konfliktai

TURINYS

Įžanga..............................1 1.Konfliktų rūšys..............................1
2. Konfliktų visuomenėje priežastys ir požiūris į jų svarbą ............2
3. Konfliktų sprendimo būdai. Septynių žingsnių planas..............3
4. Kaip išvengti konfliktų kontaktuojant su verslo partneriais............4
5. Pasitikėjimas, jausmai, pozicijos, interesai, konfidencialumas.........6 6. Taktiškiausias ir humaniškiausias konfliktų sprendimo būdas – derybų kelias..7
Išvados..............................7
Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Kas tai yra konfliktas ? Koks pasaulis būtų jeigu žmonės nebendrautų? Jei nebū- tų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti tolyn vystimosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri inndividai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.
Konfliktai – tai tokia natūrali, svarbi, neišvengiama visuomenės ir mūsų pačių gyvenimo dalis, kad juos sunku vienareikšmiškai apibrėžti. Ir apskritai, kaip galima konfliktus įsprausti į vieną vienintelį apibrėžimą, kai jų yra tiek daug ir tokių įvairių.
Konfliktas- tai priešingų nesuderinamų pažiūrų susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus.
Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso irr emocinių protrūkių laikotarpiais. Iki šiol daugumoje pamokų mes stengiamės perprasti psichologinius konfliktų aspektus. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai : pakeliame balsą , pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ir t.t. Mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujantį asmenį. Pavyzdžiui, je

eigu aš pakeliu balsą, tu irgi pakeli balsą. Kai tu pakeli balsą, aš imu kalbėti dar garsiau. Mūsų fizinės reakcijos vis labiau sunkina konfliktinę situaciją.
Kartais mes sąmoningai pasitelkiame savo fizines reakcijas, kad paveiktume kitus žmones. Mokinys pakelia balsą norėdamas įbauginti klasės draugus, per ginčą su vaiku staiga nutyla, grasindami vaikui vien akimis.
Kartkarčiais mes slepiame savo tikruosius jausmus. Nors širdis tuo metu daužosi kaip pašėlusi, dreba rankos, mes apsimetame, kad nieko neatsitiko, stengiamės neatrodyti “silpni”.

1. Konfliktų rūšys

Konfliktų rūšys: pagal konflikto subjektus t.y. jo dalyvius konfliktai skirstomi į:
–Tarpasmeninius
–Asmenybės- grupės
–tarpgrupinės
–Vidiniai

Konfliktai( asmenybės- grupė) –kyla tada kai susiduria asmeniniai ir grupiniai motyvai taip atsitinka dėl to, kad išsiskiria individo ir grupės požiūriai, vertinimai. Tai konfliktai tarp vadovo ir grupės tarp eilinio nario ir grupės, tarp lyderio irr grupės, dažnai tkie konfliktai kyla kai žmogus nepaiso grupės normų.

Tarpgrupiniuose konfliktuose-susiduria grupių interesai, verybės ir tikslai tai gali būti konfliktai tarp mokyklos administracjos ir mokytojo kolektyvo, tarp klasių, tarp grupelių klasės viduje ir t.t.

Vidiniame konflikte-nėra konfliktų subjektų- nei asmenybių, nei grupių. Konfliktas kyla vidiniame Tarpasmeniniai konfliktai yra labiausiai paplitusi konfliktų rūšis. Tai sūsidurimas žmonių, kurie siekia skirtingų tikslų laikosi skirtingų požiūrių, vertybių ir normų. Šie kopasireiškia praktiškai visose žmogaus santykių sferoje- mokykloje, darbovietėje, viešoje vietoje, šeimoje ir t.t.

Tarpasmeniniai konfliktai yr

ra labai emocialūs, priešininkai susiduria akis į akį.
asmenybės pasaulyje , kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai ( poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai.

