Kauno technologijos universitetasPsichologijos katedra
Kaip pasirinkti partnerį?
Atliko:TB 6/3 gr. stud. Ramūnas Kynas Priėmė: dėst. D.Antinienė
KAUNAS
Kaip pasirinkti partnerį ?
Dažnai mes mielai pasakojame partnerės pasirinkimo istoriją. Kaip mes ją sutikome pirmą kartą? Ką ji pasakė ką mes tuo metu jautėme, kaip viskas klostėsi toliau? Net praėjus keletai metų nuo šito mano manymu lemtingo įvykio, mes prisimename ir pasakojame jas kitiems, nepriklausomai nuo to, ar meilė jau senai užgesusi istorijos apie sutuoktinio pasirinkimą mus nuolat žavi. Nesvarbu, ar kalbame apie mus pačius, ar apie kitus, mes visada stebimės, kaip du visiškai nepažįstami žmonės tampa artimais ir mylinčiais vienas kitą. Ne veltui tokio siužeto filmai sulaukia didelio pasisekimo, ne veltui mes džiaugiamės, kai du suranda vienas kitą. Atrodytų, kad kiekviena pora išgyvena skirtingą meilės istoriją. Tačiau keistos ir paslaptingos istorijos, nėra tokios nepakartojamos, kaip mes manome, ir galbūt patys trokštame kažką panašaus patirti. Turbūt visi esame įsitikinę, kažkur šioje žemėje yra ta vienintelė tinkanti tik mums, žmogus su kuriuo būtume nepaprastai laimingi.“Širdis turi savo nuostatas, kurių neįmanoma suprasti”, – šiandien vis dažniau mokslininkai pateikia mums protingus paaiškinimus, palikdami labai mažai erdvės romantikai. Atsakydamas į klausimą, “širdis, protas ar paprasčiausiai hormonai nulemia tai, kad mes įsimylime konkretų asmenį”, mokslininkai “širdžiai”priskiria apgailėtiną šalutinį vaidmenį. Anksčiau partnerio pasirinkimas buvo dažniau traktuojamas kaip biologinis, o ne kaip psichinis procesas. Rementis gausių ir įspūdingų tyrimų rezultatais, socialogai ir antropologai pateikia tris esminius paaškinimus:• Partnerio pasirinkimiu įtakos turi evoliucinis paveldas.• Mus žavi į mus panašūs žmonės.• Biologiniai ir harmoniniai procesai sukelia jausmą “aš įsimylėjau”.Pagal evoliucijos teoriją, žmonijos istorijos bėgyje susiformavo tiksli partnerio pasirinkimo strategija. Vienas žymiausių šios teorijos atstovų – psichologas David Buss iš anketų, kurias užpildė daugiau nei 10000 žmonių 37 šalyse, nustatė tikslią prtnerio pasirinkimo strategiją: moterys ieško patikimo, užimančio geras pareigas vyro, kuris auginant vaikus nepaliks likimo valiai. Vyrai ieško moterų kurios galėtų pagimdyti sveikus vaikus. David Buss teigia, jog mes esame medžiotojų ir kolekcionierių palikuonys ir dar esame išsaugoję jų papročius. Daugiau nei per tūkstantį generacijų susiklostė taip, kad moterys vis daugiau teikia pirmenybę vyrams; kurie patys supranta, jog jau yra “subrendę” ilgalaikiams santykiams. O jeigu moteris pati užima aukštą poziciją visuomenėje? Tuomet jai nėra būtinybės ieškoti patikimo aprūpintojo? Tačiau kitas psichologas Karl Grammer, atsakydamas į šį klausimą, teigia, jog kuo aukštesnis moters statusas, tuo aukštesnis turi būti vyro statusas. Atsakymą į klausimą kodėl moterys nesinaudoja savo finansine nepriklausomybe ir ieško įdomių ir patrauklių vyrų, K.Grammer rado atlikęs tyrimą. Pasirodo, vyrams, kuriems rūpi gerai ir įdomiai praleisti laiką, aplankyti įvairias vietas, patirti tai, ko nelabai drįstų, turėdamas įpareigojančius santykius, vaikų klausimas nėra toks aktualus. Apie palikuonius svajojančių vyrų santykiai dažniausiai nebūna tik flirtas, bet dažniau emocinis prisirišimas prie konkretaus žmogaus. Jų nebetraukia įvairūs nuotykiai, todėl jie nėra tokie įdomūs, o kartu ir ne tokie patrauklūs.
