VILNIAUS KOLEGIJA
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
REFERATAS
„BENDRAVIMAS INTERNETU“
Darbą atliko: SPN03M grupės st. Julija Malinovskaja
Darba patikrino: doc. M. Andrašiunienė
|[pic] |
| |
VILNIUS 2005
Turinys
Įvadas – 2 –
Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas – 3 –
IRC – 5 –
Virtualios tikrovės – 12 –
Tinklo etiketas – 14 –
Įvadas
Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau
įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros,
komunikacijos ir kalbos raidos etapą.
Komunikacijos teoretikas Paulas Levinsonas skiria tris komunikacijos
raidos pakopas. Pirmąją, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidþia
fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi
ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto s
sukūrimu,
yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus
kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui emocingumą. Trečiąją
pakopą Levinsonas sieja su moderniųjų technologijų panaudojimu bendraujant
ir vadina ją teksto humanizavimu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines
priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to, jo kalba
vėl yra emocinga. George McMurdo, aptardamas, kaip ilgainiui kito
komunikacijos kontekstas, skiria sakytinę, rašytinę, spausdintinę ir
elektroninę kultūrą. Kalbos tyrinėtojai taip pat mano, kad kalba įžengė į
naują raidos etapą. Apžvelgdama anglų kalbos istoriją ir atsakydama į
klausimus: ką
ą raštas atspindi, kas yra autorius, kas yra tekstas ir kas yra
skaitytojas, Naomi Baron (2000) daro išvadą, kad pastaruoju metu rašytinė
ir sakytinė kalba tarsi baigia apeiti raidos ciklą: raštas, atsiradęs kaip
sakytinės kalbos atspindys, vėliau išsirutuliojęs į atskirą ir autonomišką
kalbos atmainą, dabar vėl vi
(1991) nuomone, elektroninį rašymą greta antikinio papiruso ritinėlio,
viduramžių rankraščių ir spausdintos knygos turėtume laikyti ketvirta
svarbiąja rašto technologija.
Terpė, kurioje formuojasi naujas komunikacijos būdas, ir šio
komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri
atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai,
kalbėdami apie naują raidos etapą, yra internetas – „ir technologinis, ir
socialinis reiškinys. (Goodman, Graddol 1996: 106).
Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas
Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos – elektroninio diskurso
(toliau: ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės
kalbos bruožų. Todėl vieni jį vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu
(pvz., Collot, Belmore 1993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti –
kalbėjimu rašant (pvz., Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED
yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – „tai tarsi rašyti
laiškus, kurie siunčiami telefonu.
Pagrindiniais požymiais, siejančiais ED s
su rašytine kalba, laikoma
tekstinė forma, ilgalaikiškumas, tai, kad siuntėjo ir gavėjo vietos
koordinatė nesutampa (o laiko koordinatė gali sutapti (bendraujant
sinchroniškai), gali ir nesutapti bendraujant nesinchroniškai)), redagavimo
galimybė ir fiksuotumas. Tačiau bent dvi iš šių ypatybių yra ne visai
tokios kaip rašytinės kalbos.
Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų
grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir
redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių dalyviai nėra linkę
tvarkyti savo sukurto teksto. Vieno eksperimento metu (Ferrera ir kt. 1991:
25) elektroninės konferencijos dalyviai buvo filmuojami vaizdo kameromis.
Pamatyta, kad didžioji dauguma dalyvių p
prieš išsiūsdami savo tekstąperžvelgdavo ją akimis, bet ką nors keisdavo ar taisydavo labai retai (tai
rodo ir minimojo eksperimento tekstyno duomenys: 2,6% žodžių buvo parašyti
su korektūros klaidomis). Tuomet padaryta išvada, kad teksto nesiekta
pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant, o peržvelgiant
tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.
Pirminis variantas, arba juodraštis, kurio rašytinės kalbos atveju gavėjas
niekada nemato, ED yra priimtina norma.
