Bendravimas internetu

VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

„BENDRAVIMAS INTERNETU“

Darbą atliko: SPN03M grupės st. Julija Malinovskaja

Darba patikrino: doc. M. Andrašiunienė

|[pic] |

VILNIUS 2005

Turinys

Įvadas – 2 –

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas – 3 –

IRC – 5 –

Virtualios tikrovės – 12 –

Tinklo etiketas – 14 –

Įvadas

Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros, komunikacijos ir kalbos raidos etapą.

Komunikacijos teoretikas Paulas Levinsonas skiria tris komunikacijos raidos pakopas. Pirmąją, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidþia fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu, yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui emocingumą.

Trečiąją pakopą Levinsonas sieja su moderniųjų technologijų panaudojimu bendraujant ir vadina ją teksto humanizavimu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to, jo kalba vėl yra emocinga. George McMurdo, aptardamas, kaip ilgainiui kito komunikacijos kontekstas, skiria sakytinę, rašytinę, spausdintinę ir elektroninę kultūrą. Kalbos tyrinėtojai taip pat mano, kad kalba įžengė į naują raidos etapą.

Apžvelgdama anglų kalbos istoriją ir atsakydama į klausimus: ką raštas atspindi, kas yra autorius, kas yra tekstas ir kas yra skaitytojas, Naomi Baron (2000) daro išvadą, kad pastaruoju metu rašytinė ir sakytinė kalba tarsi baigia apeiti raidos ciklą: raštas, atsiradęs kaip sakytinės kalbos atspindys, vėliau išsirutuliojęs į atskirą ir autonomišką kalbos atmainą, dabar vėl vis dažniau fiksuoja sakytinę kalbą. Jay Bolterio

(1991) nuomone, elektroninį rašymą greta antikinio papiruso ritinėlio, viduramžių rankraščių ir spausdintos knygos turėtume laikyti ketvirta svarbiąja rašto technologija.

Terpė, kurioje formuojasi naujas komunikacijos būdas, ir šio komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai, kalbėdami apie naują raidos etapą, yra internetas – „ir technologinis, ir socialinis reiškinys. (Goodman, Graddol 1996: 106).

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas

Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos – elektroninio diskurso (toliau: ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės kalbos bruožų. Todėl vieni jį vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu (pvz., Collot, Belmore 1993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti –

kalbėjimu rašant (pvz., Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED

yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – „tai tarsi rašyti laiškus, kurie siunčiami telefonu.

Pagrindiniais požymiais, siejančiais ED su rašytine kalba, laikoma tekstinė forma, ilgalaikiškumas, tai, kad siuntėjo ir gavėjo vietos koordinatė nesutampa (o laiko koordinatė gali sutapti (bendraujant sinchroniškai), gali ir nesutapti bendraujant nesinchroniškai)), redagavimo galimybė ir fiksuotumas. Tačiau bent dvi iš šių ypatybių yra ne visai tokios kaip rašytinės kalbos.

Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių dalyviai nėra linkę tvarkyti savo sukurto teksto. Vieno eksperimento metu (Ferrera ir kt. 1991:

25) elektroninės konferencijos dalyviai buvo filmuojami vaizdo kameromis.

Pamatyta, kad didžioji dauguma dalyvių prieš išsiūsdami savo tekstą peržvelgdavo ją akimis, bet ką nors keisdavo ar taisydavo labai retai (tai rodo ir minimojo eksperimento tekstyno duomenys: 2,6% žodžių buvo parašyti su korektūros klaidomis). Tuomet padaryta išvada, kad teksto nesiekta pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant, o peržvelgiant tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.

Pirminis variantas, arba juodraštis, kurio rašytinės kalbos atveju gavėjas niekada nemato, ED yra priimtina norma.

Nors ED tekstas ir yra fiksuotas, jį pakeisti ir pertvarkyti yra labai paprasta. Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas nereikalinga ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis, gali sukurti visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko nežinos. Tai, beje, nieko naujo: tą galima padaryti ir karpant knygų lapus žirklėmis. Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga (Goodman, Graddol 1996:

121). O tekstui nebesant ilgalaikiam ir nekeičiamam, i išesmės kinta ir skaitytojo vaidmuo: jis nebėra pasyvus fiksuotų ir neliestinų tekstų gavėjas. Kadangi skaitytojas virsta autoriumi, atstumas tarp jo ir originalo kūrėjo sumažėja (Bolter 1991: 3).

