ĮVADAS
Šiame savo darbe analizavau, kaip charakterio tipai veikia bendravimą. Bendravimas – tai ne tik keitimasis informacija, bet ir didžiulė socialinė vertybė, praturtinanti abi bendraujančias puses. Tai – geros nuotaikos, aktyvesnės kūrybinės veiklos laidas, patikimas kelias į psichologinę harmoniją. Buvo prieita nuomonė, kad buti grynai ekstravertu, ar intravertu nėra gerai. Todėl norint išmokti gerai bendrauti, visų pirma reikia mokėti kontroliuoti save, ir elgtis kiekvienoje situacijoje kitaip. Juk bendrauti daug maloniau, kai žmogus atviras, nuoširdus. Praranda bendravimas prasmę, jeigu visiškai skiriasi pažiūros, nežinoma, ką apie tave mano, ko gali laukti ir ko laukia iš tavęs. Bendravimas kur kas sklandesnis ir malonesnis, kai gerai žinomas pašnekovo charakteris, temperamentas, atsižvelgiama į vieno ir kito interesus, papročius ir įpročius. Charakteris – tai asmenybės bruožai būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje. Charakterio įpatumus įtakoja aplinka, šeima, gyvenimo aplinkybės. Tačiau pats žmogus vaidina didžiausią vaidmenį.
TEORINĖ DALIS
Bendravimas – tai ne tik keitimasis informacija, bet ir didžiulė socialinė vertybė, praturtinanti abi bendraujančias puses. Tai – geros nuotaikos, aktyvesnės kūrybinės veiklos laidas, patikimas kelias į psichologinę harmoniją. Žmogus apskritai negalėtų ne tik egzistuoti, bet ir pajusti gyvenimo džiaugsmą be glaudžių ryšių, dažnų susitikimų, be bendros veiklos su aplink esančiais. Bendravimas kur kas sklandesnis ir malonesnis, kai gerai žinomas pašnekovo charakteris, temperamentas, atsižvelgiama į vieno ir kito interesus, papročius ir įpročius.Kiekvienas gerai pažįstame jausmą, kurį sužadina nuoširdus bendravimas, tačiau jis ne visų širdyse randa atgarsį. Su vienais lengviau rasti bendrą kalbą ir malonu bendrauti, su antrais – sunkiau, nuo trečių – nusisukame, ketvirtų – vengiame. Sunku bendrauti su tais, kurie apšaukia, užgaulioja. Bendravimas daugiau teikia kančios negu džiaugsmo, kai įsiterpia klasta ir apgaulė, beatodairiškai tenkinami tik savieji poreikiai. Argi įmanoma bendrauti su žmonėmis, galinčiais kiekvienu momentu išduoti, apkaltinti vien dėl to, kad spręstųsi jų problemos?.. Nemalonu bendrauti ir su žmonėmis, kurių akyse nesimato džiaugsmo, o žvilgsniai šalti ir nepatiklūs.
Žymiai sunkiau bendrauti tam, kuris bijo viešai pasakyti savo nuomonę, nesugeba ir nenori atleisti. Sunku prisitaikyti ir prie genijų arba keistuolių. Praranda bendravimas prasmę, jeigu visiškai skiriasi pažiūros, nežinoma, ką apie tave mano, ko gali laukti ir ko laukia iš tavęs. Atsiranda visokiausių situacijų, kai stengiamasi bendravimą įsprausti į kažkokių visiems atvejams tinkamų elgesio kultūros taisyklių rėmus. Nėra ir niekas negali pasiūlyti rekomendacijų, kurios tiktų visų stilių bendravimui. Protingiausia kiekvienoje konkrečioje situacijoje vadovautis ne tik nusistovėjusiomis normomis ir principais, bet ir savais, toje situacijoje tinkamiausiais. Vieni žmonės labiau linkę bendrauti, kiti – mažiau. Kai kurie net nepažįstamoje kompanijoje – tarsi žuvys vandenyje, o kitiems vakaroti su nepažįstamais žmonėmis – tikras pragaras. Ir vis dėlto, kaip teigia amerikiečių sociologai ir psichologai, nėra uždarų ir nešnekių žmonių. Žmonės tik nemoka būti komunikabilūs. Taigi reikia mokytis bendrauti su įvairiausiais žmonėmis įvairiausiose situacijose. Žmonija tūkstantmečiais mokėsi bendravimo meno, kurdama vis tobulesnes taisykles, įstatymus, elgesio normas. Visi siekiame tokio bendravimo, kurio dėka kiekvienas pailsi, atsigauna, pasijunta pakylėtas. Žinoma, kartais vietoj laukto džiaugsmo bendravimas sudrumsčia dvasios ramybę, prišiukšlina sielą, sukelia net pykčio audras.Charakteris – tai asmenybės bruožai būdingi tik tam žmogui. Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje.