Nors ED tekstas ir yra fiksuotas, jį pakeisti ir pertvarkyti yra labai
paprasta. Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas
nereikalinga ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis, gali sukurti
visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko
nežinos. Tai, beje, nieko naujo: tą galima padaryti ir karpant knygų lapus
žirklėmis. Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai
paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir
labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga (Goodman, Graddol 1996:
121). O tekstui nebesant ilgalaikiam ir nekeičiamam, i išesmės kinta ir
skaitytojo vaidmuo: jis nebėra pasyvus fiksuotų ir neliestinų tekstų
gavėjas. Kadangi skaitytojas virsta autoriumi, atstumas tarp jo ir
originalo kūrėjo sumažėja (Bolter 1991: 3).
Su sakytine kalba bendravimą internete pirmiausia sieja dialogiškumas:
pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės)
pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas. Bet ir čia dera
nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų – pertraukimo,
pasitikslinimo, įsiterpimo – čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia
galvoti, ka
paprasčiausiai išjungia konferenciją visai nepasirodydamas nemandagus.
(Davis, Brewer1997: 54).
IRC
Tyrimų agentūros Nua Ltd. duomenimis, 1999 m. pabaigoje interneto
vartotojų skaičius viršijo 200 milijonų žmonių, arba beveik 5 % visų
pasaulio gyventojų, ir prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius viršys
milijardą. Internetas šiandien naudojamas įvairiems tikslams: mokymuisi,
pirkimui, darbui, bendravimui, laisvalaikiui. 10-ojo GVU centro (Graphic,
Visualization and Usacility Center) interneto vartotojų tyrimo duomenimis,
1998 metų pabaigoje interneto pokalbių, arba “chat’ų”, svetainėse lankėsi
daugiau nei pusė visų interneto vartotojų, iš kurių 7.8 % “chat’uose”
dalyvaudavo kasdien. Pasak to paties tyrimo, 5.9 % interneto vartotojų
pokalbius laiko “būtina” interneto technologija.
Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad pokalbiams skirtos
technologijos sudaro labai svarbią interneto dalį. IRC, arba Internet Relay
Chat – lietuviškai “internetu perduodamas pokalbis” – tai populiari
elektroninė aplinka, sudaranti galimybes daugelio vartotojų vienalaikei
sinchroniškai komunikacijai, kurios principą 1988 metais sukūrė Oulu
universiteto Suomijoje Kompiuterių mokslų studentas Jarkko Oikarinen. Tai
“kliento-serverio” programa. Vartotojas paleidžia “kliento” programą iš
savo vietinio kompiuterio, ir ši per internetą susijungia su “serverio”
programa. Pasaulyje yra tūkstančiai IRC serverių (vien Lietuvoje jų yra 8),
kurie komunikuoja vieni su kitais ir perduoda informaciją atgal prie jų
prisijungusiems “klientams” – taigi, ir vartotojams. Šią aplinką, tai
labai populiari aplinka, į kurią kasdien jungiasi tūkstančiai žmonių iš
viso pasaulio, kadangi prisijungimas prie šios programos yra labai
paprastas ir įmanomas iš praktiškai bet kurio priėjimą prie tinklo turinčio
kompiuterio.
Ši technologija tampa vis plačiau naudojama ir Lietuvoje –
pastaruosius metus IRC vartotojų bei kanalų skaičius Lietuvoje ženkliai
išaugo. Remiantis 2000 metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis,
lietuviškuose (t. y. per lietuviškus serverius su plėtiniu „*.lt“
veikiančiuose) IRC kanaluose, sudarančiuose LitNet tinklą, vienu metu plepa
vidutiniškai 1400-1600 vartotojų ir sukuriama 700-800 kanalų, o matomų, tai
yra, galimų stebėti kanalų vidurkis sudaro apie 650 kanalų vienu metu.
[pic]
Daugiausia lietuviškuose IRC serveriuose yra kanalų, kuriuose plepa
nuo 3 iki 10 lankytojų (tokių kanalų per dieną būna maždaug 230), labai
daug ir „vieno žmogaus” kanalų (apie 200). Didžiausias lietuviško IRC
lankomumas pastebimas antroje dienos pusėje – 14:00-16:00 valandą.
Pasibaigus darbo dienai, kanalų skaičius sumažėja – todėl galima daryti
išvadą, kad nemažą lietuviško IRC vartotojų dalį sudaro dirbantys ir darbo
vietoje interneto ryšį turintys žmonės.
[pic]
Neabejotinas lietuviškų IRC kanalų „lyderis” – kanalas #baras.
