kas yra psichologija

Turinys:

Įvadas 2
Verslo etikos samprata 3
Etiniai verslo aspektai 4
Verslo etikos struktūra 4
Etinės problemos versle 5
Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygiai 5
Etinių problemų klasifikavimas 6
Interesų konfliktai 7
Sąžiningumas ir teisingumas 8
Bendravimas ir santykiai organizacijoje 8
Etiniai sprendimai ir jų priėmimas verslo organizacijoje 8
Lorenso Kohlberg’o individo moralinio vystymosi teorija 11
Verslo etika ir vadybininkų priimami sprendimai 11
Valdžia ir pavaldumas 12
Etikos kodeksas – etinio elgesio vadovas 13
Etikos kodekso tikslai 13
Etikos kodekso struktūra ir jo sudarymas 14
Išvados 16
Naudota literatūra: 17Įvadas
Verslo etika – viena iš jauniausių ir sparčiausiai besiplėtojančių mokslo sričių. Verslo etika kelia gana opius klausimus, susijusius su specifine verslo praktika ir veikla bei jos priimtinumu visuomenei. Pavyzdžiui, arr verslas privalo laikytis tam tikrų moralinių reikalavimų, kurių laikosi visuomenė ar tam tikros grupės, jeigu jis savo veikla daro poveikį jų interesams? Ar gali didelė organizacija savo elgesį grįsti teisingumo principais? Ar verslo organizacija turi moralinių įsipareigojimų tautinių mažumų ir aplinkos išsaugojimo atžvilgiu, koks tų įsipareigojimų turinys?
Tai tik menka dalis klausimų, į kuriuos verslo etika stengiasi rasti atsakymus.
Etinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami, kontaktuodami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Verslininkai, pasitelkdami žmmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie gali išprovokuoti etinių problemų kilimą.
Verslo etika, kaip studijų sritis, nesiekia pateikti universalių receptų, kas yra dora, o kas – ne. Pagrindinis tikslas – supažindinti su esamais požiūriais bei padėti analizuoti savo bei kitų elgesį, pr

riimant sprendimus įvairiose verslo situacijose, remiantis esamomis vertybėmis.Verslo etikos samprata
Etika – mokslinė disciplina, kuri pagrindžia moralinius klausimus, kylančius tarp žmonių ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Visi ryšiai susiję per gėrio ir blogio prizmę.
Verslas – tai aktyvi žmonių veikla siekiant pelno.
Verslo etika – tai etikos sritis, kuri atsiranda verslui ir etikai sąveikaujant. Tai moralinių principų ir standartų visuma, veikianti verslo pasaulyje.
Tarp verslo ir etikos yra labai stiprus ryšys. Štai keletas požymių, iliustruojančių verslo ir etikos ryšį:
o Machinacijų versle atskleidimas ir viešas paskelbimas bei ryški visuomenės reakcija į tai (jei melas ir apgaudinėjimai verslo sandoriuose būtų įprastinė ir laukiama tradicija, niekas į tai nebekreiptų dėmesio);
o Populiarių grupių susiformavimas: “žalieji”, vartotojų interesų gynėjai (tai, kad žmonės buriasi į grupes, organizacijas ir kovoja prieš aplinkos teeršimą, nesaugius produktus, rodo, jog iš verslo tikimasi ne tokios veiklos);
o Susirūpinimas verslo būkle, išreikštas konferencijų, seminarų rengimu, publikacijomis laikraščiuose ir žurnaluose, etikos kodeksų kūrimu įmonėse, verslo organizacijose.
Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopediniame žodyne verslininkas reiškia “asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas jį padidinti, ieškantis naujų, pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam dalykines ir žmogiškąsias savybes”.
Į klausimą, kas yra etiška, kokie yra etiškumo kriterijai, galima atsakyti trumpai – etiška yra tai, kas padeda žmogaus, visuomenės gyvenimui, t.y.:
 Etiška, kada veikiančiojo asmens ketinimai yra geri;
 Etiška, kada veiklos rezultatas yra ge
eras.[2]
Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas [4].Etiniai verslo aspektai
Verslininkui privalu turėti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrų moralės standartų. Tai jį įpareigoja paprasta aplinkybė: jam tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, sprendimus, kurie ne visada sutampa su darbuotojų ar vartotojų interesais. JAV verslo sociologė Lora Nesh išskyrė tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria verslininkai:
 godumas;
 faktų ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslėpimas;
 prastos produkcijos gaminiai;
 neprotingas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu;
 pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu;
 žema darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga būtų;
 prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos (firmos) interesų;
 favoritų buvimas;
 galimybių nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatinių neetiškų poelgių atmosferoje;
 dėmesio šeimai stoka arba asmeniniams reikalams dėl pernelyg didelės darbo apimties;
 produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba;
 negrąžinimas daiktų ar vertybių, paimtų darbo vietoje, iš bendradarbių ar firmos fondų;
 sąmoningas pervertinimas savo plano pranašumų, siekiant susilaukti jo palaikymo;
 perdėtas dėmesys judėjimui hierarchiniais karjeros laiptais;
 kilimas karjeros laiptais “per kitų galvas”. Darbuotojų apgaulė si
iekiant gauti naudos firmai;
 sąjungų kūrimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo;
 neskubėjimas (delsimas) vykdyti savo įsipareigojimų, ir dėl to švaistomas verslo organizacijos laikas ir pinigai.

Šiuolaikinė verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininkų, turėtų remtis trimis nuostatomis:
1) materialiųjų vertybių įvairovės kūrimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).
2) Verslo organizacijų pelnas ir kitos lėšos turi būti kreipiamos visuomeniškai reikšmingiems tikslams siekti.
3) Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi būti teikiamas tarpasmeniniams interesų derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti.Verslo etikos struktūra
Tradiciškai verslo etiką priimta skirstyti į makroetiką ir mikroetiką.

Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrinėja moralinių santykių specifiką tarp visuomenės socialinės ir ekonominės sistemos makrosubjektų; tarp bendrovių (verslo organizacijų) valstybės ir visuomenės apskritai, taip pat ir jos atskirų dalių.
Mikroetika – nagrinėja specifinius moralinius santykius bendrovėse, taip pat tarp bendrovių, kaip moralinių subjektų, ir jų darbuotojų bei akcijų turėtojų.
Moalinių santykių tarp makrosubjektų sistemoje specialistai skiria du lygmenis: horizontalųjį ir vertikalųjį.
Horizontaliajame lygmenyje nagrinėjami moraliniai santykiai tarp subjektų, kuriems būdingos tos pačios charakteristikos, taip pat moralinius santykius tarp skirtingų korporacijų.
Vertikaliajame lygmenyje nagrinėjami moraliniai santykiai tarp subjektų, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos ir savybės. Šitam lygmeniui priklauso santykiai tarp bendrovių ir visuomenės apskritai (arba jos dalies) ir tarp bendrovių ir supančios aplinkos. [1]Etinės problemos versle
Kiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiųjų žmonių at

tsakomybės, todėl turi atitikti specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Moralės turi paisyti ir verslininkystė, kuri suvokiama kaip laisva privati veikla. Jos subjektas – verslininkas pats atsako už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą.
Moraliniu požiūriu gali būti vertinama:
o Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu,
o Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams.
Savo ruožtu įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla nemažai etinių problemų.
Kas yra etinė problema? Tai – situacija arba galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.[1]

Lietuvoje buvo atlikta verslininkų apklausa, kurios vienas iš klausimų buvo “dėl ko dažniausiai pažeidžiamos verslo etikos normos?”. Taigi, pateikiame nuomonių pasiskirstymą pagal atskiras verslo rūšis (procentais):
Verslo rūšis Verslo etikos normos pažeidžiamos dėl:

Verslo etikos normų nežinojimo Verslo etikos normų nepripažinimo Kitų priežasčių
Gamyba 34,6 50,0 15,4
Prekyba 46,3 39,0 14,7
Paslaugos 45,7 38,6 15,7
Kaip matome, savo požiūriu išsiskiria tik gamybininkai, kurie blaiviau nei kiti vertina situaciją [3].Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygiai
Skiriami penki etinių problemų kilimo lygmenys:

• Individualus lygmuo. Etinės problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etinių standartų priimtinumo individui.
• Organizacinis lygmuo. Etinės problemos kyla tarp atskirų organizacijos struktūrinių padalinių ar individų interesų grupių.
• Asociatyvus lygmuo. Etinės prblemos kyla bendraujant firmoms, siekiančioms bendrų tikslų, taip pat ir konkuruojant tarpusavyje.
• Visuomenės lygmuo. Etinės problemos kyla dėl firmos rizikingos veiklos ir jos galimų negatyvių pasekmių visuomenei.
• Tarptautinis lygmuo. Etinės problemos kyla dėl multinacionalinių korporacijų veiklos pasekmių (silpnai išsivysčiusių šalių pigios darbo jėgos panaudojimas, diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir pan.). [1]

Skiriami trys problemų analizės lygiai:

1. Individuali analizė
• Analizuojamas individo vaidmuo organizacijoje;
• Individas, priimdamas sprendimus, analizuoja organizacijos etinę aplinką;
• Individas analizuoja asmeninių moralinių standartų suderinamumą su organizacijos politika.
2. Organizacinė analizė
• Analizuojamas organizacijos sprendimų, politikos ir struktūrų etiškumas;
• Sprendimų pasekmės tiesiogiai ar netiesiogiai veikia individus ar jų grupes, jeigu jie ir nedalyvauja priimant sprendimus (pvz., gamyklos uždarymas);
• Pasirenkamos naujos strateginės verslo kryptys, galinčios sukelti darbuotojams etinių problemų;
• Organizacinė kultūra gali būti įvertinta etiniu požiūriu (pvz., etikos kodeksai ir t.t.).
3. Sisteminė analizė
• Verslas yra keleto socialinių sistemų dalis, įskaitant įvairias ekonomines, teisines ir politines institucijas.
• Analizuojamas šių sistemų (pvz., kapitalizmo) moralinis “teisingumas” ar “neteisingumas” bei tų sistemų dalys (įstatymai, visuomenės politika, nuorodos ir t.t.). [2]

Vykdant verslininkų apklausą buvo tiesmukiškai sugretinti verslo etikos problemas Lietuvoje ir Rytų (NVS) šalyse, pasirenkant praktiškai identiškus atsakymų variantus.

Dėl kokių priežasčių, jūsų nuomone, atsiranda nesklandumų dirbant su verslo partneriais Lietuvoje?
Nėra visuotinai pripažintų verslo etikos normų Kritusi visuomenės moralė Nenoras būti apgautu, nuviltu kita
33,6 37,9 24,8 3,7
Bendraujant su Rytų (NVS) šalių verslo partneriais
Nėra nusistovėjusių verslo etikos normų Kritusi visuomenės moralė Nenoras būti apgautu, nuviltu kita
29,8 35,1 26,9 8,2