Kurtas Lewinas motyvo konfliktus suskirstė į 3 rūšis:
–Troškimo-troškimo konfliktas- žmogui tenka rinktis iš dviejų (ar daugiau) vienodai malonių alternatyvų pvz:, kur eiti : ar į draugo gimtadienį ar į koncertą . Konflikto stiprumas priklauso nuo alternatyvos svarbumą motyvą.
— Vengimo-vengimo konfliktas- rinktis tenka iš 2 vienodai nemalonių alternatyvų, ir 2 blogų. Būtent dėl alternatyvų patrauklumo šis konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo priėmimas yra vilkinamas.
–Troškimo-vengimo konfliktas-tai dažniausiai vidiniai konfliktai kartais dar vadinami “Motyvų kova“. Tas pats tikslas yra ir malonus, ir nemalonus sukyla dvilypiai jausmai pvz: valgyti ar nevalgyti pyragėlį? Labai jo nori, bet juk žinai, kad tai papildomos kalorijos.

2. Konfliktų visuomenėje priežastys ir požiūris į jų svarbą

Kažkas yra pajuokavęs, kad pasaulyje konfliktų daugiau nei smilčių pajūryje. Kita vertus, nors konfliktų iš tikrųjų gausu, jų šaltinių stebėtinai mažai. Dauguma mūsų konfliktų kyla dėl šių pamatinių priežasčių : gyvybinių poreikių, skirtingų vertybių, skirtingo suvokimo, skirtingų interesų ir psichologinių poreikių, taip pat dėl ribotų išteklių:
–Gyvybiniai poreikiai- tai dalykai, kurių reikia tam, kad išgyventumėm. Tai maistas, vanduo, oras, pastogė ir taip toliau
–Skirtingos vertybės-būdingos skirtingų pasaulėžiūrų, religijų žmonėms. Prisiminkime kokie būna žiaurųs ir negailestingi karai kylantys dėl religinių įsitikinimų pvz:, šiandien ne vieną stebina Londono ir Ol

lsterio santykiai civilizuotoje Europoje. Dėl šių priežasčių kylantys konfliktai labai sunkiai sprendžiami, nes vertybės praktiškai netinka arba kinta labai lėtai.
–Skirtingas suvokimas –kai skirtingas nuomonės atlieka tą patį dalyką. Kas vienam gražu, kitam gali būti bjauru. Kas vienam pergarsu, kitam atrodo pertylu.
–Skirtingi interesai – žmonėms rūpi skirtingi dalykai. Galima susipykti su draugu dėl to ką veiksime vakare: eisime į koncertą ar į diskoteką. Tėvai vers važiuoti „žemės arti“ į sodą, o aš tik noriu eiti į klasės draugo gimtadienį. Tokių konfliktų mūsų gyvenime yra ypač daug.
–Riboti ištekliai- reiškia ribotą ko nors kiekį. Nepakankamas tėvų atlyginimas gali kelti nepasitenkinimą dėl menkų kišenpinigių. Nepakankamas mokyklos šildymas nulems mokytojų ar klasių kovą dėl šiltų klasių ier t.t.
–Psichologiniai poreikiai- yra tai ko mums reikia. Kad jaustumėmės esą gabūs, svarbūs, sveiki, kitų pripažįstami. Visi mes norime būti mylimi ir gerbiami. Konfliktuosime su žmogumi, kuris mus pažemino, privertė pasijusti menkiems. Dažnai tikroji priežastis tada gali būti slepiama. Jei draugas mane pavadino „kvaiša“. Aš jam nepaskolinsiu pinigų ir greičiausiai nepasakysiu tikrosios priežasties; sakysiu, kad jų man taip pat reikia dabar. Jeigu pamatysiu savo geriausią draugę su didžiausia mano prieše, aš jai nepaaiškinsiu matematikos uždavinio, sakysiu, kad neturiu laiko.
Kodėl konfliktų tiek daug ir tokių įvairių, o dingstys vos kelios? Pažvelkime į du konfliktus ir paieškokime jų
ų priežasčių panašumo. Vienas konfliktas: brolis ir sesuo pešasi dėl to, kad abudu nori paimti paskutinę duonos riekę, užuot ją pasidalinę. Kitas konfliktas: dvi šalys kariauja dėl to, kad abi nori to paties žemės ploto. Kaip matome, abiejų konfliktų šaltinis labai panašus: riboti ištekliai. Šitaip galima paanalizuoti ir kitus konfliktus bei paieškoti jų pamatinių priežasčių. Žmonės analizuodami ir suvokdami konflikto priežastį, randa būdų kaip jį įveikti. Konfliktui kilus dėl skirtingų vertybių turime gerbti ir suprasti kito žmogaus pažiūras.
Aš norėčiau panagrinėti vieną sritį, kurioje žmonės bendrauja kaip verslo partneriai. Tai rinka ir jos aplinka. Rinkos konfliktai skiriasi nuo kitų konfliktų tuo, kad čia paprastai turime reikalą su svetimais žmonėmis, kurių praeitis ir gyvenimas mums nežinomi. Todėl žmonėms sąveikaujant rinkoje atsiranda “beasmeniškumo” elementas, nors iš tikrųjų toks dalykas kaip grynai beasmenis kontaktas neegzistuoja. Šį faktą aš norėčiau ir aptarti.
Tai mes paprastai bendraujame su žmonėmis, kurių nepažįstame ir kurie turi mums reikalingos informacijos, prekių arba teikia mums reikalingų paslaugų. Sąveikaujant rinkoje dauguma konfliktų kyla dėl to, kad arba kompanijos, ar bendrovės produkcija bei paslaugos yra nepatenkinamos kokybės arba klientas galutinai neatsiskaito.