Remiantis 05 10-06 01 dienų matavimų duomenimis, lankytojų skaičiaus
vidurkis šiame kanale yra ~340 vartotojų skirtingu dienos metu. Kanalai
#girls bei #lietuva pagal lankytojų skaičių užima antrą-trečią vietas
(vidutiniškai ~ 150 lankytojų kiekviename). Kiti kanalai pasižymi gerokai
mažesniu lankomumu.
[pic]
Taigi IRC gerbėjų Lietuvoje yra tikrai nemažai. Kodėl? Gal todėl, kad
IRC, sudarantis galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai
sąveikai, o tuo pačiu – ir ypatingam bendravimo būdui, lemia naujo sąveikos
žanro kūrimąsi. Jei asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus
gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių – fizinių
ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo
aplinkos – tai IRC aplinkoje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, visa
informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis elektroninis tekstas yra
dinamiškas – IRC aplinkoje tekstu ne tik perduodamos mintys, bet ir kuriama
virtuali aplinka.
Apibendrinus lietuviško IRC stebėjimų rezultatus, galima teigti, kad
nors kanalų yra labai daug, bendravimas juose vyksta iš esmės panašiai. IRC
yra tarsi terpė, į kurią žmonės jungiasi norėdami pabendrauti – pasikeisti
informacija, papokštauti, paprašyti pagalbos arba tiesiog greičiau
praleisti laiką. Vartotojai dažniausiai dalyvauja keliuose kanaluose tuo
pačiu metu. Šiuo aspektu galima išskirti dvi „grupes” – pirma, tai
vartotojai, kurie bazuojasi viename kanale (namuose), tačiau retkarčiais
paplepa ir kituose – kai savame kanale pasidaro liūdna, mažai žmonių,
niekas nešneka ir t. t.; kita vartotojų grupė – žmonės, kurie nesibazuoja
jokiame kanale, bet klaidžioja daugelyje kanalų, ilgiau ar trumpiau
apsistodami viename arba kitame, bet neprisirišdami nė prie vieno.
Pokalbių temas lietuviškuose IRC kanaluose galima suskirstyti taip:
Pokalbiai apie realius pasaulio ir Lietuvos įvykius – tokie pokalbiai
primena tiesiogiai bendraujančios kompanijos pokalbius: apie naujausius
politinius įvykius, H. Daktaro vilą, būsimas krepšinio varžybas, straipsnį
„Lietuvos ryte“ ir pan.
Pokalbiai apie asmeninius kanalo dalyvių reikalus: apie pažįstamus
žmones, egzaminus, keliones, automobilių taisymą ir pan.
Flirtas – labai dažnas reiškinys tiek pasaulinėje, tiek lietuviškoje
IRC praktikoje; tiesa, lietuviška situacija gerokai skiriasi nuo pasaulinės
tuo, kad čia dalyviai gyvena arba tame pačiame mieste arba yra atskirti per
nedidelį atstumą, todėl užsimezgęs interaktyvus flirtas sparčiai tampa
realus (užmezgus tokį kontaktą, labai greitai klausiama vardo, amžiaus,
prašoma atsiųsti nuotrauką ir siūloma susitikti). Flirtuoti galima tiek
pačiame kanale, pažįstamų pašnekovų būryje, tiek kviečiant nepažįstamą
pašnekovą į atskirą pokalbių kambarį – tokiu atveju pagrindiniu akstinu
pasirinkti vieną ar kitą pašnekovą būna jo pravardė.
Susitikimų („meet”) organizavimas – šios temos svarba itin priklauso
nuo kanalo. Kai kuriuose kanaluose realūs vartotojų susitikimai vyksta
labai dažnai. Aptariama ne tik tai, kada, kur ir kaip vyks susitikimas, bet
ir dalinamasi įspūdžiais, prisiminimais iš anksčiau vykusių susitikimų:
Ginčai – gana plati sfera. Ginčas gali būti teigiamas – tiesiog
draugiškas pažįstamų persimetimas šmaikščiomis frazėmis, arba neigiamas –
tikri konfliktai tarp vartotojų. Pastaruoju atveju svarbu, kas tie
vartotojai, kadangi nesutarimai su kanalo, o ypač – IRC operatoriumi gali
baigtis liūdnai (pradedant „išspyrimu” („kick“), uždraudimu įeiti į kanalą
(„ban“) ir baigiant „nužudymu” („kill“) – galimybės įsijungti į IRC
atėmimu). Nesutarimai gali kilti ir dėl necenzūrinių žodžių vartojimo (nors
apskritai necenzūrinių žodžių vartojimas lietuviškame IRC yra labai dažnas,
yra sukurti plačiai paplitę keiksmažodžių išreiškimo kelių raidžių
kombinacijomis būdai) arba „potvynio“ („flood“) – kanalo „užkimšimo” vieno
vartotojo siunčiama informacija (tai, kiek eilučių iš eilės vienas
vartotojas gali nusiųsti į kanalą, priklauso nuo paties kanalo
operatoriaus).
