Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu

Lietuvos teisės universiteto

Socialinio darbo fakulteto

Psichologijos katedra

Marius Lučinskas

Socialinio darbo studijų programos dieninių studijų studento

SDbd4-02

Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu

Referatas

2004 m.

Liūto vadovaujama avinų armija yra stipresnė už avino vadovaujamą liūtų

armiją.

1657 metų prancūzų kareivių katekizmas

Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja
grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančiųjų nurodymus.Tie
vadovaujantys asmenys vadinami lyderiais (angl. leader- vadas, vadovas), o
vykdantieji- pasekėjais.Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius.Mūsų
aplinkoje formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais ir
pan.

Neformalūs lyderiai yra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to,
kad yra energingesni, greičiau negu kiti grupės nariai sugeba paarinkti
veiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiekti
ir kt.Amerikiečių psichologas V.Šutsas (1961) pažymi, kad lyderio
prireikia, kai yra neatitikimas tarp grupės poreikių ir išorinės aplinkos,
taip pat tarp grupės narių tarpasmenių poreikių.Grupės harmonijos su
išorine aplinka siekiams realizuoti lyderis rūpinasi nustatyti ir palaikyti
grupės kontaktus su kitomis grupėmis ir asmenimis, kad ji nebūtų izoliuota
nuo kitos socialinės aplinkos, tačiau išlaikytų save kaip visumą.Be to, jis
nustato ir palaiko pakankamą išorinę kontrolę, kad grupė galėtų laisvai
funkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausdama malonių santykių su išorine
aplinka komfortą.Tenkinant tarpasmeninius poreikius, lyyderis padeda grupės
nariams rasti balansą tarp tarpusavio kontaktų kiekybės ir sąveikos
turinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeninio
suartėjimo bei draugiškumo ir asmenybės autonomijos išlaikymo.Konkretinant
lyderio rolės elgseną, joje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos:

1) grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas.

2) atskirų grupės narių veiksmų ko

oordinavimas, siekiant bendrų
tikslų.

3) grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatus ir kt.

4) grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės.

5) arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių.

6) grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt.

Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeninių
savybių, lyderiavimo motyvų (kas skatina lyderį užimti šias pozicijas), nuo
grupės ir visuomenės tikslų supratimo ir nuo grupės įpatybių (didelė ar
maža, kokie grupės tikslai, kokios narių ypatybės, nariai seka lyderiu ar
prieštarauja jam) ir kitų sąlygų.

Pagal lyderio santykiavimo su grupe pobūdį K.Levinas išskyrė tris
lyderių tipus: autokratinį, demokratinį irliberalųjį.

Autokratinio tipo lyderis vadovauja grupei iškeldamas savo asmenybę,
savo nuomonę. Jis nesitaria su grupės nariais nei dėl veikimo tikslų, nei
dėl metodų, paskatinimų ir kt. Grupės nariams jis komanduoja trumpais
lakoniškais sakiniais, kartais net su grasinančia potekste. Pasekėjų
nuomonių jis nemėgsta, prieštaravimai jį užžgauna.

Demokratinio tipo lyderis dėl grupės veiklos nuolat tariasi su grupės
nariais. Nurodymai, draudimai, paskatinimai ir bausmės nustatomi diskusijų
keliu. Šio tipo lyderis ne komanduoja, o siūlo. Jo kalbos tonas draugiškas,
išklauso kitų nuomones ir jomis remiasi vadovaudamas grupei.

Liberaliojo tipo lyderis grupės pripažįstamas, tačiau organizuojant
jos veiklą jokios iniciatyvos nerodo. Nurodymus pasekėjams jis perduoda
prašymų forma, lyg gėdydamasis savo, kaip lyderio, pozicijos. Pagyrimų ir
bausmių beveik neskiria.

