Lietuvos teisės universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedra
Marius Lučinskas
Socialinio darbo studijų programos dieninių studijų studento
SDbd4-02
Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu
Referatas
2004 m.
Liūto vadovaujama avinų armija yra stipresnė už avino vadovaujamą liūtų armiją. 1657 metų prancūzų kareivių katekizmas
Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovaujagrupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančiųjų nurodymus.Tievadovaujantys asmenys vadinami lyderiais (angl. leader- vadas, vadovas), ovykdantieji- pasekėjais.Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius.Mūsųaplinkoje formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais irpan. Neformalūs lyderiai yra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to,kad yra energingesni, greičiau negu kiti grupės nariai sugeba parinktiveiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiektiir kt.Amerikiečių psichologas V.Šutsas (1961) pažymi, kad lyderioprireikia, kai yra neatitikimas tarp grupės poreikių ir išorinės aplinkos,taip pat tarp grupės narių tarpasmenių poreikių.Grupės harmonijos suišorine aplinka siekiams realizuoti lyderis rūpinasi nustatyti ir palaikytigrupės kontaktus su kitomis grupėmis ir asmenimis, kad ji nebūtų izoliuotanuo kitos socialinės aplinkos, tačiau išlaikytų save kaip visumą.Be to, jisnustato ir palaiko pakankamą išorinę kontrolę, kad grupė galėtų laisvaifunkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausdama malonių santykių su išorineaplinka komfortą.Tenkinant tarpasmeninius poreikius, lyderis padeda grupėsnariams rasti balansą tarp tarpusavio kontaktų kiekybės ir sąveikosturinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeniniosuartėjimo bei draugiškumo ir asmenybės autonomijos išlaikymo.Konkretinantlyderio rolės elgseną, joje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos: 1) grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas. 2) atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų
tikslų. 3) grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatus ir kt. 4) grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės. 5) arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių. 6) grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt. Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeniniųsavybių, lyderiavimo motyvų (kas skatina lyderį užimti šias pozicijas), nuogrupės ir visuomenės tikslų supratimo ir nuo grupės įpatybių (didelė armaža, kokie grupės tikslai, kokios narių ypatybės, nariai seka lyderiu arprieštarauja jam) ir kitų sąlygų. Pagal lyderio santykiavimo su grupe pobūdį K.Levinas išskyrė trislyderių tipus: autokratinį, demokratinį irliberalųjį. Autokratinio tipo lyderis vadovauja grupei iškeldamas savo asmenybę,savo nuomonę. Jis nesitaria su grupės nariais nei dėl veikimo tikslų, neidėl metodų, paskatinimų ir kt. Grupės nariams jis komanduoja trumpaislakoniškais sakiniais, kartais net su grasinančia potekste. Pasekėjųnuomonių jis nemėgsta, prieštaravimai jį užgauna. Demokratinio tipo lyderis dėl grupės veiklos nuolat tariasi su grupėsnariais. Nurodymai, draudimai, paskatinimai ir bausmės nustatomi diskusijųkeliu. Šio tipo lyderis ne komanduoja, o siūlo. Jo kalbos tonas draugiškas,išklauso kitų nuomones ir jomis remiasi vadovaudamas grupei. Liberaliojo tipo lyderis grupės pripažįstamas, tačiau organizuojantjos veiklą jokios iniciatyvos nerodo. Nurodymus pasekėjams jis perduodaprašymų forma, lyg gėdydamasis savo, kaip lyderio, pozicijos. Pagyrimų irbausmių beveik neskiria. F.Fydleris (1972) dar skiria du lyderių tipus, priklausančius nuobendrų jų lyderiavimo tikslų. Pirmas- į grupės pasiekimusbesiorientuojantis lyderis. Jis deda daugiausiai pastangų, kad uždaviniaibūtų kokybiškai atliekami, visaip skatindamas (kartais ir šiurkščiaisspaudimo metodais) įvykdyti grupės tikslus.Antrasis pirmiausia rūpinasigrupės narių tarpasmeninių santykių kokybe ir jų komfortu.Jam svarbiausiayra kiekvieno grupės nario kaip individo gerovė.Atsižvelgiant į veiklos pastovumą ir įvairiapusiškumą, skiriami situacijoslyderiai ir visapusiški lyderiai. Situacijos lyderiai vadovauja grupei tiktam tikrais specifinės veiklos momentais. Pavyzdžiui, tokiu lyderiu galibūti ekskursijos vadovas, stalo komendantas pasilinksminimuose, piršlysvestuvėse ir pan. Pastovus visapusiškas lyderis ilgesnį laiką vadovaujapagrindinei grupės veiklai (darbui, mokymuisi, žaidimams ir kūrybai). Būti lyderiu, kaip nurodo JAV valdymo specialistai, reiškia: 1) pažinti žmones ir mokėti atskleisti bendradarbių sugebėjimus. Komandos kokybė- tai lyderio sugebėjimų veidrodis, be gerų pagalbininkų joks vadovas negali ilgiau išsilaikyti; 2) mokytis iš savo klaidų; 3) ugdyti savo sugebėjimus mąstyti plačiai, strategiškai ir sutelkti bendradarbių pastangas; 4) mokėti rizikuoti, gerai įvertinti savo jėgas ir sutelkti jas tam, kas svarbiausia, o ne blaškytis siekiant išvengti rizikos padarinių; 5) ugdyti savo subėjimus įsiklausyti; 6) mokėti adaptuotis, keistis ir laiku keisti vadovaujamos grupės elgesį; 7) sutelkti žmones ir suburti darbingą komandą gali tik tas, kas suvokia psichologiją, elgesio motyvus. Mūsų pasaulis- tai komunikacijos, informacijos pasaulis. Kolektyvinė sėkmė yra asmeninis sėkmės pagrindas. Kas skiria lyderį iš kitų?ypatingas darbštumas;ryžtingai priimami sprendimai sudėtingomis sąlygomis ir trūkstantinformacijos;sugebėjimas valdytis;sugebėjimas skirstyti problemas pagal svarbumą;mokėjimas pasirinkti reikalingus žmones ir atsisakyti balanso;ypatingas komunikabilumas. Valdymo specialistai turi parengę lyginamąją lyderio ir ne lyderiolentelę.|Lyderis |Nelyderis ||Žmones laiko sau lygiais |Vadovauja miniai. ||Remiasi geriausiomis žmonių |Nematomas- duoda nurodymus ||savybėmis, pataria, žaismingas. |personalui ir tikisi, kad jie bus|| |įvykdyti. ||Rūpinasi darbuotojų veiklos |Mąsto apie savo veiklos ||rezultatyvumuir svarsto, kaip |įvertinimą, rūpinasi, kaip atrodo||jiems atsidėkoti. |iš šalies. ||Bendrauja su žmonėmis jų darbo |Bendraudamas jaučiasi ||vietose. |sukaustytas. ||Neturi rezervuotos automobilio |Naudojasi privilegijomis. |
|stovėjimo aikštelės, tualeto, | ||pietų kambario, lifto ir pan. | ||Vadovauja be didelių pastangų. |Negabus. ||Atidžiai klauso, ką sako kiti. |Daug kalba pats. ||Nesididžiuoja bendrauti. |Žemesnių pareigų žmonėms || |neprieinamas. ||Teisingas visiems. |Teisingas tik aukštesniems || |pareigūnams. ||Kuklus. |Arogantiškas. ||Nebijo spręsti nemalonių |Stengiasi išvengti nemalonių ||problemų. |problemų. ||Problemas supaprastina. |Padaro viską taip, kad viskas || |atrodo labai sudėtinga. ||Pakantus atviram prieštaravimui. |Nepakantus. ||Žino aplinkinių vardus. |Nepažįsta žmonių. ||Kai reikia, dirba juodą darbą. |Laiko, kad dirbti juodą darbą jam|| |žema. ||Pasitiki žmonėmis. |Tiki tik skaičiais popieriuje ir || |nepasitiki žmonėmis. ||Reklamuoja savo firmą likdamas |Labiau reklamuoja save nei firmą.||nepastebėtas. | ||Prisiima kaltę. |Ieško atpirkimo ožio. ||Gaudamas informaciją, kuria |Informacija eina viena kryptimi- ||grįžtamąjį ryšį. |į jo kabinetą. ||Žino, kaip ir kada atleisti |Stengiasi išvengti nemalonios ||žmones. |užduoties. ||Gerbia visus. |Galvoja, kad pavaldiniai yra || |tingūs ir diletantai. ||Mato darbus ir pažįsta žmones, |Nepažįsta reikalingų žmonių. ||galinčius juos atlikti. | ||Be reikalo nekontroliuoja. |Stiprina kontrolę. ||Labiau mėgsta kalbėtis nei |Linkęs skaityti ilgas ataskaitas,||skaityti pranešimus ar |pranešimus. ||ataskaitas. | ||Tiesus. |Suktas. ||Nuoseklus ir patikimas. |Jo veiksmų neįmanoma numatyti. ||Pripažįsta savo