Įtaiga-psichologinio poveikio metodas

TURINYS

1. Įvadas 3 psl.
2.Įtaiga valdymo bendravime 4 psl.
3.Įtaigos psichofiziologinės ištakos ir pagrindai 4 psl.
4.Įtaigos panaudojimo istoriniai – kultūriniai aspektai 6 psl.
5. Įtaigos būdai 9 psl.
6. Tiesioginės įtaigos būdai 9 psl.
7. Išvados 20 psl.

ĮVADAS

Permainos visuomenės socialiniame – ekonominiame gyvenime yra susijusios su žmogaus, asmenybės vaidmens pasikeitimu. Visuomenės šiuolaikinė raida reikalauja išsivaduoti nuo stereotipų, kūrybiškai, netradiciškai spręsti problemas, numato kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Tai reikalauja didelio asmenybės dėmesio dvasiniam, vidiniam pasauliui, harmoningai panaudoti visas psichologinio poveikio priemones, tarp kurių svarbiausią vietą užima įtaiga arba sugestija.
Tam tikrą laką psichologijoje, pedagogikoje įtaigą, kaip auklėjimo meetodą, ignoravo. Buvo manoma, kad įtaiga slopina valią , sumažina mąstymo kritiškumą iki aklo tikėjimo ir tik įtikinimu galima auklėti sąmoningus idėjinius kovotojus. Tuo pačiu metu psichoterapijoje įtaigos ir hipnozės taikymas nemiegančiam pacientui turi ilgą istoriją ir yra labai efektyvus.
Įtaiga yra kryptingas žodinis arba vaizdinis poveikis, sukeliantis nekritišką bet kurios informacijos suvokimą ir įsiminimą. Pagal V. Bechterevą įtaiga yra ne kas kita, kaip įsiveržimas į sąmonę, vykstantis be suvokiančio asmens dalyvavimo ir dėmesio, ir dažnai be aiškaus jo supratimo.

Pagal M. Svodašio koncepciją, aiiškinančią įtaigos mechanizmą, žmogaus smegenyse vyksta informacijos vertifikacijos procesai, t. y. jos tikrumo nustatymas. Iš didelio kiekio informacijos sudėtingiausia būna logiškai perdirbama ir įvertinama. Didesnė jos dalis būna automatiškai nesąmoningai įvertinama remiantis tikrumu ir reikšmingumu. Todėl organizmas, neperkraudamas sąmonės, atsiriboja nu

uo neadekvataus reagavimo į signalus, kurie nesusiję su juo arba nėra svarbūs, ar turi klaidingos informacijos.

Įtaiga valdymo bendravime

Permainos visuomenės socialiniame – ekonominiame gyvenime yra susijusios su žmogaus, asmenybės vaidmens pasikeitimu. Visuomenės šiuolaikinė raida reikalauja išsivaduoti nuo stereotipų, kūrybiškai, netradiciškai spręsti problemas, numato kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Tai reikalauja didelio asmenybės dėmesio dvasiniam, vidiniam pasauliui, harmoningai panaudoti visas psichologinio poveikio priemones, tarp kurių svarbiausią vietą užima įtaiga arba sugestija.

Įtaigos psichofiziologinės ištakos ir pagrindai

M. L. Lineckis įtaigą laiko biopsichosocialiniu reiškiniu. Pagal jį šis fenomenas yra biologinis dėl smegenų struktūros, psichologinis fenomenas pagal formą, socialinis fenomenas pagal turinį ir visuomeninį kryptingumą. Įtaigos mechanizmo pagrindą sudaro fiziologiniai procesai, bet psichologinės veiklos turinys – pabrėžė jis, – tai žmonijos istorijos, visuomeninės būties produktas, jis socialiai determinuotas.

Konformiškumas, mėėgdžiojimo refleksai, tarp kitų reiškinių sudarantys įtaigos pagrindą, būdingi gyvuliams, gyvenantiems grupėmis. Toks elgesys turi daug biologinių privalumų, dėl ko jis įsitvirtino evoliucijos eigoje. Gyvenimas bandoje mažina palikuonių mokymo terminus, didina šansus išgyventi puolant priešui. Žmogus atsiskyręs nuo gyvūnų, taip pat grįš prie bandos gyvenimo būdo. Ir kaip šiuolaikinis žmogus nenutoltų nuo gyvulių bandos jam neatsikratyti savo kilmės biologinių šaknų.
Įtaiga yra žmogaus psichikos universalus mechanizmas. Istoriškai sugestijos atradimą B. F. Poršuevas susieja su antrosios signalinės sistemos ir kalbos atsiradimu.Žmonių kalba yr