Žmonės pagal charakterį yra skirstomi į:1. Intravertus (pasyvesnio charakterio žmonės).2. Ekstravertus (visas dėmesys nukreiptas į išorinį pasaulį).
Ekstravertiškumas ir intravertiškumas yra tik du iš daugelio žmogaus elgesio savitumų. Bet dažniausiai jie gana akivaizdūs ir lengvai atpažįstami.
Ekstravertas. Energingas, veiklus, aktyvus, suvartoja daugiau energijos, nei gauna, todėl veiklos stilius neekonomiškas. Lengvai užmezga kontaktus. Imasi vis naujų ir naujų darbų. Dažnai persidirba, pervertina save, reikia prilaikyti. Atviras, nukreiptas į išorę, jam reikalinga veikla, psichologinis aktyvumas. Su malonumu pasakoja ir rodo. Kontaktai su nepažįstamais nesukelia įtampos. Gailisi dažniau dėl per didelio savo aktyvumo. Lengviau suprasti kitus, nei save. Labiau linkęs keisti kitus, nei keistis pats, sunku prisiderinti prie kitų. Svarbus išorinis pasaulis. Orientuotas į objektus – žmones, daiktus, o santykius tarp jų nelaiko svarbiais. Išorines problemas sprendžia greičiau, negu vidines. Pareigų nemėgsta, bet mėgsta reikšti iniciatyvą. Dažnai imasi kelių darbų iš karto, pradeda naują nebaigęs seno. Didžiuojasi tuo, kad daug dirba. Žino, kad lengvai gali pasiekti aukšto posto, jam įprasta vadovauti. Mėgsta konkurenciją ir puolimą. Jo vadovaujamos organizacijos auga, veržiasi į svetimas teritorijas.
Intravertas. Daugiau sukaupia energijos, nei išduoda. Veiklos stilius pasyvus, lėtesnis, bet ekonomiškas. Labiau laukia kontaktų iš kitų žmonių, nei užmezga pats. Kontaktai su nepažįstamais reikalauja pastangų. Negali prisiversti atsiverti. Linkęs daryti mažiau nei reikia, reikia paraginti, aktyvizuoti. Labiau linkęs klausyti, stebėti, nei kalbėti. Nukreiptas į savo vidinį pasaulį, lengviau supranta save, nei kitus, uždaras. Labiau savimi pasitiki, kai mažiau kontaktų. Geriau linkęs keistis pats, nei keisti kitus, jam lengviau prisiderinti, nei bandyti aktyviai paveikti žmogų. Galvoja lėčiau, bet kokybiškiau, detaliau. Stengiasi riboti rūpesčių ratą. Svarbesnis vidinis pasaulis, savo jausmai, mintys. Nemėgsta atsakomybės, bet noriai vykdo savo pareigas. Perdėtą aktyvumą laiko nepriimtinu. Dažniau gailisi dėl neįgyvendinto aktyvumo, veiklos. Gerai apskaičiuoja savo jėgas, retai pradeda kelis darbus iškarto. Būdingos gilinimosi ir tobulinimosi tendencijos. Įsitraukęs į darbą gali greit sustoti, jei yra reikalas. Sunku priprasti vadovauti, laikosi pasiekto aukšto posto, nes sunku buvo jį gauti. Jei įmanoma, vengia konkurencijos. Kitų teritorijos mažai domina, tad jo vadovaujamos organizacijos auga nuolat tobulindama savo struktūrą ir darbo metodus. Būdinga stabilumas, ištikimybė, lojalumas. Intraverto charakteris formuojasi melancholiko ir flegmatiko temperamento pobūdžiu. Išorinis tokio žmogaus gyvenimas atrodo pilkas ir monotoniškas. Tai tipiškas namisėda. Savo išore ir kalba jis neatkreipia dėmesio į save.
Tačiau tiek intravertas, tiek ekstravertas daro klaidas bendraudami. Galima išskirti pagrindines to priežastis: žmonės yra linkę pasiduoti inercijai. Mes pradėję kažką daryti, tai darome ir toliau. Intravertai dėl savo charakterio linkę elgtis visose situacijose pasyviai: nutylėti, nesikišti. Bet tokiose situacijose, kur toks eggesys teisingas, intravertas sudalyvaus geriausiai. Priešingas intravertui yra ekstraverto charakteris. Jis linkęs būti aktyvus. Tačiau patekus į tokias situacijas kuriose geriau būtų patylėti, jis to nepadaro. Dėl to dažniausiai ir nukenčia.