klaidas ir |Įsitikinęs, kad nedaro klaidų, ||palaiko kitus, kai tie pripažįsta|kaltina kitus. ||savo. | ||Valdo savo emocijas. |Nevaldo emocijų, nuotaikos || |žmogus. ||Atviras. |Uždaras. ||Leidžia kilti karjeros laiptais |Aukštesnėms pareigoms ieško ||žmonėms, dirbantiems firmoje. |žmonių ne firmoje. ||Tesi pažadus. |Netesi pažadų. ||Kabinetas kuklus. |Kabinetas ištaigingas. ||Mano, kad firmoje dirba 2-3 |Stengiasi padaryti, kad firmoje ||žmonės, galintys būti gerais |neatsirastų galinčio vadovauti. ||vadovais. | ||Visą dėmesį skiria firmos |Dėmesį telkia į save. ||reikalams ir tikslams. | ||Mano, kad iš klaidų galima |Mano, kad už klaidas reikia ||pasimokyti. |bausti. |Kad lyderis galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį, jis turi turėtispecifinių savybių. Lyderis pirmiausiaturi pasižymėti gerosiomis humaniškožmogaus psichinėmis savybėmis: jam turi būti būdingos bendros demokratinėsvisuomenės vertybinės orientacijos, jis turi būti sąžiningas, moraliniupožiūriu tyras ir t.t. Tačiau lyderiavimo sėkmingumui šių bendrų swavybiųneužtenka. Reikalingos kai kurios specifinės lyderiavimo savybės. 1. Profesinis- psichologinis pasirengimas. Jis pirmiausia reikalingasdėl to, kad vadovas būtų kompetetingas toje veiklos srityje, kuri jovadovaujamai grupei yra pagrindinė. Psichologinis pasirengimas reikalaujapirmiausia turėti išsiugdytas šias pagrindines savybes: interesą veikti,pareigos ir atsakomybės jausmus, bendruomeniškumo nuostatas. Interesas veikti yra būtina sėkmingos lyderio veiklos sąlyga. Jisaktyvina mintis ir valią reikiama kryptimi, didina lyderio darbingumą. Beto, darbas labai susidomėjus veikla teikia pasitenkinimą, tokios veiklossąlygos mažiau vargina. Interesas lyderiauti pradeda formuotis ankstyvajameamžiuje dar šeimoje, mokykloje, vaikų ir jaunimo organizacijose, ypač jeilyderiauti sekasi, jei kiti palaiko, giria ir džiaugiasi lyderiavimu. Pareigingumas ir atsakomybė yra susiję su tokiomis asmenybėssavybėmis kaip teisingumas, dorumas ir darbštumas. Atsakomybė būnasąmoningai racionali (žmogus žino, kad reikia laiku ir tiksliai, kokybiškaiką nors atlikti). Yra ir emocinė atsakomybė, kai neatliekant kokių norsdarbų ar atliekant juos ne pagal esamus reikalavimus, ima ,,graužtisąžinė”. Bendruomeniškumo savybė lyderiui būtina dėl to, kad lyderis patsvienas negali pasiekti rezultatų, jei jis nesugebės paskatinti, užkrėstidarbo entuziazmu savo valdinius. Jei lyderiais tampa individualistai iregocentristai, kurie pirmiausia rūpinasi ne vadovaujamos grupės veiklosrezultatais, o tik nauda sau, tai traumuoja visus sąžiningus darbuotojus,sukelia nepasitikėjimą, konfliktus, trukdo grupei dirbti. Ypatingą reikišmę lyderiavimo sėkmei turi organizaciniai ir
pedagoginiai sugebėjimai. Jie yra sintezė aukšto intelekto ir valiossavybių, kurios padeda geriau išmanyti veiklą ir ją pertvarkyti. Svarbi lyderiavimo savybė yra mokėjimas greitai ir tiksliai suvoktižmonių dvasines ypatybes. Talentingas lyderis moka greitai įvertinti savovaldinių ypatybes ir nustatyti jų tinkamumą vienai ar kitai veiklai. 2. Demokratinis vadovavimas. Tai būtina gero vadovo ypatybė. Dar 1938metais K. Levino ir jo bendradarbių atlikti tyrimai parodė, kad, esantnormalioms grupės darbo sąlygoms, demokratinė vadovavimo atmosfera gerinadarbuotojų rezultatų kokybę ir originalumą. Tokioje atmosferoje žmonės noridirbti, pradeda didžiuotis bendrais pasiekimais, stengiasi pasidalintisunkumais, formuojasi draugiškesni ir nuoširdesni santykiai. Pagrindinėdemokratinio lyderiavimo atmosferos tinkamumo priežastis yra ta, kadkiekvienas žmogus savo paties tikslų siekia ir užsibrėžtus planus vykdomieliau, negu iš išorės primestuosius ( esant autokratiniam vadovavimui ).Demokratinėje atmosferoje geresnė savijauta, sparčiau tobulėla darbuotojai.Autokratinis vadovavimas tinkamesnis ekstremaliomis veiklos sąlygomis (stichinės nelaimės, karas, ir pan.). Liberalus vadovavimas gali būtioptimalesnis, sudarytose iš labai aukšto intelekto individų, vykdančiųkūrybines užduotis. Geras lyderis turi skirti, kada kokia lyderiavimoatmosfera labiausiai atitinka grupės interesus. Jis jaučia, kiek jolyderiavimo reikia grupei. 