Su sakytine kalba bendravimą internete pirmiausia sieja dialogiškumas:

pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės)

pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas. Bet ir čia dera nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų – pertraukimo, pasitikslinimo, įsiterpimo – čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia galvoti, kaip tai padaryti: -jei kas nors pavargsta skaityti laiškus, paprasčiausiai išjungia konferenciją visai nepasirodydamas nemandagus.

(Davis, Brewer1997: 54).

IRC

Tyrimų agentūros Nua Ltd. duomenimis, 1999 m. pabaigoje interneto vartotojų skaičius viršijo 200 milijonų žmonių, arba beveik 5 % visų pasaulio gyventojų, ir prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius viršys milijardą. Internetas šiandien naudojamas įvairiems tikslams: mokymuisi, pirkimui, darbui, bendravimui, laisvalaikiui. 10-ojo GVU centro (Graphic,

Visualization and Usacility Center) interneto vartotojų tyrimo duomenimis,

1998 metų pabaigoje interneto pokalbių, arba “chat’ų”, svetainėse lankėsi daugiau nei pusė visų interneto vartotojų, iš kurių 7.8 % “chat’uose”

dalyvaudavo kasdien. Pasak to paties tyrimo, 5.9 % interneto vartotojų pokalbius laiko “būtina” interneto technologija.

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad pokalbiams skirtos technologijos sudaro labai svarbią interneto dalį. IRC, arba Internet Relay

Chat – lietuviškai “internetu perduodamas pokalbis” – tai populiari elektroninė aplinka, sudaranti galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai komunikacijai, kurios principą 1988 metais sukūrė Oulu universiteto Suomijoje Kompiuterių mokslų studentas Jarkko Oikarinen. Tai “kliento-serverio” programa. Vartotojas paleidžia “kliento” programą iš savo vietinio kompiuterio, ir ši per internetą susijungia su “serverio”

programa. Pasaulyje yra tūkstančiai IRC serverių (vien Lietuvoje jų yra 8), kurie komunikuoja vieni su kitais ir perduoda informaciją atgal prie jų prisijungusiems “klientams” – taigi, ir vartotojams. Šią aplinką, tai labai populiari aplinka, į kurią kasdien jungiasi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, kadangi prisijungimas prie šios programos yra labai paprastas ir įmanomas iš praktiškai bet kurio priėjimą prie tinklo turinčio kompiuterio.

Ši technologija tampa vis plačiau naudojama ir Lietuvoje – per pastaruosius metus IRC vartotojų bei kanalų skaičius Lietuvoje ženkliai išaugo. Remiantis 2000 metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškuose (t. y. per lietuviškus serverius su plėtiniu „*.lt“

veikiančiuose) IRC kanaluose, sudarančiuose LitNet tinklą, vienu metu plepa vidutiniškai 1400-1600 vartotojų ir sukuriama 700-800 kanalų, o matomų, tai yra, galimų stebėti kanalų vidurkis sudaro apie 650 kanalų vienu metu.

[pic]

Daugiausia lietuviškuose IRC serveriuose yra kanalų, kuriuose plepa nuo 3 iki 10 lankytojų (tokių kanalų per dieną būna maždaug 230), labai daug ir „vieno žmogaus” kanalų (apie 200). Didžiausias lietuviško IRC

lankomumas pastebimas antroje dienos pusėje – 14:00-16:00 valandą.

Pasibaigus darbo dienai, kanalų skaičius sumažėja – todėl galima daryti išvadą, kad nemažą lietuviško IRC vartotojų dalį sudaro dirbantys ir darbo vietoje interneto ryšį turintys žmonės.

[pic]

Neabejotinas lietuviškų IRC kanalų „lyderis” – kanalas #baras.

