Asmenybė kuria aš žaviuosi

Iškilias asmenybes galima pamatyti ne tik per televiziją, perskaityti apie jas laikraščiuose, ar išgirsti per radiją, tokių žmonių yra pakankamai daug ir jų ilgai nereikia ieškoti. Jie visad supa mus, mes juos sutinkame kiekvieną dieną, vieni jų būna žmonės nusipelnę visuomenės labui, kiti tiesiog gerai atlikdami savo darbą, sąžiningumu ir nuoseklumu siekiant savo užsibrėžto tikslo. Nors gražiausiomis laikraščių antraštėmis būtų išgirtas žmogus jis vis vien neturėtų tapti labiau gerbiama ir visuomenės labui daugiau nusipelnęs asmuo. Asmenybė yra vertinama ne vien tiik savo nuveiktais darbais, tačiau ir tuo, kaip jis vertina kitus, aplink jį esančius žmonės.
Asmenybę galima suvokti keliais būdais.
Bendriausia prasme asmenybę galima vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus.
Buitiniame lygyje asmenybe vadinami žmonės, savo veikloje pasiekę reikšmingų rezultatų.
Psichologų požiūris skiriasi, nes jie asmenybe laiko tokį žmogų, kuris pajėgus save suvokti, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Kalbėdami apie žmogaus unikalumą, tik jam vienam būdingų savybių derinį, vaartojama individua1ulno sąvoką, Taigi, asmenybe negimstama. Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Galima tapti asmenybe, tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu.
Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais, išgyvenimais, poreikiais, sugebėjimais ir motyvais. Asmenybės ir individualumo santykį ai

iškiai yra išreiškęs B. Ananjevas, sakydamas, kad asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė, o individualybė – asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma“.
Asmenybės elgesys veiklos, pažinimo ir bendravimo procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas, per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas.
Tačiau neverta manyti, kad tik minėtieji žmonės nusipelnę vadintis asmenybėmis. Žmogaus asmenybė matuojama realių užduočių, kuriuos spręsdama ji pati iškyla mastais. Todėl ir buvo paminėta, kad asmenybė galutinai susiformuoja ir atsiskleidžia spręsdama ne tik savo asmeniškas, bet ir kitiems žmonėms reikšmingas problemas. Kuo platesnis žmonių ratas laiko tas problemas reikšmingomis, tuo svarbesnė asmenybė. Dėl to asmenybės jėga visada yra individualiai išreikšta per kitų reikmes. Asmenybės unikalumas pasireiškia tuo, kad kiekviena asmenybė savaip atskleidžia kažką naujo. Nors tą “nauja” ji atskleidžia visiems, tačiau jii tą padaro geriau negu visuma individų, besistengiančių atskleisti daiktų ar reiškinių esmę.

Darbo objektas: Valdemaras Jasevičius Šilalės rajono meras.

Dalykas: Šilalės rajono meras.

Uždaviniai:
1. Susipažinti su jo asmeninio gyvenimo detalėmis, bei jo kelias iki jo dabartinių užimamų pareigų.
2. Išsiaiškinti jos asmenybės bei charakterio bruožus.

Metodas: Darbas atliktas naudojantis interviu metodu.

Biografija ir profesinė karjera

Valdemaras Jasevičius gimė 1964 m. birželio 15 d. Laukuvos miestelyje, Šilalės rajone. 1972 m. pradėjo lankyti Laukuvos vidurinę mokyklą, kurią 1982 m. baigė. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos ir organizavimo fa

akultetą, kurį 1987 m. sėkmingai baigė. Gavęs paskyrimą, grįžo į gimtąjį Šilalės rajoną dirbti Padievyčio tarybiniame ūkyje ekonomistu. 1989 m. buvo išrinktas Laukuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. Aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio, bei kitą visuomeninę veiklą.
1990 m. gausiausioje rajono vienmandatėje rinkimų apylinkėje balotiravosi į rajono savivaldybės deputatus ir buvo išrinktas. Tų pačių metų pavasarį buvo išrinktas pirmuoju po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Laukuvos apylinkės viršaičiu, kuriuo sėkmingai dirbo iki 1995 m.
1995 m. pradėjo dirbti A.Damulio individualioje įmonėje “Paslauga”. Nuo 1996 m. buvo tos pačios įmonės suaugusiųjų mokymo centro dėstytojas.
Tris kadencijas iš eilės (1995 m., 1997 m., 2000 m.) buvo renkamas rajono savivaldybės tarybos nariu. Taryboje aktyviai dirbo Finansų komitete, įvairiose komisijose, teikdavo įvairius pasiūlymus, pataisas, beje, iš kurių dauguma buvo priimti. Šią kadenciją dirba Kultūros ir sporto komitete.
Darbą tampriai sieja su hobiu. Ne tik aktyviai dirba, bet ir intensyviai sportuoja. Ne vieneri metai dalyvauja rajono, įvairių taurių krepšinio, tinklinio, futbolo turnyruose.
Nuo 1994 m. yra Lietuvos centro sąjungos narys, dalyvavo įkuriant Lietuvos centro sąjungos Šilalės skyrių.
Nuo 1997 m. kolegų buvo išrinktas skyriaus pirmininku. Tris kadencijas buvo renkamas į Centro sąjungos tarybą.
Nuo 2003 m. eina Šilalės rajono mero pareigas.
Yra vedęs. Žmona Reda – ekonomistė. Dirba Žemės ūkio skyriaus vyriausiąja finansininke. Šeima augina dukrą ir du sūnus.

