atmintis irvaizduote

TURINYS

Įvadas.............................. 3

Atminties ir vaizduotės panašumai, skirtumai ir

sąsajos...................4

Išvados.............................. 6

Naudota literatūra............................. 7

ĮVADAS

Įsivaizduokime savo gyvenimą be ateities. Nesimėgautumėme
buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustume kalti ir nesikamuotume
dėl skausmingų akimirkų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris.
Tačiau nepažintume nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti,
kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima. Atmintis yra proto sukauptų
žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra “visų dalykų saugykla ir
sergėtoja”.

Kur nors keliaudamas žmogus dar prieš nuvykdamas į vietą,
įsivaizduoja, kaip ten bus – galvoja apie žmones, kuriuos ten sutiks, gerą
maistą, galimybę atsipalaiduoti, ar ką nors kas džiugina. Tai yra
vaizduotė. Kad galėtų sėkmingai orientuotis veikloje, kad sugebėtų numatyti
galimus veiklos rezultatus ar prieš veiklos pradžia žmogus naudojasi savo
vaizduote arba fantazija.

Darbo tikslas būtų: išsiaiškinti atminties ir vaizduotės panašumus,
skirtumus, sąsajas.

ATMINTIES IR VAIZDUOTĖS PANAŠUMAI, SKIRTUMAI, SĄSAJOS

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos
įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogus
gauna daug informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti
prie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jo
pažintine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis
(mintimis).

Žmogaus atminties procesai vystosi visą gyvenimą, tačiau kkinta
vystymosi pobūdis ir intensyvumas. Pasiekus vystymosi viršūnę atmintis
pradeda blogėti. Taigi, atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui
išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra
žmogaus “aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

Atmintį galime skirstyti į trumpalaikę ir ilgalaikę. Nauja
informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje. Čia

ji įprasminama,
vertinama ir laikoma. Trumpalaikė atmintis – pirmasis gautos informacijos
apdorojimo etapas. Svarbi trumpalaikės atminties ypatybė – jos apimties
ribotumas (maždaug 7± 2 objektai). Iš tikrųjų žmogus suvokia daugiau, tik
labai greitai (per kelias sekundės dalis) dalį informacijos užmiršta.

Iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę
atmintį. Jos apimtis jau neribota. Yra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad
ilgalaikė atmintis laiko viską, ką žmogus patyrė. Nepaisant kai kurių
sunkumų, žmogus greitai ir tiksliai “suranda” ilgalaikėje atmintyje
žodžius, skaitmenis, veikimo schemas ir t.t.

Taip pat atmintį galime skirtyti ir į daugybę rūšių, kaip
vaizdinę, motorinę, žodinę – loginę, emocinę atmintis, valingą ir
nevalingą.

Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių
sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus
negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti
sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir
asmenybės „aš“ su pastoviais motyvais, nuostatomis ir tt.t. Atminties
netekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atimties
nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą.

Vaizduotė arba fantazija, yra naujų vaizdinių
sudarymas, pertvarkymas atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė kuria
naujus vaizdinius iš atmintyje užfiksuotos medžiagos, taigi, šiame procese
dalyvauja nervinai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai. Vaizduotė yra
žmogaus specifinė psichikos veikla, kuri atsirado ir plėtojosi jam dirbant.
Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip
darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių tik idealia forma yra
vaizduotės vaizdas.

Vaizduotė padeda žmogui su

ukurti tai, ko tikrovėje dar
nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra
objektyvi tikrovė. Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove lemia jos
priklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos
srities, kuri susijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę
atitinkančius naujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti, nes darbo
procesuose atsiradusi vaizduotė kuria vaizdus, o tie vaizdai realizuojami –
kuriami juos atitinkantys originalūs ir vertingi produktai.

Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jie
teisingai atspindi tikrovę, nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikroviška
vaizduotė yra ir tada, kai suskurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujas
vertybes. Net svajonės gali būti įgyvendintos. Vaizduotės tikroviškumas
priklauso nuo žmogaus žinių, patirties, kritiško mąstymo.

Vaizduotė netikroviška, kai jos sukurti vaizdai negali
būti įgyvendinti arba jų įgyvendinimas būtų beprasmis. Tokius vaizdus kuria
žmonės, kurie turi mažai žinių, patirties, nepakankamai išugdytą mąstymą,
ir tie, kurie atitrūkę nuo tikrovės, neveiklūs.