O jei moteris nenori turėti vaikų, jau turi vaiką iš ankstesnės santuokos arba yra vyresnio amžiaus, kai gimdyti jau nepatariama? Dėl ko tuomet moteris ieško partnerio? Psichologė Dagmer Luszyk iš Dresdeno domėjosi pažinčių skelbimais laikraštyje. Ji analizavo 150 moterų, kurių amžius nuo 20 iki 39 ir nuo 50 iki 69 metų, skelbimų. Jos spėjimas, kad vyresnės moterys turėtų mažiau dėmesio teikti vyro statusui ir kelti mažesnius reikalavimus dėl išvaizdos nei jaunesnės moterys, nepasitvirtino. Dėl svabiausių kategorijų – išvaizdos, vyro statuso, išsilavinimo bei finansinių galimybių – skirtingų amžiaus moterų nesiskyrė. Svarbiausia abiejų lyčių atstovams renkantis partnerį yra tai, kaip kitas žmogus pasirengęs palaikyti tikrus santykius ir kiek yra supratingas. Vienintelis skirtumas, jog statusas yra svabiau nei patrauklumas, o vyrams patrauklumas svarbiau nei statusas.Vyresniojo amžiaus moterys dažniausiai jau nebesvajoja apie vaikus, todėl ir iš partnerio mažiau tikisi ilgalaikių, įsipareigojančių santykių. Tai būtų pagrindinis skirtumas tarp vyresniojo ir jaunesniojo amžiaus moterų, renkantis partnerį.Liaudies išmintis skirtingai byloja apie tai, kokie žmonės – skirtingi ar vienodi – labiau sutaria. Pasak vienos patarlės, “toks tokį pažino ir alaus pavadino”, pasak kitos – “prišingybės traukia viena kitą”. Tačiau mokslininkai turi gana vieningą nuomonę apie tai. Jie patvirtina tai, ką Šekspyras aukštino: “lygių sielų santuoka”. Mes įsimylime žmones, kurie kažkuo yra į mus panašūs, turi daugiau panašumų su abiem tėvais. Priešingu atveju, vaikas labiau panašus į viena iš tėvų. Partnerių panašumas garantuoja ir santykių patvarumą. Naujausias tyrimas, kuris buvo pristaytas 1996 metais Amerikos psichologų asociacios metiniame kongrese Toronte, patvirtino, jog dviejų panašių žmonių sukurta santuoka laimingesnė ir pastovesnė nei labai skirtingu žmunių, tyrinėtojai rado labai nedaug pavyzdžių, kada prišingybės laikui bėgant susiderina ir sugeba priimti abiems pusėsms priimtinus sprendimus.Kokie panašumai gali būti tarp dviejų žmonių:Šeima (kilmė): Mes jaučiame simpatija tam žmogui, kurio šeima svarbiausiais aspektais panaši į mūsų, ir kurio psichologinė atmosfera ir socialinis vaidmuo šeimoje panašūs į mūsų (pvz.: jis turi brolių, seserų kaip ir mes, santykiai su tėvais panašūs, panašios šeimų istorijos).Psichikos panašumas : Nors fizinis porų panašumas literatūroje akcentuojamas labiau – dažniausiai partneriai panašus kūno sudėjimu ir ūgiu: arba vienodai stori, tačiu partneriai būna proporcingi įdomūs arba neįdomūs. Inteligentiškumas: Pasirodo, didelės reikšmės laimingai santuokai bei renkanti partnerį turi kongnityviniai (pažintiniai) sugebėjimai bei poreikiai. Įvairūs tyrimai parodė, jog dažnai sutuoktiniai panašiai kalba, mąsto ir įsivaizduoja. Asmenybės bruožai: Renkatis partnerį, dėmesys atkreipiamas ir asmenybės bruožų panašumą. Save kontruoliuojantys žmonės sugeba savo elgesį ir bendravimą priderinti prie išorinių aplinkybių. Žmonės nepasižymintys šia savybe, labiau orientuoti į savo “AŠ”, kitaip tariant – egoistai. Jie vadovaujasi savo asmeniniais interesais ir poreikiais, nepaiso kitų žmonių ir socialinių grupių