Taigi matome beveik vienodus įvertinimus, išskyrus skirtumus pasirenkant vadinamąjį “kitą” atsakymo variantą, kuris rodo, kad Rytų (NVS) šalyse yra kiti, Lietuvai ne tiek būdingi, specifiniai momentai [3]. Etinių problemų klasifikavimas
Pati verslo prigimtis yra konfliktų kalvė. Juk šiaip ar taip konkurencijos dvasia persmelkia kiekvienos verslo organizacijos veiklą. Konkurencijos atmosferoje veikia ne tik pati verslo organizacija, kovodama už savo vietą rinkoje, bet ir jos darbuotojai, konkuruodami vieni su kitais dėl aukštesnės padėties organizacijoje ir pan. Suprantama, kad tai neišvengiamai provokuoja etinių konfliktų atsiradimą.
Pasak amerikiečių verslo specialistų Grott’o Vitelli’o ir Trojaus Festervand’o dažniausiai etinius konfliktus sukelia dvi pagrindinės priežastys:
• abipusiškai priimtinų santykių tarp subjektų nebuvimas,
• nesutarimas dėl verslo praktikos rezultatų siekimo būdo priimtinumo.
Etinius konfliktus, kurie sukuria etines problemas verslo organizacijoms, galima suskirstyti į tris grupes:
1) interesų (naudos) konfliktai,
2) teisingumo ir sąžiningumo konfliktai,
3) bendravimo ir santykių organizacijoje konfliktai. [1]Interesų konfliktai
Interesų konfliktas – tai sutarimo tarp dviejų ar daugiau šalių (konkrečių asmenų, grupių) nebuvimas darbiniuose santykiuose.
Įprasta manyti, kad konfliktas griauna dalykinius santykius, turi negatyvių pasekmių bendram darbui. Tačiau pastaruoju metu yra pripažįstama, kad konfliktinė situacija gali turėti ne tik negatyvią, bet ir pozityvią reikšmę, nes kai kada tai duoda konstruktyvių (kūrybinių) rezultatų. Šiuo atveju randamas kompromisinis sprendimas, paremtas inovacija ir skatinantis organizaciją efektyviau dirbti. [2]
Verslo organizacijoje skiriami penki konfliktų tipai:
 Vidinis asmenybės konfliktas pasireiškia tada, kai individas turi pasirinkti, kuo vadovautis priimant sprendimą – savo interesais ar firmos. Būtent šis konfliktas ir provokuoja etinių problemų kilimą interesų (naudos) lygyje. Kad būtų išvengta interesų (naudos) konflikto, darbuotojai turi gebėti atskirti savo interesus nuo firmos interesų.
 Tarpasmeninis konfliktas pasireiškia dėl:
1. individų nesutarimų dėl skirtingo organizacijos tikslų suvokimo,
2. dėl nuomonių skirtingumo sprendžiant konkrečias problemas,
3. dėl negatyvaus netolerantiško požiūrio vienas į kitą.
Būtent šie konfliktai gali provokuoti etinių problemų kilimą bendravimo ir organizacijos santykių lygmenyje.
 Vidinis grupės konfliktas – tai konfliktas tarp grupės narių arba vieno iš grupės narių su visa grupe (pvz., kai atsiranda naujas neformalus lyderis, kuris netoleruoja buvusio lig šiol elgesio ir nuostatų). Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą sąžiningumo, teisingumo, bendravimo organizacijoje santykių lygmenyje.
 Tarpgrupinis konfliktas – nesutarimas tarp organizacijos grupių, pasireiškimas nepasitenkinimu darbų paskirstymu, atliekamų darbų vertinimu ir turintis ryškų emocinį atspalvį (pvz., tarp gamybininkų ir atsakingų už pagamintos produkcijos realizavimą. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų ir bendravimo lygmenyje).
 Vidinis organizacijos konfliktas siejamas su nepasitenkinimu vadovybės sprendimais, darbo planavimu ir pan. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų, teisingumo ir bendravimo lygmenyje.

Norint sėkmingai konfliktą išspręsti, būtina gerai pažinti jo kilimo priežastis.
Paprastai konfliktų organizacijoje kilimo priežastys būna įvairios:
 Netinkamas išteklių paskirstymas tarp atskirų padalinių,
 Skirtingi atskirų padalinių tikslai (pvz., gamybos ir realizavimo),
 Skirtingos atskirų darbuotojų grupių vertybinės orientacijos,
 Skirtinga darbuotojų kultūra, išsilavinimas, gyvenimo patirtis, poreikiai,
 Nesusipratimai ir blogas komunikavimas,
 Nepagarba arba kitų nuomonės ignoravimas,
 Konfliktinis ego,
 Baimė ar įtarinėjimai dėl “kontrolės praradimo” ir kt.Sąžiningumas ir teisingumas
Sąžiningumas ir teisingumas yra bendrosios moralės nuostatos, kurių dera paisyti priimant sprendimus. Elementariausias reikalavimas iš verslo žmonių – tai laikytis įstatymų ir sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Žmonės versle elgiasi pagal savo ekonominius interesus, bet siekdami savo interesų, jie privalo paisyti moralės reikalavimų – būti teisingi, sąžiningi, patikimi.Bendravimas ir santykiai organizacijoje
Bendravimas – tai informacijos perdavimas ir abipusis prasmės supratimas. Netikslus ir netinkamas informacijos pateikimas (sąmoningas ar nesąmoningas) darbuotojams ir partneriams gali sukurti terpę nesusipratimams ir konfliktams atsirasti. Netiksli informacija, platinama firmoje, gali dezinformuoti darbuotojus ir sukelti grėsmę firmos veiklai, o netiksli informacija, pateikta apie firmą klientams ir partneriams, gali sugriauti jų pasitikėjimą pačia firma. [1]Etiniai sprendimai ir jų priėmimas verslo organizacijoje
Verslo organizacijos specifika ta, kad ji veikia dinamiškoje aplinkoje, yra veikiama daugybės išorės ir vidaus veiksnių. Todėl nėra lengva nustatyti sprendimo ar veiksmo etiškumą, nuspręsti, kas yra gera ir teisinga, o kas bloga ir klaidinga.
E.A. Henderson’as pateikia vieną iš galimų būdų, kuris padeda geriau suvokti ir nustatyti poelgio etiškumą ir teisėtumą.

Vidinis figūros ratas rodo, kokie yra organizacijos sprendimai prieš atskleidžiant juos visuomenei. Paskelbus juos visuomenei (vidurinis stačiakampis), jie tampa visuomenės diskusijų objektu. Šių diskusijų rezultatas – kodavimo procesas, kurio metu yra nustatomas sprendimo teisėtumas ir etiškumas.
Čia ir iškyla klausimas firmoje: kas atsitiks, kai sprendimas išeis į viešumą?
Į šį klausimą gali būti sunku atsakyti, nes sprendimo etiškumas ir teisėtumas keičiasi priklausomai nuo laiko. Vadovams tenka atsakyti į klausimą: į kurį antros figūros kvadratą reikia atkreipti dėmesį, norint išspręsti šias problemas?