F.Fydleris (1972) dar skiria du lyderių tipus, priklausančius nuo
bendrų jų lyderiavimo tikslų. Pirmas- į grupės pasiekimus
besiorientuojantis lyderis. Jis deda daugiausiai pastangų, kad uždaviniai
būtų ko
okybiškai atliekami, visaip skatindamas (kartais ir šiurkščiais
spaudimo metodais) įvykdyti grupės tikslus.Antrasis pirmiausia rūpinasi
grupės narių tarpasmeninių santykių kokybe ir jų komfortu.Jam svarbiausia
yra kiekvieno grupės nario kaip individo gerovė.
Atsižvelgiant į veiklos pastovumą ir įvairiapusiškumą, skiriami situacijos
lyderiai ir visapusiški lyderiai. Situacijos lyderiai vadovauja grupei tik
tam tikrais specifinės veiklos momentais. Pavyzdžiui, tokiu lyderiu gali
būti ekskursijos vadovas, stalo komendantas pasilinksminimuose, piršlys
vestuvėse ir pan. Pastovus visapusiškas lyderis ilgesnį laiką vadovauja
pagrindinei grupės veiklai (darbui, mokymuisi, žaidimams ir kūrybai).

Būti lyderiu, kaip nurodo JAV valdymo specialistai, reiškia:

1) pažinti žmones ir mokėti atskleisti bendradarbių sugebėjimus. Komandos

kokybė- tai lyderio sugebėjimų veidrodis, be gerų pagalbininkų joks

vadovas negali ilgiau išsilaikyti;

2) mokytis iš savo klaidų;

3) ugdyti savo sugebėjimus mąstyti plačiai, strategiškai ir sutelkti

bendradarbių pastangas;

4) mokėti rizikuoti, gerai įvertinti savo jėgas ir sutelkti jas tam, kas

svarbiausia, o ne blaškytis siekiant išvengti rizikos padarinių;

5) ugdyti savo subėjimus įsiklausyti;

6) mokėti adaptuotis, keistis ir laiku keisti vadovaujamos grupės elgesį;

7) sutelkti žmones ir suburti darbingą komandą gali tik tas, kas suvokia

psichologiją, elgesio motyvus. Mūsų pasaulis- tai komunikacijos,

informacijos pasaulis. Kolektyvinė sėkmė yra asmeninis sėkmės pagrindas.

Kas skiria lyderį iš kitų?
ypatingas darbštumas;
ryžtingai priimami sprendimai sudėtingomis sąlygomis ir trūkstant
informacijos;
sugebėjimas valdytis;
sugebėjimas skirstyti problemas pagal svarbumą;
mokėjimas pasirinkti reikalingus žmones ir atsisakyti balanso;
ypatingas komunikabilumas.

Valdymo specialistai turi parengę lyginamąją lyderio ir ne lyderio
lentelę.

|Lyderis |Nelyderis |
|Žmones laiko sau lygiais |Vadovauja miniai. |
|Remiasi geriausiomis žmonių |Nematomas- duoda nu