Remiantis 05 10-06 01 dienų matavimų duomenimis, lankytojų skaičiaus vidurkis šiame kanale yra ~340 vartotojų skirtingu dienos metu. Kanalai

#girls bei #lietuva pagal lankytojų skaičių užima antrą-trečią vietas (vidutiniškai ~ 150 lankytojų kiekviename). Kiti kanalai pasižymi gerokai mažesniu lankomumu.

[pic]

Taigi IRC gerbėjų Lietuvoje yra tikrai nemažai. Kodėl? Gal todėl, kad

IRC, sudarantis galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai sąveikai, o tuo pačiu – ir ypatingam bendravimo būdui, lemia naujo sąveikos žanro kūrimąsi. Jei asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių – fizinių ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo aplinkos – tai IRC aplinkoje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, visa informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis elektroninis tekstas yra dinamiškas – IRC aplinkoje tekstu ne tik perduodamos mintys, bet ir kuriama virtuali aplinka.

Apibendrinus lietuviško IRC stebėjimų rezultatus, galima teigti, kad nors kanalų yra labai daug, bendravimas juose vyksta iš esmės panašiai. IRC

yra tarsi terpė, į kurią žmonės jungiasi norėdami pabendrauti – pasikeisti informacija, papokštauti, paprašyti pagalbos arba tiesiog greičiau praleisti laiką. Vartotojai dažniausiai dalyvauja keliuose kanaluose tuo pačiu metu. Šiuo aspektu galima išskirti dvi „grupes” – pirma, tai vartotojai, kurie bazuojasi viename kanale (namuose), tačiau retkarčiais paplepa ir kituose – kai savame kanale pasidaro liūdna, mažai žmonių, niekas nešneka ir t. t.; kita vartotojų grupė – žmonės, kurie nesibazuoja jokiame kanale, bet klaidžioja daugelyje kanalų, ilgiau ar trumpiau apsistodami viename arba kitame, bet neprisirišdami nė prie vieno.

Pokalbių temas lietuviškuose IRC kanaluose galima suskirstyti taip:

Pokalbiai apie realius pasaulio ir Lietuvos įvykius – tokie pokalbiai primena tiesiogiai bendraujančios kompanijos pokalbius: apie naujausius politinius įvykius, H. Daktaro vilą, būsimas krepšinio varžybas, straipsnį

„Lietuvos ryte“ ir pan.

Pokalbiai apie asmeninius kanalo dalyvių reikalus: apie pažįstamus žmones, egzaminus, keliones, automobilių taisymą ir pan.

Flirtas – labai dažnas reiškinys tiek pasaulinėje, tiek lietuviškoje

IRC praktikoje; tiesa, lietuviška situacija gerokai skiriasi nuo pasaulinės tuo, kad čia dalyviai gyvena arba tame pačiame mieste arba yra atskirti per nedidelį atstumą, todėl užsimezgęs interaktyvus flirtas sparčiai tampa realus (užmezgus tokį kontaktą, labai greitai klausiama vardo, amžiaus, prašoma atsiųsti nuotrauką ir siūloma susitikti). Flirtuoti galima tiek pačiame kanale, pažįstamų pašnekovų būryje, tiek kviečiant nepažįstamą pašnekovą į atskirą pokalbių kambarį – tokiu atveju pagrindiniu akstinu pasirinkti vieną ar kitą pašnekovą būna jo pravardė.

Susitikimų („meet”) organizavimas – šios temos svarba itin priklauso nuo kanalo. Kai kuriuose kanaluose realūs vartotojų susitikimai vyksta labai dažnai. Aptariama ne tik tai, kada, kur ir kaip vyks susitikimas, bet ir dalinamasi įspūdžiais, prisiminimais iš anksčiau vykusių susitikimų:

Ginčai – gana plati sfera. Ginčas gali būti teigiamas – tiesiog draugiškas pažįstamų persimetimas šmaikščiomis frazėmis, arba neigiamas –

tikri konfliktai tarp vartotojų. Pastaruoju atveju svarbu, kas tie vartotojai, kadangi nesutarimai su kanalo, o ypač – IRC operatoriumi gali baigtis liūdnai (pradedant „išspyrimu” („kick“), uždraudimu įeiti į kanalą („ban“) ir baigiant „nužudymu” („kill“) – galimybės įsijungti į IRC

atėmimu). Nesutarimai gali kilti ir dėl necenzūrinių žodžių vartojimo (nors apskritai necenzūrinių žodžių vartojimas lietuviškame IRC yra labai dažnas, yra sukurti plačiai paplitę keiksmažodžių išreiškimo kelių raidžių kombinacijomis būdai) arba „potvynio“ („flood“) – kanalo „užkimšimo” vieno vartotojo siunčiama informacija (tai, kiek eilučių iš eilės vienas vartotojas gali nusiųsti į kanalą, priklauso nuo paties kanalo operatoriaus).

Pagalbos prašymas – labai dažnas reiškinys. Prašoma labai įvairios pagalbos – pavyzdžiui, patarimo, kur gauti egzamino bilietų sprendimus, kaip rasti tam tikrą gatvę, prašoma išversti tam tikrą frazę ir pan. Be to,

IRC kanaluose gana dažnai reklamuojamasi – siūloma įsigyti tam tikrų dalykų (pvz., egzaminų bilietai, referatai) arba kviečiama aplankyti kokį kanalą arba tinklapį.

Žaidimas – gana dažna tema IRC kanaluose. Jo metu imituojamos tam tikros situacijos, pasakojamos linksmos istorijos, „piešiami” piešinėliai arba net keičiamasi tarpusavyje pravardėmis („nick’ais”), bet tik tarp gerų pažįstamų ir t. t.

Kaip jau minėta, visas bendravimas IRC terpėje vyksta vien per spausdinamą tekstą. Tekstas kuria aplinką, kontaktą, bendravimo stilių, bendraujančiųjų įvaizdį. Kaip tokiomis ribotomis raiškos priemonėmis įmanoma kurti dinamišką ir patrauklų bendravimą, pritraukiantį vis daugiau žmonių? Čia galima išskirti keletą bendravimo kalbos ypatumų, kuriančių teksto dinamikos įspūdį.

1. Lingvistinės žinučių charakteristikos:

kalbos formalumas/neformalumas – bendravimas lietuviškame IRC – itin neformalus. Vartotojams taikoma tik pora nerašytų taisyklių –

pasisveikinti, atėjus į kanalą, bei „nedaryti potvynių” – tai yra, neteršti kanalo beprasmiais siunčiamų tekstų „antplūdžiais”. Kitos taisyklės priklauso jau nuo paties kanalo, jame esančių vartotojų, ypač kanalo operatorių, pavyzdžiui, viename kanale vartotojas gali būti įsijungęs ir ilgai su niekuo nebendrauti, už tai nesusilaukdamas jokių sankcijų, o kitame už tylėjimą jis gali būti paprasčiausiai „išspirtas”.

lietuviškam IRC būdingi specifiniai posakiai, žodžių sutrumpinimai, iškraipymai – peržiūrėjus didelės apimties tekstinius „log’us”, surinktus stebėjimų metu, pavyko išskirti keletą bendrų kalbos vartojimo tendencijų.

Viena jų – raidžių pakeitimai: tam tikros raidės pakeičiamomis kitomis ir tokiu būdu gaunami panašiai skambantys, tačiau kitaip rašomi žodžiai. Kai kada raidės sukeičiamos, kad be lietuviško raidyno būtų galima išreikšti tam tikrą garsą (pvz. raidę „č”), kitais atvejais – be jokios akivaizdžios priežasties (pavyzdžiui, raidė „č“ = „cz“: cziut shirdis nesprogo; jaucziu;

raidė „i“ = „ij“: kotaij visi miega; aij; geraij; rejškes; raidė „s“ = „z“:

meetaz; butukaz ir t. t.). Kita tendencija – skaičių naudojimas kalbai prastinti ne tik sakinyje („1 bucziuojes… po to klausi su kuo“), bet ir žodžiuose (2rakas = durakas; noriu le2 = noriu ledų; kiek1ame gyvena pamokslininkas = kiekviename gyvena pamokslininkas). Trečiasis ypatumas –

sutrumpintų žodžių vartojimas (Nzn = nežinau; qq = kū-kū). Kitokie iškraipymai – kartais jie būna gana paplitę, kartais – būdingi tik vienam vartotojui, tarsi išreiškiantys jo individualumą (tokiu atveju tą patį žodį skirtingi vartotojai rašo skirtingai): (mytas, meetaz – „meet’as”

