Asmenybės psichologija

1. Asmenybės problema ir asmenybės mokslas
Mokslo funkcijos:
Numatymas, kontrolė, valdymas, keitimas (reikia numatyti reiškinius, paaiškinti..)
Mokslo paskirtis nustatyti objektą arba tariamą tiesą remiansi objektyvumu.
Turi savo teorijas, tyrimo metodus, sąvokas, kategorijas, hipotezes.
Psichologijos uždaviniai: paaiškinti žmogaus elgesį.
Psichologiniai tyrimo metodai: pokalbiai, testai, savianalizė.
Psichologija tarnauja savęs ir kitų pažinimui
2. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė
Kiekvienas turi buitinį asmenybės suvokimą. Buitinės asmenybės charakteristikos:
1) Bendrumas
2) Nesąmoningumas
3) Akivaizdumas
Asmenybės charakteristikos buitinėse sąlygose:
1) Besąlyginis vertingumas “Jis tikra asmenybė”
2) Savarankikumas – sugeba būti nepriklausomas nuo aplinkos
3) Originalumas. Asmenybe laikomas asmuo, kuris isiskiria i kitų
4) Priklausomybė nuo vertinimų
5) Prietaringumas
6) Elementarumas
Individas- atskira būtybė, apribota nuo kitų errdvės ir laiko atžvilgiu, ir kuri skiriasi nuo kitų kokybiniu struktūros ir elgesio skirtumais.
Asmuo – individas, susijęs su visuomene
Asmenybė – individo savitumas, jo pastovių reikšmingų įgimtų ar įgytų savybių vsuma.
Individualybė – individo savybiųū visuma, apibūdinanti jį kaip nepakartojamą.
Asmenybė įgyja prasmę, kai pripažystama žmogaus laisve pasaulyje. Žmogus vertinamas kaip atskira, nepakartojama asmenybė. Asmenybė yra atskiras vidinis pasaulis.
3. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos)
1) Laisva valia ar determinizmas (negyvoje gamtoje egzistuojantys dėsniai)
2) Racionalumas ar iracionalumas (kokiu mastu žmogaus gyvenimą lemia instinktai)
3) Subjektyvumas ar objektyvumas (vidinės nuostatos, mintys potraukiai ar išorės įvvykiai)
4) Prigimtis ir aplinka (kas nulemia žmogaus elgesį ir jo savybes)
5) Visibikumas ar elementarumas
6) Proaktyvumas as reaktyvumas (kur žmogaus aktyvumo vieta: viduje sąmonėje ar aplinkoje)
7) Homeostazė (lygsvara) ar heterostazė (nėra įtampos, stabilu ar įtampa)
8) Pažinumas ar nepažinumas
4. Asmenybės vystymosi supratimas
1) Brendimas
2) Soacializacija- individo vystymasis visuomenės atžvilgiu (Tėvo, sutuoktinių va

aidmuo)
3) Bendravimas
4) Įvairių vaidmenų priėmimas
5) Individuacija – tapimas savarankiku asmeniu.
Vystymosi bendri dėsningumai:
1. diferenciacija (savęs išskyrimas)
2. Integracija (atvirkčias integracijai, savybės priklauso viena nuo kitos)
3. Saviaktualizacija – visų galimybių max
4. Savęs trantendensija – savo ribų peržengimas, pažvelgimas į kitus pasaulius
5. Asmenybės struktūros supratimas
6. Asmenybė – skirtingų dalių visuma
7. Asmenybė – bruožų visuma, kurie yra daugiau ar mažiau susiję.
8. Asmenybė kaip vieninga hierarchinė sistema
9. Asmenybės tipologijos samprata
Asmenybės tipologija: priskirti asmenį kokiam nors tipui (ekstravertas, intravertas, zodiako ženklai). Ankstyviausia tipologija – horoskopai.
7. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą)
Iskiria 5 syadijas:
Ankstyvoji vaikystė:
1. Oralinė fazė iki 1.5 m. dominuoja burna. Uždaviniai – turi atprasti nuo motinos kūno
2. Analinė fazė – 1.5-3m. – tuštinimosi. Labai didelė reikšmė vystymosi. Nuo to formuojami nukrypimai, charakteris. Gali išsivystyti agresija – jei viską leis. Kaupimo intelektas – jei susilaiko.
3. Falinė – 3-6m. – Vaikas prisiriša prie priešingos lyties atstovo. Edipo kompleksas – sūnų prie motinos. Peraugę tą fazę indentifikuoja tėvą, motiną.
4. Latenktinė – 6-12m. – Socialinių kontaktų vystymasis.
5. Genitalinė – virš 12 m. – lytinė. Traukia kitos lyties atstovai. Intymių santykių užmezgimas.
6. Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos
2) Istūmimas – traumuojančios situacijos istumiamos į pasąmonę
3) Projekcija – Žmogus savo neigiamas savybes projektuoja į kitą
4) Perkėlimas – perkėlimas į kitą asmenį
5) Racionalizacija (intelektualizacija)
6) Prieybė – atoveiksmis (atstumta meilė virsta į neapykantą)
7) Sublimacija – nepriimtinų potraukių energija nukreipiama į kitą veiklą
8) Neigimas
9. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą
1) Sąmonė- kas yra mūsų regėjimo lauke.
