Tarptautinė prekyba

1781 0

Turinys

Įvadas 2

Tarptautinė prekyba, kas tai? 3

Tarptautinės prekybos pranašumai 3

Tarptautinės prekybos trūkumai 5

Eksportas ir importas 5

Tarptautinės prekybos teorijos 6

Tarptautinę prekybą vienijančios organizacijos 7

Kas yra dempingas ir embargas 7

Lietuvos užsienio prekybos vystymasis 8

Išvados 11

Įvadas

 

Tarptautinė prekyba vienas svarbiausių ekonomikos variklių. Užsienio prekyba ne tik kelia šalies ekonomika, tačiau ir skatina konkurencingumą tarp šalies importuotojos ir šalies vidaus įmonių, bei suteikia šalies gyventojams prekių pasirinkimą, įvairovę, asortimentą. Yra įvairių niuansų, tokių kaip dempingas ar embargas, muitų įstatymų, draudimų ar politinių įrankių kaip kontroliuoti tarptautinę prrekybą.

Šiame darbe ketinu supažindinti kas tai yra „Tarptautinė prekyba“, parodyti jos trūkumus bei naudą, apžvelgti tarptautinės prekybos teorijas, aptarti importo bei eksporto svarbą, supažindinti kas yra dempingas ir embargas, suteikti informacijos apie pasaulines prekybos organizacijas ir parodyti Lietuvos užsienio prekybos vystymąsi.

Tarptautinė prekyba, kas tai?

 

Tarptautinė prekyba – pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų.

Šiam procesui yra būdingi du pagrindiniai bruožai:

1. Jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių.

2. Naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais

Tarptautinės prekybos pranašumai

Vieni iš svarbiausių užsienio prekybos prranašumų yra šie:

a) padidėjusią konkurenciją;

b) pagamintų prekių gausumą bei įvairovę;

c) masto ekonomiją;

d) lyginamąjį pranašumą.

Esant atvirai rinkai, vykstant tarptautinei prekybai, šalies prekių gamintojams atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio, siūlydami prekes žemesne kaina arba geresnės kokybės. Padidėjusi konkurencija skatina šalies prekių gamintojus ma

ažinti gamybos išlaidas bei prekių kainą arba gerinti prekių kokybę, jų dizainą ir kitas vartotojiškas prekių charakteristikas. Tai yra naudinga vartotojui. Tarptautinė prekyba sudaro sąlygas gaminti naujas prekes, kurioms vienos šalies rinka yra per maža, kad padengtų šios prekės projektavimo, įrangos ir gamybos išlaidas. Šiuo atveju vartotojai gauna kokybiškai naujų, pagamintų pažangiausiomis technologijomis, prekių. Be to, vykstant tarptautinei prekybai, gamintojai turi galimybę pasaulinėje rinkoje pirkti gamybos procese naudojamas žaliavas bei išteklius, o vartotojai nusipirkti tų prekių, kurias išgauti ar išauginti savo šalyje nėra gamtinių sąlygų. Esant laisvai prekybai, panaikinus muito ir kitus netarifinius barjerus, kiekvienas šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo prekes kitoje šalyje. Tai leidžia gamintojui išplėsti gamybą. Gamybos apimtis sąlygoja išlaidų mažėjimą, o tai savo ruožtu leidžia gamintojui mažinti prekių paardavimo kainas tiek vidaus, tiek ir kitų šalių rinkose. Jeigu šalis absoliučiai pranašesnė kelių prekių (pvz., jos gamybos išlaidų, prekės kokybės ar kainos) gamyboje, užsienio prekyba bus naudinga šaliai specializavusiai prekių gamyboje, kurioje ji turi lyginamąjį pranašumą. Lyginamasis pranašumas nustatomas apskaičiuojant prekių gamybos santykines išlaidas palyginamosiose šalyje. Lyginamasis pranašumas priklauso nuo išteklių gausumo, prekių gamybos technologijos, darbuotojų kvalifikacijos ir meistriškumo. Nors tarptautinė prekyba sąlygoja bendro efektyvumo didėjimą, tačiau ne visos socialinės grupės šalyje iš jos turi naudos. Dėl prekių importo vidaus rinkoje kainos gali su
umažėti, todėl vartotojui tai naudinga, o gamintojai dėl to gali turėti nuostolių, nes jie priversti savo gaminius pardavinėti žemesnėmis kainomis. Tačiau galutinis poveikis visos šalies ekonomikai, kaip teigia P. Wonnaccott ir R. Wonnaccott, yra teigiamas, nes vartotojai laimi daugiau negu gamintojai praranda. Nors importas yra naudingas, nes jis įgalina šalį pasinaudoti Tarptautinės prekybos privalumais: pirkti prekes ir paslaugas už mažesnę kainą, tačiau gali sumažinti realiąsias pajamas, gaminamos produkcijos apimtį ir eksportą ir tuo būti šaliai žalingas. Importas yra naudingas šaliai tada, kai jis subalansuotas su eksportu, išlaikyta mokėjimų balanso pusiausvyra, kai prarastas išlaidas už importą atsveria gautos pajamos už eksportą. Eksporto padidėjimas leidžia daugiau importuoti, t.y. mokėti užsienio valiuta. Didėjant eksportui, į šalies ekonomiką įliejama papildomų pajamų ir tuo padidinama bendroji pagamintos produkcijos paklausa šalyje. Eksportas kartu su importu sudaro šalies mokėjimų balansą. Didelis importo skverbimasis į ekonomiką, nesuderintas su lygiaverčiu eksporto kiekiu, gali sukelti mokėjimų balanso sunkumų, šalies pajamų ir gaminamos produkcijos mažėjimą.

