komunikacija

2. Stereotipu formavimasis komunikacijos procese.
Masines informacijos itaka žmoniu sąmonei dažnai pasiekiama stereotipu ir ivaizdžiu pagalba. Tad kokie gi yra teoriniai stereotipu koncepcijos pagrindai? Šaltinis Kodavimo procesas Kanalas Pranešimas Dekodavimo procesas Gavejas Žodis stereotipas pirmą kartą sutiktas aprašant tipografinio amato paslaptis. Jis reiške metalinę plokštelę, naudojamą spausdinant pakartotinas medžiagos kopijas. Paskutiniuioju metu stereotipo sąvoka vis dažniau naudojama charakterizuojant procesus, vykstančius vienos ar kitos kulturos, ideologijos, val;stybes politikos ir t.t. remuose, kurie sąlygoja pamatiniu tautos, nacijos, val;stybes sociolulturiniu vertybiu transformaciją ir lydimi nekontroliujamo šiiu vertybiu tiražavimo (Vasiljeva 2001:337) Stereotipo sąvoką socialine prasme, pirmą kartą pavartojo U.I. Lippmanas 1922 m. knygoje
“Visuomenes nuomone”.. Jis stereotipus apibreže kaip supaprastintą iš anksto priimtą požiuri, kuris neišplaukia iš asmenine žmogaus patirties. Jis iškyla tarpiško objekto pažinimo pagrindu; “Mums apie pasauli kalba tol, kol pažistame ji per patyrimą”. Stereotipai U.Lippmano teigimu, visu pirma iškyla spontaniškai.. Jie – yra virtove , sauganti musu tradicijas, po kurios priedanga galime jaustis saugiai toje padetyje, kurią mes užimame. Stereotipai daro itaką formuojant naują empirinę patirti. Jie pripildo naaują viziją senomis strukturomis ir talpinami i tą pasauli, kuri mes isisaviname atminties pagalba. Nors ju adekvatumo lygis pakankamai labilus, stereotipai – dažniausiai esti neadekvatus objektyvios realybes atspindžiai, pagristi “žmogaus klaida, išankstini isitikinimą priimti kaip viziją”. Stereotipas nevienareikšmis. Jis dalina pasauli i

dvi kategorijas ; – i “žinomą” ir nežinomą”. Tai, kas žinoma tampa sinonimu “gerai” o tai , kas nežinoma “blogai”. U.Lipmanas vadovaujasi psichologu nustatytu faktu, kad žmogus iš pradžiu formuluoja objekto vaizdini, o po to ji “mato”. Remiantis šiuo U.Lippmano samprotavimu, galima daryti išbvadą, kad socialines percepcijos procesas didžiai dalimi priklauso nuo esamu prototipu – “paveiksleliu galvoje”, kuriuos Lipmanas ir vadina stereotipais. Žmoniu ipročiai, viltys, tikslai vertybes, idealai perkeliami I idealiu objektu sferą, kurie sukelia savo empirines apraiškas. Čia patys stimulai yra iš anksto duotu stereotipu produktai. U.Lipmano teigimu, stereotipas yra neutralus. Tuo tarpu pasak G.S. Melnik, stereotipas turi savo vertinamąji elementą. Vertinamasis elementas pasireiškia kaip orietacija i emocini bendravimą .Stereotipsas tai ne tik supaprastinimas. Jis “aukščiausiu laipsniu pripildytas jausmu” (Melnik 1996:45) Vertinamasis stereotipo ellementas visuomet sąmoningai determinuotas, kadangi stereotipas, išreikšdamas asmenybes jausmus, jos vertybiu sistemą, visada siejamas su grupiniais veiksmais. Kitaip tariant ,stereoipas savaip mobilizuoja ir paskatina grupiniams veiksmams to reiškinio ar asmens, kuri ivardija, atžvilgiu. Šia prasme perdetas demesys tam reiškiniu ar asmenu grupei kaip tik ir sudaro palankią terpę stereotipui tarpti ir tuo yra pavojingas.skatina stereotipu Iš čia seka išvada apie galimą stereotipu vienybę vienuose ar kituose socialiniuose institutuose ir socialinese sistemose.Taigi stereotipai (prietarai) efektyviai valdo visą suvokimo procesą, tampa vertinimo ir
r asmenybes, priklausančios tam tikrai grupei , apsaugos etalonu. Pirmuoju tyrimu periodu U.Lippmanas stereotipus traktavo kaip melagingus, nekokybiškus ir netobulus, vidutiniškus darinius arba išankstinius nusistatymus: “vaizdas galvoje”, “emocinis
simbolis” “fiksuotas vaizdinys”. Veliaus stereotipicazija buvo tirinejama kaip butinas ir svarbus kognityvinis (pažinimo) procesas. Stereotipas imta laikyti realiu žmogaus psichikos atributu, o :”stereotipizuoti” suipratimai , veritinimai, – kaip visuomenes sąmoneje itvirtinti visuomenes patirties “krešuliai”, kaip pasikartojančios savybes ir reiškiniai, kurie “gyvena” mumyse. Dauguma tyrinetoju vieningai sutinka su nuomone, kad stereotipus (tame tarpe ir kulturos) galima sekmingai “ibrukti” visuomenei per masines informacijos priemones. Kaip vyksta stereotipu formavimas?