2) Pasąmonė
d) individuali – artima sąmonei. Susideda iš minčių, prisiminimų, vaizdinių užima kaškokią vietą sąmonėj.Čia formuojasi kompleksai, jausmų minčių lydinys.
e) Kolektyvinė – Žogaus praeitis, tradicijos, antropologijos, filosofijos, mitų antropologijos, kuris atsispindi žmogaus nuotaikų, jausmų pavidale. Jai neegzistuoja ne
ei laiko nei erdvės. Ji pasireiškia betarpiškai žmogaus sapnuose. Atskleidė ją per archetipus- vaizdus.
10. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai
Kolektyvinė- žmonijos praeitis, tradicijų, istorijos, atropologijos derinys. Tai atsispindi žmoguje ir tai yra paveldima. Čia nėra nei laiko nei erdvės. Ji yra bendra, integruojanti. Ji pasireiškia žmogaus sapnuose.
Ji atsiskleidė per archetipus (vaizdus):
1) Persona (vaidmuo, veidas)
2) eėlis (plaukia iš biologinės prigimties)
3) Vyriškasis ir moteriškasis archetipai: kiekviename žmoguje yra ir vyriškasis ir moteriškasis pradai
4) Savastis – asmenybės centras- tikrasis aš, kurį žmogus turi surasti t.y. tarp sąmonės ir paąmonės
11. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos
Žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus.
Asmenybė skirstoma į 4 tipus:

Racionalios f-jos
1) Mastantieji
2) Jaučiantys
Iracionalios f-jos
4) Juntanys
5) Intuityvūs
Vyraujanti f-ja auktesnė, kita žemesnė f-ja. Jungas darė įvairius derinius su intravertų ir ekstravertų funkcijomis ir gavosi 8 tipai
F-jos tarpusavy susiję ir derinasi tarp savęs
Pasireikia konpensacija – jei viena f-ja labai isivysčiusi, tai kaip konpensacija akcentuojama prieinga f-ja;
Vienybės principas – kai žmogaus f-jos vienodai išsivysčiusios ir prieybės susijungia
Ne tobulumo, o visapusikumo siekimas (pilnaties)
13. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos
Juntantys – gyvena įspudžiais, pojūčiais. I čia ieina realumas, praktikumas, orientuojasi į dabartį.
SE- gerai suvokia spalvas, garsus
SI- daugiau gyvena vidiniame pasaulyje
Intuitivūs- Vadovausjasi intuyicija. Įžvalga ”6-asis jausmas”. Remiasi savo pasąmone.
NE- nemegsta stabilumo, generuoja naujas idėjas
NI-vidinis pasaulis
17. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos
Jis visus sprendimus padaro gerai apgalvojęs. Mėgsta analizuoti, atsimena skaičius
TE- prisiria prie faktų, neigia apstrakčias idėjas.Pagrindinė f-ja mąstymas. Vadovaujasi ab
bstrakčiais dėsniais. Konstruktyvus, mėgsta analizuot, atsimena skaičius
TI -domina idėjos
Jaučiantys daugiau orientuojasi į jausmus. Jautrus, humaniškas orientuojasi į bendražmogiškas savybes.
FE- labai gerai prisitaiko visuomenėje, gerai bendrauja, pritampa prie socialinės aplinkos
FI- orentuojasi į vidinį pasaulį, jautrūs, bet to nesimato
18. Mayers Briggs testo taikymo sritys
19. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos
20. Ekstravertas ir intravertas konflikte
21. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į)
Asmenybės sutrikimai nėra beprasmiški. Nurodo, kad neteisingai gyvena. Kai kas prsidengia liga ir tai labai patogu, nes tada mažesni reikalavimai. Kai išauga gyvenimo reikalavimai, kai kurie neišlaiko ir suserga neuroze. Į neurozę veda perdėtas pranašumo siekimas. Neurozė – savotiškas pasiteisinimas. Kelias į neurotiko tikslą nėra blogas, bet čia yra ikreipti tikslai
23. E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė
Eriksonas labai isamiai suformavo asmenybės vystymasi pagal gyvenimo etapus.
Knygoje “Vaikystë ir visuomenë” E. Eriksonas paskelbë 15 metø klinikiniø stebëjimø iðvadas, kurios gerokai papildë ego teorijà:
1) be Froido apraytų seksualinio brendimo fazių (oralinė, analinė, falinė, genitalinė, Edipo, pubertetinė), yra ir psichosocialinės, kurių metu individas turi susidaryti pagrindines orientacijas į save kaip į socialinio pasaulio detalytę;
2) vaikystė nėra žmogaus vystymosi pamatas. Asmenybė vystosi visą gyvenimą;
3) kiekviena fazė turi ir teigiamų ir neigiamų komponentų.
