Asmenybes samprata

TURINYS

ÁVADAS.......................
.............. 1
1 dalis. ASMENYBËS
SAMPRATA...................... 2
1.1. Psichoanalizës
teorija.......................
..... 2
1.2. Mokymosi
teorija.......................
........ 6
1.3. Augimo
teorija.......................
......... 7
2 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOS
IR
FAKTORIAI.......................
........... 9
2.1. Lauko
teorija.......................
.......... 9
2.2. Motyvacijos
teorija.......................
....... 10
2.3. Savisuderinamumo
teorija.......................
.. 10
2.4. Logika ir
kûryba........................
........ 11
2.5. Intuicija ir
áproèiai........................
....... 12
2.6. Vertybiø
sistema.......................
....... 13

Ávadas

Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams bet
kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius ir
maþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiau
darbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistai
tapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriems
tenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.
Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentø
vertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà.

Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kkurá gamybiná
procesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjø
reakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomis
sàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejø
þmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jø
patirtis ir bûtø identiðka).

Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todël
jo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,
þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio.

Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymà
ir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,
kuriam bûtina suuprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ðio darbo
dalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,
teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.
Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëti
darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.

1dalis

Asmenybës samprata

Ðioje dalyje pateikiamos trys pa

agrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës
teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.

1. 1. Psichoanalizës teorija

Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizës
teorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas
(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),
H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm).

Z.Froidas.

Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræs
individo psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijø
metodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu.

Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmë
ta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.
Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro su
realybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.
Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,
tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nëra
pavaldiniui malonus.

Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas laikë
ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimø
liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labai
nemalonu jus, ssusirinkusius èia, matyti.”- tai gali reikðti, kad
pasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visai
atðaukti.

Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiai
svaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogus
daþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptus
siekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalba
viskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningos
iðreikðtosios mintys bebûtø.

Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichinio
gyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”
(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “a

aukðèiau negu að”).

“Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji
troðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant.

”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiø
konfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybës
dësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama á
iðorinius faktorius.

“Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis
(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.
“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtai
pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæs
gatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo
“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniø
principø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø.

Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,
stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningo
problemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomas
kaip apsauginiø mechanizmø veikimas.

Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie:

1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimone
ir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltø
emocijø bei atsiminimø uþmirðimas, arba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.
Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kas
nemalonu ir kelia kaltës pajautimà.

2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiems
þmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþas
nekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiø
kaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai
žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kad
þmogus nebegali no
ormaliai gyventi.

3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,
sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokios
nepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiai
susitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikas
neatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visas
kolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas.

4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimas
sukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (
pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.).

K.G.Jungas.

K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþià
gelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froido
mokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæ
reikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus ir
archetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ).

Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonës
iðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiek
þmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kad
þmogus gyvena tik norais, tai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, ir
tikslais.

Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas á
intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasaulá
ir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,
subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienoje
asmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todël
vadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaip
jiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtis
skirtingai.

A.Adleris.

A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11
Z.Froido bendradarbis. Atsisakæs Froido paþiûrø
sukûrë individualios
psichologijos sistemà. Þmogaus veiklos stimulu laikë siekimà kompensuoti
nepilnavertiðkumo kompleksà.

Adleris manë, kad socialiniams þmogaus interesams ir norui vadovauti,
pirmauti reikëtø skirti daugiau dëmesio, nei tai darë Froidas. Jo sukurta
teorija kaip tik ir sukoncentruota á ðiuos aspektus .

Savo teorijoje Adleris árodinëja, kad noras pirmauti- pagrindinis
þmogaus noras.Pirmaavimà jis suprato ne kaip garbæ ar socialiná statusà, o
kaip kaþkà labai artimà potencialiø þmogaus galimybiø vystymui ir
realizavimui. Adleris pastebëjo, kad silpni vienoje veiklos srityje þmonës
daþnai jauèiasi nepilnaverèiai ir bando kompensuoti tuos trûkumus kita
veikla.Pavyzdþiui, G. Kaningemas (Kanningem) vaikystëje labai apdegë.
Norëdamas kompensuoti ðá trûkumà jis intensyviai treniravosi ir tapo þymiu
sprinteriu.