Tikrais verslo vadovais galima laikyti tuos, kurie stengiasi patekti į pirmą kvadrantą. Kai sprendimai tampa vieši ir aiškūs, tada galima teigti, jog jie yra ir etiški, ir teisėti. Tai galimybė visiems, kurie priima sprendimus. Tačiau ne visi ja pasinaudoja. Patirtis rodo, daug priimamų sprendimų patenka į antrą, trečią ar net ketvirtą kvadrantą.
Antrame kvadrante (etiška ir neteisėta) galima rasti daugybę vienas kitam prieštaraujančių subjektų, kurie aiškiai padalija sferą, nes jų veikimo etiškumas ir teisėtumas konfliktuoja (narkotikų prekyba, nelegalūs sandoriai ir pan.). pagal pateiktą schemą, etiškas supratimas apie problemą turi būti paskelbtas prieš tai, kai jos teisėtumas gali būti pakeistas.
Trečias kvadrantas susideda iš kitos prieštaraujančių subjektų visumos, kurie yra legalūs (teisėti), bet neetiški. Pavyzdžiui, nors maisto teikimas besivystančioms šalims yra legalus, bet ne visada etiškas, nes neskatina ir netgi kartais trukdo pačioms juo pasirūpinti. Kaip ir antrajame kvadrante, trečiajame kvadrante siūloma sutelkti dėmesį labiau į problemų sprendimo teisėtumo, nei į jų etiškumo pagrindimą.
Ketvirtame kvadrante (neetiška, neteisėta) galima rasti didelę veiksmų, kurie yra smerktini įvairovę: mažumų ir moterų diskriminacija, profesinis azartiškas lošimas, cheminių atliekų atsikratymas, kyšiai ir pan. [1]
Problemų sprendimo sėkmė prilauso nuo teisingo sprendimo priėmimo. Sprendimų priėmimo etika organizacijoje yra labai sudėtinga. Sprendimas turi būti moksliškai ir etiškai pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, juridinį ir moralinį sprendimo leistinumą. Organizacijos darbuotojai, prieš priimdami sprendimą, turi numatyti tokio sprendimo pasekmes (potencialią naudą ir žalą):
• Sau patiems;
• Organizacijai, kurioje jie dirba;
• Visuomenei, kurioje veikia organizacija.
Reikalavimai “nedaryti žalos” yra svarbiausias moralinis reikalavimas, veikiantis tiek atskirų individų, tiek organizacijų etiką.
S.C.Certo siūlo moralinių dilemų, iškylančių organizacijos veikloje, sprendimo schemą, kuria gali vadovautis ir Lietuvos organizacijos.