Streotipu formavimasis tereina per tris etapus, ko pasekoje sudetingas objektas suvedamas I schemą ir gerai žinomus požymius. O`Chara knygoje “ Priemones milijonams” išskiria šiuos tris etapus: • Pirmas – “sulyginimo” (leveling) , • Antras – “sustiptinimo” (sparrpening),• Trečias – “asimiliacijos” (assimilation). Iš pradžiu sudetingas diferencijuotas objektas suvedamas i keletą gerai žinomu požymiu, o po to išskirtoms objekto charakteristikoms suteikiamas didelis reikšmingumas, palyginus su tuo, kuri jos turejo budamos sudedamuoju visumos elementu. Toliau parenkami “sulyginti” ir “sustiprinti” objekto bruožai, tam, kad sukurtiKas yra komunikacija? tipą, artimą ir reikšmingą konkrečiamindividui. Žmogus, pripratęs pre situacijos, reaguoja automtiškai. Reakcijos intensyvumas , pasak O`Charos , priklauso nuo emocines itakos intensyvumo, nuo manipuliavimo stereotipais meno. Reikia pastebeti, kad tyrinetoju tarpe nera vieningos nuomones apie stereotipu prigimti ir
r esmę.
Vieni mano, kad visuomenes sąmones stereotipas visuomet specialiai organizuotas ir funkcionuoja tam tikras konkretus socialinis ženklas. Kiti stereoptipo formavimesi akcentuoja jutimines patirties reikšmę. Treti sutinka su tuo, kad stereotipinis mąstymas susiformavo stichiškai, bet kartu nurodo, kad stereotipai palaikomi sąmoningai, pasitelkiant ir istoriškai skiepijamas i kasdieninę sąmonę apriorines pažiuras, persmelkenčias visas gyvenimo sritis. Viena svarbiausiu stereotipo studiju problemu yra pastovumo (stabilumo) ir kintamumo santykis. Eile tyrinetoju ( A. Makkoli, K.Stick, M.Segal) , atkreipę demesi i stereotipu poastovuma, pažymi, kad neigianti informacija traktuojama kaip išimtis, patvirtinanti taisyklę. Bet praktika rodo, kad stereotipai reaguoja i naują informaciją, ypač i dramatiškus ivykius. Stereotipo kaita vyksta akumuliuojant dideli kieki neigiančios informacijos. Stereotipai neretai buna bendri visiems. Socialinis stereotipas egzistuoja ten, kur egzistuoja
skirtingu žmoniu susitarimas del steretipizuojamu objektu ir situaciju. Kuo didesnis darnos laipsnis, tarp žmoniu vertinimu, tuo labiau išreikštu yra laikomas socialinis stereotipas. Nepaisant “patvarumo” stereotipas ne amžinas. Jis formuojamas dvieju veiksniu itakoje: nesąmoningo (instinktyvaus) kolektyvinio perdirbimo ir individualios – sociokulturines aplinkos, taip pat masines informacijos priemoniu pagalba sukuriant tikslingą ideologini poveiki. Akivaizdu, kad stereotipo palaikomumui itakos turi – išsilavinimo lygis, intelektas, asmenine patirtis, taip pat normos, ipročiai, socialiniai vaidmenys, gyvenamoji aplinka. Stereotipas nagrinejamas kaip sąveikos mechanizas, nesudetinga komunikacijos forma, abipuses traukos ir kulturines itampos rezultatas, charakterizuojantis individo so
ocializacijos laipsni. Stereotipu galia yra tame, kad jie automatizuoja musu mąstymą, padeda be jokiu sunkumu vertinti tuios reiškinius, kurie liečia nusistovejusius požiurius. Daugelis tyrinetoju pabrežia ryši tarp žmoniu sąmoneje esančiu stereotipu ir didžiules masines informacijos priemoniu itakos, formuojančios požiuri i pasauli ir kitas kulturas. Žiniasklaida iš esmes pateikia jau suformuotą požiuri, kuris atrodo gan priimtinas, nes “atpažistamas’ . Del laiko ir erdves ribotumo komunikatorius (informacijos perdavejas) turi didelę dali ininformacijos paversti paprasčiausias jos elementais. Esme ta, kad auditorija neturi pakankamai nei laiko, nei energijos tam, kad viską detaliai “suvirškintu”, todel ji reikalauja suparastintos “realybes’ versijos. Butent tai ir sudaro palankias sąlygas stereotipams plisti, Tuo budu masines informacijos priemones ( oficiali spauda) stereotipu pagalba realizuoja socialiniu strukturu palaikymo funkciją. Kyla klausimas : kaip stereotipizacijos fenomenas veikia individo elgesi? Stereotipizacijos efektas Pirmiausia stereotipizacijos fenomenas leidžia formuoti pačią individo motyvacinę elgesio struktura. Tuo laipsniu, kuriuo stereotipas itrauktas i “kognityvinę schemą,” “pažintinę orientaciją”, jis iškyla kaip realus, imanentiškai žmogaus sąžinei ir elgesiui budingas fenomenas, kuris atitinkamai veikia individo elgesi.
