ELGESIO KONFLIKTINĖSE SITUACIJOSE STILIAI

PRAKTINIS DARBAS NR. 6

ELGESIO KONFLIKTINĖSE SITUACIJOSE STILIAI

Tikslas: Analizuoti savo ir pedagoginės sąveikos dalyvių tarpasmeninius konfliktus ir išmanyti jų valdymo strategijas.

Užduotis. Elgesio konfliktinėse situacijose stiliaus (pagal K. Thom) nustatymas.

Konfliktas – tai priešingų poreikių, tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Individualūs poreikiai, tikslai ir skirtingos vertybės, įvairios nuomonės ir išreiškiamos emocijos darbinėje aplinkoje gali sukelti konfliktus.

Jei Jūsų organizacijoje pasitaiko konfliktų – vadinasi darbuotojai nėra verčiami priimti vienos nuomonės – jie gali diskutuoti, ieškoti tinkamesnio sprendimo, skatinamas aktyvumas, mąstymas ir kūrybiškumas. Žinoma, konfliktai gali apsunkinti tarpasmeninį bendravimą, padidinti įtampą ir mažinti darbo efektyvumą (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Kiekviena organizacija patiria konfliktų. Didesnė organizacija – didesnė konfliktų tikimybė. Tik labai svarbu mokėti juos spręsti, pasirinkti tinkamą konflikto įveikimo strategiją.

Konfliktų sprendimo strategijos

Rungtyniavimas/konkurencija

Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaimėję, mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. Šiandien pralaimėję, rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Prisitaikymas

Priimama oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavimą.

Ši strategija tinka tuo atveju, kai konfliktas nėra gilus, rimtas ar kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui, o mums – nelabai. Nepatariama taikytis prie kito, jei oponentas visiškai to nevertina, nori paversti prisitaikymą taisykle, neatsako geranoriškumu (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Vengimas

Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų, neginamos savo teisės, su niekuo nesitariama dėl sprendimo. Iš konflikto pasitraukiama (pvz.: tylima, išeinama iš kambario), tokiu būdu netenkama galimybės paveikti situacijos eigą.

Ši strategija pateisinama tada, kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Kompromisas

Tai abipusės nuolaidos. Ši strategija yra taikytina tada, kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami, kai sprendimą reikia rasti labai greitai, kai kiti bandymai spręsti konfliktą buvo neefektyvūs (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Bendradarbiavimas

Aktyviai dalyvaujama konflikto sprendime, ginama savo interesus, atsižvelgiama į oponento pageidavimus, randama abi puses tenkinantį sprendimą.

Ši strategija naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms, kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai, kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę (https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html).

Bendradarbiavimo strategijos pagrindiniai žingsniai (http://pkg.lt/straipsniai/konfliktu-valdymas):

Kontroliuokite emocijas, pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: “Aš žinau, kad tu esi susinervinęs. Aš susinervinęs ne mažiau nei tu. Bet jei mes norime išspręsti problemą, mes turime emocijas “atidėti į šalį”. Ar tu tam pasirengęs?”

Pasiūlykite taisykles, kurių turėtų laikytis abi pusės, spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą, nepertraukinėti, nepykti ir nereikšti priešiškumo, net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais, gerbti vienas kitą, stengtis suprasti priešingą nuomonę.

Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės, požiūriai, vertinimai, pageidavimai. Sutelkite dėmesį į interesus, o ne į poziciją, ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite jų. Pažvelkite į situaciją oponento akimis. Venkite sprendimų apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą.

Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Išsiaiškinkite, kodėl žmogus pasielgė taip, o ne kitaip. Tačiau neklauskite tiesmukiškai: “Kodėl tu nedarei to?”. Geriau: “ Kokia priežastis tave paskatino šitaip pasielgti?”

Alternatyvių variantų pasiūlymas. Pasiūlykite kuo daugiau problemos sprendimo variantų. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų, kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu.

Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas, parodykite ir įvertinkite oponento indėlį konfliktinėje situacijoje, padėkokite už geranoriškumą.

Atlikus testus mano atveju dažniausiai dominuojantis konfliktinėse situacijose elgesio būdas – kompromisas. Galiu pritarti šiai išvadai, nes jei kyla konfliktas gebu pateikti keletą situacijos modelių ir kartu ieškoti išeities iš konfliktinės situacijos. Niekada nesistengiu sukelti konfliktinės situacijos, o kai tai nutinka tai būna abipusis ginčas ir bendros nuomonės neradimas. Nemėgstu nusileisti todėl, kaip jau minėjau stengiuosi pateikti, kuo daugiau įvairių sprendimo būdų.