Jis rutulioja kaip žmogus vystosi, didelį dėmesį kreipia į aplinką
· I pasąmonės lygio. Pagrindinis dėmesys asmenybei
· Asmenybės vystymosi procese žiūrėjo kokią įtaką daro visuomenė
· Jis žiūrėjo asmenybės vystymasi nuo gimimo iki mirties
· Jis neneigia instinktų, bet įpatingo dėmesio nekreipia
· Pabrėžia žmogaus vertingumą
Kiekviename gyvenimo ta
arpsnyje žmogus pergyvena krizę, nuo to priklauso jo tolimesnis vystymąsis
24. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
ioje fazėje žmogus turi rasti savo ego identiškumą, tapti pačiu savimi, labai didelė visuomenės įtaka.; turi įtakos visi identifikacijos etapai, turi suderinti savo poreikius su galimybėmis. Identifikacija – su kuo save sutapatiname, aplinkiniai turi jį pripažinti bendravimo formoj. Jei nepasiseka, sutapatinama su kuo nors kitu. Krizė- juonuolis nemato tolimesnės krypties. Būna klystkelių.
25. Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
Žmogus subręsta meilei, platesne prasme. Intymumas- kai jaučiam kito tapatumą neprarasdami savęs. Žmogus subręsta intymumui, kai pasiekia identifikaciją, bendražmogiškos vertybės grožis, meilė gėris.
Psichologinė fazė- intymumas-izoliacija, Nauja vetybė – meilė, Socialinė išraiška- Etika
26. Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė
Tai eksperimentinis gamtos mokslas. Pradininkas Pavlovas. Tiriama gyvūnų ir žmonių elgsena.
Juodos dėžės principas: paduodamas signalas, fiksuojama reakcija, o kas darosi su žmogum nesvarbu.
Daugiausiai nusipelnė Berkuc Friderikas Skineris.
27. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos
“Operatyvinio paskatinimo teorija”
Operatyvinis paskatinimas – paskatinimas už sėkmingai atliktus veiksmus. Elgesį galima sąlygiškai skatinti, reguliuoti.
Paskatinimo intervalai:
1) pastovaus paskatinimo – skatinimas per griežtai apibrėžtą laiką (alga)
2) pastovaus dažnio paskatinimas – atlikus tam tikrą kiekį veiksmų (atlyginimas už atliktą darbą)
3) kintamo intervalo paskatinimas (įvyksta paskatinimas, kai int. nenustatytas.mokykloj pažimys, prekyboj –nuolaidos)
4) Kintamo dažnio paskatinimas – tam tikras atliktų darbų skaičių paskatinimas, bet dažnis kinta (lošimo aparatai)
Neigiamas paskatinimas – bausmė. Gali būti atimtas teigiamas pastiprinimas (tv nežiurėt)
28. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis
Pratęsė Skinerio idėją; nagrinėjo išmokimo principus.
Nagrinėjo taipogi aplinkos poveikį žmogui: kaip priklauso žmogaus elgsena nuo aplinkos poveikio. Keisdamas savo elesį, žmogus keičia aplinką; pasikeitusi aplinka-žmogų.
Imokimas – patirties sąlygotas individo vidinių ir išorinių veiksmų pakitimas. Vien vidinių veiksmų nepakanka (motyvacijų, instinktų, norų) tam, kad paaiškinti žmogaus; tačiau neužtenka vien ir išorinių.
Imokimo teorija atkreipė dėmesį nuo vidinių veiksnių į išorės veiksnius.
Žmogaus elgsenos tarpusavio priežastingumo modelis

29. Imokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą)
Bandura teigia, kad betarpiko imokimo, patyrimo procese, gali būti keičiami, stebint kitų elgesį ir numatant elgesio rezultatus. Galima pridėti ir naujų elementų; išmokimas transformuojasi į kitas situacijas; pereinama į bendriausius bruožus.
Imokimo stebint procesas. Demonstravimo metu besimokantieji susiformuoja modeliuojamos veiklos simbolinį vaizdą, kurie būna būsimos veiklos prototipai. Išmokimas stebint reguliuojamas tokiais veiksniais (tarpusavy susijusiais):
1. Dėmesio procesai; 2. Išsaugojimo procesai; 3. Motorinės reprodukcijos procesai; 4. Motyvacijos procesai.
1) Ypač geri rezultatai, stebint specialistus, populiarius žmones, autoritetus. 2) Neišsaugojus informacijos, nieko nebus. Ilgalaikė atmintis – dėmesys, pakartojimas, motyvacija. 3) Simbolinės užkoduotos informacijos pervedimas į konkrečius veixmus. 4) Nuo stebėjimo-prie veixmo. Esant potencialiam pastiprinimui, stebint, išmokstama labai greit. Žmogus gali ir pats save skatinti.
30. Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikmė
Savireguliavimo procesai: 1)savistaba; 2)savęs vertinimas; 3)atsiskaitymas sau.
Kitas būdas save skatinti-reikia save lyginti su kuo nors. Kai žmogus jaučia, kad jį lydi sėkmė-teigiamai save vertina.
Kodėl žmonės baudžia save?-nerimo jausmas žmogui būdingas, kuris kyla dažnai nepadarius ko nors, ar pagal savo moralės normas negerai pasielgus (savikritika).
31. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą)
Žmogus, teigiamai save vertinantis=pasitikintis; jo veikla bus efektyvesnė. Efektyvumas siekiamas tokiais būdais: 1)organizuojant savo elgesį; 2)netiesioginis patyrimas-kitų elgsenos stebėjimas; 3)verbalinis įsitikinimas-žodinis įtikinėjimas priklauso nuo įtikinėjančio žmogaus; 4)emocinis reguliavimas. “Kaip išmokti nugalėti savo baimes”.
32. Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą)
Vidinė savikontrolė-valios jėga. Išorės kontrolė.
Savikontrolės žingsniai: 1) elgesio formos apibrėžimas-kada, kokios situacijos, kas sukelia konkretų elgesį.
Pagrindinės informacijos, turinčios įtaką apie veiksnius, surinkimas.
Savęs bandymas/aplinkos planavimas/įsipareigojimas, sutartis su savimi.
33. Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray
Jis tyrė asmenybę, jos motyvaciją. Labai sunku apibrėžti asmenybę. Asmenybė nuolat kinta. Asmenybė – tai jos istorija. Asmenybę reikia traktuoti pagal stabilius jos elgesio elementus lanxčiose situacijose. Asmenybė-jėga, kuri valdo individą. Įvedami apibrėžimai:
Įvykis-subjekto-objekto arba objekto-subjekto sąveika.
Serialas-kryptinga įvykių seka (sieja įvykius vienus su kitais).
Didelį dėmesį jis skyrė gabumams ir pasiekimams. Instinktus susiejo su visuomene.
Ego-kontroliuoti, organizuoti, planuoti, kaip instinktai pasireikia visuomenėje.
Superego-kultūros derinys. Visuomenės moralės normos. Superego susijęs su ego idealu.
Ego, superego daugiau formuojasi paauglystėje.
34. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray)
Asmenybės funkcionavimas. Psixologai žmogaus mąstyseną aiškino per poveikius, troškimus, valios pasireiškimus.
Poreikiai-ko žmogui reikia. Tai sukelia įtampą, išreiškia žmogaus atvirumą.
Siekiai-noras turėti naujas vystymosi sąlygas.
Sunku nustatyti, ko žmogus siekia. Svarbiausia atskleisti žmogaus kryptingumą, ką siekia, kur eina, kokie tikslai. Dėl poreikių kyla įtampa. Tarp asmenybės ir objektų kyla sąveika, kuri virsta motyvu.
Poreikis-asmuo ieko objekto ar subjekto arba jo vengia.
Poreikiai. 1) pažeminimo poreikis –troškimas priklausyti nuo kitų, nesipriešinti išorinėms jėgoms. Bausmių, skausmo nevengti. 2) Pasekimo poreikis – troškimas priklausyti nuo kitų, noras viską daryti geraširdiškai, būti pripažintu. 3) Prisijungimo poreikis-bendrauti, palaikyti nuolatinius kontaktus su artimaisiais 4) Agresijos poreikis – užgauti, keršyti, kaltinti kitus. 5) Autonomijos poreikis – išsivaduoti nuo įvairių apribojimų. Būti nepriklausomam, veikti pagal savo įsitikinimus. 6) Pasipriešinimo poreikis – kovoje valdyti situaciją. Poreikis nugalėti baimę, silpnumą. Užsitarnautą gėdą atitaisyti veixmais. 7) Gynybos poreikis – gintis nuo kritikos, kaltinimų, užpuolimų. Slėpti savo klaidas,nesėkmes. 8) Pagarbos poreikis-gerbti kitus, laikytis papročių, pripažinti taisykles, lyderius. Gerbti aukštesnes pareigas. 9) Dominavimo poreikis – kontroliuoti aplinką, įtikinėti, drausti, vadovauti, būti lyderiu. 10) Pasirodymo poreikis – noras pasirodyti, daryti įspūdį. Būti dėmesio centre. 11)Žalos vengimo poreikis – ruoštis iš anxto vengti žalos. 12) Gėdos vengimo poreikis – vengti pažeminimo, situacijų, kur asmenybė gali būti išjuokta, pažeminta. Poreikis susilaikyti nuo veixmų, norint išvengti nesėkmės. 13) Pagalbos poreikis – poreikis padėti kitam, padrąsinti, būti maloniu kitiems, padėti vargstantiems, nelaimingiems. 14)Tvarkos poveikis – poveikis tvarkyti, siekti tixlumo, organizuotumo. Numatyti darbo detales. 15) Žaidimo poreikis-žaisti, šokti, juoktis. 16)Atstūmimo poreikis; 17) Emocinio (jausminio malonuomo) poreikis; 18) Sexo poreiki; 19) Palaikymo poreikis – norėti globos, rūpinimosi. 20) Supratimo poreikis.
35. Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray)
Tipai (rūšys):
Pirminiai poreikiai-gyvybiniai – maistas, iluma
Antriniai poreikiai-
Atviri ir paslėpti poreikiai –
Proaktyvūs poreikiai – žmogaus viduje atsiremti.
Reaktyvūs poreikiai- kaip atsakas į išorinius signalus.
Asmenybė sugeba keistis drastinių praregėjimų metu. Socialinių ir kultūrinių veixnių įtaka didelė. Murray pabrėžia žmogaus unikalumą ir laiko jį savaime suprantamu dalyku. Jis asmenybės efektyvumo šaltiniais laiko poreikius.
Poreikių tarpusavio sąveika:
1) Poreikių susiliejimas; 2)Poreikių pavaldumas; 3) Poreikių konfliktiškumas (pvz.: bendravimo ir žalos vengimo poreikis)

Tai eksperimentinis gamtos mokslas. Pradininkas Pavlovas. Tiriama gyvūnų ir žmonių elgsena.
Juodos dėžės principas: paduodamas signalas, fiksuojama reakcija, o kas darosi su žmogum nesvarbu.
Daugiausiai nusipelnė Berkuc Friderikas Skineris.
36. Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą
Asmenybė- individo psichofizinę sistemų dinaminė organizacija, kuri apsprendžia savitą jo elgesį ir mastymą.
Dinaminė organizacija(sandara)- žmogaus nuolat keičiasi, bet pagrinai ilieka.
Psichofizinė struktūra – ir kūnas ir protas.
37. G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija
Asmenybės bruožų koncepcija:

Kiekvienas žmogus elgiasi sąlyginai pastoviai , bet skirtingai nei kiti .
Bruožu laikė neuropsichinę struktūrą, kuri transformuojastimulus ir azktyvuoja adaptyvų žmogaus elgesį. Bruožai nulemia asmenybės elgesį, bet įtaką turi ir aplinka.
38. Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą)
Bruožų savybės: *Bruožas labiau bendra sąvoka nei įprotis.*Bruožas iš vis nėra išgalvotas.*Kiekvienas bruožas yra susijęs su kitais.* Bruožus galime traktuoti individualiai ir pasiskirsčiusius kažkokiai visuomenei.
Bruožai – asmenybės charakteristika.
Bruožų tipai: *erdiniai(duominuojantis) bruožai. Dažniausiai buna vienas, kuris ir nulemia assmenybę. *Esminiai bruožai.* Antriniai bruožai.
39. Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą
Asmenybė vystosi visą gyvenimą. Tai nenutrūkstamas procesas. Brandžiai asmenybei būdinga autonomija ir motyvų sąmoningumas.Bruožai: * turi plačias “a “ ribas.* Brandi asmenybė sugeba užmegsti šiltus santykius.* Priima toks koks yra nesigilina į smulkmenas.* sugeba pažinti save ir turi humoro jausmą.* Mato gyvenimą , jo vaizdą ir savo vietą jame. Turi gyv. Filosofiją.
Žmogaus bruožai susiję su savo gyvenimo filosofija.
40. Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje
Žmogus išsiskyrė iš gamtos ir padeda suvokti save kaip atskirą individualę ir proto dėka tampa laisvas (rinktis pats save). Proto dėka suvokia praeitį ir numato ateitį ir tampa nepriklausomas nuo dabarties. Tačiau atsiskyręs nuo gamtos praranda inkstintyvų egzistavimą ir su gamta ryšį nebegaledamas sugrįžti į gamtą. Atsiskyręs nuo gamtos tampa vienišas, suvokia pamestumą šiame pasaulyje ir tai yra egzistencijos esmė. Iš vienišumogimsta nerimas. Gyvendamas žmogus turi atsakytit į egzistencijos. Klausimus. Žmogus spresdamas savo buties egsistencijos problemas jis vystosi ir kuria savo asmenybę.
Žmogus vis labiau tampa laisvas (ekonomiškai). Laisvas nuo o ne dėl.
2 būdai kaip įprasminti savo būtį: 1. Pozityvi, nepraranda nepriklausomumo, nors susisieja su kitu žmogumi. Kartais atsisako laisvės, kad būti bendru su kt. Žmogus bijo laisvės ir dažnai atsisako. Manė kad laisvė susijusi su vienatve, ir žm. Sunkiai pakelia.
41. Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą.
Žmogus atskleisdamas žmogiškąją prigimtį vis labiau tampa žmogumi . Maksimalus žmogaus atskleidimas žmogiškosios prigimties tai max savo sugebėjimų atskleidimas ir išvystymas...
