Asmenybes samprata

by

TURINYS

ÁVADAS…………………………………………………………………………………………….. 11 dalis. ASMENYBËSSAMPRATA………………………………………………………. 21.1. Psichoanalizësteorija………………………………………………………………………. 21.2. Mokymositeorija…………………………………………………………………………….. 61.3. Augimoteorija……………………………………………………………………………….. 72 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOSIRFAKTORIAI………………………………………………………….……………………….. 92.1. Laukoteorija………………………………………………………………………………….. 92.2. Motyvacijosteorija………………………………………………………………………….. 102.3. Savisuderinamumoteorija………………………………………………………………… 102.4. Logika irkûryba…………………………………………………………….……………….. 112.5. Intuicija iráproèiai…………………………………………………………..………………. 122.6. Vertybiøsistema……………………………………………………………………………… 13

Ávadas Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams betkurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius irmaþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiaudarbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistaitapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriemstenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentøvertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà. Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kurá gamybináprocesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjøreakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomissàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejøþmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jøpatirtis ir bûtø identiðka). Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todëljo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio. Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymàir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,kuriam bûtina suprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ðio darbodalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëtidarbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.

1dalis Asmenybës samprata

Ðioje dalyje pateikiamos trys pagrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës

teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.

1. 1. Psichoanalizës teorija Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizësteorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm). Z.Froidas. Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræsindivido psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijømetodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu. Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmëta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro surealybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nërapavaldiniui malonus. Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas laikëne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimøliudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labainemalonu jus, susirinkusius èia, matyti…”- tai gali reikðti, kadpasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visaiatðaukti. Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiaisvaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogusdaþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptussiekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalbaviskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningosiðreikðtosios mintys bebûtø. Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichiniogyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”

(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “aukðèiau negu að”). “Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyviejitroðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant. ”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiøkonfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybësdësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama áiðorinius faktorius. “Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtaipavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæsgatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniøprincipø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø. Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningoproblemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomaskaip apsauginiø mechanizmø veikimas. Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie: 1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimoneir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltøemocijø bei atsiminimø uþmirðimas, arba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kasnemalonu ir kelia kaltës pajautimà. 2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiemsþmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþasnekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiøkaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai
žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kadþmogus nebegali normaliai gyventi. 3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokiosnepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiaisusitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikasneatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visaskolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas. 4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimassukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.). K.G.Jungas. K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþiàgelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froidomokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæreikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus irarchetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ). Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonësiðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiekþmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kadþmogus gyvena tik norais, tai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, irtikslais. Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas áintravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasauláir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienojeasmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todëlvadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaipjiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtisskirtingai. A.Adleris. A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11Z.Froido bendradarbis. Atsisakæs Froido paþiûrø sukûrë individualiospsichologijos sistemà. Þmogaus veiklos stimulu laikë siekimà kompensuoti
nepilnavertiðkumo kompleksà. Adleris manë, kad socialiniams þmogaus interesams ir norui vadovauti,pirmauti reikëtø skirti daugiau dëmesio, nei tai darë Froidas. Jo sukurtateorija kaip tik ir sukoncentruota á ðiuos aspektus . Savo teorijoje Adleris árodinëja, kad noras pirmauti- pagrindinisþmogaus noras.Pirmaavimà jis suprato ne kaip garbæ ar socialiná statusà, okaip kaþkà labai artimà potencialiø þmogaus galimybiø vystymui irrealizavimui. Adleris pastebëjo, kad silpni vienoje veiklos srityje þmonësdaþnai jauèiasi nepilnaverèiai ir bando kompensuoti tuos trûkumus kitaveikla.Pavyzdþiui, G. Kaningemas (Kanningem) vaikystëje labai apdegë.Norëdamas kompensuoti ðá trûkumà jis intensyviai treniravosi ir tapo þymiusprinteriu. K.Horni, H.Salivanas ir E.Fromas.K. Horni(1885-1952)-vokieèiø, amerikieèiø gydytoja, psichologë. Neurozeslaikë þmogaus elgesio apsaugos nuo prieðiðkos socialinës aplinkos forma .H. Salivanas (1892- 1949)- amerikieèiø psichologas. Sukûrë asmeniniøsantykiø koncepcijà. Asmenybæ traktavo kaip þmogaus personifikacijø visumà.E.Fromas (1900- 1980)- vokieèiø ir JAV filosofas, sociologas psichologas;projekto sukurti sveikà visuomenæ psichoanalitinës socialinës irindividualios terapijos pagrindu autorius. Ðie psichologai taip pat pripaþino socialiniø aspektø svarbàasmenybës teorijoje. Jie padarë svarbø ánaðà á þmogaus, ne tik kaipbiologinës, bet ir kaip á socialinës bûtybës, sampratà. K. Horni (Horney) nustatë, kad vaiko baimës atsiranda dël blogøsantykiø su tëvais. Ji apraðë tø baimiø reiðkimosi vëlesniame bendravimeformas. Pavyzdþiui, vaikas, kuris vaikystëje buvo þeminamas, baudþiamas,arba tas, kuris buvo pernelyg globojamas ir lepinamas, suaugæs galivisokiais bûdais siekti aplinkiniø meilës ar valdžios. H. Salivanas (Sullivan) tyrinëjo þmoniø santykius ir priëjo iðvadà,kad asmenybë- tai tiesioginis tarpasmeniniø santykiø atspindys. E.Fromas tyrë ryðius tarp psichiniø procesø ir socialiniø þmogausgyvenimo sàlygø. Jis teigë, kad kai kurie þmonës ar þmoniø grupës,
neturëdamos galimybiø patenkinti socialiniø poreikiø, tampa lyderiais-maniakais. Kaip pavyzdá jis nagrinëjo situacijà hitlerinëje Vokietijoje.

