Kaip pasirinkti tinkamą partnerį?

Šis referatas veikiausiai bus skirtas žmonėms norintiems susirasti tinkamą gyvenimo partnerį. Rašydamas stengiausi surinkti daug reikalingos informacijos bei galvodamas, kad galbūt kam nors tai padės. Pasąmonė visada stengiasi mums padėti, nesvarbu, ar kas nors nori susitvarkyti gyvenima taip, kad jis būtų laimingesnis, sėkmingesnis ar tiesiog tik įdomesnis. Anksčiau ar vėliau ateina tas momentas, kai pradedi jaustis vienišas, pilnai savęs neišnaudojantis. Dažniausiai tai būna tiems, kurie neturi “antrosios pusės”, kuria galėtų didziuotis, kuri galėtų užpildyti vienišumo jausmą.
„Širdis turi savo nuostatas, kurių neeįmanoma suprasti“, — šiandien vis dažniau mokslininkai pateikia mums protingus paaiškinimus palikdami labai erdvės romantikai. Atsakydamas i klausimą, „širdis, protas ar paprasčiausiai hormonai nulemia tai, kad mes įsimylime konkretų asmenį“, mokslininkai „širdžiai“ priskiria apgailėtiną šalutinį vaidmenį. Anksčiau partnerio pasirinkimas buvo dažnai traktuojamas kaip biologinis, o ne psichinis procesas. Aš nemanyčiau kad reikėtų apsistoti ties vienu punktu ir mastyti kad meile gimsta is butent to vienintelio dalyko. Meile nera toks apibrežtas dalykas. Tad, kam dovanoti širdį? Žinoma, tam vieninteliam ar vienintelei. O kaaip sužinoti, kuris tas tikrasis?
Motina gamta ir čia nepalieka mūsų nelaimėje. Mylimojo pasirinkimas žmonijos egzistavimui toks svarbus, jog mus tebevaldo tam tikras pirmykštės bendruomenės isnstinktas. Gamta įteikia mums kelis stiprius kozirius: galimybę matyti, užuosti ir rinktis. Šie trys dalykai lemia mū