Vaizduotė – tai durys į žmogaus vidinį pasaulį ir taip
pat durys į išorinį pasaulio išgyvenimą. Žmogaus vaizdiniuose išnyksta
laiko ir erdvės ribos, kas leidžia „keliauti: į tolimas ir artimas vietas,
į praeitį, dabartį ir ateitį; „susitikti: ir „kalbėtis“ su norimais
žmonėmis, nepriklausomai nuo to, kur jie yra geografiškai ir istoriškai.

Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventi situaciją ir
susitikimą su žmogumi. Tai reiškia, kad žmogus intelektualiai stebi
situaciją ir išgyvena tuo metu apimančius jausmus. Taip situacija ir
žmonės, su kuriais norima susitikti, tampa tikri.

Naudodami va
aizduotę, galima geriau pažinti save, tai,
kaip gali būti reaguojama esant skirtingoms situacijoms. Tuo remiantis,
galima išbandyti įvairius elgesio būdus ir pažiūrėti, „kaip tai veikia“.

Kaip matome, vaizduotės reikšmė žmogui gyvenime
didelė. Ji leidžia geriau pažinti pasaulį, praturtinti psichikos procesų
veiklą. Vaizduotė reikšminga įvairiose žmogaus veiklos srityse: žaidžiant,
mokantis, dirbant, kuriant, tačiau teigiamą reikšmę turi tik tikroviška
vaizduotė.

Reikėtų pažymėti, kad atminties vaizdiniai yra
konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reiškinių vaizdai, nors gali būti
pasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos švyturio ar jo fotografijos
pavienis atminties vaizdinys arba bendras jūros švyturio vaizdinys jau
nebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio nors kito uosto švyturys, o
turės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų. Vaizduotės vaizdinys yra visai
naujo būsimo objekto vaizdinys. Pavyzdžiui: šiandien Paryžiuje arba
nuotraukose matytas visiems žinomas Eifelio bokšto vaizdas. Kol jo nebuvo,
inžinierius Eifelis tik savo vaizduotėje sukūrė to bokšto vaizdą ir vėliau
jį įgyvendino. Taigi, vaizduotė vertinga tuo, kad leidžia padaryti
sprendimą, jei net neturima tiek žinių, kiek jų reikia uždaviniui atlikti.
Be to, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vaizdiniai – tai ne atmintyje
išlaikytų paveikslų rinkinys, o tam tikros programos, pagal kurias renkama
informacija iš aplinkos. Atminties vaizdiniais artėjama prie tikrovės, bet
kartais vaizduotės proceso atotrūkis nuo tikrovės gali labai padidėti.

Vaizduotė panaudoją pojūčių ir suvokimų medžiagą,
įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir
suvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuos
nėra geros pažintinės informacijos.

IŠVADOS

1. Jutimu, suvokimu, m

mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos

įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Atmintis

nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui išlaikyti. Sutrikus

atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra žmogaus “aš”, jo

ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

2. Vaizduote yra sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie

vėliau gali būti įkūnijami materialiais daiktais arba praktine žmogaus

veikla.

3. Vaizduotės ir atminties pagalba žmogus sugeba pažinti pasaulį, jį

jausti, „numatyti“ ateitį.

4. Vaizduotė nuo atminties skiriasi tuo, kad vaizduotėje yra pertvarkomi ir

kuriami tokie vaizdiniai, kurių atmintyje nebuvo. Pagrindinė vaizduotės

veiklos kryptis – taip pertvarkyti atminties vaizdus, kad būtų sukurta

nauja, ligi tol nebuvusi situacija.

5. Įsimindamas žmogus kaupia informaciją apie aplinkinį pasaulį savyje, o

vaizdavimas sudaro galimybę numatyti veiklos rezultatą dar prieš

veiklos pradžią, kas padeda žmogui orientuotis veikloje. Kuo daugiau

atitinkamos rūšies vaizdinių atmintyje – daugiau medžiagos vaizduotės

vaizdiniams kurti. Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje

nėra, bet gali būti.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Furst M. Psichologija. – Vilnius, 1998;

2. Grendstad N. M. Vaizduotė ir jausmai. – V., 1999;

3. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvenimas. – Vilnius, 1994;

4. Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. – V., 2003;

5. Myers David G. Psichologija. – Vilnius, 2000;

6. Psichologijos žodynas. – V., 1993

Leave a Comment