ra pasekmė kaip tik to, kad pokalbį pradžioje sudarė įsakymai, reikalavimai ir paliepimai. Ši aplinkybė – pabrėžia B. A. Didenko, – išryškėja ir šiuolaikinėse kalbose, kuriose žodis ,,klausytis” turi ir gretimą reikšmę – “klausyti”, ,,paklusti”, kas ir buvo pradžioje vienintelė ir pagrindinė reikšmė. Ir šią sąvokos dviprasmiškumą – ją reikia pripažinti ypač sena, jei jinai sugebėjo išlikti kalbose, nežiūrint lingvistinės diferenciacijos procesų.Įtaiga vykdoma kalbos pagalba. Netgi jeigu joje dalyvauja fiziniai, cheminiai, biologiniai ir kiti faktoriai, – pažymi M. L. Lineckis – jų veiksmą sąlygoja kalba. Ji “išvedė žmogų į žmones, padarė jį pavaldžiu socialinės buities dėsniams. Žodis – gija, einanti nuo žmogaus prie žmogaus, tvirtinanti tikrovę, siejanti mus su praeities kartomis ir tęsianti prie palikuonių. Žodis – realybės kodavimo būdas, bendravimo priemonė, santykių nustatymo tarp ”Aš” ir kitų priemonė, sąmonės, minties instrumentas, apibendrintos (abstrakčios) tikrovės pareiškimas. Minčių laisvų nuo kalbos, neegzistuoja”. Žodžio jėga – informacijos užtaise, kurį jis neša.
Žmogaus galvos smegenys kalbą pertvarko į elgesį, atlaisvintą nuo tiesioginio reagavimo elgesį daro pavaldžiu užduočiai, komandai (eksteroinstrukcijai) arba sumanymui (autoinstrukcijai), tai yra kalbos planui, programai. Nors eksteroinstrukciją ir autoinstrukciją galima nagrinėti kaip ekvivalentinius, – pažymi B. A. Didenko, bet reikia kreipti dėmesį ir į jų priešingumą. Atriboję šias sąvokas, mes gausime įtaigos ir savitaigos pagrindą, sugestijos ir kontrsugestijos pagrindą. Pirminiu lieka įtaiga (sugestija), o antriniu &#
#8211; negatyvinis atsakymas į įtaigą (kontrsugestiją) arba, priešingai, jo pakėlimas laipsniu.
Taigi antrosios signalinės sistemos, kalbos bendravimo branduolys yra įtaigos, sugestijos funkcija. ,,Ir šis branduolys yra ne individo viduje, o tarpusavio santykių tarp individų sferoje. Įtaiga pagal B. A. Didenko – yra žodžių prievartinės jėgos reiškinys. Vieni pasakyti žodžiai neišvengiamu būdu lemia kito elgesį, jeigu tik nesusiduria su kontrsugestija. Jis mano, kad kalbos bendravime viskas suvedama į paliepimus ir pavaldumą. Kreipimasis kalbant , jeigu ir nėra įsakymas, o informacijos pranešimas, visgi yra paliepimas atsakyti ir taip toliau. Klausytojas arba pasiduoda skatinimui (vykdo įtakotą veiksmą, nekrikštai suvokia informaciją), arba randa atsisakymo priemonių. Pokalbis abipusių prieštaravimų ir sutikimų grandis. Atsakymų, reakcijos uždelsimas, išgirstų apmąstymas taip pat yra prieštaravimas.
Taigi antra signalinė sistema gimė kaip įtaigos sistema tarp individų. „Antrosios” signalinės sistemos ištakose yra nepasikeitimas informacija, tai yra nepranešimas ko nors individo veiksmams – ypatingas bendravimas dar iki pranešimo funkcijos. Kalbos funkcijoje išskiriamas pats giliausias pagrindas – tiesioginis kalbos poveikis į adresato (recipiento) veiksmus arba įtaigos sugestiją.
Fiziologiniam įtaigos pagrindo atskleidimui didelį įnašą padarė rusų fiziologas I. P. Pavlovas. Jis nustatė, kad psichiniai skirtumai, kurie atsiskleidžia įtaigoje, atitinka galvos smegenų žievės funkcijos fiziologinius skirtumus, funkcinių ryšių tarp jos atskirų dalių nutraukimas. Smegenų informacinis modelis pasirodo izoliuotas nuo tikrovės. Į ją nepatenka grįžtamojo ryšio signalai. Izoliuotai ve
eikiančią sistemą galima sudaryti stipriomis emocijomis. Kaip tik norint padaryti poveikį, reikia vaizduotės su emociniu įtampos derinimu.
Įtaigos sąvoka, žiūrint iš jo objekto pozicijos, apima tris nuoseklius procesus:
1) Sugestinės informacijos, turinčios elgesio programą suvokimas, arba, pagal M. L. Lineckį “elgesio programos įdiegimas”.
2) Smegenų psichofiziologiniai pasikeitimai, užtikrinantys suvoktos elgesio programos įvykdymą.
3) Psichonervinis procesas, lemiantis vykdymo sistemą. Elgesys, kūno funkcijos tampa adekvačiomis įdiegtai programai. Įtaiga pasibaigia programos virtimu veiksmu.
Įtaigos mechanizmas, pažymi M. L. Lineckis, – pasireiškia tuo, kad jos objektas pradeda veikti ne dėl loginių samprotavimų, o paprastai tartum pastumiamas, “provokuojamas” sąmonėje supratimu apie tokio veiksmo atėjimą.
Taigi, mes galime kalbėti apie įtaigą kaip apie seniausią būdą socialinio – psichologinio žmonių vienas kitam poveikio, egzistuojanti dar iki žmonių gebėjimo logiškai mąstyti, – pabrėžia M. I. Skulenko. Įtaigos kilmė aiškinama jos universalumu.