urodymus |
|savybėmis, pataria, žaismingas. |personalui ir tikisi, kad jie bus|
| |įvykdyti. |
|Rūpinasi darbuotojų veiklos |Mąsto apie savo veiklos |
|rezultatyvumuir svarsto, kaip |įvertinimą, rūpinasi, kaip atrodo|
|jiems atsidėkoti. |iš šalies. |
|Bendrauja su žmonėmis jų darbo |Bendraudamas jaučiasi |
|vietose. |sukaustytas. |
|Neturi rezervuotos automobilio |Naudojasi privilegijomis. |
|stovėjimo aikštelės, tualeto, | |
|pietų kambario, lifto ir pan. | |
|Vadovauja be didelių pastangų. |Negabus. |
|Atidžiai klauso, ką sako kiti. |Daug kalba pats. |
|Nesididžiuoja bendrauti. |Žemesnių pareigų žmonėms |
| |neprieinamas. |
|Teisingas visiems. |Teisingas tik aukštesniems |
| |pareigūnams. |
|Kuklus. |Arogantiškas. |
|Nebijo spręsti nemalonių |Stengiasi išvengti nemalonių |
|problemų. |problemų. |
|Problemas supaprastina. |Padaro viską taip, kad viskas |
| |atrodo labai sudėtinga. |
|Pakantus atviram prieštaravimui. |Nepakantus. |
|Žino aplinkinių vardus. |Nepažįsta žmonių. |
|Kai reikia, dirba juodą darbą. |Laiko, kad dirbti juodą darbą jam|
| |žema. |
|Pasitiki žmonėmis. |Tiki tik skaičiais popieriuje ir |
| |nepasitiki žmonėmis. |
|Reklamuoja savo firmą likdamas |Labiau reklamuoja save nei firmą.|
|nepastebėtas. | |
|Prisiima kaltę. |Ieško atpirkimo ožio. |
|Gaudamas informaciją, kuria |Informacija eina viena kryptimi- |
|grįžtamąjį ryšį. |į jo kabinetą. |
|Žino, kaip ir kada atleisti |Stengiasi išvengti nemalonios |
|žmones. |užduoties. |
|Gerbia visus. |Galvoja, kad pavaldiniai yra |
| |tingūs ir diletantai. |
|Mato darbus ir pažįsta žmones, |Nepažįsta reikalingų žmonių. |
|galinčius juos atlikti. | |
|Be reikalo nekontroliuoja. |Stiprina kontrolę. |
|Labiau mėgsta kalbėtis nei |Linkęs skaityti ilgas ataskaitas,|
|skaityti pranešimus ar |pranešimus. |
|ataskaitas. | |
|Tiesus. |Suktas. |
|Nuoseklus ir patikimas.
|Jo veiksmų neįmanoma numatyti. |
|Pripažįsta savo klaidas ir |Įsitikinęs, kad nedaro klaidų, |
|palaiko kitus, kai tie pripažįsta|kaltina kitus. |
|savo. | |
|Valdo savo emocijas. |Nevaldo emocijų, nuotaikos |
| |žmogus. |
|Atviras. |Uždaras. |
|Leidžia kilti karjeros laiptais |Aukštesnėms pareigoms ieško |
|žmonėms, dirbantiems firmoje. |žmonių ne firmoje. |
|Tesi pažadus. |Netesi pažadų. |
|Kabinetas kuklus. |Kabinetas ištaigingas. |
|Mano, kad firmoje dirba 2-3 |Stengiasi padaryti, kad firmoje |
|žmonės, galintys būti gerais |neatsirastų galinčio vadovauti. |
|vadovais. | |
|Visą dėmesį skiria firmos |Dėmesį telkia į save. |
|reikalams ir tikslams. | |
|Mano, kad iš klaidų galima |Mano, kad už klaidas reikia |
|pasimokyti. |bausti. |

Kad lyderis galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį, jis turi turėti
specifinių savybių. Lyderis pirmiausiaturi pasižymėti gerosiomis humaniško
žmogaus psichinėmis savybėmis: jam turi būti būdingos bendros demokratinės
visuomenės vertybinės orientacijos, jis turi būti sąžiningas, moraliniu
požiūriu tyras ir t.t. Tačiau lyderiavimo sėkmingumui šių bendrų swavybių
neužtenka. Reikalingos kai kurios specifinės lyderiavimo savybės.

1. Profesinis- psichologinis pasirengimas. Jis pirmiausia reikalingas
dėl to, kad vadovas būtų kompetetingas toje veiklos srityje, kuri jo
vadovaujamai grupei yra pagrindinė. Psichologinis pasirengimas reikalauja
pirmiausia turėti išsiugdytas šias pagrindines savybes: interesą veikti,
pareigos ir atsakomybės jausmus, bendruomeniškumo nuostatas.