K.Horni, H.Salivanas ir E.Fromas.
K. Horni(1885-1952)-vokieèiø, amerikieèiø gydytoja, psichologë. Neurozes
laikë þmogaus elgesio apsaugos nuo prieðiðkos socialinës aplinkos forma .
H. Salivanas (1892- 1949)- amerikieèiø psichologas. Sukûrë asmeniniø
santykiø koncepcijà. Asmenybæ traktavo kaip þmogaus personifikacijø visumà.
E.Fromas (1900- 1980)- vokieèiø ir JAV filosofas, sociologas psichologas;
projekto sukurti sveikà visuomenæ psichoanalitinës socialinës ir
individualios terapijos pagrindu autorius.

Ðie psichologai taip pat pripaþino socialiniø aspektø svarbà
asmenybës teorijoje. Jie padarë svarbø ánaðà á þmogaus, ne tik kaip
biologinës, bet ir kaip á socialinës bûtybës, sampratà.

K. Horni (Horney) nustatë, kad vaiko baimës atsiranda dël blogø
santykiø su tëvais. Ji apraðë tø baimiø reiðkimosi vëlesniame bendravime
formas. Pavyzdþiui, vaikas, kuris vaikystëje buvo þeminamas, baudþiamas,
arba tas, kuris buvo pernelyg globojamas ir lepinamas, suaugæs gali
visokiais bûdais siekti aplinkiniø meilës ar valdžios.

H. Salivanas (Sullivan) tyrinëjo þmoniø santykius ir priëjo iðvadà,
kad asmenybë- tai tiesioginis tarpasmeniniø santykiø atspindys.

E.Fromas tyrë ryðius tarp psichiniø procesø ir socialiniø þmogaus
gyvenimo sàlygø. Jis teigë, kad kai kurie þmonës ar þmoniø grupës,
neturëdamos galimybiø patenkinti socialiniø poreikiø, tampa lyderiais-
maniakais. Kaip pavyzdá jis nagrinëjo situacijà hitlerinëje Vokietijoje.

Praktinës psichoanalizës teorijos iðvados.

Nors psichoanalizës teorija nepateikia konkreèiø problemos sprendimo
metodø, ji gali padëti vadovui suprasti pavaldinius. Ið ðios teorijos
vadovas supras, kad pavaldiniø elgesys ne visada yra logiðkas ir protingas,
kad elgesá ne visuomet galima apibendrinti griežtais ir tiksliais
terminais, kad žmonës ne visada supranta savuosius impulsus ir norus. Todël
vadovui reikëtø atsiþvelgti ir á galimus slaptus motyvus.

1. 2. Mokymosi teorija.

Ið dalies kaip atsakas psichoanalizës teorijos idëjoms, ið dalies dël
psichologijos mokslo vystymosi buvo sukurta mokymosi teorija- biheviorizmas-

antroji psichologijos mokykla. Jos atstovai- Dþ.Votsonas ir B.Skineris,
didelæ átakà turëjo I.Pavlovo darbai.

I.Pavlovas (1849- 1936) specializavosi sàlyginiø refleksø tyrimuose.
XX a. pr. sukûrë sàlyginiø refleksø teorijà, padëjusià tirti psichinius
procesus, nustatë refleksiniø aktø susidarymà ir persitvarkymà.

Dþ.Votsonas (Watson) pritaikë sàlyginio reflekso sampratà mokymosi
teorijoje. Jis teigë, kad visà elgesá galima apibûdinti stimulø ir reakcijø
terminais. Stimulas apibûdinamas kaip iðorinës aplinkos pasikeitimas, o
reakcija- kaip organizmo atsakas á tà pasikeitimà. Mokslininkas teigë, kad
tarp stimulo ir reakcijos egzistuoja ágimti ryðiai, todël, pasitelkus
sàlyginius refleksus, galima mokyti, taip sukuriant naujus ryðius tarp
konkreèiø stimulø ir reakcijø. Tvirtai ásitikinæs iðmokimo principø svarba
ir þmogaus apmokymo galimybe, Votsonas sakë: “ Duokite tuzinà sveikø vaikø,
leiskite juos auklëti pagal mano metodikà, ir að garantuoju, kad bet kurá
ið jø padarysiu, kuo panorësiu- daktaru, teisininku, menininku, komersantu,
net vagimi, visiðkai neatsiþvelgdamas á jø talentus, polinkius, siekius.”