Praktinës psichoanalizës teorijos iðvados. Nors psichoanalizës teorija nepateikia konkreèiø problemos sprendimometodø, ji gali padëti vadovui suprasti pavaldinius. Ið ðios teorijosvadovas supras, kad pavaldiniø elgesys ne visada yra logiðkas ir protingas,kad elgesá ne visuomet galima apibendrinti griežtais ir tiksliaisterminais, kad žmonës ne visada supranta savuosius impulsus ir norus. Todëlvadovui reikëtø atsiþvelgti ir á galimus slaptus motyvus.

1. 2. Mokymosi teorija. Ið dalies kaip atsakas psichoanalizës teorijos idëjoms, ið dalies dëlpsichologijos mokslo vystymosi buvo sukurta mokymosi teorija- biheviorizmas- antroji psichologijos mokykla. Jos atstovai- Dþ.Votsonas ir B.Skineris,didelæ átakà turëjo I.Pavlovo darbai. I.Pavlovas (1849- 1936) specializavosi sàlyginiø refleksø tyrimuose.XX a. pr. sukûrë sàlyginiø refleksø teorijà, padëjusià tirti psichiniusprocesus, nustatë refleksiniø aktø susidarymà ir persitvarkymà. Dþ.Votsonas (Watson) pritaikë sàlyginio reflekso sampratà mokymositeorijoje. Jis teigë, kad visà elgesá galima apibûdinti stimulø ir reakcijøterminais. Stimulas apibûdinamas kaip iðorinës aplinkos pasikeitimas, oreakcija- kaip organizmo atsakas á tà pasikeitimà. Mokslininkas teigë, kadtarp stimulo ir reakcijos egzistuoja ágimti ryðiai, todël, pasitelkussàlyginius refleksus, galima mokyti, taip sukuriant naujus ryðius tarpkonkreèiø stimulø ir reakcijø. Tvirtai ásitikinæs iðmokimo principø svarbair þmogaus apmokymo galimybe, Votsonas sakë: “ Duokite tuzinà sveikø vaikø,leiskite juos auklëti pagal mano metodikà, ir að garantuoju, kad bet kuráið jø padarysiu, kuo panorësiu- daktaru, teisininku, menininku, komersantu,net vagimi, visiðkai neatsiþvelgdamas á jø talentus, polinkius, siekius…” B.Skineris (Skinner) praplëtë sàlyginiø refleksø teorijà. Jis nustatëskirtumà tarp dviejø reakcijos tipø- automatiniø, atsirandanèiø dëliðoriniø stimulø (seiliø iðsiskyrimas pamaèius maistà, rankos atitraukimas