Įtaigos panaudojimo istoriniai – kultūriniai aspektai

Įtaigą žmonės stichiškai panaudojo dar savo istorijos pradžioje. Tokio poveikio ypatumas, – pagal M. L. Lineckį – yra jos siejimas su mitologine sąmone ir religija. Įtaiga egzistavo ir žmogaus kasdieninėje praktinėje veikloje, sąveikavo su pirmykščių žmonių dvasinio gyvenimo formomis. Pirmykščiais laikais įtaigos ir religijos sąvokos emocinis – psichologinis pagrindas buvo baimė.
Besuyrant pirmykščiai sąmonei ir ryškėjant moralės realistinio žinojimo elementams, religijos įtaiga pradeda vaidinti vyraujantį vaidmenį religijoje ir žmogaus socialinės – kultūrinės veiklos apeiginėje -ritualinėje sferoje. Įtaiga buvo vienintelis galimas būdas, – pabrėžia Šerkovinas, – perduoti idėjas, kurių negalima įrodyti loginiais argumentais, kurie atrodė absurdiški vertinant sveiku protu ir įprastinėmis normomis.
Sugestijos tikslingo taikymo elementai egzistuoja daugelyje šiuolaikinėse pasaulio religijose ir tikėjimuose. Nemažą įtaigos taikymo patirtį turi ir krikščionybė. Jau pirmieji krikščionys taikė įtaigos metodus kulto praktikoje. Didelį sugestinį poveikį darė kolektyviniai kulto veiksmai – bažnytinės procesijos, skulptūrinių vaizdų, ikonų išnešimas. Vienas iš pirmųjų istorinių religinių paminklų, liudijančių apie efektyvų įtaigos taikymą yra Biblija. Kristus labai mažai davė tiesioginių instrukcijų: “.nevok, nežudyk.”. Bet jis dažnai pasakojo alegorijas, istorijas, kuriomis darė žmonėms nurodymus kaip jie turi elgtis.
Šiuolaikinė bažnyčia plačiai panaudoja įvairias psichologines priemones sugestiniam žmonių poveikiui. Kolektyviniai kulto veiksmai, pamokslautojo žodis, religinės apeigos, šventyklų architektūra ir interjeras, religinė muzika, aromatinių medžiagų kvapai daro stiprų sugestinį poveikį tikintiems, formuoja vienybės su Dievu susigiminiavimo su religine bendruomene jausmą. Todėl, – kaip teisingai pažymi I. J. Čerepanova, – teisingiau būtų sutelkti mokslo pastangas ne tiek į religiją, demaskuojant ir kritikuojant magiją, kiek ieškoti racionalių grūdų jose. Suprantama, ne visas psichologines priemones ir būdus galima mechaniškai perkelti į valdymo bendravimo situaciją. Bet jų analizė leidžia rasti universalias sudedamąsias dalis, kurių taikymas valdymo bendravime padidins jo efektyvumą.
V. M. Bechterevas pažymi: “Būdų perduoti psichiniai būsenai įtaiga kur kas daugiau ir įvairių negu būdų perduoti minčiai įtikinamu keliu. Štai kodėl įtaiga yra labiau paplitusi negu įtikinimas”. Įtaigos poveikio žmogui diapazonas neribotas – nuo paprastų komunikacijos aktų ir socialinės reikšmės reiškinių. Įtaiga gali dalyvauti jutimuose, suvokimuose, atskiros asmenybės, didelių ir mažų socialinių grupių elgesy. Įtaiga daro poveikį skirtingai žmogaus gyvenimo veiklai: poreikiams, įvertinimams, jausmams. Todėl ji ir dabar labai paplitusi kasdieniniame gyvenime. Ji gali būti nevalinga ir tikslinga. Ją taiko pačiose įvairiausiose žmogaus veiklos sferose: medicinoje, pedagogikoje, profesiniame mokyme, reklamoje, sporte. Įtaiga turi įtaką žmogaus pasaulėžiūrai jo nuostatoms, transformuojant jas.
Nepaprastai didelis įtaigos vaidmuo informacijos, turinčios meno formą, suvokime. Ji yra kaip viena meno skirtingų rūšių pagrindimų priemonių: grožinė literatūra, tapyba, kinas. Menas paveikia žodžiu ir vaizdu perduodančiu kartais sąmoningai hiperbolizuotai atskiras reiškinių savybes. Nepastebėdami to mes perimame mąstymo būdą ir netgi literatūros kūrinių herojų, autoteritingų mums žmonių manieras, esame mylimo žmogaus žavesio valdžioje, – pažymi M. L. Lineckis. Mes dažnai nevalingai pamėgdžiojame mums patikusius žmones, nesuvokdami patys kopijuojame jų elgesį. Linkę pasiduoti įpročių, tradicijų, papročių, skirtingų idėjų įtakai tėvų, gydytojų ir kitų reikšmingų asmenų pamokymams, gandams.
Sunku pervertinti įtaigos, kaip mokymo ir ugdymo vaidmenį. Čia ji yra kaip komunikatyvinių barjerų ir kitų kliūčių (skepticizmo, negatyvumo) įveikimo būdas.
Kaip psichologinio poveikio instrumentas, įtaiga plačiai taikoma žiniasklaidos. Be to, J. A. Šerkovinas išskiria dvi priešingas tendencijas.
1. Įtaiga nagrinėjama kaip pagrindinis būdas organizuoti visuomeninę nuomonę ir manipuliuoti žmonių sąmone. Tiesiogiai įsiveržia į jų psichinį gyvenimą. Informacinis poveikis čia organizuojamas tokiu būdu, kad mintys, supratimai, vaizdai įeitų tiesiogiai į sąmonės sferą ir įsitvirtintų ten, kaip kažkas duotas, neabejotinas, jau įrodytas. Tai tampa galimu pakeičiant psichikos aktyvams poelgio komunikacijos dalykui dirbtinai sukurtu informacijos suvokimo pasyvumu. Toks pasyvumas siekiamas tokiais būdais:
• Išlaikant dėmesį informacijos gausumui;
• Pranešimų įteikimo atektyne forma;
• Šaltinių prestižo dirbtinis hiperbolizavimas.
Pagrindinis tikslas, kurio siekiama, yra neleisti reiškinių loginio apmąstymo, neduoti galimybės nustatyti priežastinius ryšius ir kartu bandyti įpiršti ne tik tam tikrą išorinį elgesį, bet ir įdiegti į sąmonę įvertinimu atitinkamas normas.
2. Antra tendencija yra ta, kad įtaiga taikoma kaip pagalbinis mechanizmas, papildantis įtikinimo komunikaciją ir didinantis jo efektyvumą tais atvejais, kai reikalinga įveikti pasipriešinimą įtikinimui. Įtaiga čia vykdoma kartu su įtikinimu ir dėl vienų ir tų pačių tikslų. Sugestinis poveikis nekuriamas neinformuotumu, žmonių prietarumu, silpnumu ir kitais iracionaliais momentais, didinančiais žmonių pasirengimą nekritiškai suvokti informaciją.
Šiuolaikinėje socialinėje psichologijoje įtaigos principas taikomas aiškinant tarpasmeninio poveikio procesus. Svarbią vietą įtaiga vaidina valdyme. Ji yra viena iš pačių efektyviausių ir palyginti paprastų poveikio metodų taikomų pavaldiniams. Be to vadovui reikia atsižvelgti, kad komandos našiai sugestyviai daro poveikį vienas kitam, dėl ko susidaro bendra tikslo psichologinė nuostata, atsiranda specifinis psichologinis klimatas, formuojama kolektyvinė sąmonė.
Įtaiga būdama socialinio – psichologinio poveldo variantu, numatančiu nekritinį informacijos suvokimą, taikomu tais atvejais, kai kritinis mąstymas neduoda reikalingo efekto arba tiesiog nepageidautinas.
Įtaiga, kaip vienas iš bendravimo mechanizmų, turi tam tikrą kultūrinį vaidmenį, leidžiantį įvaldyti dvasines vertybes, perduoti žinias ir patirtį.
Įtaigos pagalba galima numatyti nuovargį, jį pašalinti, didinti žmogaus darbingumą. Ji turi didelių galimybių mažinant laukimo būsenos neigiamą poveikį, mažinti stresą ekstremaliomis sąlygomis. Šiems tikslams pasiekti vadovas gali taikyti atitinkamą įtaigos formulę, kuri turi būti trumpa, reikia vartoti paprastus ir suprantamus žodžius ir pasakyti su informacija atitinkančia įtaigos tikslus. Pavyzdžiui, norėdamas sumažinti pavaldinių susijaudinimą kritinėje situacijoje, vadovas gali kategoriškai įsakmiu tonu tarti frazę: «Visi ramūs! Veiksime pagal tokį planą. Kreipkite dėmesį į.».
Pavaldinių veiklos valdyme reikia atsižvelgti į tai, kad didelį sugestinį poveikį žmonėms daro gandai. Paprastai jie sklinda esant informacijos deficitui gyvybiškai svarbiu klausimu. Nežinia kelia pavojų, emocinę įtampą, kuri sudaro reikalingas sąlygas įtaigai suvokti. Jeigu vadovas oficialiai nepatenkina informacijos poreikio, tai žmonės jos trūkumą papildo asmeniniais spėliojimais, kurie žaibiškai išplinta. Natūralu, kad dažniausiai informacija jose pasirodo iškreipta arba visiškai melaginga.
Gandai emociškai išgyvenami dėl tokių faktorių:
a) jie liečia gyvybiškai svarbias ir reikšmingas situacijas;
b) patenkina informacinį poreikį;
c) yra bendravimo dalyvių savęs įtvirtinimo būdas: vienas jau demonstruoja savo informuotumą, o kitas turės informaciją, kurios neturės kiti;
d) gandai perduodami tiesiogiai žmonių, dažnai intymaus kontakto sąlygomis.
Vadovui reikia turėti omeny stichiškai plintančius gandus, darančius negatyvinį poveikį valdymo procesui, lengviau įspėti nei neutralizuoti. Žmogui žalinga ne išsami informacija, o jos nebuvimas arba ir sutrumpinimas. Socialiai reikšmingas informacijos objektyvumas, išsamumas ir operatyvumas -galingas priešinimasis gandų su įtaigos efektais atsiradimui ir plitimui.
Kelių ir būdų didinti psichologinio poveikio efektyvumą valdymo bendravimą, išaiškinimas reikalauja sudėtingų ir didelių psichologinių problemų gilaus apmąstymo. Jų tyrimas duoda žinių valdymo bendravimo teorijai, konkrečiai, psichologiniam poreikiui parengti.
Įtaigos poveikio žmogui mokslinis aiškinimas leidžia atskleisti reiškinių paslaptį, kuri ilgus amžius žmonėms buvo paslaptinga ir nesuprantama. Mokslo sukauptos žinios duoda galimybę suprasti įtaigos vaidmenį valdymo bendravimą, panaudoti jos galimybes optimizuojant valdymo procesą.
Vadovų susipažinimas su įtaigos psichologiniais pagrindais padės priimti teisingus sprendimus ieškant, atitraukiant ir rengiant valdymo informaciją, vengti galimų negatyvių efektų ir maksimaliai atsižvelgti į faktorius, darančius įtaką partneriui, suvokiant pranešimus ir toliau juos perdirbant.

