti nuo realybės.
2. Palyginimas su kitais. Vertindami save, neišvengiamai imamės palyginimų: “geresnis”, “blogesnis”, “santūresnis”, “atviresnis” ir

r t.t. Bet kad ir ką vertintume, visuomet privalome turėti tam tikrą atskaitos tašką.
3. Atliekami vaidmenys. Suaugusieji dažniausiai atlieka tuos vaidmenis, kuriuos atlikti įpareigoja jų turima profesija ar užimamos pareigos, giminystės ryšiai taip pat pomėgiai ir interesai. Jaunų žmonių profesinia vaidmenys dar nėra pastovūs arba dar nėra susiformavę. Todėl didžiausią įtaką savojo įvaizdžio kūrimui turi giminystės sąlygoti vaidmenys, o taip pat pereinamieji, kurie vėliau perauga į nuolatinius profesinius vaidmenis. Be abejo, svarbia savojo įvaizdžio dalimi tampa tai, kaip aplinkiniai šiuos vaidmenis vertina.
4. Savęs sutapatinimas su kitais. Augdami pradedame tapatinti save su kitais žmonėmis – tėvais, vyresniaisiais broliais ar seserimis, mokytojais, knygų, kino filmų herojais. Kitaip sakant, tam tikros asmenybės, konkretūs žmonės pasirenkami kaip etalonas, arba idealas, kuriuo derėtų sekti. Savęs tapatinimas su tokiais, mūsų manymu, tobulais ir sektinais asmenimis yra labai svarbus formuojant idealaus “aš” įvaizdį. Bet svarbu, kad save tapatintume su jų teigiamomis ypatybėmis ir elgsena, o ne atvirkščiai.
5. Savasties formavimasis. Vaikai žaizdami mokosi tų vaidmenų, kurie jiems gali būti reikalingi suaugus. Kokios nors sąmoningos atrankos dažniausiai nėra. Paaugus į tai pradedama žiūrėti vis rimčiau. Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti, kokias besiformuojančiojo savojo “aš” puses išlaikyti, o kurių – atsisakyti, kuriuos vaidmenis tobulinti, o į kuriuos numoti ranka, kadangi jau aišku, kad suaugus gyvenime jų atlikti neteks. La
aikotarpiu tarp 16 ir 22 – 24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų. Taip kuriasi žmogaus savastis, arba identitetas, dėl kurio kiekvienas tampame unikalia, nepakartojama asmenybe. Formuojasi savasis “aš”, toks sudėtingas ir įvairialypis, jog niekas niekada pasaulyje tokio paties “aš” negalėjo turėti ir neturės.

Teigiamas ir neigiamas požiūris į gyvenimą

Savigarba. Kaip ji siejasi su konfliktais?
Sveikas aplinkinių požiūris į žmogaus teigiamas ypatybes lemia aukštą savigarbos lygį. Asmuo, kuris psitiki savimi ir gerai save vertina, paprastai pasižymi ir didelia savigarba. Nuo požiūrio į save priklauso, kaip žmogus elgiasi konfliktinėje situacijoje ir į ją reaguoja.

Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimas avimi tai jutimas, kad gali sėkmingai ką nors padaryti. Užsibrėžę tikslą ir jį pasiekę, žmonės pajaučia galį įveikti ir sunkiasnią užduotį. Kitą kartą jie jau labiau savimi pasitikės.

Vidinis konfliktas ir jo požymiai
Dauguma žmonių konfliktą įsivaiduoja, kaip ginčą arba kovą tarp dviejų ar daugiau žmonių. Tačiau mes visi patiriame vidinių konfliktų, kai susiduria tarsi nesuderinamos mūsų pačių puses kilus vidiniam konfliktui, būtina konkrečiai išsiaiškinti, dėl ko jis vyksta. Kuri mūsų pusė su kuria nesutaria? Kiek jų ir kokios jos? Kokie jausmai su jomis susiję?
Įvairovės tolerancija
Neegzistuoja vienui vienas teisingas požiūris. Daugumoje ginčų “teisiojo” nebūna: kiekvienas asmuo gali būti savaip teisus.
Visi žmonės turi panašumų ir skirtumų, todėl pernelyg iškeliant skirtumus ir nepakankamai atsižvelgiant į panašumus, formuojasi stereotipai ir išankstinės nuostatos.

Diskriminacija
Diskriminacija yra veikianti išankstinė nuostata. Grupės yra trumpai apibūdinamos kaip skirtingos ir dėl to diskriminuojamos. Jos gali būti izoliuotos, paverstos nusikalstamomis įstatymų pagalba jų gyvenimo būdą paverčiant nelegaliu, paliktos gyventi pavojingomis sveikatai sąlygomis, atimant bet kokį politinį balsą, suteikiant prasčiausią darbą ar nesuteikiant jokio, neįleidžiant į diskotekas, būti atsitiktinai tikrinamos policijos