Pagalbos prašymas – labai dažnas reiškinys. Prašoma labai įvairios
pagalbos – pavyzdžiui, patarimo, kur gauti egzamino bilietų sprendimus,
kaip rasti tam tikrą gatvę, prašoma išversti tam tikrą frazę ir pan. Be to,
IRC kanaluose gana dažnai reklamuojamasi – siūloma įsigyti tam tikrų dalykų
(pvz., egzaminų bilietai, referatai) arba kviečiama aplankyti kokį kanalą
arba tinklapį.
Žaidimas – gana dažna tema IRC kanaluose. Jo metu imituojamos tam
tikros situacijos, pasakojamos linksmos istorijos, „piešiami” piešinėliai
arba net keičiamasi tarpusavyje pravardėmis („nick’ais”), bet tik tarp gerų
pažįstamų ir t. t.
Kaip jau minėta, visas bendravimas IRC terpėje vyksta vien per
spausdinamą tekstą. Tekstas kuria aplinką, kontaktą, bendravimo stilių,
bendraujančiųjų įvaizdį. Kaip tokiomis ribotomis raiškos priemonėmis
įmanoma kurti dinamišką ir patrauklų bendravimą, pritraukiantį vis daugiau
žmonių? Čia galima išskirti keletą bendravimo kalbos ypatumų, kuriančių
teksto dinamikos įspūdį.
1. Lingvistinės žinučių charakteristikos:
kalbos formalumas/neformalumas – bendravimas lietuviškame IRC – itin
neformalus. Vartotojams taikoma tik pora nerašytų taisyklių –
pasisveikinti, atėjus į kanalą, bei „nedaryti potvynių” – tai yra, neteršti
kanalo beprasmiais siunčiamų tekstų „antplūdžiais”. Kitos taisyklės
priklauso jau nuo paties kanalo, jame esančių vartotojų, ypač kanalo
operatorių, pavyzdžiui, viename kanale vartotojas gali būti įsijungęs ir
ilgai su niekuo nebendrauti, už tai nesusilaukdamas jokių sankcijų, o
kitame už tylėjimą jis gali būti paprasčiausiai „išspirtas”.
lietuviškam IRC būdingi specifiniai posakiai, žodžių sutrumpinimai,
iškraipymai – peržiūrėjus didelės apimties tekstinius „log’us”, surinktus
stebėjimų metu, pavyko išskirti keletą bendrų kalbos vartojimo tendencijų.
Viena jų – raidžių pakeitimai: tam tikros raidės pakeičiamomis kitomis ir
tokiu būdu gaunami panašiai skambantys, tačiau kitaip rašomi žodžiai. Kai
kada raidės sukeičiamos, kad be lietuviško raidyno būtų galima išreikšti
tam tikrą garsą (pvz. raidę „č”), kitais atvejais – be jokios akivaizdžios
priežasties (pavyzdžiui, raidė „č“ = „cz“: cziut shirdis nesprogo; jaucziu;
raidė „i“ = „ij“: kotaij visi miega; aij; geraij; rejškes; raidė „s“ = „z“:
meetaz; butukaz ir t. t.). Kita tendencija – skaičių naudojimas kalbai
prastinti ne tik sakinyje („1 bucziuojes. po to klausi su kuo“), bet ir
žodžiuose (2rakas = durakas; noriu le2 = noriu ledų; kiek1ame gyvena
pamokslininkas = kiekviename gyvena pamokslininkas). Trečiasis ypatumas –
sutrumpintų žodžių vartojimas (Nzn = nežinau; qq = kū-kū). Kitokie
iškraipymai – kartais jie būna gana paplitę, kartais – būdingi tik vienam
vartotojui, tarsi išreiškiantys jo individualumą (tokiu atveju tą patį žodį
skirtingi vartotojai rašo skirtingai): (mytas, meetaz – „meet’as”
(susitikimas); padėka: aciukas, dzekui; atsisveikinimas: czew, čioff
(„čiau”); ace).