Įtaigos būdai

Aukščiau išdėstyti dėsniai, liečiantys įtaigos, įtaigumo principus, proceso technologiją, turi tam tikrą praktinę išraišką, sugestijos būduose. Aišku, kad žemiau išvardyti būdai nėra išsamūs. Greičiausiai jie yra kai kurių aukščiau nurodytų principų realizacijos iliustracija. Todėl savotiškas vadovo praktikumas naudojant sugestiją yra įtaigos būdu, kuriuo galima skirti į tris grupes, įvaldymas:
1. Tiesioginės įtaigos būdai – patarimas, pasiūlymas, darantis įtaką pamokymams, komandai, įsakymams.
2. Netiesiogines įtaigos būdai – užuomina, pritarimas, smerkimas, “apgauti lūkesčiai” ir kt.
3. Paslėptos įtaigos būdai – nuvalkiotos tiesos, pasirinkimo iliuzija, visų variantų pateikimas, tikro ir norimo susiejimas.
Reikia pažymėti, kad pateikta klasifikacija reikalauja baigiamojo apdorojimo.

Tiesioginės įtaigos būdai

PATARIMAS IR PASIŪLYMAS

Šie būdai efektyviausi tuo atveju, jeigu objektą apėmė pasitikėti įtakojančiuoju. Tiesioginės įtaigos būdai reikalauja skirtingo balso tono, sakinių intonacijos, gestikuliavimo. Duodant patarimą, įtaigai tonas turi būti švelnus, geranoriškas. Tuo pačiu laiku psichologų tyrimai rodo, kad daugelis žmonių nežino savo intonacinių ypatumų. Labai dažnai patarimas duodamas pamokomu tonu, suprantamai keliančiu įtakojamajam vidinį protestą. Vardan išvengti šio trūkumo reikia tikslingai treniruoti kalbos intonaciją, naudotis balso garso įrašais.