(susitikimas); padėka: aciukas, dzekui; atsisveikinimas: czew, čioff („čiau”); ace).

angliškų specifinių IRC trumpinių ir posakių vartojimas – iš tiesų globaliame IRC visuotinai paplitę terminai (pvz., „cu”, „btw”, „hak” ir kt.) lietuviškuose IRC kanaluose vartojami labai retai (pvz.: thx (sutr.

„thanks”), ql (sutr. „cool”). Dažniau vartojami angliški arba rusiški žodžiai, specialiai rašomi netaisyklingai, arba tik vienas žodis lietuviškame sakinyje –

angliški: rulz = „rules”; meetaz = „meet”; sy ja = „see you”; greit exitink = nuo „exit”.

rusiški: bez pimionznaz; čio zababskyj razgavor; kokie jūs tshiuotki visi; kur slialsia.

2. Tipografinės žinučių charakteristikos – t. y. vadinamieji „emotikonai”, iš skyrybos ženklų ir simbolių sudaromi miniatiūriniai „veidai“, išreiškiantys kalbančiojo nuotaiką, savijautą ir pan. Tiek

Lietuvoje, tiek pasaulyje paplitęs labai dažnai naudojamas „emotikonas“ –

šypsenėlė „:)”, tačiau jų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui:

:)))) – plati šypsena;

:o) – šypsena su „nosimi“;”:)) – šypsena su „šukuosena“;

😐 – neutrali veido išraiška;

„:0 – išgąstis;

🙁 – liūdna veido išraiška;

:P~ – iškištas liežuvis;

:* – bučinys;

:@ – aistringas bučinys ir t. t.

3. „Veiksmo/Savijautos“ žinučių naudojimas – specialia komanda „/me”

vartotojai gali apibūdinti savo savijautą, veiksmus ir pan., kuriuos atlieka bendraudami jų virtualieji „aš”. Lietuviškuose IRC kanaluose tokios žinutės taip pat naudojamos gana dažnai. Pagal jų pobūdį galima jas skirti į veiksmo, savijautos, apibūdinimo bei sveikinimosi žinutes.

Veiksmo žinutės išreiškia veiksmą, kurį atlieka vartotojas arba jo virtualusis „aš”:

* Lolo zhiuri – kaip vanduo prateka jos pirshtais…..

* KiKi eina babkiu kalt

* dede kaso spranda ir galvoja su kuo palyginti……

* lili pvz tyliai dziugauja :)))))

* Ivona shelmishkai mirkteli aki

* Jaunuolis krenta po stalu

Apibūdinimo žinutėmis vartotojai apibūdina save – nusako tam tikras savo savybes:

* dede ne skaistus :))))

* mazius gi draugasz

* Jaunuolis labai drasus* palionas doras

* parsele negera

Savijautos žinutės apibūdina vartotojo savijautą:

* lili maloniaj apakus

* darata uzhsikniso su tuo darbu

* mazius nieko nesupranta* dede ish karto pasakishkai pasijuto

Sveikinimosi žinutėmis vartotojai pasisveikina/atsisveikina:

* gera sveikina visus

* Nauja sako visiem gero vakaro! :o)

* Jaunuolis viso gero ir malonaus savaitgalews

Šios „Veiksmo/Savijautos” žinutės vartotojams leidžia tarsi praplėsti ribotas tekstinio bendravimo ribas, papildyti dialogą bei leidžia geriau išreikšti save, o tuo pačiu kurti visapusiškesnį sąveikos vaizdą.