angliškų specifinių IRC trumpinių ir posakių vartojimas – iš tiesų
globaliame IRC visuotinai paplitę terminai (pvz., „cu”, „btw”, „hak” ir
kt.) lietuviškuose IRC kanaluose vartojami labai retai (pvz.: thx (sutr.
„thanks”), ql (sutr. „cool”). Dažniau vartojami angliški arba rusiški
žodžiai, specialiai rašomi netaisyklingai, arba tik vienas žodis
lietuviškame sakinyje –
angliški: rulz = „rules”; meetaz = „meet”; sy ja = „see you”; greit
exitink = nuo „exit”.
rusiški: bez pimionznaz; čio zababskyj razgavor; kokie jūs tshiuotki
visi; kur slialsia.
2. Tipografinės žinučių charakteristikos – t. y. vadinamieji
„emotikonai”, iš skyrybos ženklų ir simbolių sudaromi miniatiūriniai
„veidai“, išreiškiantys kalbančiojo nuotaiką, savijautą ir pan. Tiek
Lietuvoje, tiek pasaulyje paplitęs labai dažnai naudojamas „emotikonas“ –
šypsenėlė „:)”, tačiau jų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui:
:)))) – plati šypsena;
:o) – šypsena su „nosimi“;”:)) – šypsena su „šukuosena“;
😐 – neutrali veido išraiška;
“:0 – išgąstis;
🙁 – liūdna veido išraiška;
:P~ – iškištas liežuvis;
:* – bučinys;
:@ – aistringas bučinys
ir t. t.
3. „Veiksmo/Savijautos“ žinučių naudojimas – specialia komanda „/me”
vartotojai gali apibūdinti savo savijautą, veiksmus ir pan., kuriuos
atlieka bendraudami jų virtualieji „aš”. Lietuviškuose IRC kanaluose tokios
žinutės taip pat naudojamos gana dažnai. Pagal jų pobūdį galima jas skirti
į veiksmo, savijautos, apibūdinimo bei sveikinimosi žinutes.
Veiksmo žinutės išreiškia veiksmą, kurį atlieka vartotojas arba jo
virtualusis „aš”:
* Lolo zhiuri – kaip vanduo prateka jos pirshtais...
* KiKi eina babkiu kalt
* dede kaso spranda ir galvoja su kuo palyginti..
* lili pvz tyliai dziugauja :)))))
* Ivona shelmishkai mirkteli aki
* Jaunuolis krenta po stalu
Apibūdinimo žinutėmis vartotojai apibūdina save – nusako tam tikras
savo savybes:
* dede ne skaistus :))))
* mazius gi draugasz
* Jaunuolis labai drasus* palionas doras
* parsele negera
Savijautos žinutės apibūdina vartotojo savijautą:
* lili maloniaj apakus
* darata uzhsikniso su tuo darbu
* mazius nieko nesupranta* dede ish karto pasakishkai pasijuto
Sveikinimosi žinutėmis vartotojai pasisveikina/atsisveikina:
* gera sveikina visus
* Nauja sako visiem gero vakaro! :o)
* Jaunuolis viso gero ir malonaus savaitgalews
Šios „Veiksmo/Savijautos” žinutės vartotojams leidžia tarsi praplėsti
ribotas tekstinio bendravimo ribas, papildyti dialogą bei leidžia geriau
išreikšti save, o tuo pačiu kurti visapusiškesnį sąveikos vaizdą.