PAMOKYMAS DARANTIS ĮTAKA

Pamokymas, darantis įtaką, apibūdinamas tuo, kad vadovo kreipimasis išreikštas imperatyvine forma, be argumentacijos, sąlygoja pavaldinio atlikimo elgesį. Tokio pamokymo žodinės formos yra paliepimas, nurodymas, draudimas. Šis pamokymas palaikomas emocingesne intonacija ir įtikinamais gestais. Frazės struktūra ir intonacijos neturi leisti kritinio suvokimo. Tekstas tariamas su nepalenkiamo įsitikinimo jausmu, kad pavaldinys įvykdys paliepimą. Kitaip nei komandomis ir įsakymais, kurie numato jau turimo įgūdžio suveikimą, tai pažymi I. D. Ladanovas, darantis įtaką pamokymas sukuria veiklos nuostatą apskritai. Atsistokite ! Išsitieskite! Aukščiau galvą ! Jūs galite gerai įvykdyti duotą jums užduotį. Eikite!
Reikia pažymėti, kad pamokymo lyginamasis svoris, lyginant su kitais įtaigos būdais valdymo bendravime, didesnis negu kitų bendravimo rūšių, pavyzdžiui, pedagoginio. Bet besaikis darančio įtaką pamokymo naudojimas mažina jo efektyvumą. Dažniausiai įtaka pamokymas panaudojamas kaip individuali priemonė, siekianti pavaldinių pasitikėjimą savimi, koreguoti pretenzijas, mažinti negatyvius įpročius, norint pakeisti elgesį. Darančio įtaką pamokymo efektyvumo sąlygos valdymo bendravime yra visų pirma vadovo autoritetas taip pat ne konfliktiški jo santykiai su pavaldiniais, teigiamas mikroklimatas firmos kolektyve, šio sugestyvaus būdo išraiškos ir žodinio stiliaus forma.

KOMANDOS ĮSAKYMAI

Komandos ir įsakymai, kaip tiesioginės įtaigos rušis, reikalauja tikslaus ir greito įvykdymo. Jie numato elgesio automatizmą ir yra ypatinga verbalinio poveikio rūšis, pateikta trumpa forma, tiksliai nustatoma egzistuojančiais normatyviniais teiginiais arba tradicijomis. Komandos duodamos tvirtu ramiu balsu ir įsakmiu tonu. “Sugestija – tai neleidžiantis abejonių teiginys. Jokių “turbūt” arba “galbūt”’, o “taip ir tiktai taip”. Svarbu, kad nurodymai prasiskverbtų į bendradarbių sąmonę, pagal galimybę giliai ir vienareikšmiškai. Tuomet formuojamas tvirtas ir kompleksinis suvokimas. Kalbėkite su savo bendradarbiais taip, tarsi jūs įkalbėtumėte kokią nors informaciją į magnetolos kasetę. Jeigu jūs įkalbėsite į kasetę tyliu balsu, tai atkūrimas, žinoma, irgi bus tylus.
Valdymo bendravime skiriamos komandos:
1. Išankstinės, kurių tikslas yra moralinis – psichologinis parengimas tam tikriems veiksmams atlikti ;
2. Vykdomosios, skatinančios tiesioginiams veikmams ( “Eikite!”, “Vykdykite”);
3. Draudžiančios, siekiančios greitai sustabdyti nenorimą arba neigiamus veiksmus (“Nutraukti!”, “Nutilkite!”, “Baikite nervintis!”) ;
4. Komandos veikiančios pagal pavyzdį, jų tikslas skatinti pavaldinius, kopijuoti vadovo veiksmus. Komandų ir kitų tiesioginės įtaigos būdų psichologinio poveikio efektyvumo sąlygos yra:
a) komandų vykdymo pratybų derinimas su aiškinamuoju darbu siekiant pateikti pavaldiniui tiksliai ir nepriekaištingai komandą ir įsakymą, kad būtų įvykdyta’
b) pavaldinių komandų ir įsakymų įvykdymo įgūdžiai, laipsniškas jų formavimas ir tobulinimas nuo nesudėtingų iki sudėtingiausių;
c) vadovo taktas, tai ypatingo ir pagarbos pavaldinio asmenybei derinimas;
d) verbalinio poveikio lakoniškumas, informacijos naujumo ir įtaigos formulių stereotipiškumo derinimas;
e) komandų ir įsakymų įvykdymas turi duoti pavaldiniui pasitenkinimą tiksliai ir suderintai atliktų veiksmų estetiką.

Išvardintoms savybėms priskiriamos šios: komandos panaudojimas turi būti tikslingas ir pateisintas atsižvelgus į situacįją.

PAKARTOJIMAS

Tiesioginės įtaigos būdų grupei turbūt reikia skirti ir pakartojimą. Daugelis tyrinėtojų sutinka, kad stimulas, daug kartų nukreiptas į recepientą, duoda efektą, kurio negalima pasiekti panaudojant vieną kartą. Pagal V. N. Kulikovą pastebėjimus, įtaigai pasiekti dažnai nepakanka vieno karto. Norint pasiekti rezultatą, jį reikia pakartoti. Bet kartojant poveikį reikia siekti to, kad tai ką norime įteigti pasiektų klausytojų sąmonę arba skaitytojų kiekvieną kartą iš naujo skirtingais faktoriais, kad pasikeistų turinio pateikimo būdas. Įtaigos jėga tokiais atvejais didėja, pirma kadangi kartojama mintis, kuria norima padaryti įtaką. Antra, darančios įtaką idėjos poveikio būdo pakeitimas garantuoja nuo pasyvaus ir slapto pasipriešinimo.
Kartu J. A. Serkovinas pažymi, kad atskiruose darbuose pastebima tendencija pervertinant pakartojimų vaidmenį. Šis būdas pagal jį svarbus, bet toli gražu ne tiek, kad būtų jam priskirtos maginės savybės. Kartojimas neturi būti mechaniškas. Stereotipiškas informacijos atkūrimas mažai sėkmingas sugestyviam poveikiui.
Kartojimą kaip įtaigą reikia taikyti įskaitant tai, kad vaizdinių vaizdų pakartotinas suvokimas nekintamai kels psichikos asociatyvinį veiksmą.

