Trumpoji įžanga.
Poreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių žmogaus egzistencinių poreikių. Atskiruose psichologijos mokslo darbuose jis pasižymimas žmogaus poreikių hierarchijoe kaip trečias pagal svarbą (po fiziologinių ir saugos poreikių). Dažnai kalbama apie poreikio bendrauti patenkinimo padarinius žmogaus asmenybei. Mūsų bendravimas kupinas staigmenų, prieštaravimų, smagių minučių ir konfliktų. bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šio meno ne vienas iš mūsų nesame gerai įvaldę. Bendravimas – tai dvėjų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. Bendravimo procesas yra daugiaplanis, įvairiapusiškas ir sudetingas dalykas. Galima išskirti trys pagrindinius bendravimo aspektus: interakcinį, emocinį ir komunikacinį.Bendravimas kaip tarpusavio sąveika (interakcija). Bendraudami, žmonės daro poveikį vieni kitiems, sąveikauja. Ta sąveika psichologijoje vadinama interakcija. Kiekvienas žmogus yra žmonių santykių sistemos (t.y. tam tikros socialinės sistemos) dalis, todėl nors vienos tos sistemos dalies pokyčiai paveikia visą sistemą, sutrikdo pusiausvyrą. Šiuo požiūriu galečiau išskirti iš įvairių sąveikos tipų du pagrindinius: bendradarbiavimasis ir varžimasis. Šiuos du kraštutinius tipus galima nusakyti ir kitais žodžiais: “santarvė” ir “konfliktas” arba “prisitaikymas” ir opozicija” ir pan. Akivaizdu, jog šie tipai yra kraštutiniai, o tarp jų yra daugybė kitų sąveikos tipų, kurie atsiranda, bendraujant žmonėms. Interakcija, kaip bendravimo aspektas, laikomas bene svarbiausiu. Vadovaujantis tokia nuostata, socialinėje psichologijoje susiformavo įvairios kryptys, aiškinančios, kaip bendraujant vystosi asmenybė.“Bendravimas”, “kontaktas” – iš tiesų pernelyg bendri žodžiai, nes neleistinai painiojami komunikaciniai ir emociniai bendravimo aspektai. Taip, bendrauti – tai palaikyti ryšius, komunikuoti. Mokantis bendrauti žmogus ir vadinamas komunikabiliu. Bet giluminė bendravimo prasmė – užmezgti ir palaikyti su bendravimo partneriu emocinį ryšį. Galima dvėjopa reakcija į parnerį, jo problemą: kognityvinė (mąstymo) ir emocinė. Vienais atvėjais mums labiau reikia asmens, kuris padetų dalykiškai išnagrinėti mūsų problemą, kitais atvėjais norime ne išmintingo patarimo, bet emocinės paramos. Emocinė parama vadinama empatija – įsijautimu į kito žmogaus emocinę būseną, išgyvenimu to, ką jaučia kitas žmogus. O kaip sužinoti, ką būtent jis jaučia? Pirmoji empatijos fazė, supratimas, – dar ne emocija. Tai partnerio emocinės būsenos identifikacija (atpažinimas). Identifikuoti jausmą reiškia nustatyti, apibrežti, kad žmogus išgyvena būtent tą, o ne kitą dalyką. Bet tai dar nereiškia, jog pats jį išgyveni. Svarbu ir mokėti, ir norėti įsigilinti į kito žmogaus emocinės būsenas. Populiari frazė “tai tavo problema” kaip ir rodo tokio noro stoką. Klaidingai identifikavus emocijas, į žmogų galima prabilti ne laiku ir ne vietoje. Suprasti, identifikuoti jausmą yra svarbu ir nelengva, o džiaugsmo patiriama ne per daugiausia. Supratimas – tai dar ne emocija, juo labiau ne emocinė parama. Antroji empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Empatija yra išgyvenimas būtent tokio jausmo, kuris tuo metu yra apėmęs bendravimo partnerį. jeigu jam liūdna, o tau linksma, ir juo labiau del to linksma, – kokia čia empatija! Kartais žmogus sielojasi arba džiaugiasi netgi labiau už bendravimo partnerį. Trečioji empatijos fazė yra jausmo perdavimas. Svarbiausi čia tampa to perdavimo būdai ir išraiškos formos. Liūdna, kai matai skurdžiai, banaliai reiškiamus jausmus. Bet galima ir pasiguosti: ne taip jau svarbu, kokia forma tave emociškai remia, svarbu kad iš viso remia. Gera jau vien žinoti, kad pasaulyje nors kažkas tave palaiko, tegu aktyviai ir nieko nedaro. Empatija – labai graži, gera žmogaus savybe. Ji nera įgimta, ją reikia išsiugdyti. Empatijos priešingybė – egocentriškumas. Egocentrikas yra taip paskendęs savo rūpesčiuose, taip susirūpinęs saviraišką, kad neturi nei laiko, nei jėgų pastebėti, jog ir kiti žmonės turi rūpesčių. Daug galima kalbėti apie sėkmingą bendravimą, apie fizinio grožio reikšmę jam, bet empatija visados išliks bendravimo pamatas. Be jos bendravimas – tik paviršutiniška komunikacija.
Komunikacija – tai keitimasis informacija ( tiksliau – žinių , nuomonių tikslinimas ir plėtimas). Iš tiesų nuolat su kuo nors palaikome ryšį.