ūsų gyvenimo partnerio pasirinkimą.
„Širdis turi savo kriterijus, apie kuriuos protas nieko nenutuokia“, — sakė filosofas Blaise’as Pascalis. Pirmiausia tai siekimas pratęsti giminę ir troškimas išauginti sveiką, sugebančią išgyventi jaunąją kartą. Mes patys sąmoningai nesuvokiame šio pirmykščio instinkto, bet jis veikia. Čia tiktų labai geras psichologo Jorgo Eimanno pasakymas: „Šis instinktas man primena marmaledu aptepta bandelę, kuri pusryčių metu nukrinta ant žemės — suprantama, saldžiąja puse žemyn. Tai dėl sunkio jėgos, kurios mes nematome, bet ji vis dėlto veikia“.
Kai ieškome partnerio, pirmiausia renkasi akys, o akmens amžiaus instinktas visada veikia. Būtent todėl moteris maunasi juodas kojines ir aunasi aukštakulnius batelius. Rūpestingai paryškintos akys, ryškiai padažomos lūpos, kad jos dar labiau spindėtų. Ir tai jokiu būdu ne žaidimas, o evoliucijos padariniai: ji vilioja, nees trokšta palikuonių! Štai tikrasis tikslas, o jam pasiekti reikia jo, to vienintelio, pajėgaus, pranokstančio kitus.
Charlesas Darwinas pripažino: „Visada renkasi moterys“. Moterys vilioja ir renkasi, o vyrai leidžiasi pagaunami, dažnai to patys nepastebėdami. Vis dėlto tam, kad būtų siekiama jų palankumo, vyrai turi ką nors pasiūlyti. Moteris instinktyviai žino, kaip vyras turi atrodyti: aukštas, plačių pečių, mokėti pasirodyti, žvelgti atvirai ir tiesiai. Viskas jame privalo simbolizuoti stiprumą ir sveikatą. Moteris atkreips dėmesį ar vyras pilvotas, ar turi ištreniruotus raumenis. Savaime su
uprantama, jog šiais automatinio automobilio laikais tai visai nebūtinas dalykas, bet renkantis partnerį vis dar lemia akmens amžius ir jame vyravusi nuomonė: sportiskas vyras geriau kovos už būvį, bus šaunus medžiotojas ir narsus gynėjas — to kaip tik reikia moteriai.
Vyro fizinis patrauklumas moteriai nėra svarbiausias dalykas, bet daug ką reiškia saugumas ir patikimumas. Rūpindamasi namais ir vaikais, iš medžiotojo, besibraunančio per džiungles, moteris tikisi, kad jis aprūpins ją ir vaikus, antraip mažai šeimai kiltų pavojus pražūti. Ji žiūri, ar jis apskritai turi prielaidų sėkmingai ūkininkauti, ar išorinės savybės rodo, jog jis vikrus medžiotojas. Jei vyras išsivystęs fiziškai, turi stangrią sėdynę ir lankstų liemenį, vadinasi, jam nebus sunku medžioti mamutą, ko nepasakysi apie didelį pilvą užsiauginusį vyra. Giedros, meiliai žvelgiančios akys žada rūpestingumą ir ištikimybę.
Vis dėlto moteriai svarbiausia vyro pasitikėjimas savimi ir kompetencija. Vieno skaityto psichologinio eksperimento metu vyrams buvo duota užduotis išvesti moterį per labirintą. Moterys geriausiai jautėsi su tais vyrais, kurie tvirtai ir drąsiai ėjo tuo klaidžiu keliu. Savo elgesiu šie vyrai įrodė, jog yra rūpestingi, kompetetingi ir patikimi.
Matymas yra tik pirmasis žingsmis renkantis partnerį. Vis dėlto gamta nepasitiki vien optika, nes ji gali būti neobjektyvi, ir pasitelkia kitą neginčijamą kriterijų — uoslę.
Uoslės svarbą suvokė dar imperatorius Napaleonas. Jis rašė savo my
ylimąjai Josephine’ai: „Ryt vakare atvykstu i Paryžių. Nesiprausk!“ jis elgėsi panašiai kaip žvėreliai, kurie prieš poravimasi apuosto save, kad įsitikintų, jog gali save užuosti. „Žmonės taip pat tai daro, bet dažniausiai patys to nepastebėdami“, teigia Jorgas Eimannas. Negalime būti drauge, jei nepakenčiame vienas kito kvapo.
Labai įdomūs reiškiniai vyrauja pasaulyje. Pavyzdžiui: japonų kūno kvapas ne toks intensyvus kaip Vakarų Europos gyventojų, nes jų plaukų maišeliuose daug mažiau apokrininių liaukų. Būtent nuo šių liaukų priklauso kūno kvapas. Japonams gerokai sunkiau užuosti idealų partnerį.
Jei potencialų partnerį susiradote per skelbimą laikraštyje ar internete, būkite pasirengę bet kokiai staigmenai. Kad ir kokia graži būtų nuotrauka, kad ir kaip vienas kitam patiktumėte, tik asmeninis įspūdis ir individualus kvapas lems, ar šis flirtas virs meile.
Dabar jau pasiekėme trečiąja partnerio rinkimosi pakopą. Dabar rinksis širdis, ir pagaliau visas reikalas įgaus romantikos.
Jorgo eimanno tyrimai rodo, jog prigimtis ieško skirtingo. Daugelis psichologų tvirtina, jog priešingybės traukia vienas kitą. Iš tiesų tai tikrai šaunu, nes geriausias variantas — du skirtingi žmonės, kurie gyvenime gerai papildo vienas kitą.
Rinkdamiesi draugus ar pažįstamus, žmonės vertina panašumus, o meilės partnerį — remiasi principu „priešingybės traukia vienas kitą“. Vis dėlto kai kuriose srityse partneriai turi vienas kitam pritarti, antraip bus sunku išlaikyti bent minimalų stabilumą. Psichologai daro išvadą, jo
og ieškantys partnerio kreipia dėmesį į kai kuriuos panašumus: kilmes, fizinių duomenų (kompleksijos, ūgio, svorio, patrauklumo), intelekto ir vertybių suvokimo. Tam tikra giminystė šiose srityse skatina bendrumo jausmą.
Ir vis dėlto, meilės partneris ne visada pasirenkamas idealiai, nes įtakos turi ir kiti veiksniai: baimė, jog nespės pasirinkti, taip pat gali vilioti gera finansinė situacija arba patraukli partnerio padėtis visuomenėje. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus tiesiog nenori būti vienas ir renkasi tą, kurį gali be vargo gauti. Bet tai nėra gera išeitis, skubėjimas gali greitai baigtis blogai. Viskas, kas iš pradžių nepaprastai žavi, netrukus gali virsti tikru išbandymu, nes anksčiau ar vėliau dauguma santykių patiria didelę krizę, charakterio skirtumai virsta problema. Viskas dar nebūtų taip baisu, bet netrukus krizė virsta drama, kai abu įsimylejeliai mano, jog kitas privalo pasikeisti ir atsisakyti nemalonių charakterio savybių: toks koks tu esi, tikrai negali būti, tokio aš nesugebu mylėti. Jei pasikeistum, taptum tokiu, kokiu aš noriu, gal dar išgelbėtume mūsų meilę!

Daugelis žmonių rinkdamiesi partnerį pervertina save ir savo lūkesčius. Tam įtakos turi ir įvairūs žurnalai moterims ir vyrams, kuriuose rašoma, kaip teisingai pasirinkti idealų partnerį ar partnerę. Žinoma, labai sunku pripažinti, kad mūsų reikalavimai per aukšti, tačiau neįvardydami to mes apgaudinėjame ir save, ir savo partnerį.
Jurg Villi manymu, žmonės įsimyli vieni kitus, jeigu jie atpažįsta: su šitu vyru, su šita moterimi yra galimybė tobulėti. Atsiranda noras, kuris anksčiau nebuvo toks aktualus, su mylimu žmogumi dalytis džiaugsmais ir nuoskaudomis, susilaukti palikuonių, ir tik tada atsiranda meilė, kuri turi visas galimybes augti. Tikras partnerio pasirinkimas įvyksta tada, kai abudu partneriai vienodai pasirengę tobulinti savo bendravimą. Tada atsiskleidžia tai, ko labiausiai norisi ieškančiam partnerio ar partnerės žmogui: atsiranda pagrindas po kojomis ir už plūsta jėgų antplūdis. Kaip sako C. G. Jung: “Dviejų asmenybių susitikimas tolygus dviejų cheminių medžiagų susidūrimui; įvyksta reakcija, žmonės keičiasi”.

Literatūros sarašas:

1. Peter Kummer „Noriu Galiu Pasieksiu“;
2. Jorg Eikmann „Ką atskleidžia kraujo grupė“;
3. Giancomo Dacquino „Baimė mylėti“;
4. „Psichologija tau“, 1991—1998m.

Leave a Comment