Taigi šiandien jau galime kalbėti apie lietuviškos tiesioginio bendravimo tinkle kultūros užuomazgas. IRC kanalų sukurtoje virtualioje erdvėje žmonės renkasi todėl, kad plepėdami greičiau praleistų laiką, susitiktų su draugais, gautų juos dominančios informacijos, išlietų savo džiaugsmą ar pyktį. Jų kalbos būdas, bendravimo stilius, specifinių IRC

išraiškos priemonių naudojimas formuoja tam tikras sąveikos taisykles, kurias naujai ateinantys vartotojai, norėdami sėkmingai veikti šioje aplinkoje, turi perprasti ir išmokti. Tekstinių priemonių įvaldymo lygis –

specifinių posakių žinojimas, tam tikras žodžių rašymo būdas, „emotikonų“, „veiksmo/savijautos” žinučių, „išėjimo” pranešimų naudojimas – aiškiai atskiria IRC senbuvį ir naujoką. Tačiau iš kitos pusės, šio bendravimo temos bei pobūdis yra neatsiejami nuo realaus pasaulio, tikrojo pokalbių dalyvių gyvenimo. Kaip knygoje „The Virtual Communities” rašė H. Rheingold, „mes darome viską, ką daro žmonės, kai susirenka kartu, bet mes tai darome žodžiais mūsų kompiuterių ekranuose, savo kūnus palikdami už savęs”.

Virtualios tikrovės

Visiems gerai žinoma, kad internetas tapo puikia priemone susirasti antrąją pusę. Be to, anonimiškumas bendraujant pokalbių svetainėse su partneriu skatina fantaziją – kokios pašnekovo akys, rankos, plaukai?.. O

kaip teigia vyrų ir moterų santykių specialistai, fantazija yra viena iš svarbiausių prielaidų santykiams užsimegzti ir juos išlaikyti.

Štai Miuncheno psichologijos instituto vadovas Henneris Ertlas teigia, kad erotiniai pokalbiai internetu mylintiems žmonėms padeda išlaikyti santykius tarp tų, kurie ilgesnį laiko tarpą būna toli vienas nuo kito.

Jei mylimuosius skiria didelis atstumas ir nėra virtualaus sekso, tuomet santykiai greitai atšąla. Beje, tyrimai rodo, kad tokios poros ir be vyrų ir moterų santykių specialisto patarimų virtualiai pasimyli vidutiniškai tris kartus per savaitę.

Internetinio flirto pavojai

Tačiau internetas gali ne tik suartinti poras, bet ir jas išskirti. Ir čia, regis, tyko daugiau pavojų.

Pirmiausia niekam ne paslaptis, kad daugeliui vis dar rūpi, kaip gyvena „senosios meilės”. Anot santuokos reikalų konsultantų, daugelis britų internetu užmezga kontaktus su savo buvusiais partneriais. To padariniai – meilės nuotykis su buvusia meile ir dažnai skyrybos su esamu partneriu.

Beje, Didžiojoje Britanijoje susisiekti su buvusiu partneriu ir jį susigrąžinti padeda tokie specialūs puslapiai kaip „Friends Reunited”

(http://www.friendsreunited.co.uk/), (tiesa, ši svetainė skirta surasti įvairius buvusius draugus, ne tik pirmąsias meiles).

Pirmieji santykiai dažnai būna labai stiprūs ir juos nelengva pamiršti, tad jei žmogus blogai jaučiasi, jam norisi apsilankyti „Friends

Reunited” ir pasidomėti, kuo užsiima buvusi draugė ar buvęs draugas. Juk visiems kartais parūpsta, ką veikia buvusi mergina ar vaikinas. Tad tikriausiai tik laiko klausimas, kada panaši svetainė atsiras ir Lietuvoje.

Tačiau ir be „buvusiųjų meilių” internete tyko pavojų. JAV atlikto tyrimo duomenimis, vis daugiau santuokų išyra dėl „neištikimybės internetu”, nors internete susipažinę žmonės gali niekada nesusitikti realiame gyvenime.

Panaši tendencija pastebima ir Didžiojoje Britanijoje, kur vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologus ir konsultantus prašydami išgelbėti jų santuoką nuo žalingo interneto poveikio. Vis daugiau į šeimos konsultantus besikreipiančių partnerių, susirūpinusių savo santuokos likimu, dėl pablogėjusių tarpusavio santykių kaltina internetines pažinčių tarnybas, pokalbių kambarius ir pornografinius tinklapius.