B.Skineris (Skinner) praplëtë sàlyginiø refleksø teorijà. Jis nustatë
skirtumà tarp dviejø reakcijos tipø- automatiniø, atsirandanèiø dël
iðoriniø stimulø (seiliø iðsiskyrimas pamaèius maistà, rankos atitraukimas
nuo karðto daikto), ir operantiniø refleksø, kuriuos organizmas sukuria
savaime ( pradedanèio paþinti pasaulá vaiko ðliauþiojimas).

B.Skineris nustatë, kad operantines reakcijas galima sustiprinti
pagiriant ir susilpninti baudþiant. Ádomu, kad operantinis mokymas tæsiasi
ilgiau, jei skatinama ir giriama ne reguliariai, o kartas nuo karto.

B.Skinerio bandymai parodë, kaip plaèiai galima taikyti operantinio
reagavimo principus( pvz.: mokë balandþius þaisti stalo tenisà).

Praktinës mokymosi teorijos iðvados.

Terminas “mokymosi teorija” taikomas pirmiausia kalbant apie elgesio
psichologijà. Skirtumas nuo pedagoginio supratimo yra tas, kad èia daugiau
analizuojami daugiau átakos asmeninës patirties formavimuisi turintys
faktai, tokie kaip ápratimas, ásidëmëjimas, paprasèiausiø refleksø
susidarymas ir pan.

Mokymo teorija organizacijoje pritaikoma efektyviau, nei
psichoanalizës teorija. Be to jos principai paprastesni, todël maþesnë
rizika, kad taikydami teorines þinias praktikoje, pabloginsime esamà
situacijà.

1. 3. Augimo teorija.

Treèioji asmenybës tyrinëjimø kryptis þinoma kaip “ treèioji jëga ”.
Literatûroje ji daþnai minima kaip humanistinë psichologija. Augimo teorija
pabrëþia þmogaus siekius á savo galimybiø realizavimà, saviraiðkà ir
tobulëjimà. Pagrindiniai ðios srovës atstovai: A.Maslou(Maslow,1908- 1970),
K.Rodžersas (Rogers,g.1902 ).

A. Maslou.

Poreikiø hierarchija.

Daugelis vadovø mano, kad darbas gali patenkinti visus þmogaus
poreikius. Taèiau tyrimai parodë, kad darbas daugeliui þmoniø reiðkia
daugiau nei pinigus, todël, nors ir gauna didelá atlyginimà, bet
nepatenkintas darbu, þmogus gali tapti blogu darbuotoju.

A.Maslou pirmasis pasiûlë poreikiø klasifikacijà ir nustatë jø
tarpusavio ryðius. Jis matë galimybæ sudaryti poreikiø hierarchijà, kurioje
aukðtesnieji poreikiai nepasireiðkia, kol nëra patenkinami þemesnieji.

Žemiausias lygis- fiziologinis, kuris apima visas pagrindines
normalaus žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sàlygas (maistà, poilsá,
gyv.vietà ir pan). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda
saugumo samprata. Ðiame lygyje þmogus stengiasi uþtikrinti asmeniná saugumà
ir fiziologiniø poreikiø patenkinimo garantijas.Bûdamas saugus, þmogus
pereina á kità lygá ir patenkina atsiradusius socialinius poreikius
(statuso, pripaþinimo siekimà). Kai visi prieð tai minëti poreikiai
patenkinami, þmogus rûpinasi saviraiðka ir potencialiø galimybiø
realizavimu, talento atskleidimu. A. Maslou poreikiø hierarchija pateikta 1
paveiksle.

