Untitled
ĮVADAS
Socialinė psichologija nagrinėja žmonių santykius. Tų santykių kūrėjas, dalyvis ir objektas yra asmenybė. Ką reiškia ši sąvoka?
Asmenybė, pirmiausia reiškia atskirumą, individualumą, unikalumą, tai originali tam tikrų savybių, procesų, reagavimo būdo visuma. Ši visuma nėra chaotiška, jai būdinga tam tikra organizacija, struktūra. Taigi asmenybė yra organizuota visuma. Tuo išsakoma viena pagrindinių asmenybės charakteristikų -jos integruotumas. Asmenybė kaip ir visuma, kaip vienetas turi ryšių su aplinka, taikosi prie jos, adaptuojasi. Reagavimo į aplinką būdai yra individualūs, nevienodai veiksmingi ir atitinkantys situaciją. Tų būdų unikalumas rodo asmenybės specifiką, originalumą.
Pabandysiu panagrinėti, kas yra asmenybė, aptarti pagrindinius jos bruožus, paanalizuoti kas yra charakteris ir temperamentas.
ASMENYBĖ IR JOS BRUOŽAI
Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais.
Vadovėlis ,,psichologija studentui“ rašo, jog;
,,Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus.
Buitiniame lygyje asmenybe vadinami žmonės, savo veikloje pasiekę reikšmingų rezultatų.
Psichologų požiūris skiriasi, nes jie asmenybe laiko tokį žmogų, kuris pajėgus save suvokti, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio(Aš ir ne Aš)“.
J. Lapė ir G. Navikas savo knygoje rašo, kad žmonės skiriasi savo elgesiu ir laimėjimais, jie mano jog kiekvienas žmogus yra iš prigimties protinga būtybė, dėl savo veiklos išsiskirianti kaip asmenybė. Jų asmenybės apibrėžimas yra toks:
Asmenybė – tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais.
Manoma, jog asmenybė – tai individo savitumas, reikšmingų pastovių jos savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje. Individas tampa asmenybe, kada jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais. Asmenybė vienija visus žmogaus psichinius procesus, būsenas ir savybes.
Dauguma asmenybės apibrėžimų būdingi šie bendri teiginiai:
* Daugelyje asmenybės apibrėžimų akcentuojama individualumo arba individualių skirtumų reikšmė.
* Daugelyje asmenybės apibrėžimų iškyla kaip kažkokia hipotetinė struktūra ar organizacija, kitais žodžiais tariant asmenybės abstrakcija, besiremianti gautomis išvadomis stebint žmogaus elgesį.
* Daugelyje asmenybės apibrėžimų pabrėžiama būtinybė asmenybė nagrinėti jos gyvenimo istorijos ir vystymosi kontekste.
* Asmenybė nusakoma tomis charakteristikomis, kurios garantuoja elgesio pastovias formas.
* Asmenybė išlieka sąlyginai nekintanti, pastovi laike ir kintančiose situacijose ji garantuojapastovumo jausmą laike ir aplinkoje.
Lietuvos teisės universiteto išleistoje knygoje ,,Psichologijos įvadas“ rašoma, kad asmenybės sudėtingumą ir jos tyrinėjimo sunkumus patvirtina ir tas faktas, kad nėra vieno visiems priimtino jos apibrėžimo. F. Allportas suskaičiavo apie penkiasdešimt asmenybės apibrėžimų. Kartais kai kurių su asmenybe susijusių sąvokų turinys sutampa, pvz.: asmenybė ir charakteris, charakteris ir temperamentas, todėl iš pradžių reikia išsiaiškinti asmenybės ir kai kurių jai artimų sąvokų prasmę.
Žmogus – tai pati bendriausia sąvoka, tai gyvybės evoliucijoje labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens).
Atskiram žmogui žymėti vartojama individo sąvoka. Individas – tai atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu, išskirianti kokybinėmis struktūromis ir elgesio ypatybėmis. Tai kiekviena atskira būtybė, savarankiškai egzistuojantis gyvas organizmas.
Asmuo – tai protingos prigimties individuali būtybė. Manau ši sąvoka naudojama kalbant tik apie žmogų.
Analizuodama šiuos apibrėžimus padariau išvadą, jog asmenybė visuose apibrėžimuose yra piešiama išsivysčiusi, protinga kažko pasiekusi ir turinti tvirtą savo nuomonę būtybė, žmogus.
Asmenybės bruožų teorija
(G.Allport, R.Cattell, H.Eysenk)
Asmenybės struktūra pagal G. Allport
Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę bandome išskirti charakteringiausius jo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška- nedraugiška, darbšti-tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.
Bruožų savybės.
• Savybės yra realios.
• Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
• Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
• Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
• Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
• Asmenybės bruožas – tai asmenybės savybė, o ne socialinis įvertinimas.
•Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
•Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.
Allport atrado 18 tūkst. sąvokų apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5tūkst. ir sumažino dviem būdais;
1) atrasti bendrus bruožus , kurie lemia prisitaikymą prie aplinkos(konformizmas, temperamentas
2) individualūs bruožai t.y. unikalios asmenybės savybės paremtos individualiu patyrimu. Jos negali būti išmatuotos testais, o reikalingas rūpestingo ir detalaus individo tyrimo.
Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis.
1) kardinalios dispozicijos.