Juk nori nenori vedybinis gyvenimas kartkartėmis nusibosta, o internetas į rankas įduoda patogų įrankį, kaip virtualiai flirtuoti su moterimis arba vyrais. Juk, jei tikėsime sociologine apklausa, beveik daugiau nei pusė (52,6 proc.) interneto vartotojų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, išsilavinimo ir socialinio statuso, mielai „flirtuoja”

internete. Realiai flirtuojant daugelį graužia sąžinė, nes taip išduodamas sutuoktinis, o virtualus bendravimas sąžinės priekaištus užmigdo.

Štai 83 proc. „Yahoo” „Married and Flirting” ir MSN kambaryje „Married

But Flirting” besilankančių žmonių nemano apgaudinėjantys savo gyvenimo palydovą, jei susipažįsta su kuo nors internete. 17 proc. pareiškė, kad tai yra „silpna neištikimybės forma, kurią jie gali lengvai pateisinti”. Galbūt todėl virtualus flirtas ir yra toks populiarus.

Dauguma šiame tyrime apklaustųjų pareiškė mylį savo sutuoktinį, tačiau anonimiškumas, kurį užtikrina internetas, suteikia jiems galimybių ieškoti naujų pojūčių internete.

Tačiau kitam sutuoktiniui tokia neištikimybės forma neatrodo nekalta.

Jam partnerio bendravimas internetu kelia tokius pat jausmus, kaip ir reali neištikimybė, t.y. pyktį, nuoskaudą, jausmą, kad jis buvo išduotas.

Mokslininkai spėja, kad internetas netrukus taps labiausiai paplitusia neištikimybės forma, jei dar ja netapo.

Be to, dauguma virtualių pažinčių, prasidedančių gana nekaltai, baigiasi rimtais santykiais: beveik trečdalis apklaustųjų nusprendė susitikti su savo virtualiais partneriais realiame gyvenime. O tuomet jau niekas nežino, kaip gali pakrypti reikalai.

Tačiau nereikia visų bėdų versti internetui: jei tarp sutuoktinių būtų puikūs santykiai tikrovėje, nė vienas iš jų neieškotų virtualių nuotykių.

Tinklo etiketas

Užgriuvęs mus visus informacijos ir bendravimo galimybių gausa,

„Internetas”, šis naujas, unikalus modernios dabarties reiškinys, per neįtikėtinai trumpą laiką jau spėjo tapti neatsiejama daugelio mūsų gyvenimo dalimi. Vakar atsiradęs iš nieko, o šiandien prienamas beveik kiekvienam studenčiokui, pasaulinis tinklas gana daugeliui gali pasirodyti visiškai nevaldomu, neturinčiu nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Dar daugiau: kai kam „Internetas” tampa savotiška arena, kurioje galima pasirodyti „visame gražume”, įrodyti savo pranašumą prieš aplinkinius, užmiršti kasdienio gyvenimo nesėkmes, o gal už jas kam nors (dažnai –

pirmam pasitaikiusiam) atkeršyti. Ypač didelį chaosą galima rasti IRC

pokalbių kanaluose. Ten beveik nuolat sėdi vienas ar keli smarkuoliai, kurių nesibaigiančios replikos tiesiog siutina ir varo į neviltį norinčius bendrauti „žmoniškai”.

Dar dažniau pradedantys, o kartais ir labiau patyrę internautai padaro kąžką ne visai taip, kaip derėtų ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo.

Tam, kad taip nebūtų, ir yra sugalvotos kibernetinio pasaulio „žaidimo taisyklės”. Tai – „Netiquette”.

Tinklo etiketas („Netiquette”) – tai visų „Interneto” vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Jo pavadinimas yra kilęs iš anglų kalbos žodžio

„net” (tinklas) ir prancūziško „etiquette” (etiketas). Tinklo etiketą galima būtų palyginti su garbės kodeksu. Jis nėra sukurtas kokios nors konkrečios institucijos ir jokiu būdu nėra privalomas vykdyti. Nepaisant to, su tinklo etiketu, talpinančiu savyje didelį ir pakankamai universalų elgsenos „Internete” taisyklių rinkinį, turėtų būti susipažinęs kiekvienas internautas.