nuo karðto daikto), ir operantiniø refleksø, kuriuos organizmas sukuriasavaime ( pradedanèio paþinti pasaulá vaiko ðliauþiojimas). B.Skineris nustatë, kad operantines reakcijas galima sustiprintipagiriant ir susilpninti baudþiant. Ádomu, kad operantinis mokymas tæsiasiilgiau, jei skatinama ir giriama ne reguliariai, o kartas nuo karto. B.Skinerio bandymai parodë, kaip plaèiai galima taikyti operantinioreagavimo principus( pvz.: mokë balandþius þaisti stalo tenisà).

Praktinës mokymosi teorijos iðvados. Terminas “mokymosi teorija” taikomas pirmiausia kalbant apie elgesiopsichologijà. Skirtumas nuo pedagoginio supratimo yra tas, kad èia daugiauanalizuojami daugiau átakos asmeninës patirties formavimuisi turintysfaktai, tokie kaip ápratimas, ásidëmëjimas, paprasèiausiø refleksøsusidarymas ir pan. Mokymo teorija organizacijoje pritaikoma efektyviau, neipsichoanalizës teorija. Be to jos principai paprastesni, todël maþesnërizika, kad taikydami teorines þinias praktikoje, pabloginsime esamàsituacijà. 1. 3. Augimo teorija. Treèioji asmenybës tyrinëjimø kryptis þinoma kaip “ treèioji jëga ”.Literatûroje ji daþnai minima kaip humanistinë psichologija. Augimo teorijapabrëþia þmogaus siekius á savo galimybiø realizavimà, saviraiðkà irtobulëjimà. Pagrindiniai ðios srovës atstovai: A.Maslou(Maslow,1908- 1970),K.Rodžersas (Rogers,g.1902 ). A. Maslou. Poreikiø hierarchija. Daugelis vadovø mano, kad darbas gali patenkinti visus þmogausporeikius. Taèiau tyrimai parodë, kad darbas daugeliui þmoniø reiðkiadaugiau nei pinigus, todël, nors ir gauna didelá atlyginimà, betnepatenkintas darbu, þmogus gali tapti blogu darbuotoju. A.Maslou pirmasis pasiûlë poreikiø klasifikacijà ir nustatë jøtarpusavio ryðius. Jis matë galimybæ sudaryti poreikiø hierarchijà, kuriojeaukðtesnieji poreikiai nepasireiðkia, kol nëra patenkinami þemesnieji. Žemiausias lygis- fiziologinis, kuris apima visas pagrindinesnormalaus žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sàlygas (maistà, poilsá,gyv.vietà ir pan). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsirandasaugumo samprata. Ðiame lygyje þmogus stengiasi uþtikrinti asmeniná saugumàir fiziologiniø poreikiø patenkinimo garantijas.Bûdamas saugus, þmogus

pereina á kità lygá ir patenkina atsiradusius socialinius poreikius(statuso, pripaþinimo siekimà). Kai visi prieð tai minëti poreikiaipatenkinami, þmogus rûpinasi saviraiðka ir potencialiø galimybiørealizavimu, talento atskleidimu. A. Maslou poreikiø hierarchija pateikta 1paveiksle. Maslou teigimu, pateikta hierarchijos struktûra nëra visiems vienoda.Poreikiø lygiai persidengia vienas su kitu, be to, esant tam tikromssituacijoms, visa hierarchija gali iðsikreipti, net apsiversti. Pavyzdþiui,lenktyniø nugalëtojui þymiai svarbiau jo statusas nei saugumas, opoliariniø srièiø tyrinëtojas pirmiau dëmesá skirs saviraiðkai, neifiziologiniams poreikiams. 1 pav. A. Maslou poreikiø hierarchija