Taigi šiandien jau galime kalbėti apie lietuviškos tiesioginio
bendravimo tinkle kultūros užuomazgas. IRC kanalų sukurtoje virtualioje
erdvėje žmonės renkasi todėl, kad plepėdami greičiau praleistų laiką,
susitiktų su draugais, gautų juos dominančios informacijos, išlietų savo
džiaugsmą ar pyktį. Jų kalbos būdas, bendravimo stilius, specifinių IRC
išraiškos priemonių naudojimas formuoja tam tikras sąveikos taisykles,
kurias naujai ateinantys vartotojai, norėdami sėkmingai veikti šioje
aplinkoje, turi perprasti ir išmokti. Tekstinių priemonių įvaldymo lygis –
specifinių posakių žinojimas, tam tikras žodžių rašymo būdas, „emotikonų“,
„veiksmo/savijautos” žinučių, „išėjimo” pranešimų naudojimas – aiškiai
atskiria IRC senbuvį ir naujoką. Tačiau iš kitos pusės, šio bendravimo
temos bei pobūdis yra neatsiejami nuo realaus pasaulio, tikrojo pokalbių
dalyvių gyvenimo. Kaip knygoje „The Virtual Communities” rašė H. Rheingold,
„mes darome viską, ką daro žmonės, kai susirenka kartu, bet mes tai darome
žodžiais mūsų kompiuterių ekranuose, savo kūnus palikdami už savęs”.
Virtualios tikrovės
| |
| |
Visiems gerai žinoma, kad internetas tapo puikia priemone susirasti
antrąją pusę. Be to, anonimiškumas bendraujant pokalbių svetainėse su
partneriu skatina fantaziją – kokios pašnekovo akys, rankos, plaukai?.. O
kaip teigia vyrų ir moterų santykių specialistai, fantazija yra viena iš
svarbiausių prielaidų santykiams užsimegzti ir juos išlaikyti.
Štai Miuncheno psichologijos instituto vadovas Henneris Ertlas teigia,
kad erotiniai pokalbiai internetu mylintiems žmonėms padeda išlaikyti
santykius tarp tų, kurie ilgesnį laiko tarpą būna toli vienas nuo kito.
Jei mylimuosius skiria didelis atstumas ir nėra virtualaus sekso,
tuomet santykiai greitai atšąla. Beje, tyrimai rodo, kad tokios poros ir be
vyrų ir moterų santykių specialisto patarimų virtualiai pasimyli
vidutiniškai tris kartus per savaitę.
Internetinio flirto pavojai
Tačiau internetas gali ne tik suartinti poras, bet ir jas išskirti. Ir
čia, regis, tyko daugiau pavojų.
Pirmiausia niekam ne paslaptis, kad daugeliui vis dar rūpi, kaip
gyvena “senosios meilės”. Anot santuokos reikalų konsultantų, daugelis
britų internetu užmezga kontaktus su savo buvusiais partneriais. To
padariniai – meilės nuotykis su buvusia meile ir dažnai skyrybos su esamu
partneriu.
Beje, Didžiojoje Britanijoje susisiekti su buvusiu partneriu ir jį
susigrąžinti padeda tokie specialūs puslapiai kaip “Friends Reunited”
(http://www.friendsreunited.co.uk/), (tiesa, ši svetainė skirta surasti
įvairius buvusius draugus, ne tik pirmąsias meiles).
Pirmieji santykiai dažnai būna labai stiprūs ir juos nelengva
pamiršti, tad jei žmogus blogai jaučiasi, jam norisi apsilankyti “Friends
Reunited” ir pasidomėti, kuo užsiima buvusi draugė ar buvęs draugas. Juk
visiems kartais parūpsta, ką veikia buvusi mergina ar vaikinas. Tad
tikriausiai tik laiko klausimas, kada panaši svetainė atsiras ir Lietuvoje.
Tačiau ir be “buvusiųjų meilių” internete tyko pavojų. JAV atlikto
tyrimo duomenimis, vis daugiau santuokų išyra dėl “neištikimybės
internetu”, nors internete susipažinę žmonės gali niekada nesusitikti
realiame gyvenime.
Panaši tendencija pastebima ir Didžiojoje Britanijoje, kur vis daugiau
žmonių kreipiasi į psichologus ir konsultantus prašydami išgelbėti jų
santuoką nuo žalingo interneto poveikio. Vis daugiau į šeimos konsultantus
besikreipiančių partnerių, susirūpinusių savo santuokos likimu, dėl
pablogėjusių tarpusavio santykių kaltina internetines pažinčių tarnybas,
pokalbių kambarius ir pornografinius tinklapius.