Vystant savo protą, produktyvų darbą, meilę. Žmogaus aktyvumo šaltiniai yra prigimtyje.
42. Autentiko ir neautentiko gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’a
Frommas į žmogų žiūrėjo kaip į amžiną vystymasi kalbėjo apieautentišką egzistavimą. Kasdieninis elgesys – tapsmo savimi procesas (nuolatinis).
Daug kalbėjo apie gyvenimo autentiškumą – tai tikrumas, neutralumas, natūralumas, asmenybės vystymosi tikslas, psichinės sveikatos požymis.
Neautentikas – neurozinis(neurotikas). Autentiką vadino produktyviu gyvenimu. Jis leidžia atskleisti ir visas asmenybės galimybės. Autentiško gyvenimo pagrindas kūryba. Kurdamas žmogus atskleidžia savo prigimtį, pranoksta pats save.
43. Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje
Produktyvumo sąvoka plati ir ji pasižymi daugeliu savybių:
1.Produktyvus mąstymas. Tai protas plačiąja, universalią prasme. Tai išmintis- sugebėjimas aprėpti visumą. Protas pasižymi pagarba pažinimo objektui, protas siekia tiesos atskleidimo. Intelektą laikė priešingybę protui, nes intelektas tarnauja naudai.
2. Produktyvus darbas: tai i vidaus motyvuotas, remiasi vidiniu aktyvumu ir tarnauja prigimčiai. Tai mėgstamas darbas ir dmina ne kiek rezultatas , o pats procesas, kuriame atsiskleidžia žmogaus galimybės. Kuriant žmogus vysto savo galimybes.
3.Produktyvi meilė. Tai vienintelis tikras ryšys tarp žmonių.Žm. santykis su pačiu savimi, kt. Žm. Ir pasauliu. Autentiška meilė – tai milė žmogui netskiriant savęs, bet rūpinantis tuo žmogumi gerbiant tą žmogų ir jaučiant atsakomybę už jį. Neautentiška meilė rūpinimasis savo jausmais. Meilė tai daugiau nei subjektyviai igyvenamasjausmas. Produktyvi meilė užtikrina žmogiškumą ir psichine sveikatą.
1. Brolika meilė- visiems žmonėms, 2. Motiniška meilė-besąlygiška.3. Tėviška meilė-tikslas orentuoti vaiką.4.Meilė sau- jei nemyli savęs tai nemyli ir kitų. 5. Meilė Dievui. Tai patiplačiausia universaliausia meilė visam pasauliui.
44. Turėjimo ir buvimo orientacijos
Gyvenimo egzistencijos: turėti, būti.
Turėjimas kyla iš privatinės nuosavybės. Sudaiktina žmogų, sutapatina su turimais objektais ir žmogus tampa priklausomas nuo turimų daiktų.
Būti- suprasti tai kas yra dabar . Buvimoorientacija, kad ivertintų, kas yra dabar, džiaugtusi kiekviena akimirka.Būti aktyviu iš vidaus atskleisti save, kurti save, ieškoti savęs.
Turėti kyla iš biolog poreikio išlikti, būti iš savęs.
45. Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą
Jis siejo su egzistenciniais poreikiais kurie kyla i žm. Egzistencinės situacijos.
Poreikiai: 1.Susietumo.2.Transcendencijos.3.prisiriimo4.tapatumo5.orientacijos sistemos. Poreikiai užima centrinę vietą žm. Struktūroje.
1.Nutrūkusžm.ryšiui su gamta, žmogus remdamasis savo protu turi sukurti žm. ryšius ir su pasauliu.
2.Siekimas itrūkti iš pasyvios egzistencijos ir tapti aktyviu kūrėju. Ji patenkinama kūryboje. Per kūrybą pranoksta save, ištrūksta iš egzistencijos.
3.Prisiriimo- aknų poreikis. Broliškas ryšys su žmonėm ir jaučia priklausomybę žmonių giminei.
4.Su kuo save sutapatina kas tas a. Didėja savo tapatumo atradimo galimybė. Tapatumas gyvibiškas poreikis, žmogus kartais praranda dalį laisvės, kad prisitaikyti, sutapti su visuomenės normomis.
5. Tai brandžiai asmenybei būdingas poreikis suvokti tvarką, suprasti pasaulį ir žinoti kaip, kur kada elgtis.
46. Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje
Stokos motyvacija apima visus žemesnius žmogaus poreikius, kurių žmogus negali patenkinti ir juos patenkinus, jie laikinai išnyksta. Jo žmogiškosios motyvacijos teorija remiasi tuo, kad pagr. Poreikiai yra įgimti ir susiję hierarchine priklausomybe. Šiu poreikių tenkinimas užtikrina psichologinę sveikatą, juos patenkinus, žmogus tampa laisvu nuo jų. Stipriausi yra žemiausi, jų nepatenkinus neiškyla aukštesni. Kuo aukštesnis poreikis – tuo mažiau būtinas išlikimui.