Labai svarbu suvokti poreikiø hierarchijos reikðmæ vadovams.Hierarchija rodo, kad greta pinigø- vieno pagrindiniø darbo varikliø-svarbûs stimulai yra nepatenkinti poreikiai. Tyrimai rodo, kad aukðtasgamybos lygis ir maþas darbuotojø kintamumas iðsilaiko tada, kai nëra jokiøgarantijø dël darbo vietø arba yra plaèios saviraiðkos galimybës. Patenkintas poreikis netenka ðio privalumo. Þemiausiam hierarchijoslygiui ði taisyklë teisinga tik ið dalies, kadangi sotus þmogus greitaiiðalksta ir jam vël reikia tenkinti tuos paèius poreikius. Keldama darbo naðumà vien tokiais metodais vadovybë turi þinoti, kadnetinkamø socialiniø ir saviraiðkos poreikiø tenkinimas gali prieðtarautidarbo reikalavimams, jam kenkti. Iðkilusios problemos sprendþiamosmaksimaliai pritaikant darbo sàlygas prie poreikiø. Pavyzdþiui, pradinësituacija gamykloje buvo tokia, kad ten dirbanèios merginos negalëjobendrauti darbo metu dël tarp jø stovinèiø dëþiø. Kad patenkintø bendravimoporeiká, jos palikdavo darbo vietas. Kai dëþës buvo paðalintos, merginosgalëjo laisvai kalbëtis, konsultuotis. Darbo naðumas padidëjo, o brokosumaþëjo pusantro karto.

2 dalis Kitos asmenybës sampratos teorijos ir faktoriai

Antroje dalyje aptariamos kitos koncepcijos, kurios neiðsivystë ámokyklas, taèiau su kuriomis vadovui naudinga susipaþinti. Tai “lauko”,