Organizacijos moralinio sprendimo priėmimo schema

Kiekvienai šiuolaikinei organizacijai rūpi jos etinio klimato, kultūros stiprinimas. R.Daftas skiria tokius organizacijos kultūros sriprinimo ir atsakomybės palaikymo metodus:
 Darbuotojams nustatomi tikslai turi būti realūs. Sunkumai, su kuriais susiduria darbuotojai, kai jiems iškeliami tikslai, kurių neįmanoma pasiekti, gali paskatinti pasielgti neetiškai. Aiškūs ir realūs tikslai motyvuoja darnuotojus jų siekti.
 Organizacijos vadovo pavyzdys. 250-tyje didžiausių Jav kompanijų atlikti tyrimai parodė, kad ypač didelę reikšmę turi organizacijos vadovų elgesys. Vadovaujantys asmenys visada privalo elgtis etiškai ir savo elgesiu rodyti pavyzdį pavaldiniams. Įgaliodami darbuotojus, sakydami kalbas ir skaitydami pranešimus, jie prival.o palaikyti organizacijos vertybes. Naudodami asmeninį ir dalykinį autoritetus, organizacijos vadovai privalo laikytis etinių normų ir skatinti darbuotojus taip elgtis.
 Etikos kodeksai. Organizacijos darbuotojai neretai gali susidurti su problema, nežinodami, kas yra ir kas nėra etiška. Etikos kodeksas yra formalus organizacijos vertybių ir moralinių įsitikinimų rinkinys, supažindinantis darbuotojus su organizacijos etikos normomis, misija, tikslais. Etikos kodeksuose nusakoma, kokio elgesio organizacija tikisi iš darbuotojo ir koks elgesys nebus toleruojamas. Netuoleruojamo elgesio pavyzdžiai gali būti kyšininkavimas, įstatymų pažeidimas, sąskaitų falsifikavimas, organizacijos paslapčių atskleidimas, vagystės ir pan.
 Etikos struktūros. Tai organizacijos naudojamos sistemos, darbo vietos ar programos, skatinančios darbuotojus etiškai elgtis. Didelėse JAV kompanijose veikia etikos komitetai, sudaryti iš grupės vadovaujančių organizacijos asmenų ir skirti iškylančioms etinėms problemoms spręsti. Mažesnėse kompanijose dirba etikos “prižiūrėtojas” – kompetentingas darbuotojas, atsakingas už etišką elgesį organizacijoje. [2]Lorenso Kohlberg’o individo moralinio vystymosi teorija
Kaip keičiasi žmogaus moralinė – etinė sąmonė, nuodugniai tyrinėjo Harvardo universiteto (JAV) psichologas Lorensas Kohlberg’as. Individo priimtas sprendimas daug priklauso nuo to, koks yra jo moralinis išsivystymo lygis.
L.Kohlberg’as skiria šešias pakopas (lygius), kurias pereina žmogus etiškai tobulėdamas.
 Pirmajame etape (bausmės ar paklusnumo pakopoje) žmonės yra motyvuoti baimės jausmo. Laikomasi taisyklių, siekiant išvengti bausmės. Versle, kas yra “gera”, priklauso nuo viršininkų sprendimo. Kitų individų interesai domina mažai [2]. Pvz., jeigu firma draudžia savo darbuotojams imti kyšį, tai darbuotojas to ir nedarys, nurodydamas į firmoje galiojančią taisyklę – taip reikia daryti, taip ir darau, nes tokia taisyklė. Gera taisyklė ar bloga – nesvarbu, svarbu – taisyklė [1].
 Antrajame etape (asmeninių tikslų ir mainų pakopoje) individai vertina veiksmus pagal tai, kiek pasitenkinimo šie suteikia jiems, retkarčiais ir kitiems. Čia veikia principas: tu man – aš tau [2]. Svarbu, kad Aš sąžiningai ir teisingai pasiekiau gerą rezultatą, o ne tai, kad griežtai laikiausi firmoje nustatytų elgesio taisyklių [1].
 Trečiajame etape (abipusių lūkesčių, savitarpio santykių ir susiderinimo pakopoje) “geras elgesys toks, kuris padeda kitiems ir yra gerai vertinamas kitų (draugų, šeimos narių ar pan.), nesirūpinant moraliniais skrupulais” [2].
 Ketvirtajame etape (asmeninės sąžinės adaptacijos socialinėje sistemoje pakopoje) individo moralinis vystymasis dažnai sustoja. Individas atliekamo veiksmo teisingumą sieja su savo atsakomybe visuomenei. Jo supratimu, jo (ir jo socialinės grupės) teisės turi būti suderintos su visuomenės siekiais, o jis už savo veiksmus asmeniškai atsakingas visuomenei [1].
 Penktajame etape (socialinio susitarimo arba naudos pakopoje) individai siekia darnos pliuralistinėje visuomenėje. Teisingi veiksmai – tai kitų teisių pripažinimas, remiantis visos visuomenės išdiskutuotais standartais. Tačiau griežti standartai ar taisyklės ne tokie svarbūs kaip kompromiso tarp konfliktuojančių grupių siekimas [2].
 Šeštajame etape (universalių etinių principų išpažinimo pakopoje) individas gyvena pagal savo sąžinę. Individas įsitikinęs, kad veiksmo ar poelgio etiškumas yra apibrėžiamas pagal universalius etikos principus, kurių laikytis privalu visiems. Jis nuoširdžiai tiki šiais principais ir laikosi praktinėje veikloje ne todėl, kad jam tai būtų naudinga, jis geriau atrodytų visuomenės akyse, bet todėl, kad juos laiko vertybėmis, kurias turėtų išpažinti visi [1].Verslo etika ir vadybininkų priimami sprendimai
Kokią įtaką verslo etika turi vadybininko elgesiui? Kodėl vadybininkas daro neetiškus poelgius, kurie galiausiai pakenkia ne tik firmai, jos darbuotjams, bet ir jiems patiems?
Tokių neetiško elgesio pavyzdžių nemažai pateikia ir mūsų žiniasklaida. Jo motyvai – nuo akiplėšiško nesąžiningumo, iki plataus neteisėtų piniginių sandorių sudarymo.
Amerikiečių verslo specialistas S.Gellerman’as išskiria 4 pagrindinius argumentus arba priežastis:
• Įsitikinimas, kad ši veikla atitinka etines ir teisines normas, t.y. ji nėra nei nelegali, nei amorali. Firmos vadovai paprastai retai prašo savo pavaldinių daryti tai, ką abi šalys supranta esant neteisėtą ar rizikingą dalyką. Tačiau firmos vadovai leidžia suprasti, kad kai kurių dalykų jie nenorėtų žinoti. Kitaip tariant, jie stengiasi nusišalinti (atsitiktinai ar sąmoningai) nuo taktinių sprendimų, kuriuos priima jų pavaldiniai, kad išsaugotų “švarias rankas”, jei šie sprendimai pasirodys netinkami ir sukels pernelyg didelį visų suinteresuotų šalių pasipiktinimą. Kartais jie “gundo” vadybininkus atlikti abejotinus veiksmus, kad šie gautų papildomo atlygio, jei bus pasiektas norimas rezultatas. Taigi vadybininkams labai sunku atsispirti pagundai peržengti ribą, kuri kartais nėra aiškiai nubrėžta. Deja, daugelis suvokia peržengę ribą, kai jau būna nueita per toli. Egzistuoja bendra taisyklė visiems vadybininkams, dirbantiems “ribinėse situacijose”: “abejoji – nedaryk”.
• Įsitikinimas, kad ši veikla atitinka individo ir bendrovės interesus ir kad iš individo tikimasi būtent tokių (ar panašių) veiksmų. Žmonės dažnai priima neteisėtus sprendimus, įsitikinę, jog tai atitinka firmos interesus. Tačiau kartu jie labai ribotai supranta tuos interesus. Ambicingi vadybininkai ieško būdų patraukti į save dėmesį, kad išsiskirtų iš kitų tarpo, todėl stengiasi veikti geriau negu jų konkurentai. Bendrovės negali leistis šitaip apgaudinėjamos. Jas turi dominti kur kas daugiau nei paprasti (kad ir įspūdingi) rezultatai. Daug svarbiau yra įdėmiai stebėti, kaip šie rezultatai yra pasiekti. Tai savo ruožtu kelia ir kitą klausimą: vadovybė mano, kad jokių jos “ribinių” veiksmų niekas nepastebės, o jeigu kas ir pastebės, tai interpretuos palankiai. Bendrovės turi realiai įvertinti žmogaus prigimties silpnumą ir įdėmiai stebėti kiekvieną neteisėtą veiksmą (sandorį). Tam gali būti pasitelkti nepriklausomo audito tarnybos ekspertai, kurie tiesiogiai atsiskaito bendrovės direktorių tarybai. Tokios ekspertizės buvimas dar kartą primintų visiems darbuotojams, kad tikrieji firmos interesai turi būti siekiami teisėtais būdais, ir labai svarbu kiekvieno darbuotojo sąžiningas (teisingas) elgesys.
• Įsitikinimas, kad ši veikla yra “saugi”, t.y. niekuomet nebus išaiškinta ir paviešinta. Patirtis rodo, kad daugelis neteisėtų poelgių niekada nebūna išaiškinti. Todėl ir kyla klausimai: kokiais būdais galima sumažinti piknaudžiavimus, kuriuos sunku išaiškinti? Efektyviausiai drausminanti ir sulaikanti nuo neteisėtų veiksmų priemonė – ne bausmės griežtinimas tiems, kurie sučiumpami atliekant neteisėtus veiksmus, bet ugdymas supratimo, kad tikimybė būti sučiuptam yra didelė, ir ji nuolat didėja. Paprastas auditorių skaičiaus ir tikrinimų padidinimas jau savaime tampa sulaikančiu veiksniu, ypač jeigu tai derinama su kitais 3 metodais:
1) audito patikrinimas vykdytinas nereguliariai;
2) apie pusę tikrinimo rezultatų viešai neskelbiami;
3) kai kurie patikrinimai vos užbaigus vėl atliekami iš naujo.
Nustačius nusižengimą, nedera jo nutylėti. Vadybininkai privalo atskleisti darbuotojams pažeidimo esmę ir tai, kaip buvo nubausti jų atlikėjai. Kadangi pagrindinis neteisingą ir neetinį elgesį pristabdantis veiksnys yra pavojus būti sugautam.
• Įsitikinimas, kad ši veikla padeda įmonei ir įmonė nuolaidžiai vertins tokius vadybininko veiksmus ir netgi, esant reikalui, jį apgins. Aukščiausioji firmos vadovybė yra visiškai atsakinga už moralinį firmos klimatą. Žmonės, užimantys aukščiausius postus, atsakingi už lojalumo firmai ir n.eteisėtos veiklos bei veiksmų ribų nustatymą. Ypač veiksmų, kurie prieštarauja visuomenės, kurioje veikia firma, vertybėms. Kadangi ši riba krizės momentu (kai tenka priimti nestandartinius sprendimus) dažnai išnyksta, tai būtina aiškiai nubrėžti tą ribą, kurios peržengti nevalia.Valdžia ir pavaldumas
Dalykinio bendravimo menas ir sekmė daugeliu atveju nusakomi tomis etinėmis normomis ir principais, kurių laikosi viršininkas, bendraudamas su pavaldiniais. Vadovo bendravimas su darbuotojais turi įtakos dalykinio bendravimo charakteriui, ir daugeliu atveju nulemia jo moralinį psichologinį klimatą.
Etinės vadovų pareigos:
• Vadovai turi būti moralaus elgesio pavyzdys. Jie turi gyventi pagal vertybes, padedančias sėkmingai tvarkyti jų vadovaujamų organizacijų veiklą.
• Vadovai (lyderiai) yra atsakingi už vadovaujamos organizacijos perspektyvas.
• Lyderiai turi nuolatos informuoti darbuotojus apie savo ketinimus: darbuotojai tikisi gauti iš vadovybės visą informaciją, reikalingą efektyviai dirbti.
• Lyderiai atsakingi už darnaus kolektyvo, besiremiančio pasitikėjimu, kūrime. Kolektyvo nariai turi žinoti, kad jiems bus atlyginta už bendradarbiavimą su kitais žmonėmis firmos gėrio labui net ir tada, kai atrodys, kad jų asmeninis indėlis yra sumažėjęs. Suprantama, kad dera tinkamai atlyginti už sprendimus, kurie padeda strateginiams organizacijos interesams.
• Vadovai atsakingi už aplinkos, skatinančios asmenybės ir jos kūrybiškumo plėtrą, sukūrimą [1].Etikos kodeksas – etinio elgesio vadovas
Kiekviena organizacija turi savas normas ir elgesio taisykles, kuriomis vadovaujasi savo veikloje ir reikalauja jų laikymosi iš savo darbuotojų. Tai padeda jai spręsti iškylančias problemas (tarp jų ir etines). Siekdamos geriau prisistatyti visuomenei, tiksliau įvardyti ir apibrėžti reikalavimus esamiems ir būsimiems organizacijos nariams bei partneriams, jos kuria etikos kodeksus [1].
Etikos kodeksai neturi įstatymo galios, jų nevykdymas nesusijęs su juridine atsakomybe.
Jei kodeksas veikia kaip bazė, kuria remdamasi organizacija reikalauja autonomijos nuo neprofesinės socialinės (visuomenės) kontrolės, tuomet kodeksas turėtų būti sudarytas vadovaujantis šiomis charakteristikomis:
1. kodeksas turi būti reguliuojantis. Kodeksas turi paaiškinti, kurie jo teiginiai yra idealizuoti (sektini pavyzdžiai), o kurie griežtai reguliuojantys.
2. kodeksas turi ginti visuomenės bei tos organizacijos narių interesus, nebent pati visuomenė, suteikusi organizacijai autonomiją, atšauktų šią privilegiją.
3. kodeksas neturi būti savitikslis. Kodeksai gali būti panaudoti ginti tokiems organizacijos interesams, kurie neprieštarauja visuomenei. Tam tikras reglamentavimas gina organizaciją, tačiau tai nėra visuomenės interesai. Kodekso sąlygos, užkertančios kelią konkurencijai pačios organizacijos viduje, taip pat nėra visuomenės interesai. Vis dėlto kodekso sąlygos yra daugiau orientuotos palaikyti neigiamus, monopolistinius organizacijos veiklos aspektus.
4. kodeksas turi būti konkretus ir tiesus (atviras). Jei kodeksas yra tikslus ir konkretus, jis reguliuoja bei riboja tam tikrus tik tos organizacijos nariams būdingus nukrypimus nuo priimtino ir etiško elgesio.
5. kodeksas turi būti politiškas ir palaikantis tvarką. Kodekse turi būti numatytos organizacijos narių teisės bei einamosios pareigos, taip pat bausmės nesilaikantiems šių pareigų bei kitų kodekse numatytų taisyklių [2].Etikos kodekso tikslai
Etikos kodeksų tyrinėtojas J.Ladd skiria tokius pirminius ir antrinius etikos kodeksų tikslus.
Svarbiausi tikslai:
• Sumažinti galimybę neetiškam elgesiui reikštis. Etiniai kodeksai turi orientuotis ne į numatomų bausmių už netinkamą elgesį ar sprendimą akcentavimą, bet į tokių situacijų prevenciją.
• Aiškiai nubrėžti atsakomybės ribas. Kodeksai turi nusakyti profesijos atstovų ar organizacijų narių atsakomybę ir ginti juos nuo neteisėtų pretenzijų, kai tikima, kad darbuotojai turi atlikti jiems nepriskirtas funkcijas.
• Skatinti etines darbuotojų orientacijas. Etiniai kodeksai turi skatinti visus profesijos atstovus ar organizacijos narius ne tik veikti, bet ir mąstyti, vadovaujantis asmeninės bei profesinės etikos reikalavimais.
• Atlikti moralinio švietimo funkciją. Etinis kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus etinio mokymo procese, siekiant ugdyti darbuotojų etinį jautrumą ir gebėjimą įvertinti savo sprendimus ir veiksmus moralinių reikalavimų požiūriu.
• Drausminti profesijos ar organizacijos atstovus. Etikos kodeksas padeda kontroliuoti sprendimų kokybę ir efektyvumą. Jie nurodo daugelį reikalavimų ir standartų, kurių privalu laikytis (nešališkumo, lygybės principo ir kt.). prekių ir paslaugų vartotojai užtikrinami, kad prekės ir paslaugos atitiks tam tikrus standartus, kuriuos deklaruoja organizacija. Verslo organizatoriai ir valdytojai, teikdami savo prekes ir paslaugas visuomenei, stengsis, kad nenukentėtų visuomenės interesai, o iškilus konfliktui (tarp verslo organizacijos ir atskirų jos narių, verslo organizacijos ir visuomenės) bus ieškoma kompromiso ir visoms šalims daugiau ar mažiau priimtino sprendimo.
• Padėti priimti sprendimus. Kai susiduria vertybės ir interesai ir reikia apsispręsti, darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikrų orientyrų, padedančių priimti sprendimą. Kodekse dažnai nurodomi prioritetai, puoselėtinos asmeninės (sąžiningumas, garbingumas) bei profesinės vertybės (interesų konflikto vengimas, nešališkumas).
• Didinti visuomenės pasitikėjimą. Kodekse nurodytos siektinos vertybės ir standartai turi sudaryti įspūdį, kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo. Savo ruožtu tai skatina ir organizacijas stengtis rodomo jai pasitikėjimo neprarasti.
Antriniai tikslai:
• Gerinti profesijos ir organizacijos įvaizdį visuomenės akyse. Kiekvienos profesijos elitas, organizacijos vadovai, taip pat ir eiliniai darbuotojai yra susirūpinę teigiamo įvaizdžio, geros reputacijos kūrimu. Šiuolaikiniame pasaulyje įvaizdis nemažiau svarbus ir verslo bendrovėms, nepaliaujamai konkuruojančioms dėl rinkų, materialiųjų bei žmogiškųjų išteklių. Svarbu ne tik palankų įvaizdį sukurti, bet ir nuolat jį tobulinti, atsižvelgiant į nuolat kintančias veikimo aplinkybes.
• Suteikti profesijai monopoliją. Etikos kodekso sukūrimas rodo norą viešpatauti, teikiant kurias nors paslaugas ar prekes tam tikroje visuomenės socialinio, ekonominio ar kultūrinio gyvenimo sferoje. Ankstyvesnis nei konkuruojančių jėgų etikos kodekso sukūrimas liudija jau esamą tos profesijos atstovų monopoliją, kurią konkurentams gali būti sunku įveikti.
• Ugdyti organizacijos etiką. Etikos kodeksas sujungia profesionalus ar tos pačios organizacijos darbuotojus po vienos kolektyvinės etikos skraiste, nubrėžia jų elgesio orientyrus. Praktiniu lygmeniu jo svarba priklauso nuo įgyvendinimo mechanizmo, profesijos ar organizacijos vadovų požiūrio į jį ir bendro etinio profesijos ar organizacijos klimato. Šiuo požiūriu etikos kodeksas, puoselėdamas tam tikras vertybes bei standartus, gali užtikrinti profesijos ar organizacijos darbuotojų kartų perimamumą, puoselėti geriausias tradicijas ir papročius.Etikos kodekso struktūra ir jo sudarymas
Kodekso dalys (skyriai) gali būti pateikti lentele. Joje apibūdinami esminiai (nebūtinai visais atvejais) kiekvienos dalies bruožai. Pati organizacija sprendžia, ką ir kaip išsamiai įtraukti į kuriamus etikos kodeksus, remdamasi savo veiklos specifika, vadovaujamasi savais padoraus elgesio standartais. Pažymėtina, kad elgesio kodeksai aptaria tik tuo poelgius, kurie yra aktualūs tam tikros organizacijos, profesijos, institucijos etiškumui palaikyti.
Pateikiame N.Vasiljevienės sudarytą organizacijos elgesio kodekso struktūrinę lentelę.