Metamotyvacija – būties motyvacija. Tai poreikiai – būties vertybės: tiesa, teisingumas, tobulumas, prasmingumas, paprastumas ir pan. Šios vertybes, skirtingai nuo poreikių, nėra susipynusios hierarchine priklausomybe. Bendražmogiškosios vertybės yra įgimtos ir būtinos žmogui norint būti psich. sveiku.
47. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow
Saviaktualizacijos tendencija – pagrindinis aktyvumo altinis. Pagrindinis motyvas – saviaktualizacijos siekimas, t.y. siekimas pilnai atskleisti save, savo savybes, gabumus, žmogiškąją prigimtį.
48. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros įpatumai
Žmogaus struktūra atsiskleidžia per poreikius. Poreikių hierarchinė struktūra:
Savęs atskleidimo, savirealizacijos
Pagarbos ir Savigarbos
Meilės ir bendravimo
Saugumo
Fiziologiniai
Saugumo – būdinga vaikam, priklauso nuo tėvų, labai pasireiškia pas neurotikus. Iki minimumo siekia sumažinti kontaktus su išoriniu pasauliu. Jį patenkinus, iškyla smalsumo jausmas.
Meilės ir bendravimo – bendravimas- vienas pagr. bendravimo šaltinių. Nepatenkinus šio poreikio žm tampa vienišas. Jį patenkinus, jaučia džiaugsmą.
Pagarbos ir savigarbos. Jei jaučiasi mylimas, tuo pačiu patenkina ir pagarbos, nori jausti, kad yra gerbiamas, siekia pripažinimo. Kai jaučia, kad jį gerbia, tai ir pats save labiau gerbia, t.y. jie l susiję. Pagarbos poreikis stipresnis už savigarbos, nes atsiranda auksčiau. Juos patenkinus, tampa labiau patenkintas savimi, savim pasitikintis.
Savęs atskleidimo – tai aukščiausi poreikiai. Žm siekia atskleisti save, privalo būti ištikimas savo prigimčiai, t.y. turi tapti tuo, kuo gali. Kiekvienas žm gali pasireikšti gyvenime ir pasiekti savirealizacijos lygį.
49. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow
Tai save realizuojanti asmenybė. Būdingos savybės:
Tolerancija. Priima tikrovę tokią, kokia yra su trūkumais, privalumais ir apribojimais.
Spontanikumas ir paprastumas, elgiasi natūraliai.
Orientacija į problemas. Siekia tikslo ir orientuojasi į uždavinio sprendimą.
Atsiribojimas nuo aplinkos. Santykinai labiau vertina vienatvę, kurioje geriau moko save.
Savarankikumas. Sugeba atsispirti kitų nuomonem ir siekia savo.
Pastovus naujumo motyvas. Kiekvieną gyvenimo akimirką pastebi naujus aspektus. Būdingi aukštuminiai motyvai – jungia vienybę su kosmosu.
Gilūs tarpasmeniniai santykiai. Supranta savo naudą kitiems.
Kūrybiškumas – smalsūs, išradingi.
Būdingas humoro jausmas. Korektiškas jumoras.
Prieinasi sukultūrinimui.
Laisvi nuo gynybinių mechanizmų.
50. Asmenybės tipai pagal A. Maslow
Daugumai žmonių yra stokos poreikių lygis – tai statistiškai normalus žmogus.
Save realizavę žmonės yra brandūs.
Save pranokusieji, t.y. save transcendentavę asmenys. Jie būdami toliausiai pažengę žmonijos raidoje skiriasi nuo statistiškai normalių ir nuo save atskleidusių. Jie ištrūksta iš konkrečios aplinkos, kultūros ir visuomenės ir gyvena beribiame pasaulyje ir beribiame laike, gyvena ne sau, bet pasauliui, supranta savo paskirtį, misiją pasaulyje. Tai pasišventę žmonės ir jų labai nedaug. Jie turi ir kitų savybių:
1. virūnių išgyvenimai
2. vienovės su pasauliu jausmas.
3. Idealaus gyvenimo žinojimo jausmas
4. laiminga lemtis, supranta, kad apdovanoti gabumais, bet nesididžiuoja, jaučiasi skolingi žmonijai ir pasauliui.
5. Prasmingas liūdesys.
6. C, Rogers požiūris į žmogų
Pabrėžė žmogaus unikalumą, individualumą, stengėsi atskleisti įvairių savybių, poelgių. Teigė, kad žmogų galima suprasti tiktai iš jo vidaus. Žiūri į žmogaus subjektyvų vidinį pasaulį.
Jis žiūrėjo į žmogų kaip į visumą, žmogaus negalima skaidyti į atskiras dalis. Manė, kad asmenybės elgesys nėra apspręstas praeities, asmenybę reikia tirti dabarties ir ateities aspektu. Jis pabrėžė aktualizacijos tendenciją ir besąlygišką pagarbą.