interesų. Dažnai žmogus dėl perdėto susikoncentravimo į savąjį “AŠ”, savimeilės ir visiško abejingumo kito žmogaus dvasiniam pasauliui gali susvetimėti, išgyventi vienatvę. Tyrimo metu paaiškėjo, kad aukštos savikontrolės žmonės ieško partnerių, kurie būtų taip pat labiau orientuoti į išorę, nei į savo vidų, nebūtų egoistiški. Jie vertina partnerio patrauklumą bei įdomumą. Egoistiški žmonės jaučiasi stiprūs ir galintys pritraukti partnerį savo vertybėmis.Vis dėl to klausimas, kaip atpažysta vienas kitą “panašūs” žmonės, išlieka. Iš kur jie iš karto sužino, tas ar ta man tinka?Čia kalbama ne apie prietaringą folklorą, bet mokslo pagrįstą bendravimą, kuris, renkantis partnetį, yra labiau svarbus. Kiekvienas žmogus turi savitą kvapą kurį (kaip rodo tyrimai) partneris gali atskirt iš daugelio kitų kvapų. Šis tipiškas kvapas perduoda tam tikrą pranešimą. Jei mums patinka kito žmogaus kvapas, mes instinktyviai suvokiame, jog mūsų imuninės sistemos tinka viena kitai. Priešingai jei mes negalime pakesti kito žmogaus kvapo, greičiausiai ir imuninės sistemos nedera.Bet negi mūsų partnerio parsirinkimą lemia vien genai, endokrininės liaukos ir molekulės? Ar turi įtakos mūsų evoliucinė kilmė ir biologinė struktūra tam, ką mes įsimylime. Net antropologai ir biologai neturi galutinio atsakymo į šį klausimą. Aišku tai, kad žmonių bendravimas gali susiklostyti labai įvairiai.Kai žmogus įsimyli, didelį vaidmenį vaidina ne tik mūsų “marionetinė” biologija, bet ir psichologiniai procesai. Psichologinis partnerio pasirinkimo modelis gana aiškiai parodo, jog noras susilaukti sveikų palikuonių ir žmonių tarpusavio panašumas nepaaiškina, kodėl mes pasirenkame būtent tą ar aną žmogų. Anot garsaus šeimos terapeuto Jurg Willi, akivaizdu, kad nepaisant to, jog daugeliui žmonių mes jaučiame didelę simpatiją, su daugeliu žmonių mes labai mielai bendraujame, sugebame vieni kitus suprasti bei tinkame vieni kitiems, tarp mūsų neįsižiebia meilė. Kita vertus, mes kartais nesuvokiame, kaip galėjome, nepaisant tvirtų įsitikinimų ir proto balso, įsimylėti asmenį, neturėdami jokios vilties, kad tas santykis išsivystys į ilgalaikį ir artimą bendravimą.Seksologas mokslininkas John Money teigia, kad žmogaus viduje yra išsiraizgęs “meilės žemėlapis”, tdėl , kai mes sutinkame JĮ arrba JĄ, atsiranda artumo (intymumo) jausmas. Mūsų “meilės žemėlapis” formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės. Jame atsispindi visa mūsų patirtis: motinos juokas, tėvo griežtumas, namų ramybė arba skubotumas šeimos taisyklės ir pomėgiai, ginčai su broliais ir seserimis. Laikui bėgant, formuojasi patyrimų ir atsiminimų stereotipai, tikslesnis darosi “meilės žemėlapis”. Jame tiksliai atsispindi idealaus partnerio veido bruožai, ūgis, plaukų spalva, temperamentas.Mūsų “meilės žemėlapyje” išgraviruota labai daug ženklų, kurie nesąmoningai daro įtaką: “Vienus sujaudina oficialus kostiumas arba gydytojo chalatas, didelė krūtinė mažos pėdos arba žvalus juokas… akivaizdūs dalykai, bet taip pat mažyčiai nepastebimi elementai visumoje daro vieną žmogų patrauklesnį už kitus.Teigiami ir neigiami vaikystės ir paauglystės patyrimai suformuoja atitinkamą idealą, kurio laikydamiesi mes