Maslou teigimu, pateikta hierarchijos struktûra nëra visiems vienoda.
Poreikiø lygiai persidengia vienas su kitu, be to, esant tam tikroms
situacijoms, visa hierarchija gali iðsikreipti, net apsiversti. Pavyzdþiui,
lenktyniø nugalëtojui þymiai svarbiau jo statusas nei saugumas, o
poliariniø srièiø tyrinëtojas pirmiau dëmesá skirs saviraiðkai, nei
fiziologiniams poreikiams.

1 pav. A. Maslou poreikiø hierarchija

Labai svarbu suvokti poreikiø hierarchijos reikðmæ vadovams.
Hierarchija rodo, kad greta pinigø- vieno pagrindiniø darbo varikliø-
svarbûs stimulai yra nepatenkinti poreikiai. Tyrimai rodo, kad aukðtas
gamybos lygis ir maþas darbuotojø kintamumas iðsilaiko tada, kai nëra jokiø
garantijø dël darbo vietø arba yra plaèios saviraiðkos galimybës.

Patenkintas poreikis netenka ðio privalumo. Þemiausiam hierarchijos
lygiui ði taisyklë teisinga tik ið dalies, kadangi sotus þmogus greitai
iðalksta ir jam vël reikia tenkinti tuos paèius poreikius.

Keldama darbo naðumà vien tokiais metodais vadovybë turi þinoti, kad
netinkamø socialiniø ir saviraiðkos poreikiø tenkinimas gali prieðtarauti
darbo reikalavimams, jam kenkti. Iðkilusios problemos sprendþiamos
maksimaliai pritaikant darbo sàlygas prie poreikiø. Pavyzdþiui, pradinë
situacija gamykloje buvo tokia, kad ten dirbanèios merginos negalëjo
bendrauti darbo metu dël tarp jø stovinèiø dëþiø. Kad patenkintø bendravimo
poreiká, jos palikdavo darbo vietas. Kai dëþës buvo paðalintos, merginos
galëjo laisvai kalbëtis, konsultuotis. Darbo naðumas padidëjo, o broko
sumaþëjo pusantro karto.

2 dalis

Kitos asmenybës sampratos teorijos ir faktoriai

Antroje dalyje aptariamos kitos koncepcijos, kurios neiðsivystë á
mokyklas, taèiau su kuriomis vadovui naudinga susipaþinti. Tai “lauko”,
motyvacijos ir P. Lekio sàmoningumo teorijos. Be to, dëmesys skiriamas
konkretiems elgesio aspektams (logikai, intuicijai, kûrybiðkumui, vertybiø
sistemos formavimui bei ápratimams).

2. 1. Lauko teorija.

Tai viena perspektyviausiø teorijø, tirianèiø þmogaus elgesá;
geðtaltinës psichologijos variantas, sukurtas 1935 m.

K. Levinas (K.Lewin), jos autorius, pagrindinæ idëjà pateikia taip:
asmenybë gyvena ir veikia nemetrinëje erdvëje ir yra sistemos arba lauko,
kuris jà veikia ir lemia jos elgesá, dalis. Asmenybës elgesá lemia
situacinës, arba lauko jëgos, ir jos paèios bruoþai. Vienas elgesio tipas
labiau priklauso nuo asmenybës (pvz. manieros), kitas- nuo situacijos (
pvz., stereotipinis saliutavimas vëliavai).

Kiekviena svarbi þmogaus veikla tame lauke uþima atskirà sritá, kuri
þymima tam tikru skaièiumi. Lauko sritys skirstomos á laisvo ir draudþiamo
judëjimo sritis. Pastarosios apima visuomenës neaprobuojamus arba ið viso
draudþiamus veiksmus. Lauko sritis skiria nevienodo grieþtumo ir
paþeidþiamumo sienos. Asmenybë vystosi pertvarkydama leidþiamas ir
draudþiamas lauko sritis.

Dþ. M. Jingeris ( Iynger ) panaudojo lauko teorijà aiðkindamas kûrybà
ir teisës paþeidimus. Jis teigë, kad nusikaltimø negalima sieti tik su
asmenybe, nes juos veikia ir socialinë aplinka.