Interesas veikti yra būtina sėkmingos lyderio veiklos sąlyga. Jis
aktyvina mintis ir valią reikiama kryptimi, didina lyderio darbingumą. Be
to, darbas labai susidomėjus veikla teikia pasitenkinimą, tokios veiklos
sąlygos mažiau vargina. Interesas lyderiauti pradeda formuotis ankstyvajame
amžiuje dar šeimoje, mokykloje, vaikų ir jaunimo organizacijose, ypač jei
lyderiauti sekasi, jei kiti palaiko, giria ir džiaugiasi lyderiavimu.

Pareigingumas ir atsakomybė yra susiję su tokiomis asmenybės
savybėmis kaip teisingumas, dorumas ir darbštumas. Atsakomybė būna
sąmoningai racionali (žmogus žino, kad reikia laiku ir tiksliai, kokybiškai
ką nors atlikti). Yra ir emocinė atsakomybė, kai neatliekant kokių nors
darbų ar atliekant juos ne pagal esamus reikalavimus, ima ,,graužti
sąžinė”.

Bendruomeniškumo savybė lyderiui būtina dėl to, kad lyderis pats
vienas negali pasiekti rezultatų, jei jis nesugebės paskatinti, užkrėsti
darbo entuziazmu savo valdinius. Jei lyderiais tampa individualistai ir
egocentristai, kurie pirmiausia rūpinasi ne vadovaujamos grupės veiklos
rezultatais, o tik nauda sau, tai traumuoja visus sąžiningus darbuotojus,
sukelia nepasitikėjimą, konfliktus, trukdo grupei dirbti.

Ypatingą reikišmę lyderiavimo sėkmei turi organizaciniai ir
pedagoginiai sugebėjimai. Jie yra sintezė aukšto intelekto ir valios
savybių, kurios padeda geriau išmanyti veiklą ir ją pertvarkyti.

Svarbi lyderiavimo savybė yra mokėjimas greitai ir tiksliai suvokti
žmonių dvasines ypatybes. Talentingas lyderis moka greitai įvertinti savo
valdinių ypatybes ir nustatyti jų tinkamumą vienai ar kitai veiklai.

2. Demokratinis vadovavimas. Tai būtina gero vadovo ypatybė. Dar 1938
metais K. Levino ir jo bendradarbių atlikti tyrimai parodė, kad, esant
normalioms grupės darbo sąlygoms, demokratinė vadovavimo atmosfera gerina
darbuotojų rezultatų kokybę ir originalumą. Tokioje atmosferoje žmonės nori
dirbti, pradeda didžiuotis bendrais pasiekimais, stengiasi pasidalinti
sunkumais, formuojasi draugiškesni ir nuoširdesni santykiai. Pagrindinė
demokratinio lyderiavimo atmosferos tinkamumo priežastis yra ta, kad
kiekvienas žmogus savo paties tikslų siekia ir užsibrėžtus planus vykdo
mieliau, negu iš išorės primestuosius ( esant autokratiniam vadovavimui ).
Demokratinėje atmosferoje geresnė savijauta, sparčiau tobulėla darbuotojai.
Autokratinis vadovavimas tinkamesnis ekstremaliomis veiklos sąlygomis (
stichinės nelaimės, karas, ir pan.). Liberalus vadovavimas gali būti
optimalesnis, sudarytose iš labai aukšto intelekto individų, vykdančių
kūrybines užduotis. Geras lyderis turi skirti, kada kokia lyderiavimo
atmosfera labiausiai atitinka grupės interesus. Jis jaučia, kiek jo
lyderiavimo reikia grupei.

3. Orientacija pirmiausia į grupės narių santykių darbo ir gyvavimo
komfortą ir tik paskui- į pasiekimus. F. Lydlerio tyrimai parodė, kad
vadovai, pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo valdinių gerovę, per ilgesnį
laiką pasiekia ir geresnių grupinės veiklos rezultatų, negu tie, kurie jau
iš pat pradžių stengiasi siekti aukštų veiklos rezultatų, mažai
tesirūpindami savo grupės narių gerove.