Tarptautinės prekybos trūkumai

Vartotojams naudingas importas, o ne eksportas: padidėjo prekių įvairovė ir vartojimas, sumažėja jų kainos. Tuo tarpu gamintojams naudinga eksportuoti prekes, nes jie gauna papildomų pajamų; importas jiems nuostolingas, nes mažina gamybą, o kartu ir užimtumą.

Eksportas ir importas

Nors importas yra naudingas, nes jis įgalina šalį pasinaudoti tarptautinės prekybos privalumais: pi

irkti prekes ir paslaugas už mažesnę kainą, tačiau gali sumažinti realiąsias pajamas, gaminamos produkcijos apimtį ir eksportą ir tuo būti šaliai žalingas. Importas yra naudingas šaliai tada, kai jis subalansuotas su eksportu, išlaikyta mokėjimų balanso pusiausvyra, kai prarastas išlaidas už importą atsveria gautos pajamos už eksportą. Eksporto padidėjimas leidžia daugiau importuoti, t.y. mokėti užsienio valiuta. Didėjant eksportui, į šalies ekonomiką įliejama papildomų pajamų ir tuo padidinama bendroji pagamintos produkcijos paklausa šalyje. Eksportas kartu su importu sudaro šalies mokėjimų balansą. Didelis importo skverbimasis į ekonomiką, nesuderintas su lygiaverčiu eksporto kiekiu, gali sukelti mokėjimų balanso sunkumų, šalies pajamų ir gaminamos produkcijos mažėjimą. Kiekvienos didelės ar mažos valstybės ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Jis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Kiekvienos šalies natūralus siekis – gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą ir sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę. Tarpusavio priklausomybei turi įtakos šalies teritorijos dalis, ekonominio išsivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai ištekliai ir t.t. Didėja prekių ir paslaugų bendrojo nacionalinio produkto eksporto dalis. Tarptautinės prekybos plėtros lygį rodo ir eksporto bei bendrojo vidaus produkto santykis arba eksporto kvota nuo BVP. Ka
ai kurių valstybių šis rodiklis yra didesnis negu 100 procentų, t.y. šalies eksporto vertė viršija bendrąjį vidaus produktą. Tokio tipo valstybės ekonomika dažnai vadinama eksportine. Šiuo metu nei viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų gyventojų poreikiams tenkinti. Taip jau susiklostė, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti. Svarbiausios tarptautinių mainų prielaidos yra gamybos sąlygų skirtingumas. Prie šių sąlygų reikia priskirti: gamtines, klimatines, išteklių aprūpinimo, specializacijos ir kitas. Antroji tarptautinės prekybos prielaida pasireiškia skirtingais visuomeninio darbo našumo lygiais. Kiekviena pasaulio šalis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu.