3. Konfliktų sprendimo būdai. Septynių žingsnių planas

Konfliktuojant individams arba atskiroms jų grupėms, konfliktų sprendimas galimas trimis variantais.

1.Viena pusė laimi, kita – pralaimi. Kai kurie konfliktai sprendžiami vadovaujantis principu “arba – arba”. Tipiškas pavyzdys galėtų būti sportiniai žaidimai, kur nebūna lygiųjų, sakysim krepšinis. Šiuo atveju konfliktas sprendžiamas jėga – kas stipresnis, tas ir laimi. Tai gali būti ir fizinė jėga, ir psichologinis spaudimas. Galima taip pat panaudoti autoritetą, valdžią ar užimamą padėtį. Pavyzdžiui, mokytojas gali priversti vaikus paklusti, kadangi jo pareigos ir autoritetas įgalina jį imtis drausminančių priemonių. Konflikto sprendimas pagal principą “arba – arba” kartais gali būti vienintelis galimas kelias, nes tik vienos iš konfliktuojančių pusių norus galima patenkinti. Jei yra keletas pretendentų į vieną darbo vietą, neišvengiamai bus laimėtojas ir pralaimėtojai. Tačiau nereikia manyti, jog tokio tipo kinfliktai pasitaiko labai dažnai. Kartais tik iš pirmo žvilgsnio atdoro, jog viena pusė būtinai turi pralaimėti.

2. Pralaimi abi pusės. Nors šis variantas niekam nėra patrauklus, tai, deja, netoks jau retas konfliktų sprendimo būdas. Šiuo atveju abi pusės sutinka bent iš dalies atsisakyti trokštamą tikslų. Kartais tai būna pats geriausias iš visų galimų atvejų, tačiau gana dažnai abi pusės turi galimybių daug naudingesnį susitarimą ir daug mažiau prarastį ir atsisakyti. Pavyzdžiui, jei du draugai susipyko aplinkiniams matant, tai, negalėdami įveikti savo įžeistų ambicijų ir susitaikyti, jie abu praranda tam tikrą pagarbos ir autoriteto dalį kitų akyse. Tuo tarpu susivaldę ir parodę viena skitam gerą valią, jie abu galėtų tik laimėti.