Lauko teorija suteikia vadovui daug galimybiø veikti pavaldinius.
Pirma, galima keisti situacijas ar aplinkà, kurios sukelia problemas.
Antra, veikti asmenybæ. Treèia, naudoti aukðèiau minëtø galimybiø
kombinacijà.

Kadangi keisti aplinkybes visuomet lengviau, negu keisti asmenybæ,
todël pirmiausia reikëtø perþiûrëti visus galimus tokius problemos
sprendimo variantus, ávertinant bendravimo su darbuotojais pobûdá,
darbuotojø fizinæ bûklæ, ámonëje egzistuojanèias taisykles ir pan.

2. 2. Motyvacijos teorija.

Sistemindami asmenybæ stimuliuojanèius veiksnius, D.Maklelandas
(Harvardo un- tas) ir Dþ.Atkinsonas ( Mièigano un-tas) sukûrë specialià
motyvacijos teorijà, turinèià didelæ reikðmæ sprendþiant valdymo problemas.
Mokslininkai tyrë, kaip objektyviai, moksliðkai ávertinti motyvacijà. Jie
iðskyrë tris pagrindinius veiksnius: verþimàsi á sëkmæ, norà susilaukti
pripaþinimo ir valdþios siekimà.

Verþimàsi á sëkmæ galima apibûdinti kaip norà iðsiskirti, pasiekti
tam tikrus gyvenimo standartus. Toks þmogus mëgsta spræsti problemas, kelia
sau sunkis uþduotis ir nori gauti konkreèius savo veiklos ávertinimus

Valdþios siekimas apibûdinamas kaip noras veikti kitus, priversti
daryti juos tai, ko kitu atveju jie nedarytø. Þmogus, besiverþiantis á
valdþià, nori valdyti kitus ir dþiaugtis savo valdþios poþymiais.

Pripaþinimo troðkimas- noras uþmegzti draugiðkus ryðius su
aplinkiniais. Toks þmogus mëgsta dirbti kolektyviná darbà, jis gerai jauèia
kolegø nuotaikas ir stengiasi palaikyti atitinkamus santykius su jais.

Visi ðie stimulai labai svarbûs versle. Maslou hierarchijoje jie taip
pat yra aukðèiausiame poreikiø lygyje. Todël vadovai turi þinoti, kaip
sukelti pavaldiniai tam tikrà troðkimà, kad darbuotojas ieðkotø galimybës
patenkinti já gamybinio proceso metu. Toks priartëjimas prie norimos
valdþios, pasiekimø, pripaþinimo padarys darbuotojà laimingà.

2. 3. Savisuderinamumo teorija

(Òåîðèÿ ñàìîñîãëàñîâàííîñòè )

Treèioji asmenybës elgesio koncepcija- P.Lekio (Prescott Lecky)
sukurta savisuderinamumo teorija. Ði teorija ypaè naudinga aiðkinant save
griaunantá elgesá.

Pagrindinë savisuderinamumo teorijos tezë sako, kad kitiems
atrodantis nelogiðkas asmens elgesys, tam þmogui ið tikrøjø atrodo esàs
teisingas ir suderintas su asmeninëmis nuostatomis. Taigi, P.Lekis
tvirtino, kad kiekvienas mûsø laikome save protinga, harmoninga ir
tikslinga asmenybe.

Vis dëlto, dël atgaliniø ryðiø su iðoriniu pasauliu, supratimas apie
save kinta. Vieni, gaudami prieðtaringà informacijà apie save, lengvai
pakeièia nuomonæ, kiti tai daro labai sunkiai ir skausmingai arba ið viso
laiko naujus faktus klaidingais. Pastarasis atvejis pasitaiko daþniau.
Kitaip þmogaus supratimas apie save nuolat kistø, dël to labai
komplikuotøsi kasdieninis gyvenimas: asmuo netektø pasitikëjimo savimi,
savo galimybëmis, neþinotø aplinkiniø nuomonës, nesuprastø, kuo galima
pasikliauti.