motyvacijos ir P. Lekio sàmoningumo teorijos. Be to, dëmesys skiriamaskonkretiems elgesio aspektams (logikai, intuicijai, kûrybiðkumui, vertybiøsistemos formavimui bei ápratimams). 2. 1. Lauko teorija. Tai viena perspektyviausiø teorijø, tirianèiø þmogaus elgesá;geðtaltinës psichologijos variantas, sukurtas 1935 m. K. Levinas (K.Lewin), jos autorius, pagrindinæ idëjà pateikia taip:asmenybë gyvena ir veikia nemetrinëje erdvëje ir yra sistemos arba lauko,kuris jà veikia ir lemia jos elgesá, dalis. Asmenybës elgesá lemiasituacinës, arba lauko jëgos, ir jos paèios bruoþai. Vienas elgesio tipaslabiau priklauso nuo asmenybës (pvz. manieros), kitas- nuo situacijos (pvz., stereotipinis saliutavimas vëliavai). Kiekviena svarbi þmogaus veikla tame lauke uþima atskirà sritá, kuriþymima tam tikru skaièiumi. Lauko sritys skirstomos á laisvo ir draudþiamojudëjimo sritis. Pastarosios apima visuomenës neaprobuojamus arba ið visodraudþiamus veiksmus. Lauko sritis skiria nevienodo grieþtumo irpaþeidþiamumo sienos. Asmenybë vystosi pertvarkydama leidþiamas irdraudþiamas lauko sritis. Dþ. M. Jingeris ( Iynger ) panaudojo lauko teorijà aiðkindamas kûrybàir teisës paþeidimus. Jis teigë, kad nusikaltimø negalima sieti tik suasmenybe, nes juos veikia ir socialinë aplinka. Lauko teorija suteikia vadovui daug galimybiø veikti pavaldinius.Pirma, galima keisti situacijas ar aplinkà, kurios sukelia problemas.Antra, veikti asmenybæ. Treèia, naudoti aukðèiau minëtø galimybiøkombinacijà. Kadangi keisti aplinkybes visuomet lengviau, negu keisti asmenybæ,todël pirmiausia reikëtø perþiûrëti visus galimus tokius problemossprendimo variantus, ávertinant bendravimo su darbuotojais pobûdá,darbuotojø fizinæ bûklæ, ámonëje egzistuojanèias taisykles ir pan. 2. 2. Motyvacijos teorija. Sistemindami asmenybæ stimuliuojanèius veiksnius, D.Maklelandas(Harvardo un- tas) ir Dþ.Atkinsonas ( Mièigano un-tas) sukûrë specialiàmotyvacijos teorijà, turinèià didelæ reikðmæ sprendþiant valdymo problemas.Mokslininkai tyrë, kaip objektyviai, moksliðkai ávertinti motyvacijà. Jie
iðskyrë tris pagrindinius veiksnius: verþimàsi á sëkmæ, norà susilauktipripaþinimo ir valdþios siekimà. Verþimàsi á sëkmæ galima apibûdinti kaip norà iðsiskirti, pasiektitam tikrus gyvenimo standartus. Toks þmogus mëgsta spræsti problemas, keliasau sunkis uþduotis ir nori gauti konkreèius savo veiklos ávertinimus Valdþios siekimas apibûdinamas kaip noras veikti kitus, priverstidaryti juos tai, ko kitu atveju jie nedarytø. Þmogus, besiverþiantis ávaldþià, nori valdyti kitus ir dþiaugtis savo valdþios poþymiais. Pripaþinimo troðkimas- noras uþmegzti draugiðkus ryðius suaplinkiniais. Toks þmogus mëgsta dirbti kolektyviná darbà, jis gerai jauèiakolegø nuotaikas ir stengiasi palaikyti atitinkamus santykius su jais. Visi ðie stimulai labai svarbûs versle. Maslou hierarchijoje jie taippat yra aukðèiausiame poreikiø lygyje. Todël vadovai turi þinoti, kaipsukelti pavaldiniai tam tikrà troðkimà, kad darbuotojas ieðkotø galimybëspatenkinti já gamybinio proceso metu. Toks priartëjimas prie norimosvaldþios, pasiekimø, pripaþinimo padarys darbuotojà laimingà. 2. 