3. Abi pusės laimi. Šiuo atveju pagrindinis konfliktuojančiųjų uždavinys yra rasti sprendimą, kuris patenkintų abi puses. Pavyzdžiui, šeima gyvena nepakankamai pasiturinčiai, todėl tėvai yra priversti kruopščiai skaičiuoti pinigus ir planuoti išlaidas. Tuo tarpu vaikai nuolatos prašo nupirkti gan brangių ir, tėvų nuomone, nelabai praktiškų žaislų. Po ilgų diskusijų šeima priėmė sprendimą skirti nedidelį, tačiau nuolatinį piniginį fondą tokiems pirkiniams. Tėvams nesunku ir toliau planuoti šeimos išlaidas, nebesibijant netikėtų vaikų reikalavimų ir iš jų kylančių konfliktų. Vaikams aišku, jog jiems prieinama iš esmės dauguma jų norimų pirkinių, tačiau, priklausomai nuo jų kainos, galima tekti ilgiau ar trumpiau paytaupyti fondo pinigus. Matome, kad abiejų pusių pageidavimai iš esmės liko patenkinti. Nors tokie sprendimai atrodo gana paprasti ir aiškūs, rasti juos toli gražu nėra lengva, nes kiti sprendimo būdai (pavyzdžiui, “arba – arba”) dar paprastesni ir akivaizdesni, todėl pirmiausia krenta į akis.

Tam, kad konfliktas būtų išspręstas abi puses tenkinančiu būdu, paprastai siūlpmas septynių žingsnių planas:

— išsiaškinkite patys sau, ko jūs norite. Kartais tai pakankamai paprasta, o kartais tenka gerai pagalvoti, nes norai gali būti migloti ir neapibrėžti.Kai patys gerai nežinome, ko norime, tai sunku tikėtis, kad mūsų norus supras antroji konfliktuojančioji pusė;

— išsakykite savo norus kitai pusei. Tam labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir laiką. Jeigu žmogus pavargęs, blogos nuotaikos arba užsiėmęs, geriau luktelėti. Jeigu jūs pats suirzęs, piktas ar įsižeidęs, geriau pirma nusiraminti. Jūsų norai neturi nuskambėti kaip kaltinimai antrai pusei. Pavyzdžiui, užuot sakius: “tu niekad neleidi man naudotis savo kompiuteriu”, geriau sakyti “aš norėčiau pasinaudoti tavo kompiuteriu”;

— išklausykite kitos pusės norus. Geiausia išklausyti nepertraukiant, nekritikuojant ir nesileidžiant į per ankstyvas diskusijas;

— ieškokite galimų sprendimų. Svarbu kad sprendimus siūlytų abi pusės ir kad jų būtų kuo daugiau. Nes tuomet yra galimybė surasti geriausią sprendimo variantą. Neskubėkite vertinti galimų sprendimų – pirma įsitikinkite ar visi variantai išsakyti;

— įvertinkite galimus sprendimus ir išrinkite geriausius. Šitai taip pat padarykite drauge. Nereikia skubėti pernelyg gretai atmesti galimų variantų: galbūt atidžiau panagrinėjus kaip tik jie pasirodys esą tinkamiausi;

— įgyvendinkite pasirinktą sprendimą. Dabar pats laikas įsitikinti, ar iš tiesų jūsų pasirinktas sprendimas buvo geriausias, ir ar jis tikrai tenkina abi puses;

— toliau tikrinkite pasirinkto sprendimo tinkamumą. Nereikia manyti, kad sprendimai, tegu ir tinkamai parinkti, yra amžini. Bėga laikas, keičiasi žmonės, kinta aplinkinės sąlygos, todėl priimtus sprendimus kartkartėmis tenka peržiūrėti. Vieni sprendmai ilgainiui tik dar labiau išryškina savo privalumus, kiti, priešingai, pasirodo neefektyvūs. Todėl nuolatos išlieka tikimybė koreguoti sprendimus.