52. A koncepcijos vystimasis Rogers’o teorijoje
Žiūrėjo visoje gyvenimo eigoje, kaip asmenybės saviaktualizacija – per “Aš” koncepciją –savęs suvokimo, savo vertybių ir savo santykių su kitais. “Aš “ dalies išskyrimas iš realybės lauko. Suvokia save kaip dalį to lauko. “Aš” koncepcija vystosi bręstant asmenybei. Išskyrė idealųjį “Aš” . “Aš” vaizdas formuojasi jau pas vaiką. Tolimesnis “Aš” vystymasis priklauso nuo aplinkinių vertinimų. R. akcentuoja besąlygišką pagarbą visiems žmonėms, o ypač vaikui. Ji yra įgimta. Vaikas turi būti visuomet įvertinamas.Pozityvus dėmesys yra sąlyga tapti brandžia asmenybe.
53. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys
Grėsmes išgyvenimas – tai, kas susiformavo “Aš” koncepcijoje ir jei naujose situacijose įgavo patirtį, tai nesiderina su ankstersne “Aš” koncepcija, tai asmenybei kyla grėsmė, nes reikia keisti savo vaizdą. Gresia pasitikėjimo pavojus. R išskyrė gynybinius mechanizmus: suvokimo iliuzija arba suvokimo iškreipimas. Ieško to, kas labiau derinasi prie suvokimo koncepcijos. Neigimas.
54. E. Berne transakcinė analizė
Žmonių bendravimas vyksta iš kažkokios tai pozicijos. Žmogus siekia gauti atlygio. Daugumoje žmonės seka iš pozicijų suaugęs – suaugęs.
55. Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas)
T T

S St > S

< R
V V

T – tėvas, suaugęs
V – vaikas.
St – stimulas.
R – reakcija.
Jei pozicijos nesikertančios i to pačio į tą patį lygį (iš T į T ir atvirkščiai), tai viskas gerai. T.y. tranzakcijos (klausimas-atsakymas) viename lygyje. Paslėptos tranzakcijos, kai psichologiškai kreipiamasi į kitą lygį nei socialiniame.
Kiekviename žmoguje yra 3 pozicijos: Tėvas, Suaugęs, Vaikas.
Suaugęs + argumentuoja, analizuoja, kaupia informaciją;
-viską vertina logiškai, “bejausmis”
Kritikuojantis tėvas + apgina savo teises, nemenkindamas kitų; apibrėžia ribas, kad apsaugotų kitus;
– pažemina kitą žmogų, draudžia, baudžia, kaltina, yra kategoriškas;
Pasitikintis vaikas + paklūsta, mokosi, rūpinasi, elgiasi socialiai, priimtinai;
– nepaiso savęs, stengdamasis įtikti kitiems, neemocionalus.
Natūralus vaikas+ atvirai išreiškia ką jaučia ir galvoja; spontanikai linksmas, nieko neskriaudžia;
– gali užgauti kitus, užsispyręs, gali būti egoistiškas.
56. Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje
57. Bazinis nerimas ir jo vengimo bdai (pagal K. Horney)
Bazinis nerimas pasireikia nevertingumo, menkavertikumo, bejėgiškumo jausmu, pavojingame pasaulyje. Pasaulį tokie žmonės įsivaizduoja kaip pilną melo, skriaudos. Tai priežastis vidinių žmogaus konfliktų.
Apsisaugojimo būdai:
1) Meilė
2) Priklausomumas – kai kažkam priklauso jaučiasi saugesni, vadovausjai auktesniai jausmais.
3) Dominavimas
4) Pasialinimas

1. Asmenybės problema ir asmenybės mokslas
2. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė
3. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos)
4. Asmenybės vystymosi supratimas
5. Asmenybės struktūros supratimas
6. Asmenybės tipologijos samprata
7. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą)
8. Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos
9. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą
10. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai
11. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos
12. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos
13. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos
14. Mayers Briggs testo taikymo sritys
15. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos
16. Ekstravertas ir intravertas konflikte
17. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į)
18. E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė
19. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
20. Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
21. Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė
22. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos
23. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis
24. Imokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą)
25. Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikmė
26. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą)
27. Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą)
28. Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray
29. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray)
30. Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray)
31. Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą
32. G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija
33. Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą)
34. Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą
35. Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje
36. Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą.
37. Autentiko ir neautentiko gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’a
38. Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje
39. Turėjimo ir buvimo orientacijos
40. Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą
41. Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje
42. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow
43. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros įpatumai
44. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow
45. Asmenybės tipai pagal A. Maslow
46. C, Rogers požiūris į žmogų
47. A koncepcijos vystimasis Rogers’o teorijoje
48. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys
49. E. Berne transakcinė analizė
50. Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas)
51. Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje
52. Bazinis nerimas ir jo vengimo bdai (pagal K. Horney)

Leave a Comment