TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………………….. 3 Atminties ir vaizduotės panašumai, skirtumai ir sąsajos…………………………………………………4 Išvados………………………………………………………………………………………. 6 Naudota literatūra…………………………………………………………………………. 7 ĮVADAS
Įsivaizduokime savo gyvenimą be ateities. Nesimėgautumėmebuvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustume kalti ir nesikamuotumedėl skausmingų akimirkų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris.Tačiau nepažintume nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti,kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima. Atmintis yra proto sukauptųžinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra “visų dalykų saugykla irsergėtoja”. Kur nors keliaudamas žmogus dar prieš nuvykdamas į vietą,įsivaizduoja, kaip ten bus – galvoja apie žmones, kuriuos ten sutiks, gerąmaistą, galimybę atsipalaiduoti, ar ką nors kas džiugina. Tai yravaizduotė. Kad galėtų sėkmingai orientuotis veikloje, kad sugebėtų numatytigalimus veiklos rezultatus ar prieš veiklos pradžia žmogus naudojasi savovaizduote arba fantazija. Darbo tikslas būtų: išsiaiškinti atminties ir vaizduotės panašumus,skirtumus, sąsajas.
ATMINTIES IR VAIZDUOTĖS PANAŠUMAI, SKIRTUMAI, SĄSAJOS
Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijosįsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogusgauna daug informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikytiprie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jopažintine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis(mintimis). Žmogaus atminties procesai vystosi visą gyvenimą, tačiau kintavystymosi pobūdis ir intensyvumas. Pasiekus vystymosi viršūnę atmintispradeda blogėti. Taigi, atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumuiišlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yražmogaus “aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki. Atmintį galime skirstyti į trumpalaikę ir ilgalaikę. Naujainformacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje. Čia ji įprasminama,vertinama ir laikoma. Trumpalaikė atmintis – pirmasis gautos informacijosapdorojimo etapas. Svarbi trumpalaikės atminties ypatybė – jos apimtiesribotumas (maždaug 7± 2 objektai). Iš tikrųjų žmogus suvokia daugiau, tik
labai greitai (per kelias sekundės dalis) dalį informacijos užmiršta. Iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikęatmintį. Jos apimtis jau neribota. Yra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kadilgalaikė atmintis laiko viską, ką žmogus patyrė. Nepaisant kai kuriųsunkumų, žmogus greitai ir tiksliai “suranda” ilgalaikėje atmintyježodžius, skaitmenis, veikimo schemas ir t.t. Taip pat atmintį galime skirtyti ir į daugybę rūšių, kaipvaizdinę, motorinę, žodinę – loginę, emocinę atmintis, valingą irnevalingą. Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškiniųsistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogusnegalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuotisąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų irasmenybės „aš“ su pastoviais motyvais, nuostatomis ir t.t. Atmintiesnetekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atimtiesnustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą. Vaizduotė arba fantazija, yra naujų vaizdiniųsudarymas, pertvarkymas atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė kurianaujus vaizdinius iš atmintyje užfiksuotos medžiagos, taigi, šiame procesedalyvauja nervinai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai. Vaizduotė yražmogaus specifinė psichikos veikla, kuri atsirado ir plėtojosi jam dirbant.Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaipdarys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių tik idealia forma yravaizduotės vaizdas.Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje darnėra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yraobjektyvi tikrovė. Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove lemia jospriklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tossrities, kuri susijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovęatitinkančius naujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti, nes darbo