Svarbu išsiugdyti tokį rinkinį charakterio bruožų, kuris leistų adekvačiai elgtis ir efektyviai bendrauti įvairiose situacijose. Charakterio įpatumus įtakoja aplinka, šeima, gyvenimo aplinkybės. Tačiau pats žmogus vaidina didžiausią vaidmenį.PRAKTINĖ DALIS
Pirmiausiai rašydama šią temą susimąsčiau, kodėl būten ją pasirinkau? Atsakymo ilgai nereikėjo ieškoti. Buvau labai nustebinta testo Nr.2 rezultais. Jame mano surinktų balų skaičius buvo 12 iš galimų 24. Tai reiškia, kad turiu panašią dalį ekstraverto ir intraverto savybių. Šis rezultatas, man tikrai buvo netikėtas. Galiu pasakyti, tik tai, kad, jeigu šis testas būtų atliktas prieš keletą metų, jo rezultatai anaiptol nesutaptų su dabartiniais. Iš visko sprendžiant, t.y. iš mano ankstesnių draugų, klasiokų, mano rezultatai atitiktų intravertą. Tai budavo galima suprasti vos su manimi pabendravus. Buvau labai uždaras žmogus, kuris labai atsargiai įsileisdavo kitus žmones į savo maža pasaulį. Visuomet būdavau susitelkusi į savo vidinį gyvenimą, paskendusi savo mintyse, emocijose. Yra įrodyta, kad intravertų vidinis gyvenimas yra labai intensyvus ir dėl to intravertai labai gerai pažįsta žmogaus prigimtį ir lengvai supranta kitus žmones. Iš savo praktikos, galiu pasakyti, jog tai yra gryna tiesa. Aš mokėjau ne tik suprasti, tačiau ir išklausyti žmones. Galbūt tai vienintelę gera savybė, kuri labai praverčia ir dabar. Mano draugai, pažįstami visuomet sakydavo, kad sugebu ne tik išklausyti juos, bet be viso to dar ir patarimų duodavau, kuriais jie pasinaudodavo. Tačiau skaudžiausia, buvo tuomet kai supratau, kad mano draugai pas mane ateina tik tuomet kai jiems reikėdavo pano patarimų, arba paguodos. Aš tokiu atveju vidada likdavau nepastebėta. Juk ir aš buvau toks pars žmogus kaip ir jie. Tačiau mano gyvenimas jiems buvo neįdomus. O kartais taip trūkdavo kam nors pasipasakoti.Su mama nesam ant tiek artimos, kad galėčiau su ja bendrauti. Galbūt todėl tapau uždara. Paprasčiausiai bijojau likti įskaudinta.
Mano gyvenimas pradėjo smarkiai keistis, baigus mokyklą. Mokykloje buvau labai tyli, lėta, turbūt dėl šių priežasčių ir klasiokai su manimi nelabai norėjo bendrauti. Tačiau kaip jau sakiau gyvenimas pasikeitė įstojus į universitetą. Čia aš atradau tikrąjį savo „aš“. Tam turėjo įtakos pasikeitus aplinka, nauji draugai, naujas požiūris į gyvenimą ir žinoma didelis noras pasikeisti. Pasikeitimas tikrai žymus. Net tie patys klasiokai, kurie nenorėdavau su manimi bendrauti, dabar tapo vos ne geriausiais mano draugais. Dabar esu pageidaujama jų kompanijoje. Pasijutau esanti kažkuo įpatinga, nes dabar paisoma ir mano nuomomė, požiūris, idėjos.Dabar aš sugebu gana sėkmingai bendrauti. Pažįstami sako, kad įgimtas gerumas ir supratingumas padeda man bendrauti su kitais – kadangi esu simpatiška, taktiška. Stengiuosi niekada nekonfliktuoti su aplinka, nesistengiu bet kokia kaina išsiskirti, pajungti kitus sau ar primesti jiems savo valią( tai įrodė ir testo Nr. 5 rezultatai). Mano konflikto startegija yra ieškojimas kompromiso, kuriame surinkau 10 balų, ir tik vienu balų atsilieka bendradarbiavimas. Moku vertinti tai, kas yra subtilu, dvasinga ir intelektualu.Ramiai ir atsargiai priiminėju sprendimus. Man svarbus kitų palaikymas ir pagyrimai. Niekada nesikišu į tai, ko nepažįstu, nes pernelyg jautriai reaguoju į kitų nuomones.Manau, kad mano mąstymo būdas – analitiškas, prieš priimdama sprendimą, surenku visą įmanomą informaciją apie dominančią problemą, po to atsargiai ir diplomatiškai veikiu. Jus mėgsta ir vertina dėl širdingumo, gerumo, sugebėjimo atleisti. Padedami šių savybių galite gana lengvai (dažnai net nesąmoningai) manipuliuoti kitais žmonėmis. Prieš Jus atsiveria daugelis durų, uždarytų kitiems.Kaip jau minėjau, iš kitų girdėjau, kad sugebu kitiems įkvėpti pasitikėjimą savimi, išspręsti bet kokius ginčus. Manau, kad esu delikati, paprasta, kukli ir nepretenzinga. Čia taip pat draugų pastebėjimas, kad skleidžiu ramybę ir harmoniją. Esu tėvų gerai išauklėta,todėl rūpinuosi savo artimaisiais, dabar jau turiu nemažai draugų, nes visada esu pasirengęs pagelbėti kitam. Atsiranda ir tokių, kurie tuo naudojasi. Įžvalgumas dar viena mano savybė.Aš vadovaujuosi labiau jausmais, nei protu.Tai viena iš intravertiškumo savybių. Esu idealistė, romantikė, svajotoja. Tačiau po ramybės ir pusiausvyros kauke slepiasi nervingumas ir irzlumas. Jei mane kas nors puola, niekada neatsakau smūgiu, o įžeista nutylu ir užsidarau savyje. Nors nemėgstu grubumo ir nedėmesingumo apraiškų, atsigavus po traumos stengiuosi pateisinti savo skriaudėjus. Nemėgstu pagyrūniškumo, pretenziškumo. Dėl mylimo žmogaus sugebėčiau paaukoti savo tikslus ir interesus.Šiuo metu man reikai labiau pasitikėti savimi. O tam turiu suprasti, kad nėra nieko tobulo, veikti, neabejojant savo galimybėmis. Įgyti daugiau nepriklausomybės, nekreiptidėmesio, ką plepa kiti – tai mano siekis.Specialiai šiam darbui, paprašiau savo draugų, kad šie trumpai apibūdintų mane. Rezultatai buvo štai tokie:• prisitaikanti, • draugiška, visada pasiruošusi bendradarbiauti, • geraširdė, jautri, • taktiška, diplomatiška, harmoninga, • kantri.Esu intraverto ir ekstraverto savybių viduryje. Tikiuosi čia išlikti ir toliau, nes kol kas man šios savybės patinka. Galbūt per tuos keletą metų atradau, tai ko ilgai ieškojau.IŠVADOS
Charakteris formuojasi pagal temperamentą ir aplinkybes, pagal artimųjų pasaulėžiūrą, intelektą, emocijų išraišką. Charakteris formuojasi gyvenimo eigoje. Charakterio įpatumus įtakoja aplinka, šeima, gyvenimo aplinkybės. Tačiau pats žmogus vaidina didžiausią vaidmenį. Išanalizavusi save, supratau, jog seniau turėjau nemažai bendravimo problemų. Tačiau dabar žinau, kad sparčiai pažengiau į priekį sioje situacijoje. Todėl ir toliau bandau, tobulinti savo bendravimą su draugais, artimaisiais ir nepažįstamais žmonėmis. Prieš pradedant pokalbį, pirmiausiai reikia gerai apgalvoti tai, ką mes iš tikrųjų turime pasakyti. Nes dažnai atsitinka taip, kad kitas žmogus lieka nesuprastas, pasijunta įžeistas po mūsų pasakytų žodžių.Svarbu išsiugdyti tokį rinkinį charakterio bruožų, kuris leistų adekvačiai elgtis ir efektyviai bendrauti įvairiose situacijose.
Kaip A.de Sent-Egziuperi teigė: „ Negalima kultūringai bendrauti, jeigu jautrumą, dėmesingumą pakeičia griežtumas, įsakymai, reikalavimai, grasinimai. Trumpas bendravimo kelias, kai stokojama kultūros, išsiauklėjimo, išprusimo, pamirštama, jog bendraujant reikalingas taktas ir erudicija. O ko vertas formalus bendravimas, kai pokalbiuose atsiranda daugybė “nežinau”, “galbūt”, “aha”, “na, ir kas”, “man vis tiek”, “kaip sau nori”?..“LITERATŪRA
1. http://www.powerstressmanagement.com/lt/magija/gyvenimo_kelias1-3.htm2. http://www.is.lt/santaka/jega/page/ii10_52.html