4. Geras lyderis turi pasitikėti savimi. Žinoma, jis neturi būti
išpuikęs, bet turi protingai tikėti savo jėgomis, savo sugebėjimais eiti
prisiimtas pareigas. Lyderio pasitikėjimas uždega visą grupę. Ypač šis
pasitikėjimas svarbus sudėtingose situacijose (pvz., iškilus pavojui,
sportininkams varžybų metu ir pan.).

5. Lyderis privalo branginti valdinių laiką. Jis turi tiksliai
planuoti susirinkimus, repeticijas, priėmimo valandas ir kt., kad
valdiniams nereikėtų be reikalo gaišti laukiant. Laiko trūksta ne tiems
žmonėms, kurie daugiau dirba, o tiems, kurie dirba neplaningai ir
neorganizuotai. Vadovo planingumas, organizuotumas ir punktualumas turi
būti laiko režimo pavyzdys kitiems.

6. Reiklumas ir griežtumas- būtinos vadovo savybės. Kai kas mano, kad
žmonės mėgsta tik gerus, nuolaidžius lyderius. Tyrimai rodo, kad vaikai ir
moksleiviai labiau mėgsta teisingus, bet griežtus tėvus ir mokytojus, negu
viską atleidžiančius. Tai liečia ir suaugusius.

7. Lyderiui reikia mokėti paskatinti ir bausti valdinius. Tikrovėje
nėra visai vienodų žmonių, dėl to ir paskatinimai bei bausmės turi būti
skirtingi. Patirtis rodo, jog pirmuosius nusižengimus padariusius
darbuotojus geriau pataiso ,,tėviški” patarimai prie keturių akių, o ne
vieši svarstymai. Pastarųjų reikėtų imtis kaip kraštutinės priemonės tiems,
kurių nepaveikia individualūs pokalbiai.

8. Lyderis turi būti mandagus ir nuoširdus. Mandagumas turi išplaukti
iš vidinės pagarbos žmonėms ir visos jo asmeninės kultūros. Lyderių
mandagumas persiduoda aplinkiniams ir sudaro bendros kolektyvo santykių
kultūros, malonios darbo nuotaikos pagrindą. Ir priešingai: jei vadovauja
nekultūringas storžievis, šiurkščiai rėkaujantis ant savo pavaldinių, tai
šiurkštumo ir nekultūringumo atmosfera įsivyrauja visoje grupėje.

9. Geru lyderiu negalima tapti neturint humoro jausmo. Turintis humoro
jausmą lyderis net sunkiausiose situacijose sugeba įžvelgti ką nors
komiška, kas išsklaido įtampą, sudaro geresnę nuotaiką. Toks lyderis
niekada neįsižeidžia dėl kokių nors sąmojingų pokštų, nors jie liestų jį
patį.

Geras lyderis-tarsi simfoninio orkestro dirigentas, kurio rankos
mostas apie šimtą labai kvalifikuotų muzikantų ir skirtingų talentų
sutelkia toms pačioms pastangoms. Tad svarbiausia kiekvieno lyderio
asmeninė savybė yra komunikabilumas- mokėjimas iš įvairių profesijų ir
charakterių žmonių suburti darnią visumą – vieningą kolektyvą.

“Lyderiavimas – ypatinga veikla, neorganizuotą minią paverčianti
veiksmingai, tiksliai ir našiai dirbančia grupe” (P. Drakeris).

“Lyderiavimas – tai ne kas kita, kaip žmonių skatinimas darbui” (Li
Jakoka).

“Lyderiavimas” – tai ko nors darymas kitų rankomis” (A. Fajolis).

Taigi, kaip matome, lyderio darbo esmę sudaro žmogiškosios energijos
gamyba. Paties lyderio ir organizacijos veiksmingumas priklauso nuo to,
kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kitų ir kur ją nukreipia.

Literatūros sąrašas

1) Razauskas R. Aš vadovas. Pačiolis. Vilnius, 1996.

2) Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos

darbuotojams. Lietuvos teisės akademijos Leidybos centras. Vilnius,

1999.

Leave a Comment