Kad bûtø iðvengta panaðios situacijos, savimonë turi atsilaikyti
prieð iðorës signalus. Dël ðios prieþasties suklydæs þmogus linkæs kaltinti
visus ir viskà, tik ne save (pvz., neigiamos kolegø pastabos daþnai
laikomos klaidomis ar pavydo apraiðka, uþuot jø paisèius ir bandþius keisti
savo elgesá).

Þmogaus susitaikymas su pastabomis priklauso nuo paèio asmens savybiø
(subrendæs, pasitikintis savimi þmogus greièiau ásitikins kritikos
teisingumu), kritikos intensyvumo (daugeliui sunku ignoruoti nuolatines
pastabas, todël anksèiau ar vëliau jas pripaþásta), taip pat nuo savæs
vertinimo adekvatumo ( kuo asmens savæs vertinimas labiau neatitinka
tikrovës, tuo didesnio pasiprieðinimo susilaukia kritika).

Teorija labai neparanki vadovui: uþuot baudæs uþ neteisingus
sprendimus, jis turi pagalvoti, kaip pats darbuotojas save ásivaizduoja,
kaip reaguos á iðorinius signalus, kurie gali neatitikti darbuotojo
savimonei. Jei vadovas galës paaiðkinti pavaldinio elgesá, jis turës realià
galimybæ paveikti darbo procesà.

2. 4. Logika ir kûryba

Manome, kad visos mûsø mintys, veiksmai bei dauguma kitø asmenø
svarstymø, poelgiø yra logiðki. Visa mokymo sistema, kurios pagrindas-
faktø isiminimas, vysto loginá màstymà.Ið tikrøjø dauguma poelgiø-
intuityvûs, paremti tik jausmais. Taigi, logika vaidina tik antraeilá
vaidmená þmogaus elgesyje.

Ne visuomet logiðki yra ir kûrybiniai procesai. Dauguma þmoniø linkæ
manyti, kad mokslinë kûryba, atradimai- tai loginiø etapø grandinë. Ið
tikrøjø logika atsiranda tik vëlesniais kûrybinio proceso etapais.Pradþioje
kûrybinë asmenybë nustato neloginius tarpusavio ryðius tarp idëjø. Tik kai
padaromas atradimas, naudojami loginiai argumentai.

Kûrybinis procesas- tai viena intuicijos formø. Já galima padalinti á
dvi stadijas.

Pirmoje kûrybinio proceso stadijoje ieðkoma ryðio tarp dviejø atskirø
idëjø ar faktø, kuriuos reikia sujungti á vienà prasminæ priklausomybæ.
Pavyzdþiui, pirmuose bandymuose su elektra lordas Kelvinas bandë
sukonstruoti árengimà labai maþiems elektros átampos svyravimams fiksuoti.
Giedrà dienà jis pastebëjo kaip nuo menkiausio þiûrono læðio kryptelëjimo
ant sienos juda “saulës zuikutis”. Tada Kelvinas suprato, kad prie
voltmetro prijungus nedidelá veidrodëlá ir nukreipus já á matavimo skalæ,
bus galima pastebëti maþiausius svyravimus.

Ðis kûrybinio proceso etapas remiasi intuicija, aukðtesne pasàmoningo
màstymo forma. Mokslininkai ne visada gali paaiðkinti ko ieðko, o mums
sunku suprasti jø idëjas, todël negalima versti kûrybingø þmoniø nuolat
atsiskaitinëti. Jei jø iðkeltos idëjos ir nepasitvirtina, nereikia reikðti
didelio nepasitenkinimo, nes jis gali visai uþgniauþti kûrybinius
polinkius.

Antroji stadija apima atrastojo ryðio loginá paaiðkinimà, praktinio
pritaikymo árodymà.

2. 5. Intuicija ir áproèiai

Logika ne visada gali iðsamiai paaiðkinti þmogaus elgesá, todël
svarbûs yra ir kiti veiksniai: intuicija, áproèiai.

