Keturiolikmečių pilietinė kognityvinė kompetencija

Recenzija

Keturiolikmečių pilietinė kognityvinė kompetencija

(Irena Zaleskienė. Lietuvos teisės universitetas. 2001m. 4t., Nr.2 (9) p.12-18)

Tyrimas ( paauglių pilietinė kognityvinė kompetencija) nėra naujovė Lietuvoje. Daugelyje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų panašaus pobūdžio tyrimuose jau yra dalyvavusios. Tokio pobūdžio tyrimus vykdo pedagogai, siekdami geriau suprasti paauglių domėjimąsi savo krašto, valstybės gyvenimu. Bet dažniausiai tyrimai būna vykdomi mėgėjiškai, nesilaikant specialių tyrimo metodikų.
Zaleskienės aprašomas tyrimas yra gana novatoriškas. Tai nebuvo mėgėjiškas moksleivių anketavimas, kuris vėliau neduos jokių praktinių rezultatų. Šis tyrimas atliktas vadovaujantis tarptautinio pilietinio ugdymo Civ Ed ir orrganizuotas IEA ( International Association for Evaluation of Education Achievments). Šis tyrimas Lietuvoje gana novatoriškas, nes vyko ne tik mūsų valstybėje, bet ir kitose 23 – uose šalyse.
Šio tyrimo siekiai buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos moksleivių pilietinę kompetenciją, bei palyginti ją su kitų šalių paauglių pilietine kognityvine kompetencija. Publikacijos autorius aprašęs tyrimo eigą, savo straipsnyje iškėlė šias hipotezes:
a) ką Lietuvos moksleiviai žino apie demokratiją;
b) kaip paaugliai suvokia ir supranta demokratiją;
c) ar jie domisi valstybės politiniu gyvenimu;
d) sužinoti kokie yra moksleivių interpretaciniai gebėjimai;
e) palyginti Lietuvos moksleivių žinias su kiitų šalių moksleivių žiniomis;
Minėtas tyrimas vyko dviem etapais:
1. 1996-1997 m. Buvo išanalizuotas pilietinio ugdymo kontekstas. Kitaip tariant analizuota įvairi mokslinė literatūra, mokykliniai vadovėliai, mokymo programos. Konteksto analizė vyko atsižvelgiant į tėvų ir mokytojų pasisakymus. Pedagogus ir tėvus, taip pat galime vadinti “ tiriamaisiais” ne

es jų dėka, specialistai geriau orientavosi tyrimo plotmėje. Suaugusiųjų rekomendacijos ir pasisakymai apie vaikų skaitomą ar mėgiamą literatūrą, padėjo tolimesnėje tyrimo eigoje. Specialistai galėjo objektyviau į vertinti moksleivių požiūrį į demokratinius procesus. Susisteminti duomenys buvo paskelbti atskirame leidinyje ( Torney-Purta, 1999m.).
Tai vienas iš pirmųjų atvejų, kuomet Lietuvos paauglių mentalitetas buvo užfiksuotas tarptautiniame leidinyje. Šio leidinio dėka, įvairių sričių specialistai ( politologai, istorikai, filosofai ar psichologai) gali susidaryti tam tikrą opiniją apie mūsų šalies ateitį ir jaunimo dalyvavimą politiniame gyvenime.
Antrasis tyrimo etapas vyko 1998-1999 metais. Per metus buvo įvykdytas moksleivių testavimas. Testavime dalyvavo daugiau nei 90 000 keturiolikmečių iš 28 pasaulio šalių. Galime teigti, jog tyrimo planas buvo gana sudėtingas.
Testavimo instrumentai buvo parinkti tarptautiniuose pasitarimuose dalyvaujant įvairių šalių moksliniams koordinatoriams. Testavimo instrumentus sudarė:
1. klausimynas moksleiviams ( priklausomi tiriamieji);
2. anketos mookytojams ( nepriklausomi tiriamieji);
3. anketos mokyklų vadovams ( nepriklausomi tiriamieji);
Galima daryti prielaidą, jog kognityvinis testas Lietuvos moksleiviams buvo per painus ir gal būt per sunkus. Kodėl? Kognityvinis testas buvo sudarytas iš 34 klausimų: 25 iš jų buvo skirti faktinių žinių vertinimui, kitaip tariant buvo tiriama ar moksleiviai suvokia mokyklose įgytas istorines ir politines žinias. 13-a klausimų buvo skirta interpretavimo gebėjimams skirti. Čia buvo siekiama išsiaiškinti moksleivių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti pilietinę informaciją).
Iš pateiktos tyrimo santraukos, matome, jog keturiolikmečiai moksleiviai turėjo praeiti tam tikrą “ egzaminą”, ku
uris, kaip parodė vėlesni rezultatai, daugeliui buvo per sunkus. Kas lėmė, jog Lietuvos moksleiviai gana prastai pasirodė šio tyrimo metu? Kodėl moksleivių pilietinė kognityvinė kompetencija nėra tokia didelė? Iš 28 šalių, lietuviai užima tik 24 – ą vietą.
Manyčiau, žemus rezultatus lėmė tokie faktoriai, kaip:

1. moksleiviams nebuvo dėstyta pilietinio ugdymo disciplina;
2. nėra išleista profesionalių vadovėlių;
3. nėra paruošta profesionalių pedagogų, galinčių perteikti pilietinio ugdymo žinias;
4. moksleiviai gyvena pereinamajame valstybės laikotarpyje, todėl dominuoja, kitokios vertybės.
Panagrinėkime pagrindines tyrimo metu mokslininkų iškeltas hipotezes.

DEMOKRATIJA
TAUTINIS TAPATUMAS
REGIONINIAI IR TARPTAUTINIAI RYŠIAI
SOCIALINĖ SANGLAUDA IR ĮVAIROVĖ

Visos šios sritys yra tarpusavyje susijusios. Tačiau keturiolikos metų moksleivis mokykloje dar nebuvo supažindintas su lojalumo ar diskriminacijos sąvokimis. Jis suvokia, kas yra demokratija, tačiau nežino pilietinių teisių, socialinės įvairovės ir socialinės sanglaudos aspektų. Tad natūralu, jog maištaujančiam paaugliui buvo sunku interpretuoti lyčių diskriminaciją ar kalbėti apie tarptautines organizacijas ir jų reikšmę.
Visi šie išvardinti klausimai: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra nagrinėjami labai paviršutiniškai ir neapibrėžtai. Tad natūralu, jog 8-9 klasių moksleiviai, nežino tokių dalykų.
Šiame tyrime mes įžvelgiame dar vieną problemą. Keturiolikos- penkiolikos metų moksleiviai mokykloje nėra išmokyti interpretuoti. Kitaip tariant, tokie dalykai, Lietuvos mokyklose praktikuojami tik nuo dešimtos klasės.
Apžvelgus šį tyrimą, galime daryti tokias išvadas. Tyrimo idėja ir tikslai nėra prasti. Tačiau Lietuvos moksleiviai ir pedagogai, turėti būti paruošti ar pasiruošę tokiems tyrimams. Va

aikai, turėtų būti išmokinti reikšti savo nuomonę bei jausti pareigą domėtis krašto politiniu gyvenimu. Tuomet šio tyrimo rezultatai būtų buvę žymiai geresni. Moksleiviams labai trūksta informacijos analizavimo žinių, interpretavimo gebėjimų.

Leave a Comment