4. Kaip išvengti konfliktų kontaktuojant su verslo partneriais

Ruošiantis susitikimui su verslo partneriais ir norint išvengti konfliktinių situacijų susidarymo reikėtų apsispręsti ar, užmezgant pirmąjį kontaktą, jums derėtų parašyti, paskambinti ar net pačiam pasirodyti. Praktinė taisyklė, kaip elgtis rinkoje, būtų tokia: kuo mažesnė organizacija, tuo asmeniškesnius kontaktus jums reikės užmegzti. Kita vertus, jeigu turite reikalų su didele korporacija ar valstybine įstaiga, tinkamiausia ir efektingiausia forma būtų pranešimas laišku arba faksu, adresuotas su tuo reikalu susijusiam žmogui, pasiunčiant kopiją ir kompanijos prezidentui.

Štai keletas patarimų, kaip kalbėti telefonu ir ruoštis susitikimui su didelio koncerno valdžios strukturos atstovais.

1. Būkite malonus. Jeigu kalbate su sekretore, pasiteiraukite, kaip ji laikosi. Tai padės jums geriau suprasti ir jūsų dilemą. “ Įdomu, gal jūs galite man padėti ? Aš gavau sąskaitą už paslaugas, kuri man atrodo per didelė. Kaip jūs manote, su kuo šiuo klausimu būtų geriausia pasikalbėti ? Jūsų tarpininkas ar tarpininkė ne tik kad pasijus įpareigotas parodyti dėmesingumą, bet tikriausiai ir nukreips jus pas aukštesnio rango darbuotoją, kuris bus linkęs jums padėti.

2. Pamėginkite užmegzti kontaktą iš pat ryto. Galų gale, juk jums svarbi gera pradžia. O iš pat ryto kitas žmogus turės ne tik daugiau energijos., bet ir laiko patyrinėti reikalą ir po keleto valandų vėl su jumis susisiekti, užuot atidėjęs tai kitai dienai.

3. Savo istoriją pasakokite su reikalu susijusiam žmogui. Nepradėkite berti savo monologo, kol: a) nesusisiekėte su žmogumi, kuris turi galios apie tai diskutuoti ir jums padėti; b) užsitikrinkite, kad tas žmogus tuo metu skirs dėmesį tiktais jums. Būtinai pasiteiraukite : “ Ar būtent su jumis man reikėtų kalbėti ? Ar galite man padėti ? “ O paskui: “ Norėčiau, kad skirtumėte man keletą minučių. Ar galite dabar, ar geriau man paskambinti jums tinkamiausiu laiku ?”

4. Atskirkite faktus nuo jausmų. Pamėginkite kuo ramiau nusiteikti . Kiek galėdami tiksliau prisilaikykite faktų. Jei pajuntate, kad jūsų emocijos kaista, dar kartą išdėstykite faktus ir pasakykite kažką panašaus į : “Beje, kaip jūs tikriausiai pastebite, esu ištiesu dėl to susikrimtęs “. Jeigu reikalą turite su didele organizacija, būkite pasiruošęs daugybę kartų pasakoti savo istorijos sąntrauką. Gal iš pirmo karto jums nepavyks susisiekti su reikalingu žmogumi, užtat jūsų santrauka turi būti kiek galima glaustesnė.

5. Atsiminkite: kiekvienas darbuotojas turi viršininką. Jeigu pajuntate, kad jokios naudos iš žmogaus, su kuriuo kalbatės, paprašykite pasišnekėti su jo viršininku. Jeigu tarnautojas ar vadybininkas yra įžulus ar neišmanėlis, nedaužykite galvos į jo nekompetetingumo sieną. Negaiškite sutokiu žmogumi laiko ir stenkitės susirišti su aukštesniu už jį pareigūnu. Jei jums sakoma, kad viršininko šiuo metu nėra, siekite pokalbio su viršininko viršininku. Daugumoje biurokratinių įstagų yra tiesiog nusistovėjusi tokia tvarka, jog interesantai turi pereiti visas pakopas nuo žemiausio rango pareigūno iki aukščiausio.