Intuicija- teisingumo ar klaidingumo, protingumo ar kvailumo vidinis
pojûtis be loginio paaiðkinimo. Laikydamas konkretø poelgá teisingu
konkreèiomis aplinkybëmis, þmogus vadovaujasi praeities patirtimi.
Aplinkybës nebûtinai turi bûti identiðkos. Pakanka, keliø leidþianèiø
apibendrinti elementø. Laikoma, kad intuicija veikia tokiu principu: þmogus
pergyvena konkretø ávyká, já apibendrina ir vëliau vadovaujasi tuo
apibendrinimu. Apibendrinimas gali bûti teisingas ir klaidingas.

Intuicijos procesai nëra iki galo aiðkûs, nes jie labai priklauso nuo
pasàmonës. Su intuicija susijusios ir dvi sàmonës funkcijos: atmintis ir
gebëjimas apibendrinti.

Kitas þmogaus elgesá formuojantis faktorius- áproèiai. Tai
standartinë asmens reakcija á aplinkà, susiformavusi dël daugkartiniø
ankstesniø reakcijø panaðiomis aplinkybëmis praeityje. Kai kurios áproèiø
formos pasitaiko ypaè daþnai. Tai pieðtuko galo kramtymas, atsakymo pradþia
þodeliu “na.”, nesàmoningas ðvilpavimas arba þodþio “þinai” kartojimas.
Prieþastys, dël kuriø atsiranda áproèiai, logiðkai nepaaiðkinamos, todël
kartais tenka pasistengti, kad jø atsikratytume.

Áproèiai- svarbi þmogaus elgesio dalis, kadangi jie atmeta bûtinybæ
spræsti daugelá problemø keletà kartø- tai padaroma automatiðkai (pvz.,
knygos puslapiø vertimas). Kuo daþniau kartojamas veiksmas, tuo didesnë
tikimybë pakartoti já panaðiomis aplinkybëmis ateityje. Áproèio
susiformavimas priklauso nuo iðorinio teigiamo ar neigiamo poveikio, laiko
tarp pirminio áproèio pasireiðkimo ir skatinimo.

2. 6. Vertybiø sistema ir þmogaus pozicija

Be pasàmonëje glûdinèiø intuicijos ir áproèiø þmogaus elgesá veikia
dar viena veiksniø grupë- vertybiø sistema ir þmogaus pozicija.

Vertybiø sistema ir pozicija daþnai apibûdinamos kaip tikëjimas (ne
religine prasme). Prieðingai intuicijai ir áproèiams, vertybiø sistema ir
pozicija perimama ið aplinkiniø, daþniausiai pasireiðkia sàmonës lygyje.
Vaikas perima jas pirma ið tëvø, vëliau draugø, mokytojø, bendradarbiø.
Svarbø vaidmená èia vaidina laikraðèiai, knygos bei televizija.

Iki ðiol labai maþai þinoma apie patá sistemos formavimosi
mechanizmà, kurio rezultatus sunku numatyti.

Tikimybë priimti konkreèià vertybæ priklauso nuo:

1)þmogaus amþiaus (lengviausiai formuojasi ir kinta jaunimo vertybiø
sistema ir pozicija);

2) žmogaus pasitikëjimo tos vertybës neðëju (greièiausiai perimamos
ðeimos nariø, artimø draugø paþiûros);

3) pasitikëjimo savimi (kuo maþesnis pasitikëjimas, tuo labiau asmuo
yra priklausomas nuo kitø, tuo daþniau keièia savo pozicijà);

4) nuosavø ásitikinimø tvirtumo;

5) naujø vertybiø atitikimo senosioms;

6) vertybiø priëmimo tvarkos.

———————–

Savirealizacijos poreikiai

saviraiška, kuryba,talento atskleidimas

Saves ivertinimo poreikiai

vidiniai išoriniai

savigarba statusas

pasitikejimas prestižas

laisve pagarba

Socialiniai poreikiai

padetis visuomeneje, draugyste,

meile

Saugumo poreikiai

saugumas, fiziologiniu poreikiu

patenkinimo garantijos

Fiziologiniai poreikiai

maistas, poilsis, gyvenamoji vieta

Leave a Comment