Oficialų tinklo etiketo pagrindą sudaro 1995 metų spalio mėn.

aukščiausios pasaulinio tinklų tinklo institucijos – „Internet Engineering

Task Force” (www.ietf.org) organizacijos išleistas RFC (Requests for

Comments) dokumentas Nr. 1855. Skirtingai nuo kai kurių kitų RFC dokumentų, pastarasis nepretenduoja į standarto vaidmenį ir yra tik rekomendacija (guidelines).

Minėtas RFC-1855 dokumentas bei daugelis kitų „Netiquette” versijų skiria tris pagrindines tinklo etiketo dalis:

Elektroniniam paštui ir on-line dialogams (One-To-One Communikation);

Pašto konferencijoms ir naujienų grupėms (One-To-Many Communikation);

WWW, FTP bei kitoms informacinėms tarnyboms (Information Services).

Toks suskirstymas yra labai supaprastintas ir gana netobulas, bet aš vistik prisilaikysiu šios klasikinės tinklo etiketo struktūros.

Nuosavybės požiūriu „Internetas” – tai ne vienas tinklas, o daugybės didesnių ir mažesnių informacijos perdavimo bei paskirstymo tinklų konglomeratas. Iš taško A į tašką B „Internetu” siunčiama informacija keliauja įvairiais duomenų kanalais, skirtingais tinklais. Dėl to nereikia pamiršti, jog kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo „Interneto”

paslaugų teikėjo (IPT) resursais, bet apkrauna ir svetimus tinklus bei serverius. Šie tinklai (serveriai, WWW puslapiai, tarnybos ir pan.) gali turėti savas taisykles. Nereikia manyti, jog tai, kas yra savaime suprantama čia, yra priimtina ir svetur. Kiekvienas „Interneto” vartotojas turi laikytis taisyklių ir reikalavimų, kuriuos kelia kitų sistemų administratoriai, net jeigu šie reikalavimai atrodytų esą nelogiški ir nepriimtini.

Savo IPT („Omniteliui”, „Kontinentams”, „Takui” ar kažkam kitam)

pinigus Jūs mokate tik už prisijungimą prie tinklo, t.y., už potencialią galimybę naudotis „Interneto” resursais bei už paslaugas, kurias teikia būtent tas konkretus IPT (pav., elektroninį paštą ar erdvę WWW puslapiams)

ir kurios yra apibrežtos sutartyje su juo. Reikalauti kažko kito, juo labiau iš kitų „Interneto” tarnybų, yra mažų mažiausia neprotinga. Labai svarbu yra įsisąmoninti, jog naudojimasis kieno nors tinkle teikiamomis paslaugomis yra ne teisė, o privilegija, kuri dėl blogo elgesio bet kada gali būti atimta. Tokiu „blogu elgesiu” gali būti pavadintas neleistinos informacijos skelbimas, įžeidžiančių frazių ar keiksmažodžių vartojimas laiškuose, pokalbiuose ar skelbimuose, besaikis informacijos siuntinėjimas to nepageidaujantiems gavėjams ar bet koks kitas veiksmas, bereikalingai apkraunantis tinklą, trukdantis kitiems jo vartotojams dirbti ar bendrauti.

http://www.omni.lt/.

Bechar-Israel H. From to ,cLoNehEAd>: Nicknames, Play and

Identity in Internet Reay Chat /

http://www.ascusc.org/jcmc/vol11/issue2/bechar.html

Čepulkauskaitė I. Tiesioginio įtinklinto bendravimo kultūra:

lietuviško IRC tyrimo ataskaita /

http://www.fsf.vu.lt/filk/students/darbai/cepulkauskaite/cepulkauskaite-

00.htm

Chenault B.G. Developing Personal and Emotional Relationships Via

Computer-Mediated Commuication. – CMC Magazine, May 1998 /

http://www.december.com/cmc/magh/1998/may/chenault.html

Reid E.M. Electropolis: Communication and Community On Internet Relay

Chat, 1991 / http://people.we.mediaone.net/elizrs/electropolis.html

Rheingold H. The Virtual Community /

http://www.well.com/user/hlr/vcbook/vcbook5.html