tikriname, ar konkretus asmuo tiktų tolesniam bendram gyvenimui. Kuo didesnis supratimas tarp idealo ir realybės, tuo didesnė tikimybė, kad mes galime įsimylėti šį žmogų.Tačiau Jurg Willi kitaip aiškina, kodėl mes iš kelių galimų partnerių išsirenkame būtent JĮ arba JĄ. Jis mano, kad partnerio pasirinkimą gali nulemti gyvenimo situacijos, įvykiai: “vienintelis ir nepakartojamas dviejų žmonių susitikimas konkrečioje situacijoje, su konkrečiais troškimais, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir viltimis”. Partnerio pasirinkimo galimybės vis dėl to yra sąlyginai ribotos. Priklausomai no to, kur mes gimėme, gyvenome, kur studijavome, susipažinome su tam tikru skaičiumi žmonių. Kvaila būtų sakyti, log jei mes gyvename mieste, kuriame yra 5000 netekėjusių moterų ar nevedusių vyrų, mes turime 5000 pasirinkimo galimybių. Na o meilė iš pirmo žvilgsnio yra absoliuti išimtis, nors mes tai aukštiname ir tikime tuo. Tačiau didžioji dalis žmonių pasirenka partnerį iš savo draugų rato, darbovietės pomėgių sferos.Nors atsitiktinumas taip pat egzistuoja.“Meilės žemėlapio” siunčiami signalai ne visada užpildo tą erdvę, kurioje du partneriai nesugeba artimai bendrauti, jaučia, kad negali įgyvendinti savo svajonių, negali gauti to, ko taip ilgėjosi. Kartais atrodo, jog tiems žmonėms, kurie vaikystėje neturėjo artimų santykių su svarbiausiais aplinkos žmonėmis – motina, tėvu – gana sunkiai sekasi pasirinkti gyvenimo partnerį. Pasak Karl Grammer, iš principo visi pasirinkimai teisingi. Problema ta, kad daugelis žmonių nesuvokia, jog tariamas klaidingas pasirinkimas yra teisingas. Renkantis partnerį vienodai svarbūs abiejų žmoių lūkesčiai ir savęs pateikimas. Čia kaip turguje, kiekvienas puodas turi savo kainą, kurios dydis lemia pasiūlą ir paklausą. Dažniausiai renkamės tą partnerį, su kuriuo, mūsų nuomone, galėtume įgyvendinti savo svajones, o kartu ir partneris savo. Daugelis žmonių rinkdamiesi partnerį pervertina save ir savo lūkesčius. Tam įtakos turi ir įvairūs žurnalai moterims ir vyrams, kuriuose rašoma, kaip teisingai pasirinkti idealų partnerį ar partnerę. Žinoma, labai sunku pripažinti, kad mūsų reikalavimai per aukšti, tačiau neįvardydami to mes apgaudinėjame ir save, ir savo partnerį.Jurg Villi manymu, žmonės įsimyli vieni kitus, jeigu jie atpažįsta: su šitu vyru, su šita moterimi yra galimybė tobulėti. Atsiranda noras, kuris anksčiau nebuvo toks aktualus, su mylimu žmogumi dalytis džiaugsmais ir nuoskaudomis, susilaukti palikuonių, ir tik tada atsiranda meilė, kuri turi visas galimybes augti. Tikras partnerio pasirinkimas įvyksta tada, kai abudu partneriai vienodai pasirengę tobulinti savo bendravimą. Tada atsiskleidžia tai, ko labiausiai norisi ieškančiam partnerio ar partnerės žmogui: atsiranda pagrindas po kojomis ir už plūsta jėgų antplūdis. Kaip sako C. G. Jung: “Dviejų asmenybių susitikimas tolygus dviejų cheminių medžiagų susidūrimui; įvyksta reakcija, žmonės keičiasi”.Literatūros sarašas:1. “Psichologija Tau”, 1991-1998m.;2. Tarptautinis žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijių redakcija, Vilnius, 1985;3. Tarybinė enciklopedija, Vyriausioji enciklopedijių redakcija, Vilnius, 1985;
1998 m.