3. Savisuderinamumo teorija (Òåîðèÿ ñàìîñîãëàñîâàííîñòè ) Treèioji asmenybës elgesio koncepcija- P.Lekio (Prescott Lecky)sukurta savisuderinamumo teorija. Ði teorija ypaè naudinga aiðkinant savegriaunantá elgesá. Pagrindinë savisuderinamumo teorijos tezë sako, kad kitiemsatrodantis nelogiðkas asmens elgesys, tam þmogui ið tikrøjø atrodo esàsteisingas ir suderintas su asmeninëmis nuostatomis. Taigi, P.Lekistvirtino, kad kiekvienas mûsø laikome save protinga, harmoninga irtikslinga asmenybe. Vis dëlto, dël atgaliniø ryðiø su iðoriniu pasauliu, supratimas apiesave kinta. Vieni, gaudami prieðtaringà informacijà apie save, lengvaipakeièia nuomonæ, kiti tai daro labai sunkiai ir skausmingai arba ið visolaiko naujus faktus klaidingais. Pastarasis atvejis pasitaiko daþniau.Kitaip þmogaus supratimas apie save nuolat kistø, dël to labaikomplikuotøsi kasdieninis gyvenimas: asmuo netektø pasitikëjimo savimi,
savo galimybëmis, neþinotø aplinkiniø nuomonës, nesuprastø, kuo galimapasikliauti. Kad bûtø iðvengta panaðios situacijos, savimonë turi atsilaikytiprieð iðorës signalus. Dël ðios prieþasties suklydæs þmogus linkæs kaltintivisus ir viskà, tik ne save (pvz., neigiamos kolegø pastabos daþnailaikomos klaidomis ar pavydo apraiðka, uþuot jø paisèius ir bandþius keistisavo elgesá). Þmogaus susitaikymas su pastabomis priklauso nuo paèio asmens savybiø(subrendæs, pasitikintis savimi þmogus greièiau ásitikins kritikosteisingumu), kritikos intensyvumo (daugeliui sunku ignoruoti nuolatinespastabas, todël anksèiau ar vëliau jas pripaþásta), taip pat nuo savæsvertinimo adekvatumo ( kuo asmens savæs vertinimas labiau neatitinkatikrovës, tuo didesnio pasiprieðinimo susilaukia kritika). Teorija labai neparanki vadovui: uþuot baudæs uþ neteisingussprendimus, jis turi pagalvoti, kaip pats darbuotojas save ásivaizduoja,kaip reaguos á iðorinius signalus, kurie gali neatitikti darbuotojosavimonei. Jei vadovas galës paaiðkinti pavaldinio elgesá, jis turës realiàgalimybæ paveikti darbo procesà. 2. 4. Logika ir kûryba Manome, kad visos mûsø mintys, veiksmai bei dauguma kitø asmenøsvarstymø, poelgiø yra logiðki. Visa mokymo sistema, kurios pagrindas-faktø isiminimas, vysto loginá màstymà.Ið tikrøjø dauguma poelgiø-intuityvûs, paremti tik jausmais. Taigi, logika vaidina tik antraeilávaidmená þmogaus elgesyje. Ne visuomet logiðki yra ir kûrybiniai procesai. Dauguma þmoniø linkæmanyti, kad mokslinë kûryba, atradimai- tai loginiø etapø grandinë. Iðtikrøjø logika atsiranda tik vëlesniais kûrybinio proceso etapais.Pradþiojekûrybinë asmenybë nustato neloginius tarpusavio ryðius tarp idëjø. Tik kaipadaromas atradimas, naudojami loginiai argumentai. Kûrybinis procesas- tai viena intuicijos formø. Já galima padalinti ádvi stadijas. Pirmoje kûrybinio proceso stadijoje ieðkoma ryðio tarp dviejø atskirøidëjø ar faktø, kuriuos reikia sujungti á vienà prasminæ priklausomybæ.
Pavyzdþiui, pirmuose bandymuose su elektra lordas Kelvinas bandësukonstruoti árengimà labai maþiems elektros átampos svyravimams fiksuoti.Giedrà dienà jis pastebëjo kaip nuo menkiausio þiûrono læðio kryptelëjimoant sienos juda “saulës zuikutis”. Tada Kelvinas suprato, kad prievoltmetro prijungus nedidelá veidrodëlá ir nukreipus já á matavimo skalæ,bus galima pastebëti maþiausius svyravimus. Ðis kûrybinio proceso etapas remiasi intuicija, aukðtesne pasàmoningomàstymo forma. Mokslininkai ne visada gali paaiðkinti ko ieðko, o mumssunku suprasti jø idëjas, todël negalima versti kûrybingø þmoniø nuolatatsiskaitinëti. Jei jø iðkeltos idëjos ir nepasitvirtina, nereikia reikðtididelio nepasitenkinimo, nes jis gali visai uþgniauþti kûrybiniuspolinkius. Antroji stadija apima atrastojo ryðio loginá paaiðkinimà, praktiniopritaikymo árodymà. 