Skyrius Skyriaus charakteristika
Įvadinis žodis Deklaruojama organizacijos vizija ir misija, pareiškiamos organizacijos vertybės. Išsakoma, kam dokumentas skiriamas, ko juo siekiama ir kaip juo naudotis. Pareiškiama, kad kodeksas atitinka įstatymus ir taisykles.
Santykiai su vadovybe Užtikrinama aukščiausio lygio vadovų parama.
Darbuotojai Išsakomos personalo charakteristikos. Formuluojami darbuotojų įsipareigojimai organizacijai bei organizacijos įsipareigojimai dirbantiesiems. Darbo vietų (vaidmenų ir funkcijų) apibūdinimas.
Dalyvavimas Išsakomas eilinių darbuotojų dalyvavimas priimant svarbius sprendimus bei galimybė pasireikšti.
Interesų konfliktai Akcentuojamas bendrų tikslų siekimas, asmeninių interesų teisėtumas, galimų interesų konfliktų numatymas ir vengimas.
Politikos ir procedūros Elgesio, nustatyto etikos kodekse, kontrolės instrumentai.
Veiklos įvertinimo formos Apibūdinama organizaciją diskredituojanti veikla. Lyčių, tautinės ir rasinės diskriminacijos vengimas, organizacijos nuosavybės nenaudojimas asmeninėms reikmėms ir kt.
Skatinimas laikytis etiško elgesio standartų Išsakomos priemonės: kilimas karjeros laiptais, galimybė kelti kvalifikaciją, premijos už pavyzdingą elgesį, numatomos nuobaudos prasižengusiems elgesio normoms, įtvirtintoms kodekse.
Etiketo reikalavimai Pageidaujami aprangos, išorinės elgsenos stiliai, punktualumo ir patikimumo būtinybė.
Konfidencialumas Nurodoma, kaip elgtis su vidine įmonės informacija.
Informavimas Pasisakoma informavimo, pranešimų rašymo klausimu.
Dokumentavimas Pabrėžiami darbuotojų įsipareigojimai kruopščiai tvarkyti dokumentus, fiksuoti kiekvieną ūkinę operaciją.
Dovanos, kyšiai Akcentuojamas draudimas priimti dovanas dėl organizacijoje užimamų pareigų bei iš asmenų, susijusių su organizacijos veikla.
Santykiai su vartotojais Pabrėžiama, kad su vartotojais visur ir visada elgiamasi sąžiningai ir garbingai, teikiamos tik aukščiausios kokybės prekės bei paslaugos.
Santykiai su kreditoriais ir tiekėjais Nurodoma, jog įmonės darbuotojai gerbia kreditorius ir tiekėjus bei tiksliai vykdo sutarties reikalavimus.
Saugumas Įmonė ar institucija įsipareigoja teikti tik saugius produktus bei paslaugas, galimą žalą – atlyginti.
Santykiai su valdžia Atspindimas įmonės santykis su valdžios institucijomis, požiūris į politiką, išsakoma tolerancija ar draudimas dalyvauti politinėje veikloje.
Santykiai su bendruomene ir kaimynais Parodomas įmonės ryšiai su visuomene, pozityvus poveikis jai (minimum – įsipareigojimas nekenkti). Aplinkosaugos įsipareigojimai.
Viešieji santykiai Pastangos įrodyti, jog kiekvienas asmuo, turintis ryšių su organizacija, patirtų pasitikėjimą ir pagalbą jai.