Antra, stereotipas formuojamas ne tik objektyvios realybes atspindejimo kontekste, bet ir komunikacijos procese. Kitaip tariant, bendraujant imanu modifikuoti ir pati stereotipą, sustiprinti ar susilpninti atskiras jo puses. Butent čia slypi gnoseologines ir instrumentines manipuliavimo sąmone galimybes. Pats stereotipas susideda iš dvieju komponentu;• Kognityvinio (pažintinio), užtikrinančio subjekto polinki masines informacijos priemoniu skelbtam žiniu isisavinimui ir • Instrumentinio, kuris sukuria gautos informacijos vertinimo kontekstą ir vidini subjekto pasiruošimą tolimesniems veiksmams. Aišku, jei ima dominuoti instrumentinis komponentas prieš kognityvini, t.y. žmogus priima (suvokia) tik tai, ką jis nori priimti (suvokti) – tiesa tampa neatsiejama nuo melo, isitikinimai virsta neigiamu nusistatymu. Kategorinis stereotipas tampa “ivaizdžiu”, o žmones nuasmeninta, manipuliuojama “ vieniša minia”. Sąmones formu pagrinde gludi instrumentinis itaisas (orientacija, tikslas, kryptis, siekis) –
pasiruošimas veikti, kuris visada situacinis ir priklauso ne tik nuo proto argumentu, kiek nuo nesąmoningu prietaru impulsu. Tam tikra prasme stereotipas pasireiškia kaip nesąmoningu impulsu, esančiu atrankines percepcijos pagrinde bei atskiriančiu “mes” ir “jie” referentines grupes, racionalizacija.
Masineje sąmoneje i pirmą vietą iškyla stereotipo “paženklinti” bruožai, “priešiškos” grupes, nepriklausomos nuo realiu konkrečiu žmoniu charakteristiku. Žmogus teigia: “negras kraugeriškas ir gudrus, – nežiurint i tai, kad jis negaletu ivardyti ne vieno precedento, kuriame negro elgesys butu labiau smerktinas nei baltuju elgesys”. Stereotipizacijos efektas neišvengiamai susijęs su masines sąmones manipuliacija. Su valio ir atsakomybes atemimu subjektas netenka ir savo poelgiu laisves. Neveltui daugelis stereotipu tyrinetoju ju funkcionavimą sieja su nesąmoningu agresijos impulsu ir priešiškumo pasireiškimu. Jeigu “normaliame” gyvenime žmogaus elgesys , kuris yra veikiamas išoriniu “stimulu”, itakojamas socialiniu normu, vertybiniu orientaciju ir dispozicines strukturos , bet kokiu atveju čia kalba eina apie sąmoningą elgesio krypties pasirinkimą, – tai stereotipiniai veiksmai igyvendinami automatiškai. Žmogus isisavindamas stereotipizuotas reakcijas, praranda pasirinkimo laisvę ir valią. Akivaizdu, kad labiausiai efektyvus manipuliavimo masine sąmone ir elgesiu budas – kreipimasis i asmenybes emocijas. Analizuojant operavimo “emociniais simboliais” “technologiją” O`Charą pastebi, kad reakcijos intensyvumas priklauso nuo manipuliavimo stereotipais meno. Dauguma tyrinetoju pastebi, kad stereotipizacijos efektas pasireiškia ne tik masines sąmones
lygyje. Ideologine kapitalo ekspansija šiandien aprepia visas visuomenes dvasinio gyvenimo sferas ( tame tarpe ir kulturą). Stiprejant visuotinei globalizacijai, kartu stipreja ir stereotipizacija. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad stereotipizacijos efektas turi ne tik gnoselogines, bet ir socialines – politines šaknis. Jis atlieka socialiniu reiškiniu ir procesu aiškinimo ir supratimo funkciją. Intersubjektyviu (šia prasme stereotipiniu) sampratu ir kategoriju pagalba sukuriama ir ta vidine vienareikšme mąstymo “erdve’, kurios remuose yra imanomas žmoniu tarpusavio suvokimas. Tažiau vienodu kognityviniu schemu egzistavimas – nors ir butina, bet nepakankama sąlyga stereotipo formavimui. Taip pat butianas ir tam tikras visuomenes imlumo stereotipams laipsnis . Nenuostabu, kad toks didelis demesys skiriamas stereotipu “ isigyvenimo” visuomenes sąmoneje tyrimams.

Leave a Comment