2. 5. Intuicija ir áproèiai Logika ne visada gali iðsamiai paaiðkinti þmogaus elgesá, todëlsvarbûs yra ir kiti veiksniai: intuicija, áproèiai. Intuicija- teisingumo ar klaidingumo, protingumo ar kvailumo vidinispojûtis be loginio paaiðkinimo. Laikydamas konkretø poelgá teisingukonkreèiomis aplinkybëmis, þmogus vadovaujasi praeities patirtimi.Aplinkybës nebûtinai turi bûti identiðkos. Pakanka, keliø leidþianèiøapibendrinti elementø. Laikoma, kad intuicija veikia tokiu principu: þmoguspergyvena konkretø ávyká, já apibendrina ir vëliau vadovaujasi tuoapibendrinimu. Apibendrinimas gali bûti teisingas ir klaidingas. Intuicijos procesai nëra iki galo aiðkûs, nes jie labai priklauso nuopasàmonës. Su intuicija susijusios ir dvi sàmonës funkcijos: atmintis irgebëjimas apibendrinti. Kitas þmogaus elgesá formuojantis faktorius- áproèiai. Taistandartinë asmens reakcija á aplinkà, susiformavusi dël daugkartiniøankstesniø reakcijø panaðiomis aplinkybëmis praeityje. Kai kurios áproèiøformos pasitaiko ypaè daþnai. Tai pieðtuko galo kramtymas, atsakymo pradþiaþodeliu “na…”, nesàmoningas ðvilpavimas arba þodþio “þinai” kartojimas.
Prieþastys, dël kuriø atsiranda áproèiai, logiðkai nepaaiðkinamos, todëlkartais tenka pasistengti, kad jø atsikratytume. Áproèiai- svarbi þmogaus elgesio dalis, kadangi jie atmeta bûtinybæspræsti daugelá problemø keletà kartø- tai padaroma automatiðkai (pvz.,knygos puslapiø vertimas). Kuo daþniau kartojamas veiksmas, tuo didesnëtikimybë pakartoti já panaðiomis aplinkybëmis ateityje. Áproèiosusiformavimas priklauso nuo iðorinio teigiamo ar neigiamo poveikio, laikotarp pirminio áproèio pasireiðkimo ir skatinimo. 2. 6. Vertybiø sistema ir þmogaus pozicija Be pasàmonëje glûdinèiø intuicijos ir áproèiø þmogaus elgesá veikiadar viena veiksniø grupë- vertybiø sistema ir þmogaus pozicija. Vertybiø sistema ir pozicija daþnai apibûdinamos kaip tikëjimas (nereligine prasme). Prieðingai intuicijai ir áproèiams, vertybiø sistema irpozicija perimama ið aplinkiniø, daþniausiai pasireiðkia sàmonës lygyje.Vaikas perima jas pirma ið tëvø, vëliau draugø, mokytojø, bendradarbiø.Svarbø vaidmená èia vaidina laikraðèiai, knygos bei televizija. Iki ðiol labai maþai þinoma apie patá sistemos formavimosimechanizmà, kurio rezultatus sunku numatyti. Tikimybë priimti konkreèià vertybæ priklauso nuo: 1)þmogaus amþiaus (lengviausiai formuojasi ir kinta jaunimo vertybiøsistema ir pozicija); 2) žmogaus pasitikëjimo tos vertybës neðëju (greièiausiai perimamosðeimos nariø, artimø draugø paþiûros); 3) pasitikëjimo savimi (kuo maþesnis pasitikëjimas, tuo labiau asmuoyra priklausomas nuo kitø, tuo daþniau keièia savo pozicijà); 4) nuosavø ásitikinimø tvirtumo; 5) naujø vertybiø atitikimo senosioms; 6) vertybiø priëmimo tvarkos.

———————– Savirealizacijos poreikiai saviraiška, kuryba,talento atskleidimas

Saves ivertinimo poreikiai vidiniai išoriniai savigarba statusas pasitikejimas prestižas laisve pagarba

Socialiniai poreikiai padetis visuomeneje, draugyste, meile

Saugumo poreikiai saugumas, fiziologiniu poreikiu patenkinimo garantijos

Fiziologiniai poreikiai maistas, poilsis, gyvenamoji vieta