Akivaizdu, kad vien deklaruoti bendros ir profesinės moralės reikalavimus etikos kodeksuose nepakanka. Jiems turi būti paklūstama. Kodeksas – tai lyg neoficialus pasižadėjimas vadovautis aukštesniais standartais [1].Išvados
Visi šaltiniai verslo etikos problemas, problemų sprendimo būdus aprašo panašiai tik vieni plačiau, kiti siauriau. Šaltiniuose nurodomi skirtingi etiškų sprendimų priėmimo būdai. Vieni remiasi vienais verslo etikos tyrinėtojais, kiti kitais.
Knygų autoriai sutinka, kad verslo etika yra labai aktuali sritis, kuri turi būti reguliuojama ir nagrinėjama daugelyje įmonių. Įmonės sekmė priklauso ne tik nuo darbuotojų rezultatų, bet ir nuo santykių tarp dirbančių žmonių, nuo priimamų sprendimų etiškumo bei moralės. Neetišku būdu gaunami geri rezultatai dažnai būna trumpalaikiai, taigi įmonei ypač svarbu sutelkti dėmesį į verslo etikos problemas ir jų sprendimus.Naudota literatūra:
1. Valdas Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Vilnius: Enciklopedija, 2003. 388p.;
2. Dalia Vyšniauskienė, Virginijus Kundrotas. Verslo etika. Kaunas: Technologija, 1999. 261p;
3. Angalė Paulavičiūtė. Verslo etikos būklė Lietuvoje. Vilnius, 2004. 91p;
4. Birutė Leonienė. Verslo pradmenys. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1998. 221p.