Netiesioginės įtaigos būdai

Netiesioginė įtaiga duodama ne imperatyvinė, o greičiau aprašymo forma: pasakojimo kokio nors atvejo aprašymo, komentaro, užuominos ir kt. Čia pareikštas netiesiogiai poveikio tikslas. Darančio įtaką poveikio jėga čia nustatoma vadovo kalbėjimu, jo mokėjimu valdyti balsą, mimiką, gestus, perduoti jausmus intonacijomis. Valdymo bendravimo situacijai netiesioginė įtaiga labiau prieinama, kadangi ji nedaro žalos pavaldinio savigarbai, neprovokuoja asmenybės apsaugos mechanizmų paleidimo, kas gali būti stebima naudojant kai kur tiesioginės įtaigos būdus, pavyzdžiui, įsakymo arba komandos. Netiesioginė įtaiga panaudojama tada, kai reikia švelnesnio priėjimo prie partnerio situacijose, šalinančiose, iš vienos pusės įtikinimo galimybę, o iš kitos, tiesioginės įtaigos.
Netiesioginės įtaigos pagrindiniai būdai yra užuomina, daranti įtaką netiesioginis pritarimas, netiesioginis pasmerkimas ir kt.

UŽUOMINA

Ji gali būti kaip pajuoka, ironija, patarimas, analogija. Užuominos vidinė prasmė jos kryptingume ne į sąmonę, ne į objekto logiką, o į emocijas ir vidines nuostatas. Kartu pajuoka, ironija, analogija būdama veiksmingais instrumentais, gali užgauti objekto savigarbą, kas gali būti kontrsugestinių barjerų atsiradimo priežastimi. Dėl to įtakojantis turi jautriai pajusti objekto požiūrį į bendravimo dalyką. Didelę reikšmę įgauna situacijos bendravimo emocinis tonas. Čia pageidautinas “koncerto nuotaikos” sukūrimas, nuolatinio intereso sprendžiamai problemai formavimas.
NETIESIOGINIS PRITARIMAS ARBA PASMERKIMAS

Darantis įtaką netiesioginis pritarimas naudojamas formuoti pavaldinių įsitikinimo jausmą, savo jėgomis, teigiamą požiūrį į atliekamą užduotį. Pritarimas tariamas su ryškiu emociniu atspalviu, balse girdima šiluma, vyrauja švelnus tonas tai netiesioginis pritarimas objektui sudaromas asmeninės savigarbos jausmo pojūtis, formuojama nuostata, skatinanti veiklą tokiu pačiu būdu.
Darantis įtaką tiesioginis pasmerkimas savo forma turi būti trumpas, lakoniškas. Vadovo kalbos intonacija turi sukelti partnerio adekvačią emocinę būseną. Ji koreguoja asmens, kuriam padaroma įtaka, elgesį.

“PLAUBO”

Šis įtaigos būdas pirmiausiai buvo taikomas medicinoje. Gydytojas išrašydamas ligoniui neutralų vaistą, tvirtina, kad jis turi didelį gydymo efektą. Vartodamas tokius vaistus ligonis jaučia palengvėjimą ir netgi pasveiksta.
Valdymo bendravime gali būti situacijos, kuriose galima naudoti būdą “PLAUBO”, konkrečiai pedagoginiais tikslais. Bet naudotis juo reikia labai atsargiai, kadangi jo naudojimo fakto atskleidimas suvokiamas kaip apgavystė.

“APEINAMASIS MANEVRAS”

Šio būdo esmė, – rašo I. D. Ladanovas, – yra ta, kad kokia nors mintis arba idėja teikiama objektui kaip jo nuosava.

APGAUTAS LŪKESTIS

Šis būdas gali būti panaudotas valdymo bendravime tiek esant draugiškam objekto požiūriui į sugesterių, tiek ir esant ryškiai priešiškam šio būdo sėkmingo naudojimo prielaidą, – pagal I. D. Ladanovą yra sukūrimas įtemtos situacijos laukiant iš oponento tam tikrų veiksmų. Išankstiniai įvykiai turi suformuoti objektui griežtą minčių eigą. Pastebint šio kryptingumo nepagrįstumą įtaigos objektas darosi sumišęs ir be pasipriešinimo priima siūlomą idėją.

SOKRATO BŪDAS

Jo esmė bendravimo eigoje neduoti pašnekovui pasakyti “Ne”, o priversti jį visą laiką kalbėti “Taip”, t. y. pritarti sugesterio nuomonei.

“LASVAS” KOMENTARAS”

Šis būdas buvo sukurtas įtaigos racionalumo teorijoje. Tokio komentaro užduotis yra tam tikro konteksto sukūrimas siekiant pateikti informaciją apie faktus. Įtaiga čia vykdoma konkrečiai keičiant požiūrio objektą.

FAKTŲ ILIUSTRAVIMAS

Stebimas vaizdas vykdomas, o idėjos ir tikėjimas, kaip imitacijos objektas suvokiami skirtingomis asociacijomis grindžiant šiuos matomus vaizdus.
J. A. Serkovinas teikia įtaigos būdus, parengtus Amerikos psichologų sutuoktinių. Šie būdai plačiai taikomi užsienio žiniasklaidoje ir reklamoje. Atskiri iš šių būdų gali būti efektyvūs ir naudojant valdymo bendravime.

“ETIKEČIŲ KLIJAVIMAS”

Pagrindinės idėjos arba reiškinio pavadinimui klijuojamas epitetas arba metafora, dažniausiai įžeidžiantis, keliantis neigiamą požiūrį. Taigi sąmoningai vartojami emociniai žodžiai arba žodžių junginiai, kurie anksčiau buvo neutralūs. Šis būdas dažniausiai naudojamas norint apšmeižti reiškinį arba dalyką recipiento akyse. Kartu šis būdas gali būti panaudojamas ir dėl kokio nors reiškinio garsinimo, asmenybės, garsinimui sudaryti ir t. t. Taigi etiketės gali turėti ir teigiamą atspalvį.