Žinokite, jog šis procesas, nors ir daug laiko atima, tačiau dirba jūsų naudai. Didžiausia tikimybė, kad jūs ką nors pešite iš aukštas pareigas užimančiojo, kadangi būtent tie žmonės, kuriems rūpi vartotojo interesai, dažniausiai ir gauna paaukštinimą. Kiekvienu pokalbio momentu stebėkite save. Galbūt jūs panaudojate bet kokį nesusipratimą pokalbio metu išreikšti kitiems su tuo visai nesusijusiems jausmams.? Gal esate susikrimtęs dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, skyrybų, anksčiau prarasto darbo, sparčiai augančių išlaidų vaiko mokslui? Kokiu mastu jūs pats paaštrinote situaciją? Ar neperilgai laukėte, prieš grąžinant sugędusį daiktą?
Jeigu nelabai žinote, kaip teisingiausia būtų pasielgti, išklausykite nepriklausomą nuomonę . Pasikalbėkite su draugu, giminaičiu, bendradarbiu. Jie gali padėti tau susidaryti aiškesnį vaizdą ir išsiaiškinti alternatyvas. Kaip visuomet, rinkite faktus, prieš skambindami pirmą kartą telefonu ar eidami pirmą kartą į svarbų susitikimą, turėkite pasiruošęs po ranka visus kvitus, užrašytus vardus, datas, pokalbius, susitarimus ar kontraktus. Taip jūs pasijusite tvirčiau, o jūsų istorijos versija skambės įtikinamiau.

5. Pasitikėjimas, jausmai, pozicijos, interesai, konfidencialumas, atviri klausimai, ir konfliktų kaip nebūta

Mūsų elgesį konfliktinėse situacijose lemia daugybė veiksnių. Jei norime sėkmingai sręsti konfliktus – išlaikydami arba pagerindami ( bet ne sugadindami ) santykius su žmonėmis, — svarbu suprasti, kaip kaip mūsų poreikiai ir vertybės siejasi su mūsų elgesiu. Pavyzdžiui, kartais draugai susiginčija dėl paprasčiausių, nereikšmingų dalykų. Bet kuo įnirtingiau draugai ginčijasi, tuo jie darosi piktesni. Ginčui psibaigus, jie jau nebelaiko vienas kito draugais. Tokiomis aplinkybėmis žmonės gali pamiršti kaip jie vertina draugystę.Jie leidžia jausmams valdyti veiksmus. Mūsų elgesį veikia ir visuomenė. Draugai, giminės ir visi mus supantys žmonės daro įtaką mūsų sąveikai sukitais žmonėmis.

Pasitikėjimas yra neatsiejama konfliktų valdymo dalis. Jei besiginčyjantieji nepasitiki vienas kitu, jie niekada nesusitars. Įsivaizduokite du studentus, kurie susipyko, bet paskui nori susitaikyti. Jie bando kalbėtis , bet jaučia, kad per pirmas keletą minučių niekas nepasikeitė. Tačiau būtent per tas pirmąsias minutes tarp studentų mezgasi pasitikėjimas.

Norėdami išspresti konfliktą, studentai turi pasitikėti vienas kitu. Noras veikti drauge yra pirmas žingsnis konflikto sprendimo link.

Mūsų elgesį labiausiai lemia tai, ką galvojame ir jaučiame. Todėl, atsidūrę konfliktinėje situacijoje ir norėdami rasti išeitį, mes turėtume aiškai suvokti savo jausmus ir mintis. Vaizdžiai tariant, mes turėtume pabandyti atskirti, kas dedasi mūsų širdyje ir galvoje.