Juk nori nenori vedybinis gyvenimas kartkartėmis nusibosta, o
internetas į rankas įduoda patogų įrankį, kaip virtualiai flirtuoti su
moterimis arba vyrais. Juk, jei tikėsime sociologine apklausa, beveik
daugiau nei pusė (52,6 proc.) interneto vartotojų, nepriklausomai nuo jų
amžiaus, lyties, išsilavinimo ir socialinio statuso, mielai “flirtuoja”
internete. Realiai flirtuojant daugelį graužia sąžinė, nes taip išduodamas
sutuoktinis, o virtualus bendravimas sąžinės priekaištus užmigdo.
Štai 83 proc. “Yahoo” “Married and Flirting” ir MSN kambaryje “Married
But Flirting” besilankančių žmonių nemano apgaudinėjantys savo gyvenimo
palydovą, jei susipažįsta su kuo nors internete. 17 proc. pareiškė, kad tai
yra “silpna neištikimybės forma, kurią jie gali lengvai pateisinti”. Galbūt
todėl virtualus flirtas ir yra toks populiarus.
Dauguma šiame tyrime apklaustųjų pareiškė mylį savo sutuoktinį, tačiau
anonimiškumas, kurį užtikrina internetas, suteikia jiems galimybių ieškoti
naujų pojūčių internete.
Tačiau kitam sutuoktiniui tokia neištikimybės forma neatrodo nekalta.
Jam partnerio bendravimas internetu kelia tokius pat jausmus, kaip ir reali
neištikimybė, t.y. pyktį, nuoskaudą, jausmą, kad jis buvo išduotas.
Mokslininkai spėja, kad internetas netrukus taps labiausiai paplitusia
neištikimybės forma, jei dar ja netapo.
Be to, dauguma virtualių pažinčių, prasidedančių gana nekaltai,
baigiasi rimtais santykiais: beveik trečdalis apklaustųjų nusprendė
susitikti su savo virtualiais partneriais realiame gyvenime. O tuomet jau
niekas nežino, kaip gali pakrypti reikalai.
Tačiau nereikia visų bėdų versti internetui: jei tarp sutuoktinių būtų
puikūs santykiai tikrovėje, nė vienas iš jų neieškotų virtualių nuotykių.
Tinklo etiketas
Užgriuvęs mus visus informacijos ir bendravimo galimybių gausa,
“Internetas”, šis naujas, unikalus modernios dabarties reiškinys, per
neįtikėtinai trumpą laiką jau spėjo tapti neatsiejama daugelio mūsų
gyvenimo dalimi. Vakar atsiradęs iš nieko, o šiandien prienamas beveik
kiekvienam studenčiokui, pasaulinis tinklas gana daugeliui gali pasirodyti
visiškai nevaldomu, neturinčiu nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Dar
daugiau: kai kam “Internetas” tampa savotiška arena, kurioje galima
pasirodyti “visame gražume”, įrodyti savo pranašumą prieš aplinkinius,
užmiršti kasdienio gyvenimo nesėkmes, o gal už jas kam nors (dažnai –
pirmam pasitaikiusiam) atkeršyti. Ypač didelį chaosą galima rasti IRC
pokalbių kanaluose. Ten beveik nuolat sėdi vienas ar keli smarkuoliai,
kurių nesibaigiančios replikos tiesiog siutina ir varo į neviltį norinčius
bendrauti “žmoniškai”.
Dar dažniau pradedantys, o kartais ir labiau patyrę internautai padaro
kąžką ne visai taip, kaip derėtų ne iš blogos valios, o tiesiog iš
nežinojimo.
Tam, kad taip nebūtų, ir yra sugalvotos kibernetinio pasaulio “žaidimo
taisyklės”. Tai – “Netiquette”.
Tinklo etiketas (“Netiquette”) – tai visų “Interneto” vartotojų
elgesio taisyklių rinkinys. Jo pavadinimas yra kilęs iš anglų kalbos žodžio
“net” (tinklas) ir prancūziško “etiquette” (etiketas). Tinklo etiketą
galima būtų palyginti su garbės kodeksu. Jis nėra sukurtas kokios nors
konkrečios institucijos ir jokiu būdu nėra privalomas vykdyti. Nepaisant
to, su tinklo etiketu, talpinančiu savyje didelį ir pakankamai universalų
elgsenos “Internete” taisyklių rinkinį, turėtų būti susipažinęs kiekvienas
internautas.