“ŠVYTĖJANTIS DŽIAUGSMU APIBENDRINIMAS”

Yra konkretaus daikto, idėjos arba asmenybės žymėjimas apibendrinančiu gimininiu vardu, turinčiu teigiamą emocinį atspalvį. Šio būdo tikslas yra paskatinti bendravimo partnerį priimti ir pritarti teikiamai sąvokai. Švytinčio džiaugsmu apibendrinimo būdas slepia konkretaus daikto, idėjos arba asmenybės neigiamas puses ir tuo pačiu nekelia recepientui nenorimų asociacijų. Šiuolaikinio gyvenimo švytinčio džiaugsmą apibendrinimo pavyzdys yra demokratiniai pertvarkymai ( pertvarkymai vyksta, bet nebūtinai jie visi demokratiniai) ir perkėlimo arba transfero būdas. Jo esmė skatinti partnerį teikiamos sąvokos asociacijai su kokiu nors kitu, turinčiu neginčijamą prestižinę vertybę, kad sąvoka būtų prieinama taip pat galima sužadinti neigiamą požiūrį perkeliant sąvoką į neigiamų asociacijų žadinimą. Pateikimas asmens, kurį gerbia arba atvirkščiai, neapkenčia partneris, pasisakymo.
Sužadinti klausytojo asociacijas, pozityviai vertinti komunikatoriaus asmenybę ir jo pateikiamas sąvokas, siejant jas su tuo, kad tarsi skirtos paprastiems žmonėms , kad jos yra įprastos.
J. A. Šeirkovinas, – plačiai naudojamas idėjoms, asmenybėms, situacijoms, kurių negalima diskredituoti loginiu įrodymu, apšmeižti.

“LIUDIJIMAS”

Pateikimas asmens, kurį gerbia arba atvirkščiai, neapkenčia partneris, pasisakymo. Tokiu pasisakymu pateikiamas reiškinio vertinimas. Šis įvertinimas turi paskatinti recepiento tam tikrą teigiamą arba neigiamą požiūrį į aptariamą reiškinį. Čia gali būti panaudoti politinių veikėjų, žinomų aktorių pasisakymai.

ŽAIDIMAS VAIDINANT PRASTUOMENĘ

Taikant šį būdą pranešimas pateikiamas sąmoningai supaprastintai, vartojant kasdieninę leksiką (kartais netgi necenzūrinę), šiai aplinkai įprastą žargoną. Šio būdo tikslas yra sužadinti klausytojo asociacijas pozityviai vertinti komunikatoriaus asmenybę ir jo pateikiamas sąvokas, siejant jas su tuo, kad tarsi skirtos paprastiems žmonėms, kad jos yra įprastos. Apskritai prastuomenė gali būti demonstruojama išorine išvaizda, elgesiu, gyvenimo būdu.

“PERSKIRSTYMO BŪDAS”

Esmė yra atrankoje ir tendencingame pateikime audotitorijai tik teigiamu arba neigiamu tikrovės faktų, turint tikslą daryti įtaką partneriui, teigiant, kad kokia nors idėja yra teisinga. Čia vyksta faktų inspiravimas, kurie atveda partnerį prie reikiamų išvadų. Išoriškai tarsi išlaikomas įtikinimas.

“FURGONO SU ORKESTRO”

Šis būdas partnerį skatina priimti pateikiamą pranešime vertybę, kadangi visi šioje socialinėje grupėje ją palaiko apeliacija visiems, pažymi J. A. Šerkovinas, plius įskaito, kad žmonės paprastai tiki daugumos nugalimąja jėga ir todėl nori būti su tais, kas ją sudaro. Šis būdas plačiai taikomas prekių ir paslaugų reklamoje. Valdymo bendravime šis būdas taikomas apeliuojant į kolektyvo nuomonę.

PASLĖPTOS ĮTAIGOS BŪDAI

Paslėptos įtaigos būdai šiais laikais labai taikomi medicinoje, reklamoje, dalinai panaudojami pedagoginėje veikloje. Po atitinkamos adaptacijos jie gali būti sėkmingai taikomi ir atskirose valdymo bendravimo formose.

TRIUIZMAS ( GAL TRIVALUMAS)

Triuizmas – tai akivaizdi tiesa, banalumas. Bet tokios akivaizdžios tiesos pasakymas pokalbio su pavaldiniu eigoje daro įtaką, kadangi vykstančius aplinkiniame pasaulyje įvykius žmonės linkę suvokti kaip savo, kad rodos viskas nukreipta į juos. Pavyzdžiui, vadovo pasakymą, kad pavaldiniai turi kokybiškai ir laiku vykdyti viršininko užduotis, konkretus vykdytojas gali nesąmoningai prisiimti sau. Šio būdo vertė dar yra ir ta, kad suvokdamas banalumą, kaip adresuotą sau, pavaldinys neturi galimybės prieštarauti prieš akivaizdžią tiesą: viršininkas turi vadovauti savo pavaldiniams, bet konkrečioje situacijoje ji automatiškai teikia konkrečiam vadovui galimybę duoti tam tikrą užduotį konkrečiam vykdytojui.

PASIRINKIMO ILIUZIJOS PATEIKIMAS

Labai efektyvus įtaigos būdas yra pasirinkimo iliuzijos pateikimas. Egzistuoja frazės, kuriose kažkokio daikto, reiškinio arba elgesio buvimas meistriškai spėjamas. Pavyzdžiui, jeigu aš jūsų paklausiu : “Marsiečiai žali ar žydri? – tai pačiu klausimu aš numatau marsiečių egzistavimą. Jeigu, vadovaujantis klausimo logika, jūs atsakote : “Marsiečiai ne žali ir ne žydri” – marsiečiai vis vien liks. Šio būdo esmė yra ko nors konstatavimas per pasirinkimo iliuzijos pateikimą. Jeigu, pavyzdžiui, vadovas paklaus pavaldinio : “Jūs šią ataskaitą parengsite šiandieną vakare ar rytoj iš ryto?” Tai tokiu klausimu numatoma, kad ataskaitą bet kokiu atveju RENGS JIS. Pasirinkimo iliuziją tikslinga naudoti siekiant išvengti konfliktų, optimizuojant vadovo ir pavaldinio bendravimo psichologinį klimatą.