3. Orientacija pirmiausia į grupės narių santykių darbo ir gyvavimokomfortą ir tik paskui- į pasiekimus. F. Lydlerio tyrimai parodė, kadvadovai, pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo valdinių gerovę, per ilgesnįlaiką pasiekia ir geresnių grupinės veiklos rezultatų, negu tie, kurie jauiš pat pradžių stengiasi siekti aukštų veiklos rezultatų, mažaitesirūpindami savo grupės narių gerove. 4. Geras lyderis turi pasitikėti savimi. Žinoma, jis neturi būtiišpuikęs, bet turi protingai tikėti savo jėgomis, savo sugebėjimais eitiprisiimtas pareigas. Lyderio pasitikėjimas uždega visą grupę. Ypač šispasitikėjimas svarbus sudėtingose situacijose (pvz., iškilus pavojui,sportininkams varžybų metu ir pan.). 5. Lyderis privalo branginti valdinių laiką. Jis turi tiksliaiplanuoti susirinkimus, repeticijas, priėmimo valandas ir kt., kadvaldiniams nereikėtų be reikalo gaišti laukiant. Laiko trūksta ne tiemsžmonėms, kurie daugiau dirba, o tiems, kurie dirba neplaningai irneorganizuotai. Vadovo planingumas, organizuotumas ir punktualumas turibūti laiko režimo pavyzdys kitiems. 6. Reiklumas ir griežtumas- būtinos vadovo savybės. Kai kas mano, kadžmonės mėgsta tik gerus, nuolaidžius lyderius. Tyrimai rodo, kad vaikai irmoksleiviai labiau mėgsta teisingus, bet griežtus tėvus ir mokytojus, neguviską atleidžiančius. Tai liečia ir suaugusius. 7. Lyderiui reikia mokėti paskatinti ir bausti valdinius. Tikrovėjenėra visai vienodų žmonių, dėl to ir paskatinimai bei bausmės turi būtiskirtingi. Patirtis rodo, jog pirmuosius nusižengimus padariusiusdarbuotojus geriau pataiso ,,tėviški” patarimai prie keturių akių, o nevieši svarstymai. Pastarųjų reikėtų imtis kaip kraštutinės priemonės tiems,kurių nepaveikia individualūs pokalbiai. 8. Lyderis turi būti mandagus ir nuoširdus. Mandagumas turi išplauktiiš vidinės pagarbos žmonėms ir visos jo asmeninės kultūros. Lyderiųmandagumas persiduoda aplinkiniams ir sudaro bendros kolektyvo santykiųkultūros, malonios darbo nuotaikos pagrindą. Ir priešingai: jei vadovaujanekultūringas storžievis, šiurkščiai rėkaujantis ant savo pavaldinių, taišiurkštumo ir nekultūringumo atmosfera įsivyrauja visoje grupėje. 9. Geru lyderiu negalima tapti neturint humoro jausmo. Turintis humorojausmą lyderis net sunkiausiose situacijose sugeba įžvelgti ką norskomiška, kas išsklaido įtampą, sudaro geresnę nuotaiką. Toks lyderisniekada neįsižeidžia dėl kokių nors sąmojingų pokštų, nors jie liestų jįpatį. Geras lyderis-tarsi simfoninio orkestro dirigentas, kurio rankosmostas apie šimtą labai kvalifikuotų muzikantų ir skirtingų talentųsutelkia toms pačioms pastangoms. Tad svarbiausia kiekvieno lyderioasmeninė savybė yra komunikabilumas- mokėjimas iš įvairių profesijų ircharakterių žmonių suburti darnią visumą – vieningą kolektyvą. “Lyderiavimas – ypatinga veikla, neorganizuotą minią paverčiantiveiksmingai, tiksliai ir našiai dirbančia grupe” (P. Drakeris). “Lyderiavimas – tai ne kas kita, kaip žmonių skatinimas darbui” (LiJakoka). “Lyderiavimas” – tai ko nors darymas kitų rankomis” (A. Fajolis). Taigi, kaip matome, lyderio darbo esmę sudaro žmogiškosios energijosgamyba. Paties lyderio ir organizacijos veiksmingumas priklauso nuo to,kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kitų ir kur ją nukreipia.Literatūros sąrašas
1) Razauskas R. Aš vadovas. Pačiolis. Vilnius, 1996. 2) Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Lietuvos teisės akademijos Leidybos centras. Vilnius, 1999.