Oficialų tinklo etiketo pagrindą sudaro 1995 metų spalio mėn.
aukščiausios pasaulinio tinklų tinklo institucijos – “Internet Engineering
Task Force” (www.ietf.org) organizacijos išleistas RFC (Requests for
Comments) dokumentas Nr. 1855. Skirtingai nuo kai kurių kitų RFC dokumentų,
pastarasis nepretenduoja į standarto vaidmenį ir yra tik rekomendacija
(guidelines).
Minėtas RFC-1855 dokumentas bei daugelis kitų “Netiquette” versijų
skiria tris pagrindines tinklo etiketo dalis:
Elektroniniam paštui ir on-line dialogams (One-To-One Communikation);
Pašto konferencijoms ir naujienų grupėms (One-To-Many Communikation);
WWW, FTP bei kitoms informacinėms tarnyboms (Information Services).
Toks suskirstymas yra labai supaprastintas ir gana netobulas, bet aš
vistik prisilaikysiu šios klasikinės tinklo etiketo struktūros.
Nuosavybės požiūriu “Internetas” – tai ne vienas tinklas, o daugybės
didesnių ir mažesnių informacijos perdavimo bei paskirstymo tinklų
konglomeratas. Iš taško A į tašką B “Internetu” siunčiama informacija
keliauja įvairiais duomenų kanalais, skirtingais tinklais. Dėl to nereikia
pamiršti, jog kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo “Interneto”
paslaugų teikėjo (IPT) resursais, bet apkrauna ir svetimus tinklus bei
serverius. Šie tinklai (serveriai, WWW puslapiai, tarnybos ir pan.) gali
turėti savas taisykles. Nereikia manyti, jog tai, kas yra savaime
suprantama čia, yra priimtina ir svetur. Kiekvienas “Interneto” vartotojas
turi laikytis taisyklių ir reikalavimų, kuriuos kelia kitų sistemų
administratoriai, net jeigu šie reikalavimai atrodytų esą nelogiški ir
nepriimtini.
Savo IPT (“Omniteliui”, “Kontinentams”, “Takui” ar kažkam kitam)
pinigus Jūs mokate tik už prisijungimą prie tinklo, t.y., už potencialią
galimybę naudotis “Interneto” resursais bei už paslaugas, kurias teikia
būtent tas konkretus IPT (pav., elektroninį paštą ar erdvę WWW puslapiams)
ir kurios yra apibrežtos sutartyje su juo. Reikalauti kažko kito, juo
labiau iš kitų “Interneto” tarnybų, yra mažų mažiausia neprotinga. Labai
svarbu yra įsisąmoninti, jog naudojimasis kieno nors tinkle teikiamomis
paslaugomis yra ne teisė, o privilegija, kuri dėl blogo elgesio bet kada
gali būti atimta. Tokiu “blogu elgesiu” gali būti pavadintas neleistinos
informacijos skelbimas, įžeidžiančių frazių ar keiksmažodžių vartojimas
laiškuose, pokalbiuose ar skelbimuose, besaikis informacijos siuntinėjimas
to nepageidaujantiems gavėjams ar bet koks kitas veiksmas, bereikalingai
apkraunantis tinklą, trukdantis kitiems jo vartotojams dirbti ar bendrauti.
http://www.omni.lt/.
Bechar-Israel H. From to ,cLoNehEAd>: Nicknames, Play and
Identity in Internet Reay Chat /
http://www.ascusc.org/jcmc/vol11/issue2/bechar.html
Čepulkauskaitė I. Tiesioginio įtinklinto bendravimo kultūra:
lietuviško IRC tyrimo ataskaita /
http://www.fsf.vu.lt/filk/students/darbai/cepulkauskaite/cepulkauskaite-
00.htm
Chenault B.G. Developing Personal and Emotional Relationships Via
Computer-Mediated Commuication. – CMC Magazine, May 1998 /
http://www.december.com/cmc/magh/1998/may/chenault.html
Reid E.M. Electropolis: Communication and Community On Internet Relay
Chat, 1991 / http://people.we.mediaone.net/elizrs/electropolis.html
Rheingold H. The Virtual Community /
http://www.well.com/user/hlr/vcbook/vcbook5.html