procesuose atsiradusi vaizduotė kuria vaizdus, o tie vaizdai realizuojami –kuriami juos atitinkantys originalūs ir vertingi produktai. Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jieteisingai atspindi tikrovę, nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikroviškavaizduotė yra ir tada, kai suskurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujasvertybes. Net svajonės gali būti įgyvendintos. Vaizduotės tikroviškumaspriklauso nuo žmogaus žinių, patirties, kritiško mąstymo. Vaizduotė netikroviška, kai jos sukurti vaizdai negalibūti įgyvendinti arba jų įgyvendinimas būtų beprasmis. Tokius vaizdus kuriažmonės, kurie turi mažai žinių, patirties, nepakankamai išugdytą mąstymą,ir tie, kurie atitrūkę nuo tikrovės, neveiklūs. Vaizduotė – tai durys į žmogaus vidinį pasaulį ir taippat durys į išorinį pasaulio išgyvenimą. Žmogaus vaizdiniuose išnykstalaiko ir erdvės ribos, kas leidžia „keliauti: į tolimas ir artimas vietas,į praeitį, dabartį ir ateitį; „susitikti: ir „kalbėtis“ su norimaisžmonėmis, nepriklausomai nuo to, kur jie yra geografiškai ir istoriškai. Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventi situaciją irsusitikimą su žmogumi. Tai reiškia, kad žmogus intelektualiai stebisituaciją ir išgyvena tuo metu apimančius jausmus. Taip situacija iržmonės, su kuriais norima susitikti, tampa tikri. Naudodami vaizduotę, galima geriau pažinti save, tai,kaip gali būti reaguojama esant skirtingoms situacijoms. Tuo remiantis,galima išbandyti įvairius elgesio būdus ir pažiūrėti, „kaip tai veikia“. Kaip matome, vaizduotės reikšmė žmogui gyvenimedidelė. Ji leidžia geriau pažinti pasaulį, praturtinti psichikos procesųveiklą. Vaizduotė reikšminga įvairiose žmogaus veiklos srityse: žaidžiant,mokantis, dirbant, kuriant, tačiau teigiamą reikšmę turi tik tikroviškavaizduotė. Reikėtų pažymėti, kad atminties vaizdiniai yrakonkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reiškinių vaizdai, nors gali būtipasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos švyturio ar jo fotografijospavienis atminties vaizdinys arba bendras jūros švyturio vaizdinys jaunebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio nors kito uosto švyturys, oturės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų. Vaizduotės vaizdinys yra visainaujo būsimo objekto vaizdinys. Pavyzdžiui: šiandien Paryžiuje arbanuotraukose matytas visiems žinomas Eifelio bokšto vaizdas. Kol jo nebuvo,inžinierius Eifelis tik savo vaizduotėje sukūrė to bokšto vaizdą ir vėliaujį įgyvendino. Taigi, vaizduotė vertinga tuo, kad leidžia padarytisprendimą, jei net neturima tiek žinių, kiek jų reikia uždaviniui atlikti.Be to, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vaizdiniai – tai ne atmintyjeišlaikytų paveikslų rinkinys, o tam tikros programos, pagal kurias renkamainformacija iš aplinkos. Atminties vaizdiniais artėjama prie tikrovės, betkartais vaizduotės proceso atotrūkis nuo tikrovės gali labai padidėti. Vaizduotė panaudoją pojūčių ir suvokimų medžiagą,įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas irsuvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuosnėra geros pažintinės informacijos.IŠVADOS
1. Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra žmogaus “aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.
2. Vaizduote yra sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijami materialiais daiktais arba praktine žmogaus veikla.
3. Vaizduotės ir atminties pagalba žmogus sugeba pažinti pasaulį, jį jausti, „numatyti“ ateitį.
4. Vaizduotė nuo atminties skiriasi tuo, kad vaizduotėje yra pertvarkomi ir kuriami tokie vaizdiniai, kurių atmintyje nebuvo. Pagrindinė vaizduotės veiklos kryptis – taip pertvarkyti atminties vaizdus, kad būtų sukurta nauja, ligi tol nebuvusi situacija.
5. Įsimindamas žmogus kaupia informaciją apie aplinkinį pasaulį savyje, o vaizdavimas sudaro galimybę numatyti veiklos rezultatą dar prieš veiklos pradžią, kas padeda žmogui orientuotis veikloje. Kuo daugiau atitinkamos rūšies vaizdinių atmintyje – daugiau medžiagos vaizduotės vaizdiniams kurti. Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje nėra, bet gali būti.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Furst M. Psichologija. – Vilnius, 1998; 2. Grendstad N. M. Vaizduotė ir jausmai. – V., 1999; 3. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvenimas. – Vilnius, 1994; 4. Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. – V., 2003; 5. Myers David G. Psichologija. – Vilnius, 2000; 6. Psichologijos žodynas. – V., 1993