Visa tai įgalina mus geriau suprasti, ką jaučia ir ką galvoja kitas žmogus. Vienas kito jausmų ir minčių supratimas dažniausiai skatina abipusį pripažinimą. Supratus, ką konflikto metu jaučia ir galvoja įvairūs žmonės, lengviau suprasti, kodėl jie vienaip ar kitaip elgesi. Žmonių veiksmai priklauso nuo jų jausmų ir minčių.

Štai pavyzdys, liūdijantis, kaip svarbu suvokti, ką mes galvojame ir jaučiame:
Lara vėl įsiuto ant savo mamos. Ji norėjo eiti į lauką žaisti, bet mama lipė iš pradžių susitvarkyti kambarį. Paprastai Lara supykusi ima šaukti, bet šiandien ji pabandė atskirti savomintis nuo jausmų. Jos jausmai buvo tokie: ji labai pyko ant motinos ir jautė didžiulį nepasitenkinimą. Jos mintis buvo tokia: ji mano mama. Ir šio konflikto pasekoje matome, kad Lara nors ir labai pyko ant mamos, bet vistiek pagalvojo ir apie ryšį su ja.

Kiekvienas žmogus turi savo interesus, bat kokioje kasdieninėje situacijoje. Todėl reikia stengtis spręsti konfliktus nepažeidžiant savo tikrūjų interesų. Daugumoje konfliktų žmonės laikosi skirtingų pozicijų. Paprastai pozicinius ginčus būna sunku išspręsti, nes nei vienas, nei kitas iš konflikto dalyvių negali ir nenori pasitraukti iš savo pozicijos. Ir praktiškai neįmanoma pasiekti,kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika. Maža to, kai vienas žmogus nusileidžia, jis dažniausiai sutrinka, susigėsta arba jaučiasi esąs ne tokios tvirtos valios kaip kitas.

Kur kas vaisingesnis būdas konfliktams spręsti – kad ginčininkai ieškotų vienas kito tikrųjų interesų. Daugumoje konfliktų žmonių pozicijos būna nesuderinamos. Bet paprastai jie turi interesų, kuriuos galima patenkinti. Todėl norintieji išspręsti konfliktą turėtų galvoti apie vienas kito tikruosius interesus. Ginčininkai tarsi viena komanda turėtų ieškoti būdo kaip suderinti interesus.

Konfidencialumas – tai paslapties ar kokio kito neskelbtino dalyko išlaikymas. Tai svarbi pasitikėjimo sudėtinė dalis. Kartais konfliktuojantys žmonės neatskliaidžia savo tikrųjų jausmų, nes bijo, kad kiti nesužinotų konflikto smulkmenų. Be to, atskleidęs savo jausmus žmogus tampa lengviau pažeidžiamas, nes kiti sužino kaip jis iš tikrųjų jaučiasi.

Jei paisoma konfidencialumo, bendravimas pagerėja: žmonės būna atviresni, mažiau linkę slėpti savo jausmus. Todėl konstruktyviai spręsti konfliktus galima tik paisant konfidencialumo.

Atviri klausimai – tai tokie klausimai kurie skatina žmones kalbėti. Paprastai jie prasideda žodeliais “ kas “ ir “ kaip “. Uždari klausimai pokalbį stabdo. Jie neskatina kalbėti, nes dažniausiai į juos galima atsakyti vienu ar dviem žodžiais, kaip antai “ taip” arba “ ne “.

Konfliktinėse situacijose kiekvienas dalyvis nori būti tikras, kad kitas asmuo supranta jo požiūrį. Užduodami atvirus klausimus leidžiame kitam asmeniui kalbėti apie tai, kas jam atrodo svarbiausia. O tai lengvina diskusiją.