Asmenybė

Pirmasis mano susidūrimas su Valdemaru Jasevičiumi įvyko Šilalės savivaldybėje, jo sekretorės kabinete, kur susitariau dėl gl

limybės paimti iš jo interviu. Tada man prisistačius ir paspaudus vienas kitam rankas, pasidomėjo kokiu reikalu aš kreipiuosi. Ir kiek pasigilinęs, bei paklausinėjęs apie mane, interviu, kurį aš noriu gauti iš jo, garsiai apmastė savaitės darbotvarkę ir sudarė labai užimto žmogaus įvaizdį, tačiau sutiko su manimi susitikti. Tik prieš tai norėjo gauti klausimus, jog galėtų jiems pasiruošti, tačiau atsakius jog klausimai bus asmeninio pobūdžio paskyrė susitikimo laiką.
Tai man sudarė labai valdingo ir užimto asmens įvaizdį, tačiau buvo labai mandagus. Jo noras iš anksto gauti jam per interviu ruošiamus pateikti klausimus mane padrąsino. Susidariau nuomonę, jog jis nori reikiamai atsakyti į visus man rūpimus klausimus, bei leido pasijusti, kad tikisi iš manęs sudėtingų klausimų, o taip pat, kad jaučiasi atsakingas patenkinti mano prašymą, leido pasijausti situacijos vadovu pasirenkant interviu laiką, gerbdamas ir mano, kaip studento darbotvarkę. Kėlė nuostaba jog kartkartėmis vis ateinantys jo kolegos norėjo pasikalbėti su juo tačiau jis atsiprašė jų teikdamas, jog dabar yra užimtas. Tai man taip pat padarė įspūdį jog visą savo dėmesį skyrė man. Netiesiogiai parodydamas jog kiekvieno žmogaus yra svarbus, man tai padarė įspūdį ir paskatino dar labiau žavėtis juo, kaip asmenybe.
Jo manieros manę sužavėjo, kadangi jis nepertraukdavo kai aš kalbėjau, išklausydavo iki galo, kas ma
an atrodė pakankamai neįprasta, kadangi, kiek buvo tekę bendrauti su kitais aukštas pareigas užimančiais asmenimis jie nebūdavo linkę klausyti, tačiau mieliau patys kalbėdavo ar stengdavosi pakreipti pokalbį jam norima tema. Jis gana greit prisiderino prie kitokios situacijos, kai jis yra klausinėjamas t.y. pokalbį kontroliuoja ne jis. Kas man dar padarė įspūdį buvo tai, jog jis nevargino ilgais išvedžiojimais, o teikė konkrečius ir tikslius atsakymus į man rūpimus klausimus, gal dėl laiko stokos, bet tai darė nesipainiodamas, nenukrypdavo nuo temos, nesistengdamas parodyti savo pranašumo kitų sričių išmanymu. Man paprašius pakartojo atsakymus į kai kuriuos mano pateiktus klausimus jis nereikšdamas nepasitenkinimo ar kitaip rodydamas savo nepalankumą juos pakartodavo ar sukonkretindavo. Bendraujant palaipsniu nuslūgo įtampa, kadangi jis kalbėdamas nenaudojo jokių sudėtingų žodžių formulavimo, kalbėjo paprasta, tačiau gražia kalba. Neskubino pokalbio ir buvo susidomėjęs tolimesniais mano užduodamais klausimais.
Jo išvaizda taip pat sudarė valdingo, griežto, reiklaus bei pasitempusio asmens įvaizdį, kadangi jo laikysena buvo tiesi, rankos padėtos ant darbo stalo, nedarė jokių nereikalingų judesių. Nevengė akių kontakto, laisvai reiškėsi kūno kalba rodančią, jog jis yra neįsitempęs ir maloniai nusiteikęs mano atžvilgiu. Jo apranga buvo tvarkinga – lygūs marškiniai, sušukuoti plaukai, švarūs batai ir kita. Taip sudarydamas tvarkingo žmogaus įspūdį. Jo darbo kabinetas – tvarkingas nors stalas apkrautas įvairiais dokumentais tačiau tvarkingai sudėliotais.

Išvados

1. Man sudarė įspūdį, jog jo praktikoje yra tiek visokios darbo veiklos, tačiau nekėlė nuostabos jog šis žmogus užima tokias pareigas, kad žmonės jį išrinkdami neklydo, nes jis tikrai yra vertas jų pasitikėjimo. Stebino jo profesinė kompetencija atsakinėjant į kai kuriuos rajono reikšmės klausimus. Susižavėjimą skatino ir jo politinė bei socialinė veikla visuomenės labui. Manau jog kaip politikas ir valstybės tarnautojas jis yra patikimas ir kompetentingas asmuo, t.y. pakankamai išsilavinęs eiti dabartines užimamas pareigas.
2. Kaip asmuo jis man sudarė labai teigiamą įspūdį, pirmiausia jis mane sužavėjo savo asmeninėmis savybėmis: geranoriškumu, supratingumu, mandagumu ir kita. Kadangi bendraudamas nepajutau jokio piešiškumo, buvo jaučiamas tarpusavio pasitikėjimas, mano pašnekovas (Valdemaras Jacevičius) kalbėdamas apie savo asmeninį gyvenimą nesutriko ir geranoriškai atsakinėjo į mano pateikiamus klausimus.
Aš neapsirikau manydamas apie šį žmogų, kaip apie iškilią ir sektiną pavyzdžio asmenybę, manau pasirinkau teisingai pasirinkdamas jį tinkamą savo interviu apklausiamuoju, kadangi jis pateisino mano ankstesnę nuomonę apie ji, kuria aš buvau susidaręs anksčiau.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. PSICHOLOGIJA STUDENTUI. Kauno Technologinis Universitetas:2000. 5 skyrius. 118 psl.
2. Žmonių grupių psichologija Aleksandras Jacikevičius. Vilnius.“Žodynas“1995.

Leave a Comment