Verslo etika įmonėje UAB “ECTL”

UAB „ECTL“ įkurta 2003 metais. Tai logistikos struktūra, aptarnaujanti reikalingiausių klientų poreikius – paslaugų kokybė suderinta su maksimaliomis galimybėmis. Kompanija sukurta vadovaujantis tiek vakarų, tiek vietinės rinkos diktuojamais standartais ir patirtimi. UAB „ECTL“ – lietuviško kapitalo įmonė. UAB „ECTL“ sudaro atskirų paslaugų kompleksai: ekspedijavimas, sandėliavimas bei terminalo paslaugos. Tai suteikia sąlygas realizuoti įvairius poreikius.
Teikiamos kompleksinės paslaugos, kurių pagrindinė dalis – smulkių bei komplektinių krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais.
Kolektyvo branduolį sudaro profesionalūs darbuotojai, turintįs ilgametę patirtį ir didelę kompetenciją pervežimų srityje.
Kompanija orientuojasi į stabilius, ne vienerius metus rinkoje esančius klientus. Savo veikloje vadovaujasi kokybiško serviso ir patikimos partnerystės principais.
Įmonės valdymo struktūra:

UAB “ECTL” įmonėje tiek vadybininkai, tiek direktorius savo profesinėje veikloje demonstruoja požiūrį į egzistuojančias moralines vertybes ir normas. Iškilusias smulkias verslo etikos problemas įmonėje stengiamasi tuojau pat išspręsti. Retai kylantys konfliktai dažniausiai būna interesų (naudos) pobūdžio.
Kartais pasireiškia kai kurių vadybininkų vidiniai asmenybės konfliktai, kuomet yra sumaišomi asmeniniai ir įmonės interesai. Dažnai tokių problemų sprendimo iniciatoriumi yra direktorius, kuris kviečia vadybininką pokalbiui ir bando išaiškinti bei kartu spręsti susidariusią problemą. Taip pat kartais iškyla tarpasmeniniai konfliktai, kurie atsiranda susiduriant skirtingoms nuomonėms sprendžiant bendras įmonės problemas. Tuomet dažniausiai konfliktuoja įmonės direktorius ir pardavimų skyriaus vadovė. Šie konfliktai būna išsprendžiami kompromiso priėmimu, arba vienai šaliai įrodžius savo teisumą.
Teisingumo, sąžiningumo bei bendravimo konfliktų įmonėje nekyla. UAB “ECTL” kolektyvas yra draugiškas, vadybininkai padeda vieni kitiems, informacija nėra slepiama, karjeros laiptais nesiekiama lipti per kitų galvas. Galbūt šios įmonės vadybininkų draugiškumą lemia tai, kad įmonės kolektyvą sudaro labai mažai žmonių, todėl nėra daug tarpusavyje konfliktuojančių asmenybių, turinčių skirtingus požiūrius bei charakterius, o taip pat nėra didelės konkurencijos.
Sprendimų etiškumą bei teisėtumą sprendžia įmonės direktorius kartu su visais darbuotojais. Taigi sprendimo klausimas yra iškeliamas į viešumą. Diskusijų metu ir išaiškėja ar sprendimas turi būti priimtas ar ne, nes jis yra neetiškas.
Etiškumo konfliktų įmonė išvengia dar ir todėl, kad darbuotojams nustatyti tikslai yra aiškūs ir realūs. Iš vadybininkų nėra reikalaujama tiek, kad jie būtų nepajėgūs to įvykdyti, todėl jie nėra priversti elgtis neetiškai. UAB “ECTL” įmonės direktorius elgiasi etiškai, todėl yra geras pavyzdys savo darbuotojams. Taip pat šioje įmonėje daug bendraujama bei dalinamasi informacija, vadybininkai gali tartis bei spręsti iškilusias dilemas su aukštesniais vadovais. Kiekvieno darbas yra įvertinamas ir skiriamas teisingas atlygis, taigi darbuotojai nesijaučia išnaudojami, nekyla problemų dėl kyšio ėmimo, ar informacijos perdavimo kitoms konkurencinėms organizacijoms.
UAB “ECTL” įmonės vadybininkus vienija stiprus bendrų tikslų siekimas. Vertinami žmogiški jausmai, požiūriai, asmeniniai poreikiai. Direktorius sukuria teigiamą, draugišką darbo atmosferą, kuri didina žmonių pasitenkinimą darbu ir užtikrina geresnius rezultatus.

Išvados

Mano nagrinėtos įmonės – UAB “EC.TL” veikloje ir teorijoje radau daug skirtumų. Knygose aprašomos etikos problemos, jų sprendimai, neetiško darbuotojų elgesio pašalinimo būdai daugiausiai tinka didelėms įmonėms, su dideliu kolektyvu, padalinių struktūromis. Kadangi mano nagrinėta įmonė yra nedidelė, visos iškilusios problemos daugiausiai yra sprendžiamos darbuotojams bei direktoriui bendraujant, keičiantis nuomonėmis, informacija. Todėl nereikia naudoti ypatingai sudėtingų ir ilgai trunkančių būdų, kaip pašalinti neetišką elgesį ar konfliktą.
Iškylančias įmonės problemas galima priskirti vienai ar kitai knygoje aprašomai grupei, tačiau sprendimų priėmimas naudojamas kitoks nei pateikiamas teorijoje.
Šioje įmonėje nėra didelių etinių nusižengimų ar neetiško elgesio pavyzdžių, todėl etikos kodeksas šiai įmonei tap pat nėra reikalingas.
Knygose viskas yra aptariama plačiau ir taikytina tik stambioms organizacijoms. Todėl UAB “ECTL” savo etikos problemas sprendžia jai patogiausiu ir efektyviausiu būdu.

Leave a Comment