Tarptautinės prekybos teorijos

Yra išskiriamos dvi prekybos politikos teorijos: liberalizmas ir ekonominis protekcionizmas. Liberalai laisvąją prekybą laiko geriausia prekybinių santykių forma, o ekonominio protekcionizmo šalininkai linkę įvairiomis priemonėmis varžyti tarptautinę prekybą, siekiant apginti vietinę rinką. Viena iš pagrindinių tendencijų, charakterizuojančių pasaulinę ekonomiką šiuolaikiniame vystymosi etape yra jos globalizacija. Be to, pirmiausiai auga tarptautinė ir tarpfirminė konkurencinė kova už ekonominius resursus ir tiekimo rinkas, antra – vyksta etapinis tarptautinių sąjungų jungimasis, siekiant globalinių pirmumų prieš pasaulio rinką. Integruoti procesai regioniniame tarptautiniame lygyje palaipsniui mažina atskirų nacionalinių ekonomikų reikšmę. Iš kitos pusės, globalizacija iššaukė naujus strateginius priėjimus daugelyje veiklos šakų. Tuo pat metu galingą vystymosi impulsą įgauna integruota veikla, kompanijų lygyje: vis augantis tarptautinis konkurencinis lygis, verčia kompanijas ieškoti kelių, būdų jungti savo potencialus, galimybes ir bendradarbiavimą, siekiant išgyventi rinkoje. Dalykinių ryšių nustatymas tarp atskirų šalių kompanijų ir įvairaus integracijos laipsnio struktūrų sukūrimas – viena iš pagrindinių organizacinių strategijų paskutiniais dešimtmečiais.

Tarptautinę prekybą vienijančios organizacijos

Oraganizacijos, prižiūrinčios tarptautinės prekybos sveiklą BSTP – bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (veikia nuo 1947m.). BSTP tikslas – kuo didesnės pasaulinės prekybos liberalizavimo, svarbiausias veiklos uždavinys – suderinti įvairių šalių pozicijas; siekti muitų ir kitų apribojimų tarptautinėje prekyboje panaikinimo; taisyklių, atmetančių diskriminaciją, parengimas ir pritaikymas; geriausio režimo įvedimas ir pritaikymas. PPO – pasaulinė prekybos organizacija (nuo 1996. 01. 01. paketė iki tol veikusį BSTP). Šiuo metu vienija 130 pasaulio valstybių. Tikslas – tęsti pasaulinės prekybos liberalizaciją, kuri lemtų didesnį darbo vietų sukūrimą, tarptautinės prekybos suklestėjimą. Pagrindinis uždavinys – saugios ir prognozuojamos tarptautinės prekybos aplinkos verslininkams sukūrimas. PPO siekia sujungti į vientisą visą pasaulį aprėpiantį ūkį pasaulio šalių nacionalinę ekonomiką ir regioninį bendradarbiavimą.

Kas yra dempingas ir embargas

Dempingas – prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis nei vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus. Taikomas, kai: 1. siekiant įsigalėti užsienio rinkose, jas užvaldyti. Šiuo atveju dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pralaimi konkurencinėj kovoj ir pasitraukia iš rinkos. Tada kainos padinamos ir dažnai viršyja iki dempingo buvusį lygį. Taip įvyxta tuo atveju, kai įmonės, teikiančios dempingą, įgyja toje šalyje monopolinę ar oligopolinę padėtį. 2. siekiant išplėsti gamybą, kad būtų gaunama didesnė ekonomija dėl gamybos masto. Dempingo būdu realizuojama ta produkcija, kuri neturėjo paklausos šalies vidaus rinkoj. 3. norint realizuoti produkcijos perteklių, atsiradusį klaidingai įvertinus prekės paklausą ir pagaminus pernelyg daug prekių. Embargas – draudimas išvežti iš kurios nors šalies arba įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius. Taikomas dėl šių priežasčių:

1. Politinių. Prieš šalis, kurios nedemokratiniais būdais bando kitom šalim primesti savo vystymosi kelią, kišasi į jų reikalus, sukelia karinius konfliktus, vykdo teroristinius išpuolius.

2. Sveikatos apsaugos.

Lietuvos užsienio prekybos vystymasis

Susipažinus su Lietuvos užsienio prekybos struktūra, tai yra, kokios prekės eksportuojamos ir kokios importuojamos, kokios prekės neįtrauktos į užsienio prekybos statistiką, galime pereiti prie Lietuvos užsienio prekybos istorijos. Pabandysime išsiaiškinti, kokie jos vystymosi aspektai. Pagal Lietuvos regioninių tyrimų institutą. Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo. 1993-2000m. Laikotarpyje didžiausios užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 proc. bendros užsienio apyvartos. Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1. . .

Join the Conversation

×
×