Stereotipai
Stereotipas yra įsitikinimas, kad visi tam tikros grupės nariai turi tam tikrų panašių savybių. Mąstyti stereotipiškai – tai manyti, kad visi vienos ar kitos grupės nariai iš esmės yra vienodi. Kai kurie sereotipai gali būti klaidingi, kai kurie – teisingi. Klaidingi sereotipai trugdo bendrauti, o teisingi leidžia gana sėkmingai įvertinti kitą žmogų per labai trumpą laiką. Susidarydami pirmąjį įspūdį apie žmones, mes stengiamės priskirti jiems tokias savybes, kurios leistų geriau suprasti ir nuspėti jų elgesį, bet sėkmingoms prognozėms gali trugdyti keletas faktorių: apgaulės, mandagumo.
Išankstinė nuostata
Išankstinė nuostata yra mūsų sprendimas apie asmenį ar kitus žmones nepažįstant jų iš tikrųjų. Išankstinės nuostatos gali būti tiek teigiamo, tiek neigiamo pobūdžio. Išankstinės nuostatas mes įgyjame socializacijos procese, jas yra labai sunku keisti ar atsisakyti. Todėl yra svarbu žinoti, kad mes jų turime.
Tiesiogiai paaiškinti šia koncepciją gali padėti pasitikrinimas kaip gerai mes pažįstame visus savo draugus. Mes turime skirtingus draugus skirtingiems atvejams, ėjimui į kiną, pasivaikščiojimui, pagalbai su namų darbais, futbolo žaidimui, koncertų lankymui. Ar mes žinome, kokia muzika patinka, draugams, žaidžiantiems futbolą? Ar mes tik spėjame? Prielaidų darymas yra lengvas ir paprastas. Jei taip lengva daryti prielaidas apie draugus tai pagalvokime kaip lengva neteisingus sprendimus priimti apie kitus, mums nepažįstamus, žmones. Išankstinių nuostatų yra įvairių: dėl amžiaus, tikėjimo, tautybės, išvaizdos, negalios, lyties, socialinės padėties, rasės ir pan.

Nacionalizmas
Nacionalizmas siekia materialinės ir fizinės galybės, kuri veda į imperializmą, kai Tauta iškeliama aukščiau visko. Nacionalistai paprastai kitų tautų kultūrą niekina, savąją iškeldami virš visų.

Etnocentrizmas
Mūsų sprendimai, vertinimai ir pateisinimai yra stipriai veikiami mūsų etnocentrizmo. Tai reiškia, kad mes tikime savo reakcijos į pasaulį – savo kultūros – teisingumu, kiti yra kažkokie nenormalūs. Mes manome, mūsų vertybės, mūsų gyvenimo būdas yra universalus, tinkami visiems žmonėms, „kiti“ yra per kvaili šio akivaizdaus fakto supratimui. Paprasčiausi kontaktai su kitų kultūrų žmonėmis ištikto gali sustiprinti mūsų išankstines nuostatas, mūsų etnocentristinis vaizdas gali mus akinti, neleisdamas pamatyti mums to, ko mes nesitikime. Kitos kultūros mums galėtų atrodyti patrauklios ir egzotiškos bet dažniausiai mūsų požiūris yra nuspalvintas negatyviomis nuostatomis ir stereotipais, todėl mes jas atmetame.

Pasitikėjimas kitu ir kaip tai svarbu valdant konfliktus
Pasitikėjimas yra neatsiejama konfliktų valdymo dalis. Jai besiginčyjantieji nepasitiki vienas kitu, jie niekada nesusitars.

“AŠ” teiginiai
“AŠ” teiginys – būdas parodyti, kad mūsų jausmai ir mintys yra mūsų nuosavybė. Vartodami “AŠ” teiginius, mes ne tik imamės atsakomybės už save, bet ir išreiškiame save neįžeizdami ir nekaltindami kito.
“AŠ” taiginiai yra labai naudinga bendravimo priemonė konfliktinėse situacijose. Imdamiesi atsakomybės už save pačius, mes kartais galime sušvelninti konfliktus ar apskritai jų išvengti. Konfliktinėje situacijoje vartodami “AŠ’ teiginius mes išrekšime savo mintis ir jausmus nesukeldami oponentui noro gintis.
Patarimai ir pavojai patarinėjant. Galia ir kaip atsverti kito žmogaus galią
Atsidūrę konfliktinėse situacijose, žmonės neretai prašo kitų patarimo. Dažniausiai jie patys jau žino, kaip išspresti konfliktą. Tiesiog reikia kantraus žmogaus, kuris juos išklausytu.
Dėl ko mes neturėtume patarinėti? Juk darome tai visą gyvenimą! To neturėtume daryti dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1. Jei patarimas geras, žmogus ima kreiptis į jus patarimo kiekvienu svarbesniu gyvenimo atveju. Jis tampa priklausomas nuo jūsų ir jaučiasi mažiau atsakingas už savo pasirinkimą.
2. Jei patarimas blogas, žmogus beveik arba visai nejaučia atsakomybės už savo sprendimą, nes taip pasielgti patarėte jūs. Žmogus galbūt net kaltins jus dėl savo problemų.
Abiem atvejais, leisdami žmonėms patiems išanalizuoti teigiamus ir neigiamus savo sprendimo padarinius, mes padėsime jiems pajusti didesnę atsakomybę už savo elgesį.
Galia – gebėjimas priversti kitus klausyti ir vykdyti paliepimus. Galią galima atsverti atvirai dėstant savo mintis ir jausmus, būnant geru klausytoju, prašant ir pasitelkiant daug galios turinčio žmogaus paramą.

Leave a Comment