VISU VARIANTŲ PATEIKIMAS

Sudėtingiausias visų variantų pateikimo metodas, kai vadovas išvardina arba pateikia visus galimus veiksmų variantus pavaldiniui, bet mimika, balso ekspresyvumas išskiria labiausiai pageidautiną įvykių etapą. Šiuo metodu, taip pat kaip ir ankstesniu, pirma, konstatuojama arba numatoma tai, kad pavaldinys imasi kokių nors veiksmų. Antra, nesąmoningu lygiu daroma tikslingiausiam šių veiksmų variantui. “Jūs galite stažuotę praeiti lapkričio arba gruodžio mėn., netgi kitais metais, bet geriau, jeigu jūs tai padarysite kitą savaitę” – jeigu šioje frazėje norimas stažuotės terminas bus išskirtas gana aiškiai, tai pavaldinys greičiausiai priims tą sprendimą kuriuo suinteresuotas vadovas.

TIKRO IR NORIMO SUSIEJIMAS

Labai lengva taikyti tokį įtaigos metodą, susiejant esamą ir norimą. Pačiame pavadinime yra jo taikymo schema. Pavyzdžiui : “Juo daugiau jūs ginčijotės ir atsisakote vykdyti šį pavedimą, juo aiškesnė jums dalyko esmė ir lengviau suprasti mane” , “Juo daugiau jūs abejojate dabar, juo lengviau jums bus vykdyti užduotį”.
Aišku, kad šie paslėpti įtaigos metodai, kaip ir visi kiti, neveikia automatiškai, bet jie gerokai žymiai didina vadovo komunikatyvumą ir, vadinasi, didina valdymo bendravimo efektyvumą.

IŠVADA

Tyrimai rodo, kad vadovas iki 80% darbo laiko eikvoja valdymo bendravimui. Vadinasi, vaisingai gali dirbti tik tas vadovas, kuris sugeba organizuoti efektyvų valdymo bendravimą. Šios užduoties sprendimas neįmanomas be komunikacijos psichologinių pagrindų žinių.
Valdymo bendravimo efektyvumo pagrindinė sąlyga yra vadovo įsisąmoninimas to, kad gamyklos, firmos, organizacijos veiklos tikslų realizavimo galimybės didėja, jeigu teisingai organizuotas bendravimas, apskritai sukurta tarpusavio supratimo, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera. Jei bus atsižvelgta į grįžtamojo ryšio ypatumus, bus taikomos psichologijos žinios. Tai padės įveikti koniunikatyvinius barjerus, taip pat teisingas komunikatyvinio poveikio rūšies pasirinkimas gerokai sumažins tiek vadovo, tiek pavaldinių laiko sąnaudas.
Šis darbas neišsprendžia visų valdymo bendravimo psichologinių aspektų. Vadovo praktinei veiklai svarbią reikšmę turi nuodugnesnis psichologinio poveikio metodų parengimas, taip pat klausimų, kurie liečia tarpusavio supratimą (perceptyvine puse) bendravimo procese.
Skirtingų dalykinio bendravimo rūšių taikymas valdant personalo veiklą – įsakymo, pokalbio, pasitarimo ir kt., reikalauja iš vadovo žinoti jų ypatumus ir taikymo technologiją. Šie klausimai taip pat gali tapti studijavimo dalyku dalyvaujant socialinių – psichologinių treniruočių, savarankiško darbo procese.
Per visą gyvenimą žmogus intuityviai perima bendravimo normas ir taisykles. Bet vadovui to akivaizdžiai nepakanka. Todėl reikalingas sistemingas vadovų mokymas tų dalykinio bendravimo aspektų, kurie jau turi labiau ar mažiau patikimą mokslinę bazę. Aktuali užduotis yra mokslinis parengimas tų bendravimo klausimų, kuriuos sąlygoja valdymo veikla.
Vakarų biznieriai ir politikai pradėjo imti iš psichologų pamokas. Džonas D. Rokfeleris, pasiekęs sėkmės viršūnę, vieną kartą pasakė : “Mokėjimas bendrauti su žmonėmis – tokia pat už pinigus perkama prekė, kaip cukrus arba kava. Ir aš pasirengęs mokėti už tą daugiau negu už bet kurią kitą prekę pasaulyje”.
Skirtingų šalių psichologai bendravime mato valdymo objekto elgesio koregavimo stiprią priemonę ir skiria jam reikiamą dėmesį ir teoriniuose tyrimuose, ir rengdami mokymo dalykiniam bendravimui praktines priemones. Jie rengia skirtingus metodinius būdus, leidžiančius žmogui elgtis korektiškai ir tuo pačiu laiku jaustis laisvai. Šios metodikos numato mokymą visų pirma dalykinio bendravimo, kad pirmiausia reikia mokytis dalykinio bendravimo psichologijos, taip pat mokytis logikos, retorikos ir kitų dalykų, kurių reikia norint įvaldyti bendravimo įgūdžius.
Tarp parengtų socialinėje psichologijoje mokymo formų bendravimo menui efektyviausiu laikomas vaizdo treniruotė, kuri vedama naudojant vaizdo techniką – galingą kontrolės priemonę. Ypatinga vieta skiriama žaidimui arba dalykiniui žaidimui – profesinės veiklos dalykinio vaidmens ir socialinio turinio atkūrimo formai, būdingam valdymo santykių modeliavimui.
Kai kurioms profesijoms bendravimas sudaro jų veiklos pagrindą. Nuo bendravimo formos, stiliaus, jo emocinio atspalvio labai priklauso jos efektyvumas. Tokių profesijų kategorijai neginčijamai priklauso ir vadovo pareigos. Joms reikia tam tikrų asmenybės savybių, nustatančių gebėjimą bendrauti. Taigi tarp personalo veiklos valdymo efektyvumo didinimo psichologinių metodų didelį vaidmenį turi dalykinio bendravimo optimizacijos klausimai, kurie turi atsispindėti vadovo mokymuose ir kvalifikacijos tobulinime.

Naudota literatūra

1. „Bendravimo psichologija“ KTU, Kaunas 2001m.
2. Bronius Puzinavičius „Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai“ I dalis, Vilnius 2001m.

Leave a Comment