6. Taktiškiausias ir humaniškiausias konfliktų sprendimo būdas – derybų kelias

Manoma, kad individas vaidina svarbiausią vaidmenį, kurdamas išorinio gyvenimo įvykius savo gyvenime. Ne formuodamas, bet būtent kurdamas. Todėl esminė “ derybų kelio prielaida yra ta, kad nors konflikte dalyvauja du ar daugiau žmonių, neretai pakanka vieno iš jų pastangų, kad konfliktas būtų išspręstas arba išvis nekiltų. Suvokę savo poreikius, norus, įsitikinimus ir atsakomybę, galime imtis pačios problemos. Ar norime konflikto? Dažnai būna būtent taip. Mes būname ant konors taip įtūžę, ir mūsų pyktis toks pagrystas, kad mums net saldu pagalvojus, jog galėsime suremti ragus, susikauti ir pribaigti priešininką. Jei mūsų nuostata yra būtent tokia, konfliktas neišvengiamas, nes mes jo norime ir todėl atitinkamai elgiamės. Tačiau, jeigu, kita vertus, norime atsikratyti priešiškumo arbent jau toliau jo neištrinti, ar išvis užkirsti jam kelią, esame pajėgūs sukurti ir tokį scenarijų. Turėdami noro ir būdami nusiteikią tartis taikingai, galime surasti tiesą. Būdami atviri ir dori, galime sukurti tokią atmosferą, kurioje kitas žmogus jausis saugus ir taps toks pat pažeidžiamas. Jei nori suprasti bei pripažinti, kad ir kitas žmogus gali turėti savo nuomonę, nepaisant to, ar ta nuomonė tau priimtina, ar ne, gali skatinti tarpusavio supratimą ir galiausiai suteikti galimybę abiems pusėms susitarti.

Žodžiu “ Derybų kelias” parodo, kaip galėtų elgtis tavo kilnioji ir geroji pusė ir kaip galėtum gyventi, kad konfliktų būtų kuo mažiau. Tačiau tai nereiškia, jog konfliktų išvis niekada nebus. Jų bus. Negaliu pažadėti, kad visada pavyks juos deramai išspręsti, nes būna situacijų, kai esi bejėgis. Mat ne visada gali nuspėti kito žmogaus reakciją. Atsidūrę konfliktinėje situacijoje, dažnai automatiškai įsivaizduojame, kad tas konfliktas jau iškilo, nors jo iš tikrųjų dar nėra. Mus užvaldo dažniausiai su realia padėtimi visai nesusijusios emocijos. Mes pykstame ir bijome. O jeigu ir tas kitas taip jaučiasi? Jei ir jis taip pat elgiasi ? Baimė ir pyktis verčia tikėtis paties blogiausio. Mūsų emocijos įsisiūbuoja ir, žiūrėk jau sukūrėme visą scenarijų, nors realiame gyvenime dar nieko neįvyko, tačiau, žinoma, gali ir įvykti, nes mūsų reakcija į kitą žmogų jau tokia, lyg kažkas iš ties būtų atsitikę.

Išvados

Mano manymu idealiausi konfliktų sprendimo būdai yra sprendimas “ derybų keliu” todėl, kad kasdieninio gyvenimo rutinoje, o taip pat sunkioje darbo aplinkoje išlaikant taktiškumo ir šaltakraujiškumo normas galima pasiekti stulbinančių rezultatų rinkos, verslo, ekonomikos srityse t.y ., aš norėjau pasakyti, įvaldžius “derybų kelio “ , atvirų klausimų, pasitikėjimo taisykles įmanoma gyvenime išvengti daug nemalonumų.

LITERATŪRA

1. D. Shapiro ( vertė A. Sabonis ) “ Konfliktai ir bendravimas “ ., Atviros Lietuvos fondas; Vilnius , 1996

2. J. Eldmanas , M. Beth “ Derybų kelias “ ., Margi raštai; Vilnius , 1997

3. R. Želvys “ Bendravimo psichologija “ ., Valstybinis leidybos centras ;
Vilnius , 1995

4. Maria Fürst „Psichologija“; Lumen leidykla; Vilnius, 1998

Leave a Comment